Civilinė byla Nr. 2-95-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00647-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.4 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių D. K. ir M. V. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria kreditorių M. V. ir D. K. prašymai dėl nemokumo administratorės atstatydinimo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ bankroto byloje palikti nenagrinėti.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Drustila“, bendrovės nemokumo administratore paskyrė UAB „TOP CONSULT“. 2020 m. birželio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Kreditorius M. V. 2022 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu (DOK-26659) atstatydinti nemokumo administratorę. Nurodė, kad teismas jau buvo informuotas apie tai, jog nemokumo administratorė per susijusius asmenis pažeisdama teisės aktų reikalavimus perleidžia kreditorių finansinius reikalavimus. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-703-910/2022 nemokumo administratorės sudarytos 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimų perleidimo sutartys pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis, kadangi pažeistas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 38 straipsnyje įtvirtintas apribojimas, taikyta restitucija. Kreditoriai yra įsitikinę, kad nemokumo administratorė negali vykdyti BUAB „Drustila“ nemokumo administratoriaus funkcijų, nes ji netinkamai vykdė savo pareigas administruojamos bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu – turėdama rūpintis BUAB „Drustila“ ir jos kreditorių interesais labiau rūpinosi savais – sudarė apsimestinius sandorius siekiant palankiomis sąlygomis įsigyti (atstovauti) pirkėją įsigyjant administruojamai bendrovei priklausiusį turtą.

3.       Kreditorius D. K. 2022 m. lapkričio 9 d. taip pat kreipėsi į teismą (DOK-27629) prašydamas atstatydinti nemokumo administratorę ir kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nurodė, kad dar vykdant BUAB „Drustila“ restruktūrizavimo procedūras D. K., kaip bendrovės vadovas, buvo pakviestas į susitikimą su E. S., jam buvo siūloma nuslėpti nuo kreditorių bendrovės turimą nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu E. S. neteikia kreditoriams jokios informacijos apie įmonės turtą, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų. Be to, E. S. galimai padarė ir nusikalstamas veikas, netinkamai vykdė savo pareigas administruojamų bendrovių ir kreditorių atžvilgiu, sudarė apsimestinius sandorius palankiomis sąlygomis įsigydamas administruojamai bendrovei priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi kreditorių M. V. ir D. K. prašymus dėl nemokumo administratorės atstatydinimo BUAB „Drustila“ bankroto byloje paliko nenagrinėtus.

5.       Teismas pažymėjo, kad JANĮ 39 straipsnio 1 dalis aiškiai ir konkrečiai apibrėžia subjektus, kurie turi teisę pateikti teismui prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, t. y. nemokumo administratorius gali būti atstatydintas tik gavus kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotą prašymą.

6.       Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo nutartimis yra patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra reikalavimų suma siekia 295 988,56 Eur. M. V. 487,59 Eur dydžio finansinis reikalavimas sudaro 0,16 procentų, o 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtintas patikslintas D. K. 6 740,65 Eur finansinis reikalavimas sudaro 2,28 procentų visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Taigi prašymus dėl nemokumo administratorės atstatydinimo pateikė kreditoriai, kurie neturi teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, nes jų finansiniai reikalavimas nesiekia ½ visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos.

7.       Atsiliepimą į kreditoriaus M. V. prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo pateikė tik viena kreditorė UAB „Baltesa“, kurios 1 518,48 Eur dydžio finansinis reikalavimas taip pat nesiekia ½ (vienos antrosios dalies) visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (jį vertinant net kartu su kitų kreditorių M. V. ir D. K. prašymais). Daugiau atsiliepimų (prašymų) dėl nemokumo administratorės atstatydinimo nagrinėjamu atveju teisme nebuvo gauta.

8.       Nors kreditorių M. V. ir D. K. prašymai yra priimti, tačiau atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką kreditorių prašymai paliekami nenagrinėti (JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kreditoriams išaiškinta, kad jie turi teisę teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų (JANĮ 43 straipsnio 2 punktas) ir savo teises dėl nemokumo administratorės atstatydinimo gali realizuoti kreipdamiesi į bendrovės kreditorių susirinkimą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

9.       Kreditorius D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą – atstatydinti BUAB „Drustila“ nemokumo administratorę UAB „TOP CONSULT“, atstovaujamą įgalioto asmens E. S., ir paskirti kitą BUAB „Drustila“ nemokumo administratorių bei kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Netenkinus šio reikalavimo – panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį ir D. K. prašymą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1.                      Teismas atmetė kreditoriaus prašymą remdamasis vien formaliais pagrindais, visiškai nesivadovaudamas JANĮ 3 straipsnyje bei kituose straipsniuose nustatytais principais. Vien tai, kad prašymus dėl nemokumo administratorės atstatydinimo pateikė kreditoriai, kurie neturi teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, negali būti pagrindu tokius prašymus palikti nenagrinėtais, kadangi teismai laikosi pozicijos, jog įstatymai negali būti taikomi mechaniškai, kad teisingumas negali būti formalus, jog valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis.

9.2.                      UAB „TOP CONSULT“, atstovaujama įgalioto asmens E. S., veikė ne tik neteisėtai, bet galimai ir nusikalstamai. E. S. tiesiogiai siūlė tuometiniam BUAB „Drustila“ vadovui D. K. įvairias schemas, kaip nuslėpti nuo BUAB „Drustila“ kreditorių įmonės turtą, kuris turėjo būti perleistas vienai iš jo administruojamų bendrovių. Šiuo metu nėra teikiami jokie finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centrui“ apie bendrovės finansinę padėtį, ši informacija nėra teikiama ir kreditoriams.

9.3.                      E. S. manipuliuoja finansiniais rodikliais, per susijusius asmenis dalyvauja įmonės turto pardavimo procedūrose siekdamas finansinės naudos sau: nemokumo administratoriaus E. S. buhalterė I. M. per tarpininką, sudarant apsimestinius sandorius draudžiamiems sudaryti sandoriams pridengti, 2021 m. rugpjūčio 17 d. įgijo BUAB „Drustila“ turtą, o būtent BUAB „Drustila“ turimas reikalavimo teises į skolininkus BUAB „Alkor“ (skolos suma 36 420,16 Eur), BUAB „Elektroskydas“ (skolos suma 33 382,93 Eur) ir BUAB „Kortas“ (skolos suma 132 542,12 Eur. Tačiau šios reikalavimo perleidimo sutartys pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis.

9.4.                      Kreditorių žiniomis, nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo reguliariai bendrauja su BUAB „Kortas“ nemokumo administratoriumi, nes BUAB „Drustila“ yra didžiausias BUAB „Kortas“ kreditorius, o E. S. tuo pačiu metu yra kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto pirmininkas ir, siūlydamas pardavinėti BUAB „Drustila“ debitorines skolas jau žinojo, kad pagal BUAB „Kortas“ jau sukauptą ir iš buvusių BUAB „Kortas“ vadovų priteistą turto masę BUAB „Drustila“ iš BUAB „Kortas“ atgaus ne mažiau kaip 45 000 Eur, tačiau šios itin reikšmingos informacijos sprendimams priimti BUAB „Drustila“ kreditorių susirinkimui nepateikė.

9.5.                      Teismas neįvertino to, kad kreditorių M. V. ir D. K. prašymai atstatydinti nemokumo administratorių buvo grindžiami ne JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktu, o JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas nenumato jokių minimalių teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo sumų turėjimo kreditoriams, siekiantiems nemokumo administratoriaus atstatydinimo nurodytu pagrindu, priešingai, šio straipsnio nuostatos suponuoja, jog teismas pats privalo atstatydinti nemokumo administratorių.

10.       Kreditorius M. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą atstatydinti BUAB „Drustila“ nemokumo administratorę UAB „TOP CONSULT“, atstovaujamą įgalioto asmens E. S., ir paskirti kitą BUAB „Drustila“ nemokumo administratorių grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1.                      Bankroto bylą nagrinėjantis teismas pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtu, kadangi jis neatitiko JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi ir savo prašymą grindė JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata nereglamentuoja, kas šiuo pagrindu gali kreiptis į juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, taip pat nenumato ir jokių minimalių teismo patvirtinto finansinio reikalavimo sumų turėjimo kreditoriams, siekiantiems nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Šiuo atveju įstatymas nustato imperatyvų reikalavimą teismui atstatydinti nemokumo administratorių, kadangi preziumuojama, jog jis apskritai konkrečiam juridiniam asmeniui juo negalėjo būti paskirtas (net jei aplinkybės, sąlygojusios negalėjimą būti paskirtu, atsirado jau po paskyrimo).

10.2.                      Šiuo atveju JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata pati savaime yra skirta apginti ir gina viešąjį interesą, nes nenumato jokios kitos alternatyvos, išskyrus nemokumo administratoriaus atstatydinimą. Todėl, nepaisant to, kokio dydžio teismo patvirtintą reikalavimą bendrovės bankroto byloje turi pareiškėjas, jis turi teisę ir pareigą informuoti bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą apie atsiradusias objektyvias aplinkybes, neleidžiančias administratorei vykdyti bendrovės nemokumo administratorės funkcijų, o bankroto bylą nagrinėjantis teismas, nepaisant to, kas tokią informaciją pateikė, privalo klausimą išspręsti iš esmės, t. y. įvertinti, ar iš tikrųjų tokios aplinkybės egzistuoja ir, jei taip, atstatydinti administratorę.

11.       BUAB „Drustila“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskiruosius skundus prašo apeliantų D. K. ir M. V. atskiruosius skundus atmesti, o Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

11.1.                      JANĮ 39 straipsnio norma aiškiai ir konkrečiai apibrėžia subjektus, kurie turi teisę pateikti teismui prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Taigi apeliantai, kaip kreditoriai, kurių patvirtinti reikalavimai vertine išraiška nesudaro daugiau kaip ½ visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, neturi teisės tiesiogiai kreiptis į teismą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, taip pat ir JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

11.2.                      Byloje nėra jokių įrodymų, kad nemokumo administratorė turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ar kad nemokumo administratorė pirko bankrutuojančios įmonės turtą ar atstovavo pirkėjui jį perkant ar kad egzistuoja kitos JANĮ 37 ir (ar) 38 straipsniuose nurodytos aplinkybės. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-703-910/2022 to neįrodo. Iš minėta teismo nutartimi nustatytų aplinkybių matyti, kad pagal ginčo sandorius parduodamą reikalavimo teisę pirko kiti juridiniai asmenys, o ne nemokumo administratorė. Nei nemokumo administratorė, nei jos įgaliotas asmuo E. S. neatstovavo nurodytų pirkėjų.

11.3.                      Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo 31 ir 31 punktuose nustatyta, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) 2021 m. rugpjūčio 5 d. rašte, išnagrinėjusi ieškovo skundą, priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo teigti, kad BUAB „Drustila“ nemokumo administratorė, vykdydama reikalavimo teisių pardavimą, pažeidė nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. AVNT nutarė nepradėti neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo. Nemokumo administratorė reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė tik po to, kai AVNT atliko patikrinimą ir nenustatė, kad nemokumo administratorė, vykdydama reikalavimo teisių pardavimą, pažeidė nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

11.4.                      Apelianto D. K. prašymas kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nemokumo administratoriaus E. S. atžvilgiu negali būti nagrinėjamas, nes toks prašymas negali būti apeliacijos objektu pagal apelianto pateiktą atskirąjį skundą.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

14.       Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria kreditorių M. V. ir D. K. prašymai dėl nemokumo administratorės atstatydinimo BUAB „Drustila“ bankroto byloje palikti nenagrinėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Suinteresuotų asmens teigimu, teismas formaliai taikė JANĮ nuostatas, be to, neatsižvelgė į tai, kad teismas nagrinėjamu atveju turėjo pats savo iniciatyva spręsti dėl nemokumo administratorės atstatydinimo.

Dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo

15.       Nemokumo administratorius atlieka svarbų vaidmenį veiksmingai ir efektyviai vykdant nemokumo procesą, turėdamas tam tikrus įgaliojimus skolininkams ir jų turtui bei pareigą apsaugoti tą turtą ir jo vertę, taip pat kreditorių ir darbuotojų interesus bei užtikrinti, kad įstatymai būtų taikomi efektyviai ir nešališkai.

16.       Spręsdamas bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą teismas turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su įstatymo keliamais reikalavimais administratoriui, įtvirtintais draudimais tam tikrą asmenį skirti konkrečios įmonės administratoriumi, bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-403-370/2018 36 punktas), taip pat aplinkybes, lėmusias kreditorių nepasitikėjimą, tokiu būdu užtikrinant, kad administratorius būtų atstatydintas pagrįstai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-566-823/2019 12 punktas)

17.       JANĮ 39 straipsnyje nustatyta, kad teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus; 2) jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl šio įstatymo 37 ir (ar) 38 straipsniuose nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado arba paaiškėjo jau jį paskyrus nemokumo administratoriumi; 3) jis pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 4) teismas panaikino nutartį naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi; 5) gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ dalies visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir, patenkinus šį prašymą, nebus pažeistas viešasis interesas (JANĮ 39 straipsnio 1 dalis).

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 39 straipsnyje nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindai gali būti skirstomi pagal jų taikymo procedūras į materialiuosius atstatydinimo teisinius pagrindus, kurie įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, bei procesinius atstatydinimo teisinius pagrindus, kurie įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte. 

19.       Materialusis nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas siejamas su konkrečių faktinių aplinkybių buvimu (nustatymu) ir kyla iš poreikio ginti suinteresuotų asmenų teises. Procesinis nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas siejamas su įstatymų leidėjo suteikta procesine iniciatyvos teise konkrečiam subjektui – bankroto byloje dalyvaujančių asmenų grupei – motyvuotu prašymu bet kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu kreiptis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

20.       Tik kreditoriams, turintiems ½ dalį visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, suteikta procesinė teisė kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Teismas, gavęs tokį prašymą, išsprendžia jo priėmimo klausimą, išsiunčia jį nemokumo administratoriui atsiliepimui pateikti (JANĮ 39 straipsnio 2, 3 dalis) ir klausimą dėl nemokumo administratoriaus išsprendžia nutartimi, kuri yra skundžiama teisės aktų nustatyta tvarka. Klausimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo gali būti sprendžiamas bet kurioje bankroto proceso stadijoje.

21.       Teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, gali ratio legis svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo, o faktinis pagrindas tam gali būti ir atskiro kreditoriaus ar bet kokio subjekto teismui pateikta ar teismo gauta informacija (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1183-781/2021 14 punktą). 

22.       Pažymėtina, kad JANĮ įtvirtintas teisėjo vadovavimo bankroto procesui principas, reiškiantis, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisės doktrinoje pažymima, kad aktyvus teismo vaidmuo yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, siejamas pirmiausia su proceso operatyvumu, kreditorių ir kitų nemokumo proceso dalyvių interesų apsauga (Remigijus Jokubauskas ir kt., „Teismo vaidmuo juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 26, 2 (2019): 442–456). 

23.       Teismas, įgyvendindamas teisėjo vadovavimo procesui principą, turi spręsti klausimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ne tik gavęs kreditorių daugumos prašymą, tačiau ir savo iniciatyva (ex officio). Informaciją apie materialinių teisinių pagrindų, įtvirtintų JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, buvimą teismas gali gauti įvairiais įstatymams neprieštaraujančiais būdais ir iš bet kokių subjektų, netgi ir tų, kurie nėra bankroto proceso dalyviai (pavyzdžiui, AVNT pranešimas apie tai, kad nemokumo administratoriui panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus). Taigi teismą apie pagrindą atstatydinti nemokumo administratorių gali informuoti iš esmės bet kas, tačiau tai negali būti laikoma procesiniu kreipimusi dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Tačiau tokiu atveju bankroto administratoriaus atstatydinimo procedūra JANĮ nėra reglamentuota ir klausimas sprendžiamas vadovaujantis bendrais civilinio proceso principais. Teismas, įvertinęs turimą informaciją, priima sprendimą, ar turi būti pradedama nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūra.

24.       Teismas, priėmęs sprendimą, kad nėra pagrindo pradėti administratoriaus atstatydinimo procesą klausimą išsprendžia priimdamas rezoliuciją arba nutartį. Tokia nutartis neskundžiama. Tačiau nustatęs, kad galimai egzistuoja nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindai, teismas turi priimti nutartį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo proceso pradėjimo, kurioje be kita ko suformuluoja byloje nagrinėtinus klausimus, nurodo galimo atstatydinimo faktinį ir teisinį pagrindą, paskiria teismo posėdžio datą. Apie tokią priimtą nutartį teismas turi informuoti nemokumo administratorių, esant poreikiui – ir kitus suinteresuotus asmenis, užtikrindamas jų teisę į teisingą procesą ir visapusišką klausimo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimą. Teismas bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą išsprendžia teismo posėdyje nutartimi, kuri gali būti skundžiama (išskyrus JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 40 straipsnio 6 dalis).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad procesinė iniciatyvos teisė kreiptis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo suteikta tik kreditoriams, turintiems ½ dalį visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos ir tokiu atveju procesas vyksta bendra tvarka. Tačiau visais kitais atvejais, dėl materialinių teisinių pagrindų atstatydinti bankroto administratorių buvimo (nustatymo) teismas sprendžia ex officio (savo iniciatyva), nepriklausomai nuo to, ar teismui yra pateikta faktinį atstatydinimo pagrindą sudaranti informacija prašymo (pareiškimo) forma, ar teismui tokia informacija pateikta (gauta) kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais. Nutartis (rezoliucija), kuria atsisakoma pradėti bankroto administratoriaus atstatydinimo procesą, yra neskundžiama. Tuo tarpu nustačius nemokumo administratoriaus galimo atstatydinimo pagrindus, priimamos dvi nutartys: pirmąja nutartimi nurodomos reikšmingos aplinkybės, susijusios su klausimo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimu, nustatomas galimo atstatydinimo faktinis ir teisinis pagrindas ir klausimas paskiriamas nagrinėjimui teismo posėdyje, antrąja nutartimi teismo posėdyje išsprendžiamas nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimas. Nutartis, kuria atstatydinamas nemokumo administratorius, gali būti skundžiama, išskyrus, kai nemokumo administratorius atstatydinamas pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Dėl ginčo esmės

26.       Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad kreditorių M. V. ir D. K., kurie kreipėsi į teismą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, turimų finansinių reikalavimų suma nesudaro ½ dalies visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Taigi, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, šie kreditoriai nėra tinkami subjektai ir įstatymas jiems nesuteikia procesinės teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė teisingai, tačiau nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu kreditorių pareiškimą paliko nenagrinėtu. Pažymėtina, kad asmens, pareiškusio reikalavimą, tačiau neturinčio teisinio subjektiškumo, ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl teismas atsisako priimti tokį procesinį dokumentą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau, jeigu šios aplinkybės paaiškėja vėliau, byla nutraukiama (CPK 239 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti.

27.       Nepaisant to, kad prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo pateikė teisės neturintis tam subjektas, tačiau atskiruosiuose skunduose iš esmės pagrįstai teigiama, kad teismas, gavęs tam tikrą faktinę informaciją apie nemokumo administratorių, turėjo pareigą svarstyti klausimą, ar egzistuoja JANĮ 39 straipsnyje nustatyti nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindai. Tačiau iš BUAB „Drustila“ bankroto bylos duomenų nenustatyta, kad teismas atliko jam pateiktų duomenų vertinimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

28.       Pirmosios instancijos teismas, ex officio spręsdamas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, turėtų atsižvelgti į tai, kad nemokumo administratoriui keliami nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimai, kurie be kita ko įtvirtinti ir JANĮ 38 straipsnyje, numatančiame, kad paskirtas nemokumo administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei pirkti juridinio asmens turto, atstovauti pirkėjui jį perkant (JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie apribojimai taikomi ir paskirto nemokumo administratoriaus juridinio asmens dalyviams, vadovui, organų nariams, buhalteriui bei darbuotojams (JANĮ 38 straipsnio 3 dalis). Kaip jau buvo minėta anksčiau, JANĮ 38 straipsnyje įtvirtintų nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų pažeidimas yra pagrindas atstatydinti nemokumo administratorių pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

29.       Nemokumo administratorius turi pareigą užtikrinti bankroto proceso veiksmingumą. Tačiau nemokumo administratorius jam priskirtas funkcijas gali tinkamai įgyvendinti tik būdamas nešališkas, neturėdamas suinteresuotumo šio proceso eiga, jame priimamais sprendimais. Jeigu nustatomas nemokumo administratoriaus šališkumas, taip gali būti pažeidžiamas jo nepriklausomumo principas. Nustačius nemokumo administratoriaus šališkumą, jis netenka teisės administruoti nemokumo procesą. Nemokumo administratoriaus šališkumo nustatymas ir jo atstatydinimo šiuo pagrindu sprendimas negali priklausyti nuo kreditorių susirinkimo daugumos pritarimo.

30.       Be to, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-703-910/2022 ir jame nustatytas bei konstatuotas reikšmingas faktines aplinkybes. O būtent, atsižvelgti, kad teismas pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (nuo pradžios) BUAB „Drustila“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „TOP CONSULT“, ir UAB „Emerald Baltic“ sudarytą 2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei UAB „Emerald Baltic“ ir UAB „Today‘s tendencies“ sudarytą 2021 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, konstatavęs būtent JANĮ 38 straipsnyje nustatytą pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sudarant pirmą ginčo reikalavimo perleidimo sandorį tarp BUAB „Drustila“ ir UAB „Emerald Baltic“ sandorio apsimestinumas dar nebuvo akivaizdus, kadangi atsakovė UAB „Emerald Baltic“, sudariusi 2021 m. rugpjūčio 16 d. sutartį, iš tikrųjų neketino įgyti iš jos kylančių teisių ir pareigų, jomis naudotis, o tik formaliai pasirašė sutartį, kaip šios apsimestinė šalis (statytinė), kad būtų pridengtas tikrųjų sandorio šalių (BUAB „Drustila“ ir UAB „Today‘s tendencies“) susitarimas ginčo reikalavimo teises perleisti UAB „Today‘s tendencies“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo 57 punktas). Todėl nemokumo administratorės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad ginčo sandoris buvo sudarytas tik po to, kai buvo gauta AVNT išvada, jog nenustatytos aplinkybės, kad BUAB „Drustila“ nemokumo administratorė, vykdydama reikalavimo teisių pardavimą UAB „Emerald Baltic“, pažeidė nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, neturi jokios teisinės reikšmės.

31.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju procesas buvo pradėtas subjektų, neturinčių tam teisės, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų prašymo civiliniu procesiniu aspektu nenagrinėjo. Tačiau pirmosios instancijos teismas turi pareigą ex officio išnagrinėti aplinkybes, susijusias su pagrindu atstatydinti nemokumo administratorių remiantis JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, laikantis procedūros, nurodytos šios nutarties 24 punkte.

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad kreditoriai, neturintys ½ dalies visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, neturi teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, tačiau nepagrįstai kreditorių prašymus paliko nenagrinėtus, kadangi, remiantis CPK 239 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pagrindas civilinę bylą nutraukti. Taigi yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

33.       Tačiau teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino teismui nurodytų faktinių aplinkybių, nepasisakė dėl JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvirtinto nemokumo administratorės atstatydinimo pagrindo. Iš BUAB „Drustila“ bankroto bylos duomenų nenustatyta, kad šios teisiškai reikšmingos aplinkybės būtų įvertintos ir po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti ir nuspręsti, ar egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas atstatydinti nemokumo administratorių remiantis JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip: civilinę bylą pagal kreditorių M. V. ir D. K. prašymus dėl nemokumo administratorės atstatydinimo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ bankroto byloje nutraukti.

Kitą Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis