Civilinė byla Nr. e2-26515-937/2024
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Constech“ dėl piniginių lėšų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
kreditorė 2023-08-13 su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės 32,32 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 12,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas 2024-08-14 teismo įsakymu kreditorės reikalavimus patenkino visiškai.
Skolininkė 2024-09-02 teismui pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su teismo įsakymu.
Teismas nustatė kreditorei 14 dienų terminą nuo įteikimo dienos pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisenos taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį ieškinio turiniui, formai keliamus reikalavimus ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo teismo prašė iš atsakovės priteisti 20,20 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 12,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, jog 2024-07-02 ieškovė ir UAB „Baseta“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „Baseta“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovė informuota apie reikalavimo teisės perleidimą.
Nurodo, jog pradinė kreditorė UAB „Baseta“ atsakovei suteikė krovinių pervežimo paslaugas, o už jas išrašė PVM sąskaitą faktūrą, CMR važtaraštį. Pradinė kreditorė atsakovei paskaičiavo baudą, pateikė PVM sąskaitą faktūrą. Teigia, jog atsakovė pagrindinę skolą (1 452,00 Eur) pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo 2024-07-07 pradiniam kreditoriui, tik gavusi ieškovės 2024-07-02 pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, teismo įsakymo, tačiau skolos dalis, kurią sudaro palūkanos, ikiteisminio išieškojimo išlaidos, ji nepadengė. Ieškovė teigia, jog atsakovė žinojo apie reikalavimo teisės perleidimą. Atsakovė reikalavimo teisės perleidimo fakto neginčija. Atsakovė nepateikia jokių duomenų, jog su pradine kreditore atsiskaitė iki reikalavimo teisės perleidimo ar pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą gavimo. Atsakovė vėliausiai nuo 2024-07-02 žinojo apie reikalavimo teisės perleidimą, ką patvirtina atliktas mokėjimas pradiniam kreditoriui. Prievolė turėjo būti įvykdyta ieškovei. Nors atsakovė atliko mokėjimą ne tam asmeniui, tačiau ieškovė ir pradinė kreditorė išsprendė tarpusavio finansinius klausimus, todėl ieškovė nereiškia reikalavimo dėl pagrindinės skolos.
Atsakovė už laiku neįvykdytą prievolę privalo mokėti įstatyme nustatytas palūkanas pagal pradelstą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovė palūkanas apskaičiavo taip: 2024-03-29 Nr. BAS28274 (apmokėjimo terminas, remiantis PVM sąskaita-faktūra, suėjo 2024-04-28): 907,50 Eur skola x 12,50 proc. palūkanos x 65 pradelstos dienos (skaičiuojama imtinai iki 2024-07-02, nes pilnai apmokėta 2024-07-03) / 365 dienų = 20,20 Eur. Ieškovė taip pat prašo priteisti 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, todėl bendra atsakovės skola ieškovei sudaro 60,20 Eur (palūkanos ir ikiteisminio išieškojimo išlaidos).
Teismas 2024-09-19 nutartimi priėmė ieškinį, panaikino 2024-08-14 teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-22029-937/2024.
Atsakovė 2024-09-30 teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė, be kita ko, nurodė, jog neprieštarauja dėl taikos sutarties sudarymo, jei ieškovė atsisakys likusių ieškinio reikalavimų.
Atsakovė sutinka, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė vežimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu pradinė kreditorė už suteiktą paslaugą išrašė ir mokėti pateikė PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė įgijo prievolę apmokėti pradinei kreditorei už paslaugas.
Teigia, jog atsakovė dėl darbo specifikos, nuolatinių išvykų į objektus gana retai pasiekiama el. paštu. Atsakovė dėl laiko stokos, žmogiško neapdairumo neapmokėjo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Teigia, jog pradinei kreditorei buvo žinomi visi atsakovės kontaktiniai duomenys, todėl pradinė kreditorė galėjo paskambinti ir priminti, jog skola neapmokėta. Atsakovė gavusi priminimą iš savo buhalterijos, 2024-07-03 atliko mokėjimą 1 452 Eur sumai, todėl atsakovė įvykdė prievolę, o prievolė yra pasibaigusi.
Teigia, jog atsakovė apie reikalavimo perleidimą sužinojo tik 2024-07-09, kuomet gavo registruotą pranešimą paštu. Prievolė pradinei kreditorei jau buvo įvykdyta, todėl pasibaigusi. Nors ieškovė nurodo, jog atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota el. paštu, tačiau neįsitikino, jog atsakovė tikrai gavo laišką, jog jis buvo perskaitytas ar nenukeliavo į nepageidaujamų masiškai siunčiamų žinučių skiltį. Pažymi, jog atsakovė el. laiško nematė, todėl teisinių pasekmių atsakovei sukelti negalėjo.
Atsakovės vertinimu, kadangi pradinė kreditorė neprašė atlyginti palūkanų ar kitų išlaidų, visi išvestiniai reikalavimai turi būti atmesti.
Byloje buvo paskirtas rašytinis bylos nagrinėjimas. Nei viena iš šalių nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pradinė kreditorė UAB „Baseta“ atsakovei UAB „Constech“ suteikė krovinių pervežimo paslaugas. Už suteiktas paslaugas išrašė ir mokėti pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras: 1) 2024-03-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAS28274 907,50 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2024-04-28), 2) 2024-03-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAS28285 544,50 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2024-04-28). Bendra išrašytų sąskaitų suma - 1 452 Eur.
2024-07-02 UAB „Baseta“ ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Baseta“ perleido, o UAB „Juris LT“ perėmė reikalavimo teisę į UAB „Constech“ 1 452 Eur dydžio skolą (sutarties i punktas). Sutarties 1 punkte nurodoma, jog sutartimi pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui savo reikalavimo teisę į sutarties (i) punkte nurodytas skolas kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti skolininko sumokėti pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisę į įkeitimą, laidavimą ar kitokį prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, kuris susijęs su skolininkų skolomis pradiniam kreditoriui, o taip pat bet kokias kitas iš minėtų skolų kylančias ir/ar su ja susijusias reikalavimo teises.
UAB „Juris LT“ 2024-07-02 tiek el. pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (el. laiškai išsiųsti 19.04 val.), tiek atsakovės deklaruotu buveinės adresu Viržių g. 18, Kaunas, išsiuntė pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo informavo apie reikalavimo teisės perleidimą, ragino sumokėti skolą.
Į bylą pateiktas 2024-07-03 SEB banko mokėjimo pavedimas, iš kurio matyti, jog atsakovė ieškovei 2024-07-03 (13.14 val.) pervedė 1 452 Eur sumą.
Ieškovė iš atsakovės reikalauja priteisti 20,20 Eur palūkanų, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 12,25 proc. priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nesutinka su ieškiniu. Sutinka, jog tarp atsakovės ir pradinės kreditorės buvo susiklostę vežimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Nurodė, jog sąskaitų apmokėjimo terminas praleistas dėl neapdairumo, užimtumo, tačiau atsakovė, gavusi priminimą iš savo buhalterijos, 2024-07-03 iškart atliko 1 452 Eur pavedimą pradinei kreditorei. Teigia, jog prievolė pasibaigė.
Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimo faktą buvo informuota tik gavusi ieškovės laišką registruotu paštu tuomet, kuomet prievolė buvo jau įvykdyta, taip pat ta aplinkybe, jog pradinė kreditorė neprašė atlyginti palūkanų ar kitų išlaidų, tad visi išvestiniai reikalavimai turi būti atmesti.
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
Reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nors įstatymas nereikalauja informuoti skolininko apie reikalavimo perleidimo faktą, tačiau naujasis kreditorius, neinformuodamas apie tai skolininko, prisiima negatyvių tokio neinformavimo padarinių riziką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Pirmas tomas. Vilnius: Justitia, 2001, p. 148).
Atsakovė teigia, jog apie reikalavimo teisių perleidimo faktą sužinojo tuomet, kuomet gavo ieškovės siųstą pranešimą paštu. Teigia, jog atsakovė ieškovės siųstų el. laiškų negavo, jų nematė. Nors atsakovė ir teigia, jog el. laiškų nematė, tačiau nenurodė, jog ieškovės naudoti el. pašto adresai nepriklauso atsakovei, jog ji minėtais el. pašto adresais nesinaudoja. Teismų formuojamoje praktikoje nurodoma, jog skolininkui reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė atsakovei pranešimus siuntė el. pašto adresais, registruotu buveinės adresu bei įrodymus apie reikalavimo teisės perleidimą pateikė kartu su prašymu dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškiniu, teismas daro išvadą, jog ieškovė tinkamai įgyvendino procesines pareigas, atsakovė jų nenuginčijo (CPK 185 straipsnis).
Atsakovė teigia, jog pradinė kreditorė neprašė atlyginti palūkanų ar kitų išlaidų, visi išvestiniai reikalavimai, kurių prašo ieškovė turi būti atmesti.
Teismų formuojamoje praktikoje nurodoma, jog naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų – naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog, perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, inter alia teisė į palūkanas, netesybas, vaisius pajamas ir pan., net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta. Taigi, asmuo, perėmęs visą piniginį reikalavimą, perima ir visą su juo susijusią teisę reikalauti nesumokėtų palūkanų. Šalys turi teisę savo susitarimu nustatyti šios taisyklės išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006).
Iš į bylą pateiktos reikalavimo teisių perleidimo sutarties nustatyta, jog pradinė kreditorė ieškovei perleido ne tik pagrindinę skolą (taikos sutarties i punktas), tačiau ir visas savo reikalavimo ir jo užtikrinimo teises (sutarties 1 punktas). Ieškovės lūkestį iš atsakovės reikalauti palūkanų, į kurias, be kita ko, būtų turėjusi teisę ir pradinė kreditorė, suformavo reikalavimų perleidimo sutarties nuostatos. Vien tai, kad pradinis kreditorius neprašė kokių nors sumų, dar nereiškia, kad ieškovė jų negali reikalauti. Pagrindinės prievolės įvykdymas nepaneigia teisės reikalauti palūkanų iki prievolės įvykdymo. Atsakovė reikalavimo panaikinti reikalavimo perleidimo sutartį ar kurią nors sutarties sąlygą nereiškė, neteikė įrodymų, jog pradinė kreditorė neturėjo teisės perleisti reikalavimo teisės. Byloje nustatyta, jog skola sumokėta tik po reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo. Byloje nėra ginčo, jog pagrindinė skola buvo sumokėta. Remiantis teismų formuojama praktika, reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, teismas daro išvadą, jog ieškovė įgijo teisę ne tik į pagrindinį reikalavimą, tačiau ir į papildomas teises.
Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę bei atsakovė neginčijo prašomos priteisti sumos dydžio, ieškovės reikalavimas priteisti 20,20 Eur (907,50 Eur x 12,50 proc. / 365 d. x 65 d. = 20,20 Eur) palūkanas už laikotarpį nuo 2024-04-28 iki 2024-07-02 yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalimi, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Esant nustatytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reglamentavimui teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 12,25 procentų dydžio metines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 12,25 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (60,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė byloje patyrė 222 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis bei 200 Eur už teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 222 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Teismas šioje byloje patyrė 4,32 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Constech“, j. a. k. 302297731, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, į. k. 303262509, 20,20 Eur (dvidešimt eurų 20 ct) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 12,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (60,20 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2024-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 222 Eur (dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Zablockaja