Baudžiamoji byla Nr. 1A-353-365/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24759-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.5.;1.2.14.3.2.1.;2.4.6.4.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, 

dalyvaujant prokurorui Gyčiui Normantui,

nuteistajam E. H., jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,

nepilnamečiui nuteistajam E. K., jo gynėjai advokatei Violetai Bazienei, įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei I. R.,

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovei S. B.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei D. Č.,

Civiliniams atsakovams N. H. bei S. H. ir jų atstovui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,

nukentėjusiajai ir nepilnamečio nukentėjusiojo Ž. Š. įstatyminei atstovei K. P.-Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės I. R. ir civilinių atsakovų N. H. ir S. H. atstovo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. H. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir nustatyta subendrinta – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nuosprendžiu, ir E. H. nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taikytos BK 92 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. E. H. skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį visą šio nuosprendžio vykdymo laiką būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 7.00 val., taip pat visą šio nuosprendžio vykdymo laiką mokytis, tęsti mokslą arba dirbti (BK 87 str.)

E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams.

Skirta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-24 nuosprendžiu paskirta bausme, ir E. K. nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 63 str. 4 ir 9 d.).

Taikytos BK 92 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. E. K. skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį visą šio nuosprendžio vykdymo laiką tęsti mokslą arba dirbti, taip pat būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 7.00 val.

         Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomųjų priemonių kaltinamiesiems nuspręsta nekeisti ir palikti: E. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, E. H. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones nuspręsta panaikinti.

Nuspręsta:

- išieškoti iš E. H., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą S. H. ir N. H. (iki kol E. H. sulauks pilnametystės) 3414 (trys tūkstančius keturis šimtus keturiolika) eurų K. P.-Š. turtinei žalai atlyginti;

- išieškoti iš E. H. bei iš E. K. solidariai, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti - subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą  S. H. ir N. H. (iki kol E. H. sulauks pilnametystės) bei I. R. (iki kol E. K. sulauks pilnametystės) 114 (vieną šimtą keturiolika) eurų K. P.-Š. turtinei žalai atlyginti;

- išieškoti iš E. H. bei iš E. K. solidariai, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti - subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą  S. H. ir N. H. (iki kol E. H. sulauks pilnametystės) bei I. R. (iki kol E. K. sulauks pilnametystės), 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos kompensaciją mažamečiui Ž. Š..

„Swedbank P&C Insurance AS“  civilinis ieškinys dėl 586 (penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių) eurų turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, išaiškinant civiliniam ieškovui jo teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1.       E. H. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis 2019-06-13 apie 13.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į (duomenys neskelbtini) esantį butą, kuriame gyvena jo pažįstamas nepilnametis A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), apgaudamas pastarąjį dėl atėjimo priežasties, t.y. sakydamas, kad atnešė elektroninę cigaretę, ir A. Š. akivaizdoje, jo tėvų miegamajame iš komodos stalčiaus pagrobė dviejuose vokuose buvusius 4000 eurų grynųjų pinigų, priklausančių sutuoktiniams P. Š. ir K. P.-Š., po ko su pinigais pasišalino. Šiais veiksmais E. H. padarė K. P.-Š. 4000 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2.       Be to, E. H. ir E. K., įsibrovę į patalpą bei panaudoję fizinį smurtą ir kitaip atėmę galimybę asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą: jie 2019-06-20 apie 13.30 val., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, apgaudami mažametį Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dėl atėjimo priežasties, turto grobimo tikslu įsibrovė į pastarojo namus, t.y. adresu (duomenys neskelbtini) esantį butą ir ten, E. H. suėmus Ž. Š. už pečių ir prievarta šį nunešus bei  uždarius tualete, o E. K. laikant tualeto duris, kad Ž. Š. neišeitų, taip šiais bendrais veiksmai sukėlė pastarajam fizinį skausmą bei atėmė galimybę priešintis. Tada E. H. pradėjo bute ieškoti pinigų ir miegamojo komodos stalčiuje radęs 100 svarų sterlingų (114 eurų) grynųjų pinigų, priklausančių sutuoktiniams P. Š. ir K. P.-Š., kartu su E. K. pasišalino. Šiais veiksmais E. H. ir E. K. padarė K. P.-Š. 114 eurų turtinę žalą, t.y E. H. ir E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus epizode dėl 2019-06-13 turto grobimo, sprendė, jog E. H. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius, esant veiką kvalifikuojantiems objektyviesiems atvirosios vagystės ir įsibrovimo į patalpą požymiams ir konstatavo, jog E. H. veika šiame epizode yra kvalifikuota teisingai.  Epizode dėl 2019-06-20 plėšimo, pirmosios instancijos teismas, pakeitęs kaltinimą dalyje dėl pagrobtų pinigų sumos bei valiutos, ir nustatęs, jog kaltinamieji pagrobė 100 svarų, kas nusikalstamos veikos padarymo metu atitiko 114 eurų sumą, konstatavo, jog šiame epizode kaltinamųjų E. H. ir E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Spręsdamas civilinių ieškinių klausimą, teismas K. P.-Š. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies: dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2019-06-13, K. P.-Š. priteisė 3414 eurų turtinę žalą, o dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2019-06-20 – 114 eurų turtinę žalą, t.y. pagrobtų 100 svarų sterlingų vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas vertindamas, jog mažametis Ž. Š. patyrė neturtinę žalą, ieškinį šioje dalyje tenkindamas iš dalies, sprendė, jog šiuo atveju pagal įstatymą K. P.-Š. atstovaujamam nukentėjusiajam Ž. Š. turi būti priteistina 500 eurų neturtinės žalos kompensacija. Civilinio ieškovo „Swedbank P&C Insurance AS“  civilinis ieškinys dėl 586 (penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių) eurų turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, išaiškinant civiliniam ieškovui jo teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, tokį sprendimą motyvuojant tuo, jog civilinio ieškovo - „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo atstovas, būdamas informuotas apie teismo posėdžių vietą ir laiką, į teismo posėdžius neatvyko ir neprašė nagrinėti civilinį ieškinį atstovui nedalyvaujant.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl atsakingų už padarytą žalą asmenų, atsižvelgdamas į tai, kad: ikiteisminio tyrimo metu civiliniais atsakovais byloje įtraukti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Centras), kuris pagal 2019-05-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1281/19 yra E. H. laikinasis rūpintojas pastarojo tėvams atsisakius auginti sūnų; kad civiline atsakove įtraukta kaltinamojo E. K. įstatyminė atstovė – jo mama I. R.; kad teismas civiliniais atsakovais į bylą įtraukė ir kaltinamojo E. H. tėvus S. H. ir N. H., nustatęs, kad  kaltinamojo E. H. tėvai, kurių tėvų valdžia E. H. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo ir iki šiol nėra apribota, o abi nusikalstamas veikas E. H. padarė pabėgęs iš Centro, pirmuoju atveju (2019-06-13) jis pabėgo panaudojęs fizinę jėgą prieš jį prižiūrėjusią socialinę darbuotoją, darė išvadą, kad Centras nėra kaltas dėl jo rūpintinio E. H. padarytos žalos. Todėl sprendė, jog žalos atlyginimas civiliniams ieškovams priteistinas iš E. H. (dėl turtinės žalos, padarytos 2019-06-13 veika), taip pat solidariai iš E. H. ir E. K. (dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos 2019-06-20 veika), o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš kaltinamųjų įstatyminių atstovų: E. H. tėvų – S. H. ir N. H. ir E. K. įstatyminės atstovės – jo mamos I. R. (2019-06-20 epizode) iki E. H. ir E. K. pilnametystės.

II.                      Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.       Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė I. R. prašo sumažinti priteistus civilinius ieškinius. Nurodo, jog ji viena augina keturis nepilnamečius vaikus, yra bedarbė ir gauna bedarbio išmoką. Dėl paskelbto karantino vaikai mokosi namuose nuotoliniu būdu, todėl ji (I. R.) dirbti neturi galimybės. Taip pat nurodo, jog gyvena nuomojamame bute, už kurį kiekvieną mėnesį mokėti, turi ir kitų mokėtinų mokesčių, todėl gaunamų pajamų nepakanka pragyvenimui. Jos sūnus E. K. yra sunkaus būdo, su juo civilinė atsakovė negali susitvarkyti, todėl šeimai yra skirta socialinė darbuotoja. Be to, akcentuojama, jog jai teko kartą parašyti atsisakymą nuo sūnaus E. K., nes šis vartojo narkotines medžiagas, du kartus buvo Gruzdžių socializacijos  centre, šiuo metu jo atžvilgiu vykdoma probacija. Civilinė atsakovė tvirtina, jog neturi lėšų ir galimybės mokėti priteistų sumų iki sūnaus pilnametystės.

5.       Apeliaciniu skundu civilinių atsakovų N. H. ir S. H. atstovas advokatas Valerijus Kirpičnikovas prašo:

1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-01 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-247-506/2021 dalį kurioje nuspręsta – išieškoti iš E. H., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktu žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą S. H. ir N. H. (iki kol E. H. sulauks pilnametystės) 3414 (trys tūkstančius keturis šimtus keturiolika) eurų K. P.-Š. turtinei žalai atlyginti ir ją išdėstyti taip: - Išieškoti iš E. H. bei E. K. solidariai, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktu žalai atlyginti – subsidiariai iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (iki kol E. H. sulauks pilnametystės) bei I. R. (iki kol E. K. sulauks pilnametystės), 3414 (trys tūkstančius keturis šimtus keturiolika) eurų K. P.-Š. turtinei žalai atlyginti;

2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-01 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-247-506/2021 dalį kurioje nuspręsta – išieškoti iš E. H. bei E. K. solidariai, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktu žalai atlyginti - subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą S. H. ir N. H. (iki kol E. H. sulauks pilnametystės) bei I. R. (iki kol E. K. sulauks pilnametystės), 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos kompensaciją mažamečiui Ž. Š..

5.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantai N. H. ir S. H. su Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-247-506/2021 nesutinka dalyje dėl jų pripažinimo civiliniais atsakovais ir subsidiaraus žalos atlyginimo iš jų, kaip iš sūnaus E. H. atstovų pagal įstatymą, išieškojimo, o taip pat dalyje dėl solidarios nuteistojo E. K. atsakomybės bei neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam Ž. Š. priteisimo.

5.2.        Apeliacinis skundas dalyje dėl civilinės atsakomybės grindžiamas tuo, kad:

5.2.1.                      Apeliantai turi nepilnametį sūnų E. H.. Nepilnametis E. H. buvo probleminio būdo ir charakterio, linkęs daryti nuolatines nusikalstamas veikas. Tris mėnesius gydantis VŠĮ „Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje“ jam buvo nustatyta diagnozė F20.0 - Paranoidinė šizofrenija. Gyvenant kartu su nepilnamečiu sūnumi bei egzistuojant E. H. nenuspėjamam elgesiui, apeliantai negalėjo pilnai užtikrinti nepilnametei dukrai J. H. saugių gyvenimo sąlygų. Dėl visų šių aplinkybių apeliantai siekė, kad jų nepilnametis sūnus E. H. būtų apgyvendintas globos namuose iki jam sueis 18 mėtų, todėl sutiko, kad jiems būtų laikinai apribota valdžia sūnaus E. H. atžvilgiu bei priteistas išlaikymas.

5.2.2.                      Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui atlikus grėsmės vaikui lygio vertinimą, E. H. buvo nustatytas antras grėsmės lygis, kadangi atsakovai raštu pareiškė, kad neturi realių galimybių pasirūpinti maištingu bei neadekvačius poelgius vykdančiu sūnumi. 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį E. H. iš jo tėvų – apeliantų.

5.2.3.                      Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 30-1281/19E E. H. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskiriant viešąją įstaigą - „(duomenys neskelbtini)“. E. H. (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre buvo ugdomas nuo 2018 m. balandžio 18 d. E. H. į centrą atvyko jam paskyrus vidutinę priežiūros priemonę vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 dienos nutartimi Nr. NP-368-295/2018 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 30-1235/18 (2.1.1E-TD2). Todėl vertina, kad pirmos instancijos teismo teiginys, jog nuteistasis E. H. centre buvo apgyvendintas tik 2019-05-27 ir dėl to Centras negalėjo nei fiziškai, nei teoriškai padaryti kokios nors įtakos E. H. elgesiui yra nepagrįstas ir neatitinka faktinėms aplinkybėms.

5.2.4.                      Apibendrinant 5.2 dalyje nurodytus argumentus, manoma, jog byloje surinktų duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad dėl aštuoniolikos metų neturėjusio nepilnamečio E. H. padarytos žalos šiuo konkrečiu atveju už jį atsakinga rūpybos įstaiga (Centras). Jeigu Centras būtų tinkamai vykdęs pareigą prižiūrėti nepilnametį E. H., civiliniams ieškovams žala iš viso nebūtų padaryta. Pažymima, kad apeliantai negalėjo vykdyti savo auklėjimo pareigos sūnaus E. H. atžvilgiu būtent dėl to, kad nuteistasis buvo paimtas iš tėvų – apeliantų, todėl jie nėra kalti dėl E. H. padarytos žalos.

5.3.       Apeliacinis skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžiamas tuo, kad:

5.3.1.                      Byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių, kad dėl emocinių išgyvenimų nukentėjusiam teko konsultuotis su gydytojais (CPK 12, 178 straipsniai). Vien nukentėjusiosios K. P.-Š. paaiškinimai šiuo atveju nėra pakankami įrodymai nurodytam faktui pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

5.3.2.                      Ginčijamame nuosprendyje teismas nustatydamas neturtinės žalos kompensacijos dydį – 500 Eur, visiškai nevertino jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Apeliantų nuomone, nagrinėjamoje byloje iš viso nėra nustatytas pažeistos vertybės pobūdis. Byloje neįrodyti neigiami pokyčiai nukentėjusiojo moksluose, kitokioje veikloje; nuteistųjų veiksmais sukelti nepatogumai nevertintini kaip galintys sudaryti neturtinės žalos piniginę išraišką.

5.3.3.                      Atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, išanalizuojant šioje konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą, įvertinant šios bylos aplinkybes nukentėjusiojo Ž. Š. neturtinės žalos buvimą gyvenimo pokyčių požiūriu, apeliantai mano, kad nukentėjusysis nepatyrė neturtinės žalos arba šiuo konkrečiu atveju ji turėtu būti vertinama ne daugiau kaip 100 Eur. Apeliantų nuomone, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1,5 straipsnis).

5.4.       Apeliantai mano, kad pirmos instancijos teismas nuspręsdamas išieškoti iš E. H., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktu žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą S. H. ir N. H. (iki kol E. H. sulauks pilnametystės) 3414 (trys tūkstančius keturis šimtus keturiolika) eurų K. P.-Š. turtinei žalai atlyginti, turėjo šią žalą solidariai išieškoti iš E. H. bei E. K.. Skundas dalyje dėl solidarios atsakomybės šioje dalyje grindžiamas tuo, kad:

5.4.1.                      Solidariai atsako asmenys, padarę žalos bendrai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad solidari atsakomybė atsiranda iš tų asmenų veiksmų, kurie yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su neigiamų pasekmių atsiradimu.

5.4.2.                      Pasak apeliantų, nagrinėjamu atveju nuteistajam E. K. turėtų kilti solidarioji atsakomybė, nes yra pagrindas teigti, jog žala nukentėjusiajai K. P.-Š. padaryta bendrais šių dviejų nepilnamečių veiksmais (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1, 4 dalys). Žalos padarymo metu E. K. kartu su E. H. siekė pavogti pinigus iš nukentėjusios buto, o po vagystės kartu su E. H. pavogtus pinigus pasidalino ir išleido. Apeliantai mano, kad yra vienodas priežastinis ryšis tarp nuteistųjų veiksmų bei atsiradusios žalos pobūdžio: E. K., kaip ir E. H. veiksmai, buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis.

5.4.3.                      Atstovo manymu, įvertinus byloje nustatytas ginčo aplinkybes, darytina išvada, kad nurodytų asmenų atsakomybė turi būti solidari, nes žalos nukentėjusiai atsiradimą lėmė vienodi šių dviejų nuteistųjų veiksmai.

6.       Atsiliepimai į apeliacinius skundus negauti.

7.       Teismo posėdžio metu civilinė atsakovė I. R., civiliniai atsakovai  N. H. ir S. H. prašė tenkinti apeliacinius skundus, nuteistųjų gynėjos, nuteistasis E. H. palaikė civilinių atsakovų apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti. Prokuroras prašė civilinės atsakovės I. R. apeliacinį skundą atmesti, o civilinių atsakovų N. H. ir S. H. atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sutikdamas, jog pirmosios instancijos nuosprendis turėtų būti keičiamas atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis E. H. sulaukė pilnametystės, eliminuojant iš nuosprendžio nuostatas kiek tai yra susiję su subsidiaria jo tėvų atsakomybe, kitose dalyse prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniais skundais nėra ginčijami nuteistų E. K. ir E. H. kaltės, veikų kvalifikavimo bei paskirtų bausmių klausimai. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo pateiktu E. K. ir E. H. veiksmų teisiniu vertinimu ir paskirtomis bausmėmis, todėl šie klausimai plačiau neanalizuotini.

9.       Kaip minėta, pirmos instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik toje dalyje, kuri susijusi su ieškinio reikalavimų tenkinimu. Civilinė atsakovė I. R. nesutinka su nuosprendžio dalimi susijusia su civiliniu ieškiniu ir prašydama sumažinti priteistą sumą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (2019-06-20 plėšimo epizode), savo poziciją grindžia sunkia materialine padėtimi. Civilinių atsakovų N. H. ir S. H. atstovas advokatas V. Kirpičnikovas nesutinka su nuosprendžiu dalyje dėl N. H. ir S. H. pripažinimo civiliniais atsakovais ir subsidiaraus žalos atlyginimo iš jų, kaip iš sūnaus E. H. atstovų pagal įstatymą, išieškojimo, o taip pat dalyje dėl solidarios nuteistojo E. K. atsakomybės dėl 2019-06-13 turto pagrobimo, vertindami, kad ir nuteistajam E. K. turėtų kilti solidarioji atsakomybė, nes žala nukentėjusiajai K. P.-Š. padaryta bendrais šių dviejų nepilnamečių veiksmais bei neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam Ž. Š. priteisimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl šių apeliacinių skundų argumentų.

Civilinės atsakovės I. R. apeliacinis skundas atmetamas. Civilinių atsakovų N. H. ir S. H. atstovo advokato V. Kirpičnikovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl civilinių ieškinių

10.       Nukentėjusioji K. P.-Š., kuri yra nepilnamečio nukentėjusiojo Ž. Š. atstovė pagal įstatymą, pateikė civilinį ieškinį, prašydama jai iš kaltų asmenų priteisti 3564 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t. b.l. 64, 65). Ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro 2019-06-13 pagrobta grynųjų pinigų suma – 4000 Eur ir 2019-06-20 pagrobta grynųjų pinigų suma – 150 Eur, atskaičius draudiko išmokėtą 586 eur sumą (t. 1, b.l. 74,75). 2021-02-18 teismo posėdžio metu K. P.-Š. patikslino ieškininį reikalavimą dalyje dėl turtinės žalos, padarytos 2019-06-20 t.y. prašė priteisti 200 eurų (past. - pagrobtų iš spintos koridoriuje) ir 440 svarų sterlingų (past. – pagrobtų iš miegamojo komodos). Taigi K. P.-Š. ieškinius reikalavimus dėl turtinės žalos sudaro tokios sumos: 4000 eurų, pagrobtų 2019-06-13, atskaičius 586 eurų gautą draudimo išmoką, t.y. 3414 eurų (past. – dėl šios turtinės žalos atlyginimo dydžio ginčo nėra) ir 200 eurų (past. – pradiniame ieškinyje buvo nurodyta 150 eurų suma) ir 440 svarų, pagrobtų 2019-06-20.

11.       Kaip minėta, civilinė atsakovė I. R. nesutinka su nuosprendžio dalimi susijusia su civiliniu ieškiniu ir prašydama sumažinti priteistą sumą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (2019-06-20 plėšimo epizode), iš esmės jokių argumentų, dėl ko nepagrįstas teismo sprendimas šioje dalyje, nenurodo, o savo poziciją grindžia sunkia materialine padėtimi. Civilinių atsakovų N. H. ir S. H. atstovas advokatas V. Kirpičnikovas apeliaciniu skundu nesutinka su priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu nukentėjusiam Ž. Š. (2019-06-20 plėšimo epizode), vertindami, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos kompensacijos dydį – 500 Eur, visiškai nevertino jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Apeliantų nuomone, nagrinėjamoje byloje iš viso nėra nustatytas pažeistos vertybės pobūdis, neįrodyti neigiami pokyčiai nukentėjusiojo moksluose, kitokioje veikloje, todėl teigia, jog nukentėjusysis nepatyrė neturtinės žalos arba šiuo konkrečiu atveju ji turėtų būti vertinama ne daugiau kaip 100 Eur. Su šiais apeliacinių skundų argumentais sutikti nėra pagrindo.

12.       Pirmosios instancijos teismas K. P.-Š. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, t.y. tiek, kiek buvo įrodytos pagrobtų pinigų sumos. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2019-06-20, priteista 114 eurų turtinė žala, t.y. pagrobtų 100 svarų sterlingų vertė, su kuo nesutinka civilinė atsakovė I. R. (past. - civilinių atsakovų N. H. ir S. H. atstovas advokatas V. Kirpičnikovas šio turtinės žalos dydžio neginčija). Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos pagrįstumo 2019-06-20 plėšimo epizode, visų pirma pažymėtina, kad nei nuteistieji, nei nukentėjusioji neginčija, jog šiame epizode kaltinamieji (nuteistieji) E. H. bei E. K. pagrobė 100 svarų sterlingų. Tokį nukentėjusiajai išieškotinos turtinės žalos dydį patvirtina ir bylos duomenys bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismas iš dalies tenkinęs nukentėjusiosios K. P.-Š. ieškinį dėl 2019-06-20 nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, vadovavosi kaltinamųjų parodymais, jog 2019-06-20 įsibrovę į nukentėjusiųjų butą jie pagrobė ne eurus, o svarus. Kaltinamasis E. H. taip pat nurodė, kad svarus – tik žymiai mažesnę sumą nei nurodė nukentėjusieji – jis pagrobė iš komodos miegamajame stalčiaus. Kaltinamasis E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jam su E. H. išėjus iš nukentėjusiųjų buto E. H. jam parodė apie 100-120 „nelietuviškų“ pinigų – svarų, kuriuos jie stotyje išsikeitė į eurus. Kaltinamasis E. H. nurodė, kad pagrobtus svarus išsikeitę į eurus jie gavo apie 120 eurų. Iš Lietuvos banko tinklapyje skelbiamų Europos Centrinio Banko valiutų kursų matyti, kad 2019-06-20 Didžiosios Britanijos svaro sterlingo ir euro santykis buvo 0,89155 (GBP)/1(Eur) (t. 3, b.l. 197), t.y. svaro sterlingo vertė buvo mažesnė už euro vertę. Atsižvelgiant į tai, kad pagal E. K. parodymus, E. H. iš nukentėjusiųjų buto pagrobė apie 100-120 eurų „nelietuviškų“ pinigų, o iš E. H. parodymų seka, kad išsikeitus pagrobtus svarus į eurus, jie gavo apie 120 eurų, o pavertus 120 eurų į svarus pagal 2019-06-20 kursą, gaunama 106,98 svarų sterlingų suma, tai yra panaši suma į E. K. nurodytą 100-120 „nelietuviškų“ pinigų sumą, o vertinant nukentėjusiojo P. Š. parodymus, jog pagrobti svarai buvo 20 nominalo kupiūromis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamieji pagrobė 100 svarų, kas nusikalstamos veikos padarymo metu atitiko 114 eurų sumą. Kadangi tarp nuteistųjų E. H. bei E. K. veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, pirmosios instancijos teismas padarytą turtinę žalą pagrįstai priteisė atlyginti solidariai iš abiejų nuteistųjų. Sumažintas turtinės žalos nukentėjusiajai dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, nepažeidžia proporcingumo reikalavimų ir nelaikytinas aiškiai per dideliu ar nepagrįstu.

13.       Civilinių atsakovų N. H. ir S. H. atstovas advokatas V. Kirpičnikovas bei civilinė atsakovė I. R. nesutinka ir su neturtinės žalos atlyginimu nepilnamečiui nukentėjusiam Ž. Š. priteisimo 2019-06-20 plėšimo epizode. Civilinių atsakovų N. H. ir S. H. atstovas mano, kad nukentėjusysis nepatyrė neturtinės žalos arba šiuo konkrečiu atveju ji turėtų būti vertinama ne daugiau kaip 100 Eur, civilinė atsakovė I. R. nesutikimą grindžia vėl gi, sunkia materialine padėtimi. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažinimas ir pan., teismo įvertinti piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala, arba tokio asmens atstovas, tačiau galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šiuo aspektu analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas mažamečiui nukentėjusiam Ž. Š. priteistiną neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, jog civilinė ieškovė K. P.-Š. ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos iš esmės neįrodinėjo, o tik apsiribojo bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, jog visa šeima jaučia nesaugumą, kad vaikams išsivystė nerimas ir baimė, jie negali susikaupti, bijo vieni likti namuose. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog vis tik mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, kuri priskiriama tyčinių sunkių nusikaltimų kategorijai, kad kaltinamiesiems (nuteistiesiems) 2019-06-20 įsibrovus į butą, mažametis Ž. Š. buvo suimtas už pečių ir prievarta nuneštas bei uždarytas tualete, kad jis buvo uždarytas ir ilgą laiką laikomas tualete be galimybės išeiti, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog dėl komentuojamo įvykio mažametis Ž. Š. patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, neigiamas psichologines pasekmes. Esant šioms aplinkybėms, 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra proporcingas Ž. Š. patirtiems dvasiniams išgyvenimams bei jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo pasekmėms, jis atitinka ir teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, dėl ko neturtinės žalos dydis paliekamas nepakeistas.

14.       Civilinių atsakovų N. H. ir S. H. atstovas advokatas V. Kirpičnikovas apeliaciniame skunde nuosprendžio dalies dėl teismo sprendimo priteisti 3414 eurų K. P.-Š. turtinei žalai atlyginti 2019-06-13 epizode neginčija. Tačiau mano, jog šią žalą teismas turėjo solidariai išieškoti iš E. H. bei E. K., kadangi, pasak atstovo, žalos padarymo metu E. K. kartu su E. H. siekė pavogti pinigus iš nukentėjusios buto, o po vagystės kartu su E. H. pavogtus pinigus pasidalino ir išleido. Apeliantai mano, kad yra vienodas priežastinis ryšis tarp nuteistųjų veiksmų bei atsiradusios žalos pobūdžio: E. K., kaip ir E. H. veiksmai, buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis. Šio reikalavimo tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra tik interpretuojamos pateikiant savo subjektyvią nuomonę. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. H. kaltu 2019-06-13 epizode, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, epizode dėl 2019-06-13 vagystės kaltinimas buvo pareikštas tik E. H., dėl šio epizodo pripažintas kaltu taip pat tik E. H., o pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. H. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nėra ginčijamos, todėl ir pagrindo šią turtinę žalą atlyginti solidariai su nuteistuoju E. K. nėra pagrindo.

Dėl subsidiarinės atsakomybės

15.       Kaltinamieji (nuteistieji) E. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) tiek nusikaltimų metu, tiek skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nepilnamečiai. Duomenų, patvirtinančių jų turimas asmenines lėšas ar turtą, į kurį gali būti nukreipiamas civilinių ieškinių išieškojimas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, todėl šiuo atveju, siekiant tinkamai įgyvendinti civilinių ieškovų – nukentėjusiųjų K. P.-Š. ir mažamečio Ž. Š. interesus, būtina nustatyti papildomus E. K. ir E. H. prievolių dėl žalos atlyginimo subjektus, kuriems taikoma subsidiarioji atsakomybė.

16.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.276 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Antrojoje aptariamos CK normos dalyje yra numatyta subsidiarinė nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar institucijos, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, atsakomybė. Pagal šios normos nuostatas tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės; tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas.

17.       Ikiteisminio tyrimo metu civiline atsakove įtraukta kaltinamojo E. K. įstatyminė atstovė – jo mama I. R.. Atsižvelgiant į virš nurodytą teisinį reguliavimą, į tai, kad nusikalstamą veiką padaręs E. K. yra nepilnametis, žalos atlyginimas civiliniams ieškovams pagrįstai priteistas solidariai iš E. H. ir E. K. (dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos 2019-06-20 veika), o E. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai ir iš E. K. įstatyminės atstovės – jo mamos I. R. iki E. K. pilnametystės (past. – dėl E. H. subsidiarios atsakomybės šia nutartimi bus pasisakyta žemiau). Nors civilinė atsakovė I. R. apeliaciniame skunde nurodė, jog ji neturi lėšų ir galimybės mokėti priteistų sumų iki sūnaus pilnametystės, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog 2019-06-20 epizode nuteistieji E. H. ir E. K. solidariai turi atlyginti nukentėjusiems asmenims nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, šios I. R. nurodomos aplinkybės, atsižvelgiant į aptartas CK normos šios nutarties 16 punkte, nepašalina jos, kaip atsakovės, materialinės atsakomybės ir nėra pagrindas sumažinti priteistą sumą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, kadangi šios aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamu subsidiarinės civilinės atsakomybės klausimu.

18.       Ikiteisminio tyrimo metu civiliniais atsakovais byloje įtraukta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Centras), kuri pagal 2019-05-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1281/19 yra E. H. laikinasis rūpintojas pastarojo tėvams atsisakius auginti sūnų. Pirmosios instancijos teismas civiliniais atsakovais į bylą įtraukė ir kaltinamojo E. H. tėvus S. H. ir N. H.. Apylinkės teismas, pritardamas civilinio atsakovo – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nurodytiems argumentams, sprendė, kad Centras įrodė, jog nėra atsakingas už E. H. padarytą žalą, nes E. H. Centre buvo apgyvendintas 2019-05-27, t.y. tik prieš dvi savaites iki pirmosios nusikalstamos veikos padarymo (2019-06-13), būdamas jau 9 kartus teistas. Akcentavo, jog Centras per tokį trumpą laiką negalėjo nei faktiškai, nei teoriškai padaryti kokios nors įtakos E. H. elgesiui, abi nusikalstamas veikas E. H. padarė pabėgęs iš Centro, pirmuoju atveju (2019-06-13) jis pabėgo panaudojęs fizinę jėgą prieš jį prižiūrėjusią socialinę darbuotoją (t. 1, b. l. 98), todėl sprendė, kad kaltinamojo E. H. tėvai, kurių tėvų valdžia E. H. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo ir iki šiol nėra apribota, pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatas yra atsakingi už jų nepilnamečio sūnaus padarytą žalą iki pastarasis sulauks pilnametystės.

19.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą ir sprendžiant nepilnamečio E. H. civilinės atsakomybės klausimą pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko civilinį atsakovą už nepilnamečio E. H. padarytą žalą, netinkamai pritaikė CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų,  civilinių atsakovų N. H. ir S. H. atstovo advokato V. Kirpičnikovo apeliacinio skundo, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (civilinės bylos Nr. eS2-14341-558/2019), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui atlikus grėsmės vaikui lygio vertinimą, E. H. buvo nustatytas antras grėsmės lygis, kadangi atsakovai (t.y. N. H. ir S. H.) raštu pareiškė, kad neturi realių galimybių pasirūpinti maištingu bei neadekvačius poelgius vykdančiu sūnumi. 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį E. H. iš jo tėvų – apeliantų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 30-1281/19 E. H. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskiriant viešąją įstaigą „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad abi nusikalstamas veikas E. H. padarė pabėgęs iš Centro, pirmuoju atveju (2019-06-13) jis pabėgo panaudojęs fizinę jėgą prieš jį prižiūrėjusią socialinę darbuotoją (t. 1, b. l. 98). Tačiau pažymėtina, jog į Centrą E. H. buvo patalpintas įstatymo nustatyta tvarka, todėl būtent Centras yra materialiai atsakingas asmuo už kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Kolegijos nuomone, būtent VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamas atsakovas byloje ir jis turėjo atlyginti nukentėjusiems asmenims globotinio E. H. nusikalstamomis veikomis (2019-06-13 ir 2019-06-20 epizoduose) padarytą žalą iki jo pilnametystės. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nepilnamečio pabėgimas iš auklėjimo įstaigos savaime nepašalina šios institucijos, kaip atsakovo, materialinės atsakomybės, nes bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. H. yra linkęs pažeidinėti jam, kaip nepilnamečiui, nustatytą tvarką ir taisykles. Aplinkybės, iš esmės neigiamai charakterizuojančios E. H., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki analizuojamų nusikaltimų įvykdymo buvo žinomos, ką neabejotinai patvirtina VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovybės pateikti E. H. neigiamai charkterizuojantys duomenys (t. 2, b.l. 164-165) bei apylinkės teismui teikti Centro paaiškinimai (t.3, b.l. 193-195), todėl jo auklėjimui ir teisės pažeidimų prevencijai, turėjo būti skirtas ypatingas dėmesys, tačiau tokių aplinkybių bylos medžiaga nepatvirtina. Vien tai, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo šio Centro auklėtinis, o nusikaltimai buvo padaryti dienos metu, leidžia teigti, jog nuteistojo E. H. kontrolė ir priežiūra buvo nepakankama. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl tinkamo CK 6.276 str. 2 d. nuostatų taikymo ir dėl institucijų kaltės dėl nepilnamečio padarytos žalos labai išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-155/2010, kurioje išaiškinta, jog iš sisteminės žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančių CK normų analizės seka, kad pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, rūpintojai ar institucija, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, yra kalti dėl padaryto teisės pažeidimo. Nutartyje taip pat nurodyta, kad nepilnamečio pabėgimas iš auklėjimo įstaigos savaime nepašalina šios institucijos, kaip atsakovo, materialinės atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi priešingos nuostatos – kad ši aplinkybė liudija apie institucijos darbuotojų aplaidumą auklėjant nepilnametį ir rūpinantis jo priežiūra. Šie kasacinės nutarties teiginiai visiškai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas ir patvirtina apeliantų S. H. ir N. H. atstovo argumentus apie Centro kaltę dėl nepilnamečio E. H. padarytos žalos. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje dėl aštuoniolikos metų neturėjusio nepilnamečio E. H. padarytos žalos už jį priimant skundžiamą nuosprendį buvo atsakinga VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl iš apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalies šalintinos aplinkybės, kad žalos atlyginimas civiliniams ieškovams (dėl turtinės žalos, padarytos 2019-06-13 veika ir 2019-06-20 epizode) priteistinas subsidiariai iš kaltinamojo E. H. tėvų – S. H. ir N. H.. 

20.       Sprendžiant subsidiariai atsakingų asmenų pareigą, t.y. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atlyginti kaltinamojo (nuteistojo) E. H. nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atkreiptinas dėmesys į CK 6.276 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, remiantis kuriuo, CK 6.276 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų asmenų, tame tarpe ir sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos, prievolė yra ribojama laike: ji išnyksta nepilnamečiui sulaukus pilnametystės arba nepilnamečiui iki pilnametystės įgijus turto, kurio pakanka žalai atlyginti. Pažymėtina, kad šie CK 6.276 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų asmenų prievolės atlyginti nepilnamečio vaiko padarytą žalą pasibaigimo pagrindai yra savarankiški, todėl CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nustatytos materialiosios teisinės pasekmės turi būti konstatuojamos bet kurioje proceso stadijoje – tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek vykdymo procese. Nustačius, jog subsidiarioji minėtų asmenų prievolė pasibaigė, jiems atsakomybė negali būti taikoma. Kadangi apeliacinės instancijos teismo proceso metu nuteistasis E. H., gim. (duomenys neskelbtini), sulaukė pilnametystės, todėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prievolė atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą pasibaigė, o tai sudaro pagrindą atitinkamai pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių priteisimo, t.y. žalos atlyginimas civiliniams ieškovams priteistinas iš E. H. (dėl turtinės žalos, padarytos 2019-06-13 veika), taip pat solidariai iš E. H. ir E. K. (dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos 2019-06-20 veika), o E. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš kaltinamojo E. K. įstatyminės atstovės – jo mamos I. R. (2019-06-20 epizode) iki E. K. pilnametystės. Šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą pažeisdamas CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat nesilaikant galiojančios teisminės praktikos.

21.       Teismas pripažįsta, kad atsakovų N. H. ir S. H. atstovo advokato V.Kirpičnikovo  skundas iš dalies pagrįstas dėl aukščiau nurodytų motyvų, t.y., žala turėjo būti priteista ne iš kaltininko tėvų, o iš globos įstaigos. Skundžiamame pirmos instancijos teismo sprendime nurodoma, kad, sulaukus pilnametystės, kaltininkai turi patys atlyginti padarytą žalą. Šiuo metu E. H. jau yra pilnametis, todėl, įsiteisėjus nuosprendžiui, pats ir turės atlyginti padarytą žalą, nepriklausomi nuo to, kaip buvo nurodyta skundžiamame pirmos instancijos teismo sprendime iki E. H. pasiekiant pilnametystės amžių.

22.       Šiuo metu, keisti skundžiamą sprendimą nėra prasmės, nes tai nebesukeltų jokių pasekmių, todėl skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

 n u t a r ė :

Civilinės atsakovės I. R. apeliacinį skundą atmeti.

Civilinių atsakovų N. H. ir S. H. atstovo advokato V. Kirpičnikovo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai         Audrius Cininas

        Gintaras Dzedulionis

                                                                         Daiva Kazlauskienė