Administracinio nusižengimo byla Nr. II-798-725/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01907-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

16.9.3; 21.10.4; 21.10.5; 21.11.1; 21.11.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. lapkričio 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, 

sekretoriaujant Gabrielei Vaitkevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M. ir jo atstovui advokatui Dominykui Varnui,

nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-19926-2020 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

A. M. Institucijos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-19926-2020 (toliau – skundžiamas nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį 11 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), valdytojas, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. 27 d. 10.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. 17.40 val., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neišvengė nuostolingų padarinių ir savo automobilio durimis apgadino greta stovėjusią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punktą.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir prašė panaikinti 2020 m. rugsėjo 23 d. Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19926-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies – panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-19926-2020 ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriui papildomam administracinio nusižengimo bylos aplinkybių tyrimui. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas nevisapusiškai ir neišsamiai, nustatyti bylos medžiagos trūkumai yra esminiai, užkertantys kelią tolesnei teisenai, o šių trūkumų dėl didelės bylos apimties teismas neturi galimybės pašalinti.

Institucija apeliaciniu skundu prašė panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

A. M. atstovas advokatas Dominykas Varnas apeliaciniu skundu prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d, nutarties dalį, kuria ši byla grąžinama Institucijai papildomam aplinkybių tyrimui, panaikinti ir bylą nutraukti.

Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkino – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą – administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžino toliau nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo Dominyko Varno apeliacinį skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad Kauno apylinkės teismas, iš esmės užbaigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nepagrįstai ją grąžino Institucijai bylos medžiagos papildomam tyrimui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. teismui pateiktame skunde Institucijos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-19926-2020  laiko nepagrįstu, todėl prašo jį panaikinti, o administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas jokių nuostolių ar nuostolingų padarinių nesukėlė, neapgadino kito asmens transporto priemonės. Byla buvo išnagrinėta nepaisant akivaizdžių ir grubių įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų, dirbtinai sukuriant pareiškėjui nepalankias situacijas, nevertinant jo žodinių ir rašytinių paaiškinimų. 2019 m. liepos 31 d. pareiškėjas jį išsikvietusiam policijos pareigūnui E. I. išsamiai išdėstė savo argumentus ir įrodymus, vienok, tos dienos tarnybiniame pranešime pareigūnas atžymėjo, kad „į raginimus išdėstyti įvykio aplinkybes raštiškai nereagavo ir paaiškinimo nesurašė“ (tuo tarpu viso ilgo pokalbio metu šis pareigūnas neišsakė pareiškėjui jokių „raginimų“, tikindamas, kad į viską pats atsižvelgs, nieko rašyti nereikia). Įteikus pareiškėjui 2020 m. liepos 31 d. administracinį nurodymą dėl siūlymo sumokėti 5 Eur baudą, pareiškėjas Institucijai iki numatyto 2020 m. rugsėjo 17 d. bylos nagrinėjimo pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus, nurodė kitas, nei šis pareigūnas vertino, „įvykio“ aplinkybes, pareikalavo jį nušalinti nuo bylos nagrinėjimo ir tas buvo padaryta – atvykus į nagrinėjimą, ją nagrinėjo kitas pareigūnas – A. M.. Skundžiamu nutarimu pareiškėjo žodžiu ir raštu nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos. Antai, pridėdamas pareigūnų padarytas matavimų nuotraukas, pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimuose raštu nurodė, kad nuotraukose aiškiai matyti, jog (duomenys neskelbtini) automobilis buvo perstatytas, siekiant „pritempti“ savavališkai atidarinėjant jų automobilio galines kairiąsias dureles iki „reikiamos“ vietos ir aukščio, „improvizuojant“ jau kitą menamą apgadinimą, tik šį kartą ne virš (duomenys neskelbtini) kuro bako dangtelio, bet žemiau jo. Pareiškėjas suprato, kad tai buvo antrasis mėginimas suklastoti (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimą. Beje, apie tai, kad naktį bus atliekama ekspertizė, nebuvo informuotas nei pareiškėjas, nei automobilio savininkė M. M.. Taip pat minėtuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad byloje esančiose 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 21.40 val., padarytose nuotraukose  (duomenys neskelbtini) pažeidimai yra 100 cm aukštyje, bet 2019 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokole nurodomi kiti aukščiai: 85 cm, 83 ir 85 cm; taip pat ant (duomenys neskelbtini) priekinių durelių aprašomi esantys balti dažai, nurodant 67–69 cm aukštį, tačiau jokios liniuotės ar ruletės nuotraukose nėra. Vertinant minėtas aplinkybes, Institucijos nutarime nurodomi argumentai visiškai niekuo nepagrįsti. Panaudotų matavimo priemonių duomenys yra įrašyti apžiūros protokole, o kiek netiksliai ir ar netiksliai buvo panaudota ruletė, ją užminant nuotraukoje matomu batu, negali paneigti aplinkybės, kad pareigūnas, matuodamas konkrečius aukščius, apie matavimo tikslumą sprendė vadovaudamasis vien apytikriais „ruletės užmynimo batu“ skaičiavimais, atėmimo būdu „iš akies“, apytikriai atimdamas kažkuriuos skaitmenis, to apžiūros protokole niekaip neaptardamas. Nėra suprantama, kas trukdė apžiūrą atlikusiems pareigūnams matuoti aukščius tiksliai, nuo 0 cm padalos, kad neliktų jokių abejonių. Iš byloje surinktų nuotraukų taip pat matyti, kad „nukentėjusiojo“ T. G. automobilis (duomenys neskelbtini) buvo perstatomas. Tamsiu paros metu pareigūnės G. Š. darytoje abiejų automobilių nuotraukoje 2019 m. rugpjūčio 31 d. fotolentelėje matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) stovi nevienodu atstumu nuo galinio kelkraščio, lyginant su pareiškėjo automobiliu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu dieną, kitų pareigūnų darytoje šių dviejų automobilių nuotraukoje matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra susilyginęs su (duomenys neskelbtini), jų atstumas iki kelkraščio yra beveik vienodas. Nėra aišku, kurios iš šių dviejų  nuotraukų atveju Institucija laiko, kad abu automobiliai stovėjo tariamo jų kontakto metu. Taip pat nurodoma, jog liko niekaip neatsakytas ir nepaneigtas kitas pareiškėjo argumentas, kad vieno iš matavimų atvejų dėl 67–69 cm aukštyje esančių „pažeidimų“ apskritai nėra jokių nuotraukų su matavimo rulete ar kitais matavimo prietaisais, dėl to neįmanoma patikrinti, ar apžiūros protokole nurodyti susidūrimo aukščiai atitinka tikrovę.

Toliau, nutarime perrašant byloje esančio apžiūros protokolo duomenis, nurodoma, kad tarp apžiūrimų automobilių yra 104 cm atstumas tarp 2 (tariamai kontaktavusių) automobilių galinių ratų. Pareiškėjui su savo atstovu 2020 m. spalio 13 d., apie 15.00 val., toje pačioje saugomoje automobilių aikštelėje (kurioje Institucijos pareigūnai jam nedalyvaujant su jo automobiliu atliko įvairius veiksmus), pamatavus savo automobilio tiek priekinių, tiek ir galinių kairiųjų durelių didžiausius pločius (106 cm ir 102,5 cm), matyti, kad jas netgi maksimaliai iki galo atidarant, jos negalėjo siekti, o tuo pačiu – apgadinti ar įdaužti, kaip nurodo Institucija savo atliktos apžiūros protokole, kairiajame šone už 104 cm stovinčio (duomenys neskelbtini) automobilio. Atlikus (duomenys neskelbtini) galinių kairiųjų durelių „atsitrenkimo“ į kitą (vos 88 cm atstumu nuo (duomenys neskelbtini) stovintį) visureigį automobilį (duomenys neskelbtini), bandymą, gaunami neigiami rezultatai. Taip pat, dėl pastarojo visureigio automobilio slenksčio išsikišimo nebuvo įmanoma patikimai išbandyti ir pamatuoti priekinių kairiųjų durelių „atsitrenkimo” atstumų bei tikimybių, dėl to (duomenys neskelbtini) buvo perstatytas prie kito automobilio (sedano, (duomenys neskelbtini)), gabaritais panašaus į sedano tipo (duomenys neskelbtini) automobilį. Atlikus (duomenys neskelbtini) priekinių kairiųjų durelių „atsirenkimo“ į kitą (už 111 cm atstumu nuo (duomenys neskelbtini) stovintį) automobilį (duomenys neskelbtini), bandymą, taip pat gaunami neigiami rezultatai. Pirma išvada – kairiosiomis galinėmis (duomenys neskelbtini) durelėmis pareiškėjas niekaip negalėjo apgadinti automobilio (duomenys neskelbtini), „įvykio“ dieną stovėjusio už 104 cm, nes to neįmanoma padaryti net ir ženkliai mažesniu atstumu stovinčiam automobiliui. Padidinus pamatuotą tarp automobilių buvusį 88 cm atstumą 16 cm dydžiu iki apžiūros protokole nurodytų 104 cm akivaizdu, kad ~2 cm oro tarpas taip pat padidėtų ir sudarytų ne 0 cm, o net ~18 cm (2+16), t. y. (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimo tikimybė taip pat neegzistavo. Antra išvada – kairiosiomis priekinėmis (duomenys neskelbtini) durelėmis pareiškėjas niekaip negalėjo apgadinti automobilio (duomenys neskelbtini), „įvykio“ dieną stovėjusio už 104 cm, nes to neįmanoma padaryti net ir ženkliai mažesniu atstumu stovinčiam automobiliui. Sumažinus pamatuotą tarp automobilių buvusį 111 cm atstumą 7 cm iki apžiūros protokole nurodytų 104 cm akivaizdu, kad ~16 cm oro tarpas taip pat sumažėtų ne iki 0, o tik iki 9 cm (16–7), t. y. (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimo tikimybė taip pat neegzistavo.

Taip pat nurodoma, jog Policijos pareigūnai į tokius neatitikimus neatkreipė dėmesio. Jei būtų buvęs patenkintas pareiškėjo prašymas ir leista sustatyti abu automobilius į tariamą „apgadinimo įvykio“ poziciją, t. y. siekiant atkurti galimo susidūrimo bei apgadinimo aplinkybes natūroje, paaiškėtų, jog policijos pareigūnai ir nukentėjusiuoju pripažintas asmuo klydo, arba dokumentuose sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjo automobilio durelių paviršiai ar kitos detalės niekaip negalėjo liesti kito (duomenys neskelbtini) automobilio detalių. Tuo tarpu ekspertizės išvados, kuriomis remiamasi skundžiamame nutarime, yra tik apie dažų mišinio cheminę analizę, tačiau ekspertizėje nebuvo vertinta, ar automobilių dažai susijungė natūraliai, ar jie nebuvo paimti nubrėžus jų nedidelį kiekį iš abiejų automobilių ir šiuos sumaišius dirbtinai. Ekspertas gavo tik tarpusavyje sumaišytus / sutrintus dviejų spalvų dažų ėminius. Taip pat nėra aišku, keliuose vokuose ar kituose konteineriuose ekspertui buvo pristatyti specialistės G. Š. paimti mėginiai, kiek jų buvo, kaip jie buvo aprašyti. Minėta, kad pareiškėjas po pirmojo pokalbio su agresyviu nukentėjusiuoju iš aikštelės išėjo namo, užmiršęs savo automobilį užrakinti, o pakviestas atvykusių policijos pareigūnų grįžti, grįžo su žmona ir iš jų išgirdo, kad nuotraukos jau buvo padarytos. Tuo nebuvimo prie savo automobilio laikotarpiu pareiškėjo automobilio durelės, kaip matyti ir policijos padarytose nuotraukose, buvo atidarinėjamos, fotografuojamos.

Pažymėtina, kad dar 2020 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimuose pareiškėjas Institucijai nurodė, jog kitos dienos rytą, 2019 metų rugpjūčio 31 dieną, atėjęs į saugomą automobilių aikštelę su žmona, pastebėjo, kad jų automobilio kairiosios pusės galinės durelės ties viduriu atsiradę du įbrėžimai, padaryti daiktu, panašiu į adatą. Taip pat ant šių durelių ir galinės automobilio dalies keliose vietose matėsi lipnios juostos fragmentų. Matyti, kad pareigūnai ėminius ekspertizei ėmė nedalyvaujant pareiškėjui ir nesustačius automobilių taip, kad jie durelėmis galėtų liesti vienas į kitą. Tampa visiškai neaišku, kokiu aukščiu ir atstumu buvo pareiškėjo automobilis, kadangi jis perstatyti jo neketino ir neperstatė. Tai nukentėjusysis judino savo automobilį (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 30 d. dienos metu ir vakare, kaip jau nurodoma šiame skunde pirmiau. Be to, kaip jau ir yra minėta, 2019 m. rugpjūčio 30 d., 21.40 val. apžiūros protokole nurodytas 104 cm atstumas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) automobilių, tariamai apgadinusių vienas kitą, yra neįmanomas kontaktui atsirasti ir jo tiesiog negalėjo būti.

Taip pat nurodoma, jog neįtikėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) dešinio šono detalių paviršiaus „apgadinimas“ padarytas (duomenys neskelbtini) automobilio durelėmis, kadangi policijos darytose nuotraukose matomos dvi atskiros dažų deformacijos vietos, o atsitrenkimas durelėmis vienu metu į dvi skirtingas vietas nėra tikėtinas ir logiškai paaiškinamas. Galiausiai, iš Institucijos padarytų (duomenys neskelbtini) automobilio „apgadinimų“ nuotraukų akivaizdu, kad jei pareiškėjo automobilio (duomenys neskelbtini) durelės į (duomenys neskelbtini) skardines dažytas detales būtų ir atsitrenkusios, dažytose (duomenys neskelbtini) kėbulo detalėse liktų ne iškilūs baltų dažų išsišokimai, o metalo ar dažų įlinkimai ar įlenkimai. Vienok, tokių pasekmių (duomenys neskelbtini) detalių nuotraukose nemato. Tai aiškiai ne „įdaužimo“ metu atsiradę baltų dažų deformacijos, bet po buvusio nekokybiško perdažymo dažų paviršiuje atsiradusių oro „pūslių sproginėjimo“ pasekmė. Nukentėjusysis yra nurodęs, kad iki įvykio neseniai buvo perdažęs savo automobilį ir juo nevažinėjo, saugojo aikštelėje. Be to, balta spalva nudažyto MB nuotraukose nematyti jokių rudų, t. y. (duomenys neskelbtini) spalvai būdingų dažų liekanų, nors po tariamai įvykusio kontakto jų negalėjo nelikti. Dažų ėminiai paimti visiškai nekompetentingai, be to, nedalyvaujant pareiškėjui.

Taip pat nurodoma, kad Institucijos pareigūnas A. M., nagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka, taip pat neatsižvelgė ir į pareiškėjo pateiktus argumentus bei nuotrauką, kuomet agresyviai nusiteikęs nukentėjusiuoju prisistatęs asmuo, 2019 m. rugpjūčio 30 d. atvykus policijai, buvo pareiškėjo žmonos nufotografuotas jiems visiems stovint prie automobilių, aikštelėje. Kaip jau ir yra ne kartą Institucijai nurodęs pareiškėjas, – tai visiškai kitas asmuo, nei vėliau pareiškėjas turėjo galimybę pamatyti ir susipažinti teisme. Kyla abejonių, kodėl Institucija nenustatė šio asmens tapatybės šio 2019 m. rugpjūčio 30 d. susitikimo metu. Nurodoma, jog Institucijai neatlikus pakartotinės automobilių apžiūros juos sustačius, nebuvo pašalintos jokios kylančios abejonės, dėl to jos aiškintinos pareiškėjo naudai. Tuo tarpu visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundo argumentais nesutiko. Nurodė, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. bylos nagrinėjimo metu su jam pareikštu kaltinimu nesutiko. Teigė, kad jokio automobilio neapgadino. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. G. 2019 m. rugpjūčio 30 d., 17.44 val. bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad atėjęs į saugomą aikštelę pasiimti savo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), rado jį apibraižytą kito automobilio, kurio nėra, bet spėja, kieno tai gali būti mašina. Atvykusio į įvykio vietą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnas D. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. jam dirbant kartu su N. L. apie 18.05 val. iš Kauno apskr. VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), o pranešėjas turi įtarimų, kas jį apgadino. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko pranešėjas T. G., kuris jiems paaiškino, kad jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), jau kurį laiką nejudinamas stovi automobilių saugojimo aikštelėje, vietoje pažymėtoje Nr. 188, tačiau pastebėjo, kad jo automobilio galinis dešinės pusės sparnas ir dešinės pusės priekinės durys yra galimai apgadintos kito automobilio su durimis. Pranešėjas mano, kad jo automobilį galėjo apgadinti automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), kuris stovi vietoje, pažymėtoje Nr. 189, kadangi jau kelis metus kiekviena vieta pažymėta atskiru numeriu yra priskirta konkrečiam automobiliui. Kaip vėliau paaiškėjo, (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), automobilį vairuoja A. M., kuris paaiškino, kad jokiais būdais minėto automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinti negalėjo. Įvykio vieta nefilmuojama, padarytos fotonuotraukos. T. G. nurodė, kad šalia jo automobilio, iš dešinės visada stovi (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), kuris galimai apgadino jo (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), kadangi jo automobilis po pilno perdažymo keletą dienų stovėjo nejudinamas. Atėjęs jį rado apgadintą, o šalia stovėjo minėtas automobilis (duomenys neskelbtini), ant kurio kairės pusės galinių durų buvo baltų dažų žymės. Kad kažkas kliudė jo automobilį, jis suprato iš kitaip suveikusios signalizacijos. Belaukiant policijos pareigūnų, grįžo vyriškis su automobiliu (duomenys neskelbtini), kuris stato savo transporto priemonę šalia T. G. automobilio. Vairuotojui pasakė, kad jo laukė, ir paklausė, ar galėtų pažiūrėti jo automobilio dureles. Tuomet jis iš karto T. G. užsipuolė, kad jis nori iš jo naudos. T. G. iš karto nufotografavo automobilį, ant kurio matėsi baltos spalvos dažai. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pradėjo trinti su ranka dažus nuo savo automobilio. Nieko nelaukęs, vyriškis užrakino automobilį ir išėjo. 2020 m. liepos 31 d. apklausai buvo iškviestas minėto automobilio (duomenys neskelbtini) naudotojas A. M.. Jis pabrėžė, kad automobiliu naudojasi tik jis vienas. 2020 m. gegužės 26 d. buvo gauta specialistės J. K išvada 2020 m. gegužės 19 d. Nr. 11-799 (20), kurioje pažymėta, kad voke Nr. 1 tirti pateiktų automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių ir galinių durelių kraštų dažų dangos dalelių paviršiuje yra kontakto (smūgio, braukimo) metu įsitrynusio pašalinių bespalvio lako ir baltos spalvos emalio mikrodalelių. Šios pašalinės bespalvio lako ir baltos spalvos emalio mikrodalelės yra vienodos su voke Nr. 2 pateiktų automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), apgadinimų vietų dažų dangos dalelių dviem viršutiniais dažų dangos sluoksniais – bespalviu laku ir baltos spalvos emaliu. Institucijos nuomone, apeliantui pagrįstai priimtas skundžiamas nutarimas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas atstovas D. Varnas skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas visada nuosekliai neigė padaręs administracinį nusižengimą, t. y. apgadinęs kitą automobilį, tokios pačios pozicijos jis laikosi ir dabar, kadangi pareigūnai neįrodė tokios veikos. Nurodo, administracinio nusižengimo byloje nebuvo nagrinėta A. M. asmenybė. Jis nėra baustas administracine tvarka, nors yra vidutinio pagyvenusio amžiaus, (duomenys neskelbtini). Jis yra dėstytojas, literatas, daugelio knygų vertėjas, išsilavinęs žmogus. Jam pateiktas kaltinimas buvo nei tikėtas, nei malonus, tuo labiau žinant, kad jis nieko blogo nėra padaręs. O atvykę policijos pareigūnai buvo, kaip A. M. suprato, nukentėjusiojo pažįstami arba šiaip labai draugiškai bendravo. Pareiškėjui po to pasakė, kad jis geriau pasirašytų ir sutiktų sumokėti 5 Eur administracinę baudą ir pareiškėjo civilinis draudimas apmokės už (duomenys neskelbtini) 900 Eur remontą. Šalia stovėjęs (duomenys neskelbtini) neturėjo jokių apgadinimo požymių, išskyrus iškilusias mikroskopines pūsleles. Todėl pareiškėjas mano, kad tai yra (duomenys neskelbtini) automobilio perdažymo brokas. Galimai nukentėjusysis siekė pasigerinti perdažymo broką, todėl inscenizavo tokios administracinio nusižengimo teisenos pradėjimą. Pareiškėjas išėjo iš įvykio vietos. Po to vėliau pareiškėjas sulaukė policijos pareigūnų skambučio, paprašant pareiškėją grįžti. Pareiškėjas grįžo su žmona ir dar kartą tą patį išdėstė, kad nieko panašaus negalėjo atsitikti, į visus policijos klausimus atsakė, prašė daryti nuotraukas, atlikti ekspertizę ir per tą įtemptą pokalbį pamiršęs užrakinti savo automobilį, išėjo namo apie 18 val. Iš bylos medžiagos matyti, kad su pareiškėjo automobiliu 20–21 val. buvo daromas ekspertės darbui reikalingų mėginių paėmimas nuo pareiškėjo ir nukentėjusiojo automobilių, t. y. dažų dalelių paėmimas, tačiau nei tas paėmimas yra teisėtas, nei ekspertizės aktas yra patvirtinantis Institucijos protokole suformuluotą kaltinimą. Ekspertizės akte nurodyta, kad ant rudo (pareiškėjo) automobilio rastos dažų dalelės atitinka dažų cheminę sudėtį. Pats mėginių paėmimas yra neteisėtas, kadangi jis atliktas pareiškėjui nedalyvaujant. Nurodė, kad niekas tokio veiksmo, kai pareiškėjas su durelėmis atsitrenkia į kitą automobilį, nefilmavo, bet to, nemano, kad koks liudytojas tai galėtų patvirtinti. Skundo pateikimo dieną pareiškėjas su savo atstovu buvo ginčo aikštelėje ir darė matavimų eksperimentą. Todėl jų nuomone, (duomenys neskelbtini) automobilio pažeidimai nebūdingi įdaužimui. Ant minėto automobilio yra tik dažų pūslelių iškilimai, o pati skarda nei įlinkusi, nei kitaip nubrozdinta, įdaužų nematyti. Taip pat yra daug naktinės ekspertizės ėminių paėmimui aukščių neatitikimų. Be to, menamą apgadinimą pastebėjo ne pats nukentėjusysis, o tai jis pastebėjo tik pasakius jo dukrai. Taip pat nurodė, kad šioje byloje buvo papildomai apklausti keturi liudytojai sargao, kurie visi kaip vienas patvirtino, kad nematė, jog A. M. būtų trenkęs durelėmis į T. G. mašiną. Nežinia, kada buvo padarytos nuotraukos. Pats A. M., atidaręs savo automobilio dureles, prašė policijos pareigūnų, kad jas nufotografuotų, tačiau niekas automobilio durelių fotografuoti nenorėjo. Taip pat nebuvo padarytos (duomenys neskelbtini) automobilio pažeidimo vietų nuotraukos. Policija į A. M. prašymą daryti fotonuotraukas, atsakė, kad šis prisižiūrėjo filmų ir tegul prisiima kaltę. Nuotraukos būtų padėjusios išsiaiškinti, kokio pobūdžio buvo pažeidimai deklaruoti arba primetami A. M.. Tuo tarpu A. M. išvykus ir pamiršus įjungti savo automobilio signalizaciją, bet kokiu momentu galėto būti užtepti ant A. M. automobilio cheminiai dažai ar kitokio pobūdžio medžiagos. Įrodymų, kada A. M. automobilio durelės buvo atidarinėjamos, fotografuojamos, kada buvo daromas cheminių medžiagų nuo automobilių poėmis, nėra, jei A. M. būtų dalyvavęs šiuose veiksmuose, jis būtų pasirašęs ant protokolo. Visi šie įrodymai buvo surinkti A. M. nedalyvaujant. Todėl remtis tokiais įrodymais negalima, o A. M. kaltė neįrodyta.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Nukentėjusysis T. G. parodė, jog datų tiksliai neatsimena, atėjęs saugojamoje automobilių aikštelėje rado apgadintą savo automobilį. Pastarasis autoservise buvo perdažytas balandžio ar gegužės mėnesį. Automobilis yra mylimas, prižiūrimas, visada stovi tvarkingas. Mažai juo naudojasi. Nueina, nuplauna, užkuria. Iki įvykio automobiliu nesinaudojo gal savaitę. Paliko automobilį 2019 m. rugpjūčio 27 d., o atėjęs 2019 m. rugpjūčio 30 d. pamatė, kad automobilis apgadintas. Pirmiausia pastebėjo apgadinimą ant galinių keleivio durelių, ten kur yra rankena, tai prie jos. Nuėjo iki aikštelės sargo, nes A. M. ir jo mašinos nebuvo. Sargas pasiūlė kviesti policiją. Iš sargo sužinojo, kad A. M. buvo apgadinęs kitą iš kitos pusės automobilį. Ar už tai M. buvo baustas, nežino. Belaukiant policijos, atvažiavo A. M.. Į stovėjimo vietą įvažiavo atbulas. Paprašė A. M. atidaryti galines dureles ir nusifotografavo. Pasakė, kad apgadintas jo automobilis. Tada A. M. pradėjo šaukti, kad jis iš jo nori naudos ir pradėjo trinti savo mašinos paviršių, pasakė, kad tai gamyklinės dulkės, kadangi jo automobilis naujas. Jis A. M. informavo, kad atvyksta policija, tačiau A. M. nekreipė dėmesio ir išėjo. Atvyko pareigūnai, telefonu iškvietė A. M.. Pastarasis atėjo su žmona. Tiek žmona, tiek A. M. buvo emocingi ir greitai išėjo iš aikštelės.

T. G. paaiškino, jog buvo apgadinta: keleivio durelės, vairuotojo durelės ir vieta galiniame sparne, kuri yra tarp bako ir galinių durelių Po to T. G. pasitaisė, kad iš vairuotojo pusės niekada niekas nebuvo apgadinta. Taip pat nukentėjusysis paaiškino, kad be jo leidimo niekas į jo mašiną nelipa, mašinos jis nepalieka net prie parduotuvės, mašina jam yra šventas reikalas. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. niekur išvažiavęs nebuvo. Aikštelė yra filmuojama. Įvykio dieną grįžo antrą kartą į aikštelę, pasikonsultavęs, dar kartą skambino pagalbos numeriu 112, pareikalavo, kad atvažiuotų ekspertai, pastarieji atvyko apie 23.00 val. Antrą kartą atvykusiems pareigūnams siūlė išsikviesti A. M., tačiau pareigūnai sakė, kad A. M. neprivalo dalyvauti. Ekspertai A. M. automobilio durelių neatidarė, nes automobilis buvo užrakintas. Kai ekspertai atvyko, nukentėjusysis jau buvo aikštelėje. Ar automobilių padėtys buvo pasikeitusios, negali atsakyti. Kaip nuėmė mėginius ekspertizei, nematė, jis buvo tarnybiniame policijos automobilyje. Tvirtina, kad A. M. žmonos įvykio metu darytoje nuotraukoje yra jis, ten jis yra su akiniais, kurių nebenešioja po akių korekcijos. Pats jis nematė, kad A. M. atsitrenkė į jo automobilį, ir nežino, kad kas nors tai būtų matęs.

Liudytoja I. M. parodė, kad į įvykio vietą nuėjo su sutuoktiniu. T. G. nepažįsta. Pastarasis puolė jos vyrą. Ji su vyru pareigūnams siūlė daryti nuotraukas, tačiau pareigūnas pasakė, kad jau padarė. Ji atidarė savo automobilio dureles, siūlė pagalvoti, ar galėjo būti kontaktas tarp mašinų. Taip pat tiek ji, tiek vyras siūlė kviesti ekspertus, į ką pareigūnas D. G. sakė, kad moteris yra prisižiūrėjusi detektyvų. Kai ji atidarinėjo savo automobilio dureles, rodė, kad jos negali pasiekti T. G. automobilio, tačiau niekas į tai nereagavo. Pareigūnai jokių argumentų, įrodančių, kad jie padarė žalą, jai su vyru nenurodė. Dešinioji T. G. automobilio pusė, priekinės keleivio durelės nebuvo aptarinėjamos. Kuro bako apačioje (rodo nuotrauką) pažeidimų nebuvo, buvo tik silikonas virš bakelio. Jiems išeinant, G. ir pareigūnai dar įvykio vietoje liko. Iš aikštelės jie išvyko 18.00–19.00 val.

Liudytojas D. G. parodė, jog, atvykus pagal iškvietimą, pastebėjo (duomenys neskelbtini) markės automobilį (duomenys neskelbtini) ir miesto visureigį (tai yra (duomenys neskelbtini)). Akivaizdžiai ant balto (duomenys neskelbtini) matėsi tamsios spalvos dažai ant dešinės pusės, o ant visureigio irgi šiek tiek matėsi dažai. Atvykus pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino aplinkybes. Pabendravo su automobilių saugojimo aikštelės sargu, šis paaiškino, kad konkrečios automobilių stovėjimo vietos priklauso konkretiems žmonėms, jiems surado miesto visureigio naudojo (tai yra pareiškėjo) telefono numerį. Jie su kolege fotografavo, taip pat buvo filmuojama tarnybinio automobilio registratoriais (yra automobilio priekyje ir gale), matavo. Atvyko visureigio valdytojas A. M. kartu su savo žmona. Visureigio valdytojas, lyg savo kaltę neigė, teigė, kad jis negalėjo padaryti apgadinimų. Jie su kolege (N. L.) fotografavo, filmavo, matavo visureigį turbūt dar esant A. M., nes kitaip nebūtų galėję atidaryti visureigio durelių. Pranešėjo (tai yra T. G.) tapatybės netikrino, dokumentų neprašė, tik paklausė, ar jis kvietė. Neatsimena, ar klausė jo vardo ir pavardės. Matavimus darė rulete, kai A. M. buvo su žmona. Nuotrauka su koja – ne jo, turbūt daryta kartu dirbusios kolegės. Tiek A. M., tiek jo žmona prašė, kad būtų iškviesti ekspertai. Jis (D. G.) jiems nieko neatsakė, nes tuo metu nuėjo ruletės, o ką atsakė kolegė, nežino. Jie su kolege tiesiog užfiksavo įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis parašė pareiškimą, nurodė duomenis, jo asmens dokumento liudytojas neprašė. Tas nuotraukas įkėlė į sistemą, buvo užregistruotas įvykis, pridėjo pareiškimą. Visos nuotraukos buvo daromos prie A. M.. Ar buvo vėliau atvykę ekspertai, nežino. Į pareiškėjo atstovo klausimą, ar buvo matuojami atstumai tarp automobilių, liudytojas D. G. neatsakė.

Liudytoja N. L. parodė, kad apie įvykį žino, jog buvo iškvietimas, jie su kolega padarė savo darbą. Senas įvykis, smulkiai aplinkybių neprisimena. Asmuo, kuris iškvietė, nepamena, ar prisistatė, žino, kad pasitiko, nepamena, ar matė jo asmens dokumentą. Tai buvo eilinė darbo diena, eilinis iškvietimas. Tas, kas kvietė (tai yra, T. G.), sakė, kad pareiškėją (A. M.) prieš tai buvo išsikvietęs. Nepamena, ar A. M. atėjo su žmona. Aikštelė privati, joje lyg yra filmuojama, bet vieta, kur įvyko įvykis, lygtai nebuvo filmuojama. Kol pabaigė sutvarkyti dokumentaciją, gerai nepamena, bet mano, jog A. M. jau buvo išėjęs. A. M. buvo kategoriškai nusiteikęs, nusižengimo nepripažino, jam bandė paaiškinti, kad jei ginčas pasieks teismą, sugaiš laiko ir pan. Į jų siūlymus pildyti deklaraciją A. M. atsisakė. Jei ir prašė A. M. su žmona kviesti ekspertus, bet jie yra kelių patruliai ir to nesprendžia. Įkelia duomenis į sistemą ir tada yra sprendžiama, bet tai ne jų kompetencija. Atvykę matė, kad ant balto automobilio buvo įkirtimai, dviejose ar trijose vietose. Rudų dažų ant (duomenys neskelbtini) nebuvo. Jiems būnant, baltas automobilis nevažinėjo.

Liudytoja G. Š. parodė, kad ji ėmė dažų mėginius. (duomenys neskelbtini) markės automobilis perdažytas, tai nuo jo ėmė mėginius tik nuo tų vietų, iš kurių leido nukentėjusysis. Visureigio (duomenys neskelbtini) savininko nebuvo, nebuvo jo sutikimo, tad, kad nepadaryti žalos, mėginius nuo šios mašinos ėmė lipnia juosta, ėmė nuo tos vietos, kur buvo baltų dažų. Dažų buvo ant durelių. Mėginių paimti atvyko pakvietus nusikalstamų veikų registravimo skyriaus specialistui. Tyrėjas (lyg tai A. Ž.) turėjo pakviesti A. M., bet nepakvietė. Ji pasakė, kad negali imti didelių kiekių ėminių, nes nėra savininko, kodėl jo nėra, neklausė, manė, kad užteks ėminių. Įvykio vietoje buvo su kitu pareigūnu tik dviese. Dar buvo nukentėjusysis (T. G.), jis parodė savo automobilio apgadintas vietas. Ji apie tai, kad be savininko negali nuo visureigio nuimti didesnių ėminių, tyrėjui sakė. Atliekant matavimus matė, kad tuo pačiu metu tarnybiniame automobilyje vyko (duomenys neskelbtini) markės automobilio savininko pareiškimo priėmimas, jis bendravo su tyrėju. Kai baigė, jau buvo sutemę.

Ekspertė J. K. parodė, kad tyrimo objektai buvo paimti kartu su pagrindu. Yra nepateikta pačio automobilio dažų danga, tada imant ėminius, nesilaikyta rekomendacijos. Be to, pateiktos per mažos dalelės, ką jie (ekspertai) visada tai akcentuoja tyrėjams, kadangi būna, jog pasikeitus aplinkybėms, nebegalima gauti papildomos medžiagos. Ar turėjo būti informuotas savininkas imant ėminius, negali komentuoti pareigūnų veiksmų. Tačiau jei jie (ekspertai) nuima dažų pavyzdžius, jie be savininko jų negali nuimti, ir tai daro laikydamiesi vidinių ekspertizės centro nuostatų. Ant vokų nurodyta, nuo kur paimta, tai laiko, kad nuo ten ir paimta. Su pareigūnais, dalyvavusiais šiame įvykyje, nebendravo. Baltų pėdsakų buvo mažai. Jei būtų buvęs klausimas dėl automobilių kontakto buvimo, būtų reikėję papildomos medžiagos, tačiau buvo tik klausimas, ar vienodos dalelės. Pagal jai pateiktus duomenis dabar būtų tik tikimybinė išvada – tikėtina, kad kontaktas buvo 60-70 procentų. Tai trečia iš penkių skalės padėčių.

Liudytojas A. G. parodė, kad pažįsta A. M. kaip automobilių aikštelės, kurioje liudytojas dirba, klientą. Liudytojas žino, kad A. M. važinėjo tamsiu (duomenys neskelbtini), o T. G. – (duomenys neskelbtini). Pas juos yra stovėjimo aikštelė. Liudytojas pamena, kad įvykio dieną buvo policija buvo kviesta du kartus, dėl to, kad buvo pažeista T. G. balta mašina, kad T. G. ją ką tik persidažė, o ten stovi tose vietose tik nuolatinių klientų mašinos – A. M. ir T. G.. Kai T. G. aptiko pažeidimus, pradėjo šaukti, liudytojas buvo priėjęs prie mašinų, paskambino A. M. Kai liudytojas buvo nuėjęs iki mašinų apžiūrėti, tai matė, kad prakirsti baltos mašinos dažai, galimai vairuotojo pusės galinėje dalyje. Kitos mašinos jis neapžiūrėjo. Atėjo A. M., jie ten kažko nesusitarė ir A. M. išėjo, o T. G. išsikvietė policiją. Tuomet atėjo A. M. su moterimi. Liudytojui pasirodė, kad A. M. labai negražiai bendravo su policijos pareigūnais. Vėliau girdėjo iš policijos, kad atitiko aukščiai ir ant tamsios mašinos buvo baltų dažų. Kai pradėjo temti, atvažiavo ekspertai, kurie nuėmė dažų mėginius, užtruko mažiau kaip pusvalandį. A. M. nebuvo, o T. G. buvo. Jo dirbamoje aikštelėje asmenų, turinčių sutartis (turinčių nuolatines vietas) mėnesiui arba trims mėnesiams, mašinų įvažiavimas ir išvažiavimas nefiksuojamas. Tuo tarpu asmenų, kurių mašinos neturi nuolatinės vietos, atvykimas ir išvykimas fiksuojamas nuolat. Iš jo darbo vietos ginčo mašinos matosi šonu, tačiau įvykio būtų nematęs. Jo niekas neprašė įvykio dienos vaizdo įrašų.

Liudytojas V. A. A. M. pažįsta kaip klientą, kuris laikė savo automobilį (duomenys neskelbtini), o T. G. taip pat pažįsta kaip jo dirbamoje aikštelėje stačiusį (duomenys neskelbtini) mašiną klientą. Jam skųsdavosi abudu vienas ant kito, kad jie nesutelpa pasistatyti mašinas ir daužomos jų mašinos. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kelis kartus liudytojui skundėsi, kad jam nubraukė mašiną A. M., įbrėžė dureles, nors jis nesenai persidažė mašiną, tačiau iš liudytojo A. M. telefono neprašydavo. Liudytojas pats asmeniškai (duomenys neskelbtini) automobilio pažeidimų nėra matęs. Jo darbo pamainoje, ginčui tarp T. G. ir A. M. spręsti, policija nebuvo kviesta. Ginčo mašinos važinėdavo kiekvieną dieną, pastoviai nestovėdavo aikštelėje. Liudytojas pats realiai nėra matęs jokio mašinų susidūrimų ginčo.

Liudytojas I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad A. M. ir T. G. yra jo saugomos aikštelės klientai. Jis dirba aikštelės (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju. Jis dirbo ir prieš 2 metus 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Jo darbo metu niekas nėra apdaužęs mašinų, jų apspardęs, nebuvo policijos pareigūnų, kurie būtų ką nors matavę. Nėra girdėjęs, kad koks būtų įvykęs konfliktas tarp minėtų asmenų. Nėra matęs, kad A. M. įlipdamas ar išlipdamas iš mašinos būtų kliudęs kitą mašiną. Automobilių judėjimo iš/į aikštelę fiksacija nevykdoma. Kiekvienas klientas turi savo leidimą, kurį išvažiuojant palieka apsaugai, o grįžtant jį pasiima. Jis žino ir mato iš savo darbo vietos per langą, kur stovi A. M. ir T. G. automobiliai. Mašinos stovi skersai ir jis mato automobilių priekius arba galus, priklausomai nuo to, kaip pastatoma mašina. Pastačius mašinas, reikia saugotis įlipant ir išlipant į/iš mašinos, kadangi nėra dideli tarpai. Liudytojas patvirtino, kad teismo parodytoje jam nuotraukoje yra T. G.. Toje vietoje, kur statomos A. M. ir T. G. mašinos, asfaltas lygus, duobių nėra. Liudytojas patvirtino, kad automobilį (duomenys neskelbtini) iš aikštelės paimdavo tik T. G.. Aikštelėje yra kameros, bet ginčo mašinų stovėjimo vietos kamera nefilmuoja, jos filmuoja įvažiavimą, išvažiavimą ir aikštelės perimetrą.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Būna, kad atvyksta policija. Tuomet jis perduoda atsakingam kompiuteristui, kad peržiūrėtų kameras. (duomenys neskelbtini) aikštelė yra ne saugojimo, o stovėjimo aikštelė, todėl sargai neprivalo prižiūrėti mašinų, jie tik ima pinigus. 2019 m. per liudytojo budėjimą jokių incidentų nebuvo, nieko nepamena.

2019 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini), apžiūra atlikta tamsiu paros metu, dirbtinis apšvietimas. Apžiūrėti du automobiliai: rudos spalvos (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir baltos spalvos (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Abu automobiliai stovi galine dalimi į bortą, atstumas tarp automobilių 104 cm (matuota tarp galinių ratų). Ant automobilio (duomenys neskelbtini) kėbulo dešinės pusės matomi pažeidimai: ant galinio sparno 84 cm aukštyje ir 1 cm. žemiau kuro bako du pažeidimai, dešiniau 85 cm aukštyje ir 0,5 cm žemiau kuro bako vienas pažeidimas, ant priekinių durų 82 cm aukštyje 4 cm nuo rankenos vienas pažeidimas. Ant automobilio (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durų dešinio krašto 83 cm ir 85 cm aukštyje ir ant priekinių durų dešinio krašto 67,5-69,5 cm aukštyje matomi balti dažai. Apžiūros metu nuo automobilio (duomenys neskelbtini) paimti kėbulo dažų lyginamieji pavyzdžiai, nuo automobilio (duomenys neskelbtini) su juoda daktiloskopine plokštele nuo durų kraštų paimti baltų dažų pavydžiai (supakuoti į vokus Nr. 1 ir Nr. 2). Įvykio vieta pakeista, automobilio (duomenys neskelbtini) kontaktiniai paviršiai buvo liesti. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pateikta foto lentelė su įvykio vietos nuotraukomis. Nurodyta, kad apžiūra pradėta 21.40 val., baigta 22.40 val. (administracinio nusižengimo b. l. 12–14, 16–21).

2020 m. gegužės 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-799 (20) nurodyta, kad voke Nr. 1 tirti pateiktų automobilio (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių ir galinių durelių kraštų dažų dangos dalelių paviršiuje yra kontakto (smūgio, braukimo) metu Įsitrynusių pašalinių bespalvio lako ir baltos spalvos emalio mikrodalelių. Šios pašalinės bespalvio lako ir baltos spalvos emalio mikrodalelės yra vienodos su voke Nr. 2 pateiktų automobilio (duomenys neskelbtini), apgadinimų vietų dažų dangos dalelių dviem viršutiniais dažų dangos sluoksniais – bespalviu laku ir baltos spalvos emaliu. Taip pat išvadoje pažymėta, kad lyginamajam tyrimui dažų dangos pavyzdžiai turėjo būti paimti ir iš nepažeistų automobilio (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių ir galinių durelių kraštų dažų dangos vietų, greta galimos sąlyčio vietos (2–3 cm atstumu) išpjaunant per visą dangos gylį. Šiuo atveju tirti pateikti tik automobilio (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių ir galinių durelių kraštų dažų dangos pavyzdžiai su pašalinėmis dažų dalelėmis. Turi būti imamos ne smulkios dažų dalelės, o dažų dangos lopinėliai su išsaugotu išoriniu paviršiumi bei visais dangos sluoksniais, esant galimybei ne mažesni kaip 20 mm2. Plačiau apie medžiagos paruošimą ekspertizei žr. www.ltec.lt (Metodinės rekomendacijos)“ (administracinio nusižengimo b. l. 112–116).

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M. administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį skundžiamu nutarimu buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas automobilio (duomenys neskelbtini), valdytojas, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. 27 d. 10.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. 17.40 val., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neišvengė nuostolingų padarinių ir savo automobilio durimis apgadino greta stovėjusią T. G. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punktą.

Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas A. M. su jo atžvilgiu priimtu skundžiamu nutarimu nesutinka, nurodydamas, kad jis neapgadino kito asmens transporto priemonės, taigi ir jokių nuostolių ar nuostolingų padarinių nesukėlė, byla policijos įstaigoje buvo išnagrinėta nepaisant akivaizdžių ir grubių įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų, dirbtinai sukuriant pareiškėjui nepalankias situacijas, nevertinant jo žodinių ir rašytinių paaiškinimų.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo motyvus ir atsiliepimo į jį Institucijos argumentus, teismo posėdyje išklausęs pareiškėjo ir jo atstovo bei ekspertės paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtas Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis yra naikintinas, o administracinė teisena A. M. atžvilgiu nutrauktina.

Iš Institucijos pateikto atsiliepimo ir administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos spręstina, kad Institucija, atlikdama tyrimą pagal T. G. nurodomas aplinkybes ir (duomenys neskelbtini), valdytojo A. M. atžvilgiu priimdama jam nepalankų skundžiamą nutarimą, pareiškėjo A. M. kaltę iš esmės grindžia šiais rašytiniais įrodymais: 2019 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. G. tarnybiniu pranešimu; T. G. paaiškinimais, į įvykį pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų fotonuotraukomis; 2019 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su jo priedu – fotolentele Nr. 1 su įvykio vietos nuotraukomis; 2020 m. gegužės 19 d. specialisto išvada Nr. 11-799 (20).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs šiuos įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje, o taip pat kitų teismo ištirtų įrodymų kontekste, daro išvadą, kad šie įrodymai nesudaro vientisos pareiškėjo kaltę patvirtinančios visumos, o kai kurie duomenys yra surinkti akivaizdžiai grubiai pažeidžiant įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, todėl tokius Institucijos pateiktus duomenis teismas vertina kritiškai.

Vertinant 2019 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. G. tarnybinį pranešimą, T. G. paaiškinimus matyti, jog juose nėra nurodyta ir užfiksuota jokių konkrečių faktų, patvirtinančių, kad būtent A. M. automobiliu buvo padaryti T. G. automobilio pažeidimai. T. G. paaiškinimais tik iškelta jo spėjama versija, kad jo automobilį galėjo apgadinti jau keletą metų toje pačioje vietoje šalia stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnų Tarnybiniame pranešime iš esmės taip pat remiamasi tais pačiais pranešėjo T. G. paaiškinimais. Tačiau pagal T. G. pranešimą atvykę pareigūnai nefiksavo įvykio vietos, T. G. automobilio stovėjimo vietos, šiam automobiliui galimai padarytų sužalojimų, nebuvo apžiūrėtas, aprašytas ir neužilgo į savo stovėjimo vietą atvarytas A. M. automobilis. Nors šio įvykio tyrimo metu yra surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, tačiau šis 2019 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolas buvo surašytas jau po kiek laiko, tamsiu paros metu, esant dirbtiniam apšvietimui. Šios apžiūros metu buvo paimti dažų lyginamieji pavyzdžiai nuo abiejų automobilių. Tačiau tiek, iš šio protokolo, tiek iš liudytojų apklausų matyti, kad į šį proceso veiksmą A. M. kviečiamas nebuvo, taigi ir šiame proceso veiksme nedalyvavo.

Be to, iš Institucijos darytų abiejų automobilių nuotraukų 2019 m. rugpjūčio 31 d. fotolentelėje matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) stovi nevienodu atstumu nuo galinio kelkraščio, lyginant su pareiškėjo automobiliu (duomenys neskelbtini), todėl neaišku, kokiu būdu buvo išmatuotas atstumas tarp abiejų automobilių galinių ratų.

Be to, vizualiai lyginant automobilio (duomenys neskelbtini) galimų sužalojimų vietas bei nuotraukose automobilio (duomenys neskelbtini) užfiksuotas vietas, ant kurių tariamai buvo rasta baltų dažų dalelių, negalima tvirtai teigti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) sužalojimai galėjo būti padaryti automobilio (duomenys neskelbtini) nuotraukose užfiksuotomis dalimis.

Apklausta liudytoja G. Š. parodė, kad ji ėmė dažų mėginius. Kadangi (duomenys neskelbtini) markės automobilis buvo perdažytas, tai nuo jo ėmė mėginius tik nuo tų vietų, iš kurių leido nukentėjusysis, automobilio (duomenys neskelbtini) savininko nebuvo, nebuvo jo sutikimo, tad, kad nepadaryti žalos, mėginius nuo šios mašinos ėmė lipnia juosta. Ėmė nuo tos vietos, kur ant pareiškėjo automobilio buvo baltų dažų. Tačiau iš ekspertės J. K. paaiškinimų matyti, kad imant ėminius, buvo nesilaikyta rekomendacijų.

Kad automobilio (duomenys neskelbtini) sužalojimai galėjo būti padaryti automobilio (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gegužės 19 specialisto išvada. Ekspertė J. K. paaiškino, kad tyrimo objektai buvo paimti kartu su pagrindu, nebuvo pateikta pačio automobilio dažų danga, buvo pateiktos per mažos dalelės, baltų pėdsakų buvo mažai. Taip pat ekspertė paaiškino, kad šios ekspertizės metu buvo sprendžiamas tik klausimas – ar vienodos dalelės. Jei būtų buvęs klausimas dėl automobilių kontakto buvimo, būtų reikėję papildomos medžiagos. Ekspertė nurodė, kad pagal jai pateiktus duomenis gali teikti tik tikimybinę išvadą dėl kontakto buvimo – tai yra tikėtina, kad kontaktas buvo 60-70 procentų.

Taip pat ir apklausta policijos pareigūnė liudytoja N. L. parodė, kad ant balto MB automobilio buvo įkirtimai – dvi ar trys vietos, tačiau rudų dažų ant (duomenys neskelbtini) nebuvo.

Bylos policijos įstaigoje tyrimo metu taip pat nebuvo patikrinta T. G. nurodyta aplinkybė, kad jo automobilis aikštelėje ilgai stovėjo nejudinamas, tai yra, kad jis niekur kitur negalėjo būti apgadintas.

Tiriant bylos aplinkybes, A. M. neigiant savo kaltę, nebuvo imtasi ir kitų nesudėtingų bylos ištyrimo veiksmų, tokių kaip automobilių sustatymas kartu, siekiant nustatyti, ar bent teoriškai minėtus (duomenys neskelbtini) pažeidimus buvo galima atlikti su A. M. automobiliu (duomenys neskelbtini). Taip pat nebuvo paneigta A. M. ir jo atstovo pateikta versija, kad nuotraukose fiksuotos T. G. automobilio deformacijos labiau panašios ne į įdubimus, o į galimai po buvusio nekokybiško perdažymo dažų paviršiuje atsiradusius oro iškilimus.

Pareiškėjui su savo atstovu 2020 m. spalio 13 d. toje pačioje saugomoje automobilių aikštelėje atlikus bandymus, ar galima būtų A. M. priklausančiu automobiliu sugadinti kitą automobilį, juos sustačius „įvykio“ dieną policijos pareigūnų nustatytais tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) automobilių atstumais, buvo gauti rezultatai, pagal kuriuos A. M. automobiliu nebuvo galimybės apgadinti T. G. automobilio. Ir nors 2019 m. rugpjūčio 30 d. – 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti išmatavimai nereiškia, kad T. G. automobiliui pažeidimai buvo padaryti automobiliams esant tokioje padėtyje, tačiau tokios mašinų padėtys leidžia manyti, kad A. M. ir kitais kartais būtent taip stato savo automobilį, o tokioje padėtyje, kaip jau buvo nustatyta, A. M. negalėjo sužaloti kito automobilio.

Liudytojai – aikštelės (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojai nei paties T. G. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimo fakto, nei automobiliui padarytų sužalojimų nematė.

Visos nurodytos aplinkybės kelia dideles abejones, kad ant automobilio (duomenys neskelbtini) užfiksuoti pažeidimai buvo padaryti A. M. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės taip pat rodo esant tikėtina ir pareiškėjo iškeltą versiją, kad balti dažai galimai galėjo būti sąmoningai uždėti (užbraukti) ant A. M. automobilio, todėl nustatyti faktai neduoda pagrindo teismui tvirtai konstatuoti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) sužalojimai galėjo būti padaryti automobilio (duomenys neskelbtini). 

Teismas daro išvadą, kad pagal Institucijos surinktą medžiagą Institucijai nepakako duomenų pareiškėjo kaltės konstatavimui, todėl nesant pareiškėjo kaltės tvirtų įrodymų, administracinė teisena turi būti nutraukta.

Teismas pažymi, jog atsakomybė už administracinius nusižengimus susijusi su valstybės prievartos priemonių taikymų, todėl ji reglamentuota įstatymu ir gali kilti tik jei yra visos įstatyme numatytos sąlygos. Pagal ANK 567 straipsnio nuostatas, administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik kaltas administracinio nusižengimo padarymu asmuo. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo už administracinio nusižengimo padarymą gali būti traukiamas atsakomybėn tik jei nustatomi visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. ANK 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų nusižengimų sudėčių subjektai gali būti tik asmenys, kurie tiesiogiai realizuoja objektyviuosius požymius.

Apibendrinant darytina išvada, jog tiriant administracinį nusižengimą bei priimant skundžiamą nutarimą, buvo pažeistos ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio nuostatos, netinkamai pritaikytas įstatymas – ANK 417 straipsnio 7 dalis ir A. M. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį atsakomybėn patrauktas ir nubaustas akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, jo veiksmuose nesant šio administracinio nusižengimo sudėties, todėl skundžiamas nutarimas laikomas neteisėtu, nepagrįstu ir turi būti panaikintas.

Byloje buvo prašoma priteisti advokato išlaidas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį A. M. administracinio nusižengimo byloje atstovavo advokatas Dominykas Varnas. Byloje buvo pateikta pareiškėjo atstovo advokato D. Varno atstovavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai: už skundo dėl 2020 m. rugsėjo 30 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19926-2020 parengimą, konsultacijas bei atstovavimą teismo posėdžiuose išankstinė 2020 m. rugsėjo 28 d. sąskaita Nr. 30, 2020 m. spalio 1 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1045885, kuriuo A. M. sumokėjo advokatui D. Varnui 1000 Eur; 2021 m. liepos 28 d. išankstinė sąskaita Nr. 43 už apeliacinio skundo dėl 2021 m. birželio 3 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje surašymą, 2021 liepos 28 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1097520, kuriuo A. M. sumokėjo advokatui D. Varnui 400 Eur. Viso A. M. už advokato darbą sumokėjo 1400 Eur.

ANK nenustato advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenustatytas. ANK 577 straipsnis, nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat nenustato teisės reikalauti atstovavimo išlaidų atlyginimo. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Todėl nagrinėjamoje byloje keliamo klausimo aspektu yra aktualus BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. turėtos advokato atstovavimo išlaidos priteistinos iš valstybės (2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

A.       M. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-19926-2020 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Priteisti A. M. iš valstybės 1400 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                          Živilė Bliūdžiuvienė