Civilinė byla Nr. e2A-525-464/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00256-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Danguolės Martinavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl netesybų sumažinimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Indema“ pareiškė ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, jame prašydama: 1) pripažinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 17 d. atliktą 22 762,15 Eur sumos įskaitymą negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento); 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 22 762,15 Eur skolą, 828,54 Eur delspinigius, 18 721,88 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. ieškovė su atsakove viešojo pirkimo būdu sudarė statybos rangos sutartį Nr. S1-1048, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės parengtą techninį darbo projektą atlikti mokslo paskirties pastato Kretingos darželio „Ažuoliukas“, adresu Miško g. 5, Kretingoje, rekonstravimo darbus per 12 mėnesių nuo darbų pradžios (statybvietės perdavimo–priėmimo pasirašymo datos). Paaiškėjus techninio darbo projekto trūkumams ir atsiradus papildomų darbų poreikiui, ieškovė su atsakove sudarė keturis susitarimus dėl darbų vykdymo terminų pratęsimo, jais susitariant, kad ieškovė darbus atliks iki 2021 m. spalio 25 d.
3. Šalys 2021 m. lapkričio 8 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 19, kuriuo buvo priimti paskutiniai šiame objekte atlikti darbai, o galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas šalių buvo pasirašytas 2021 m. lapkričio 10 d. Kadangi visi darbai buvo užbaigti ir priimti, ieškovė 2021 m. lapkričio 8 d. išrašė atsakovei paskutinę sąskaitą faktūrą Nr. INDM Nr. 1310. Ieškovė 2021 m. gruodžio 17 d. gavo iš atsakovės raštą, kuriame nurodyta, kad pagal rangos sutartį atsakovė yra apskaičiavusi 22 762,15 Eur delspinigių ir juos išskaičiuos iš atliekamo mokėjimo pagal ieškovės pateiktą 2021 m. lapkričio 8 d. sąskaitą faktūrą INDM Nr. 1310. Prie šio rašto pateiktoje delspinigių pažymoje nurodoma, kad 22 762,15 Eur delspinigių suma apskaičiuota už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d.
4. Ieškovės vertinimu, atsakovė ignoravo sutarties 6.7 papunkčio nuostatą, kad delspinigiai nebus skaičiuojami, jei bus vėluojama atlikti darbus dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių. Delspinigiai ieškovei neturėjo būti skaičiuojami, nes: 1) statybos darbai užsitęsė dėl pačios atsakovės kaltės, t. y. dėl techninio darbo projekto klaidų bei netikslumų, atsiradusio papildomų darbų poreikio bei atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo; 2) delspinigiai apskaičiuoti neteisingai, ignoruojant papildomais susitarimais pratęstus darbų atlikimo terminus; 3) delspinigiai yra apskaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, jų suma yra aiškiai neproporcinga ir neprotinga. Todėl atsakovės reikalavimas mokėti netesybas laikytinas neteisėtu ir nesąžiningu, o jos apskaičiuoti delspinigiai turėtų būti panaikinti.
5. Teismui pripažinus, kad atsakovė neteisėtai skaičiavo netesybas bei atleidus ieškovę nuo netesybų mokėjimo, darytina išvada, jog atsakovė neturėjo priešpriešinio, galiojančio ir vykdytino reikalavimo į ieškovę, todėl negalėjo atlikti įskaitymo. Dėl šios priežasties atsakovės atliktas įskaitymas, kaip neatitinkantis įstatymų reikalavimų, taip pat panaikintinas, juolab kad atsakovė delspinigius įskaitė už ilgesnį nei 6 mėnesių terminą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas sumokėti delspinigių sumą, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu. Kitaip tariant, jeigu kreditorius negali delspinigių sumos prisiteisti teisme dėl praleisto ieškinio senaties terminio, tokiu atveju toks reikalavimas negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir negali būti įskaitytas. Šiuo atveju atsakovė delspinigių pažymoje nurodė, kad skaičiuoja delspinigius nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d., t. y. už 252 dienas.
6. Pripažinus, kad atsakovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas, darytina išvada, kad ji be jokio teisėto pagrindo neatsiskaito su ieškove, todėl iš atsakovės priteistina 22 762,15 Eur skola. Ieškovė sąskaitą faktūrą Nr. INDM-1310 dėl 49 284,09 Eur sumos sumokėjimo už atliktus darbus išrašė 2021 m. lapkričio 8 d., atsakovė šią sąskaitą faktūrą turėjo apmokėti iki 2022 m. sausio 7 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovei už laikų neįvykdytą prievolės pagal šią sąskaitą faktūrą dalį (22 762,15 Eur) kyla pareiga sumokėti 828,54 Eur dydžio delspinigius, kuriuos ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės.
7. Ieškovės teigimu, dėl pratęsto darbų atlikimo termino ji patyrė ir tiesioginių nuostolių, kuriuos jai turi kompensuoti atsakovė. Visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos egzistuoja. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia pareigos pateikti projektą be klaidų ir netikslumų pažeidimu, taip pat bendradarbiavimo pareigos pažeidimu. Priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos taip pat yra, nes darbų vykdymas nebūtų užsitęsęs ir ieškovė nebūtų patyrusi papildomų išlaidų, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo, kaip darbų užsakovės, įsipareigojimus (pateikusi tinkamą ir teisingą projektą, operatyviai sprendusi projekto trūkumus ir kt.). Pagal rangos sutartį darbai turėjo būti užbaigti per 12 mėnesių, taigi, dalyvaudama viešojo pirkimo konkurse, ieškovė savo išlaidas šiame projekte apskaičiavo būtent tokiam laikotarpiui. Nei pasiūlymo teikimo metu, nei sutarties sudarymo metu ieškovė negalėjo protingai numatyti, kad dėl projekto klaidų ir trūkumų, papildomų darbų, atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo darbų vykdymas gali užsitęsti dar 10 mėnesių, t. y. vietoje planuotų 12 mėnesių teks darbus vykdyti 22 mėnesius. Jeigu ieškovė sutarties sudarymo metu būtų žinojusi šią aplinkybę, ieškovės siūloma viešojo pirkimo metu darbų kaina būtų buvusi didesnė, įvertinus ir pridėjus prie faktiškai pasiūlytos kainos per 10 mėnesių galimas patirti papildomas išlaidas.
8. Kaip nurodo ieškovė, dėl ilgesnio statybos darbų vykdymo ji patyrė iš viso 22 523,56 Eur išlaidas, t .y.: 1) 12 767,28 Eur darbo užmokesčio išlaidas; 2) 2 588,19 Eur automobilių nuomos išlaidas; 3) 1 810 Eur darbuotojo apgyvendinimo išlaidas; 4) 3 392,93 Eur kuro išlaidas; 5) 2 214,81 Eur statybvietės išlaikymo išlaidas. Iš šių išlaidų bendros sumos išskaičiuotina 3 801,68 Eur suma, kuri buvo patirta vykdant papildomus darbus ir įtraukta į papildomų darbų kainą. Taigi, dėl užsitęsusių darbų ieškovė prašo jai priteisti 18 721,88 Eur (22 523,56 Eur – 3 801,68 Eur) papildomas išlaidas, kurių nebūtų buvę, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus ir nesukėlusi kliūčių ieškovei atlikti visus darbus per pačioje sutartyje numatytą terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovės UAB „Indema“ ieškinį patenkino iš dalies: (1) pripažino atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 17 d. atliktą 22 762,15 Eur sumos įskaitymą negaliojančiu; (2) priteisė ieškovei iš atsakovės 22 762,15 Eur skolą, 828,54 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 3 844,24 Eur bylinėjimosi išlaidas; (4) priteisė atsakovei iš ieškovės 1 939,72 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nustatė, kad atsakovės parengtas techninis darbo projektas buvo su trūkumais, kurie pačios atsakovės pritarimu buvo taisomi, todėl ieškovė negalėjo vykdyti darbų. Šių aplinkybių sutarties sudarymo metu ieškovė negalėjo numatyti. Atsakovei nevykdant įsipareigojimo perduoti tinkamai paruoštą techninį darbo projektą ir taip sudarant ieškovei būtinybę stabdyti darbus, bet koks termino praleidimas nėra ir negali būti siejamas su ieškovės veiksmais. Todėl nėra jokio pagrindo padaryti išvadą, kad dėl užsitęsusių statybos darbų atlikimo kalta yra ieškovė. Darbų uždelsimo priežastys – projekto netikslumai, lėmę papildomų darbų atlikimo poreikį – nuo ieškovės nepriklausė.
11. Tačiau teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė ir už projekto parengimą atsakingi asmenys vengė su ja bendradarbiauti, priešingai, į ieškovės pretenzijas dėl projekto netikslumų buvo tinkamai reaguojama. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė teisės aktuose įtvirtintos bendradarbiavimo pareigos nepažeidė.
12. Pripažinęs, kad atsakovė neteisėtai skaičiavo ieškovei netesybas už vėlavimą atlikti darbus, teismas nurodė, jog atsakovė neturėjo priešpriešinio, galiojančio ir vykdytino reikalavimo į ieškovę, todėl negalėjo atlikti netesybų įskaitymo į mokėtiną ieškovei užmokestį už darbus. Todėl atsakovės atliktą 22 762,15 Eur sumos įskaitymą teismas pripažino negaliojančiu, priteisė ieškovei šią sumą kaip skolą už atliktus statybos darbus, taip pat priteisė 828,54 Eur delspinigių sumą, apskaičiuotą už 6 mėnesius iki reikalavimo teisme pareiškimo, nurodęs, kad atsakovė jai pateiktą sąskaitą faktūrą turėjo apmokėti iki 2022 m. sausio 1 d., tačiau apmokėjimo terminą pradelsė.
13. Teismas nurodė, kad ieškovei atliekant papildomus darbus, dėl kurių sutarties vykdymas užsitęsė 10 mėnesių, atsakovė apmokėdavo už jų atlikimą. Pradinė sutarties kaina buvo 398 574 Eur, o galutinė šalių nustatyta sutarties kaina – 451 630 Eur, vadinasi, už papildomų darbų atlikimą atsakovė ieškovui sumokėjo 53 056 Eur.
14. Spręsdamas dėl ieškovės prašomų kompensuoti 18 721,88 Eur nuostolių, siejamų su užsitęsusiais darbais, teismas pažymėjo, kad pagal sutarties 9.8.1 papunktį ieškovė turėjo teisę įtraukti į papildomų darbų sąmatas ir visas susijusias išlaidas, tokias kaip darbo užmokestis ar kitos sąnaudos. Tuo atveju, jeigu atsakovė būtų nesutikusi patvirtinti į papildomų darbų sąmatas įtrauktų pagrįstų papildomų išlaidų, ieškovė, matydama, kad papildomų darbų vykdymas taps nuostolingu bei remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 4 dalimi, būtų turėjusi teisę atsisakyti atlikti papildomus darbus. Teismo vertinimu, ieškovė, elgdamasi apdairiai, rūpestingai ir pagal privačiam pelno siekiančiam juridiniam asmeniui taikomus standartus, turėjo įvertinti visus savo kaštus, įskaitant ir darbo užmokestį, kurą bei kitas susijusias išlaidas, ir visų papildomų išlaidų, patirtų jai atliekant papildomus darbus, sumą turėjo įtraukti ir įtraukė į šalių sudarytuose susitarimuose nurodytą papildomų darbų atlikimo kainą. Tokią teismo išvadą lėmė, be kita ko, ir tokia aplinkybė, kad ieškovė per visą statybos darbų objekte vykdymo laikotarpį bei po darbų objekte užbaigimo nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl papildomų išlaidų jai atlyginimo.
15. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovė ieškovei yra apmokėjusi tiek už susitarimų pagrindu atliktus papildomus darbus, tiek ir su darbų užsitęsusiu atlikimu susijusias papildomas išlaidas, todėl ieškovė nuostolių nėra patyrusi, ieškovės reikalavimą priteisti nuostolius atmetęs kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė UAB „Indema“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria jos ieškinio dalis buvo atmesta, ir šioje ginčo dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovė privalėjo iš anksto numatyti ir į susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo įtraukti visas faktiškai patiriamas išlaidas, neįvertino taikytino specialaus teisinio reguliavimo. Teismas neįvertino, kad ieškovė neturėjo galimybės į papildomų darbų kainą įtraukti bet kokio dydžio išlaidas, nes tai būtų prieštaravę teisės aktų reikalavimams.
16.2. Užsitęsęs sutarties vykdymas lėmė išlaidų padidėjimą vykdant pagrindinius darbus. Ieškovė negalėjo įtraukti tokių išlaidų į sąmatas dėl papildomų darbų įsigijimo, nes jos su šiais darbais nebuvo susijusios ir atsakovė tokių sąmatų nebūtų patvirtinusi. Papildomais susitarimais ieškovei buvo kompensuotos tik tos išlaidos, kurios buvo susijusios su papildomų darbų atlikimu, tačiau nebuvo kompensuotos išlaidos, susijusios su pagrindinių darbų atlikimu.
16.3. Aplinkybė, kad ieškovė nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl papildomų ieškovo išlaidų atlyginimo darbų vykdymo metu, taip pat nepašalina atsakovės civilinės atsakomybės.
16.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė ilgai (net po kelis mėnesius) delsė sureaguoti, pateikti trūkstamus sprendinius. Todėl teismas skundžiamame sprendime padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė bendradarbiavimo pareigos nepažeidė.
17. Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
17.1. Ieškovė per visą sutarties vykdymo laikotarpį neinformavo atsakovės apie tai, kad dėl užsitęsusio sutarties vykdymo yra būtina didinti darbų kainą ir kad šis darbų kainos padidėjimas nėra padengiamas papildomuose susitarimuose nurodytos papildomų darbų kainos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesilaikė CK 6.653 straipsnio 4 dalyje numatytos informavimo apie padidėjusią darbų kainą tvarkos, tokiu savo elgesiu pati prisiėmė neigiamų padarinių, t. y. tariamos žalos, riziką.
17.2. Ieškovės patirtos papildomos išlaidos yra aiškiai nepagrįstos ir nesuderinamos su ieškovei, kaip statybų srities profesionalei, keliamais atidumo ir rūpestingumo standartais.
17.3. Atsakovė nuolat atsakinėjo į ieškovės teikiamus paklausimus. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atsakovė, iš projektuotojo gavusi projektinių sprendinių pakeitimus, jų laiku nepersiųsdavo ieškovui. Ieškovei neįrodžius atsakovės nepakankamų pastangų, siekiant spręsti kilusias problemas, fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę nepažeidus bendrosios pareigos bendradarbiauti.
17.4. Rangos darbai buvo baigti sutartyje nurodytais terminais. Darbus atlikus sutartyje nurodytais terminais, nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomų tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų ir jos nurodomų nuostolių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo prielaidų
2. Nagrinėjamoje byloje yra skundžiama tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas apeliantės reikalavimas dėl 18 721,88 Eur nuostolių atlyginimo, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir apeliacijos ribas, teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys buvo patenkintas, teisėtumo bei pagrįstumo nevertina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
3. Kaip buvo nurodyta, šalys 2019 m. lapkričio 28 d. viešojo pirkimo būdu sudarė statybos rangos sutartį Nr. S1-1048, pagal kurią apeliantė buvo įsipareigojusi atlikti mokslo paskirties pastato rekonstravimo darbus. Nors ši sutartis yra įvykdyta (visi statybos darbai jau yra atlikti, ginčo dėl jų kiekio ar kokybės nėra), apeliantė siekia įrodyti, kad vykdydama sutartį ji patyrė nuostolius, už kuriuos atsakomybė tenka atsakovei. Apeliantės teigimu, 18 721,88 Eur suma jai turėtų būti priteista kaip papildomų išlaidų, atsiradusių dėl pagrindinių darbų užtęsimo, kurį lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, kompensacija, juolab kad papildomais susitarimais, skirtingai negu nusprendė pirmosios instancijos teismas, jai buvo kompensuotos tik tos išlaidos, kurios buvo susijusios su papildomų darbų atlikimu.
4. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgiant į tai, kokių nuostatų – įstatymo ar sutarties, pažeidimo klausimas yra keliamas, sutarties šalių atsakomybė laikytina sutartine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
5. Sutarties šalis, pareiškusi reikalavimą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, kartu turi procesinę pareigą įrodyti visas būtinąsias antrosios sutarties šalies civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalos, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, faktą bei jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę, kuri, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, yra preziumuojama (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad sąlygos taikyti nuostolių atlyginimo institutą nesusiklostė, apeliantei neįrodžius atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų visumos.
Dėl atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo
6. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga, gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindas. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023).
8. Taigi, apeliantė visų pirma turėjo procesinę pareigą įrodyti sutarties kontrahentės (atsakovės) neteisėtus veiksmus, t. y. konkrečių įstatymo ar sutarties nuostatų arba bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimą. Apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus nevykdydama bendradarbiavimo pareigos, t. y. delsdama sureaguoti į apeliantės paklausimus, delsdama pateikti trūkstamus sprendinius, veikdama prieš operatyvų statybų procesą, stokoja pagrįstumo ir neatitinka byloje esančių įrodymų turinio.
9. Kaip minėta, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 3 dalimi ir 6.200 straipsnio 2 dalimi, kiekviena šalis vykdydama prievolę turi bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi. Bendradarbiavimo pareiga įtvirtinta ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose. Pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.
10. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas yra sąžiningumo principo išraiška. Šis principas reikalauja, kad rangos sutarties šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolėms įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolėms įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolių įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022, 42 punktas).
11. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. SIND-20-1215, 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. SIND-20-1232, 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. SIND-20-1239, 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. SIND-21-1292, 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr. SIND-21-1298, 2021 m. kovo 10 d. raštu Nr. SIND-21-1302, 2021 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SIND-21-1314, 2021 m. balandžio 24 d. raštu Nr. SIND-21-1319, 2021 m. birželio 4 d. raštu Nr. SIND-21-1330, 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. SIND-21-1335 apeliantė informavo atsakovę apie techninio darbo projekto klaidas, prašė atsakovės pateikti naujus sprendinius. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 4 d., 2020 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. kovo 16 d. elektroniniais laiškais išsiuntė apeliantei pataisytus sprendinius (atsakymus į klausimus), 2021 m. kovo 2 d. teikė klausimus dėl projekto UAB „Klaipėdos projektas“. Atsakovė 2020 m. spalio 12 d., 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. gegužės 29 d., 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2021 m. rugpjūčio 30 d., 2021 m. rugsėjo 20 d. sušaukė pasitarimus dėl darbų atlikimo, kuriuose dalyvavo ir apeliantės atstovas.
12. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad rangos sutarties vykdymo procese atsakovė nevengė bendradarbiauti su apeliante, kreipėsi į apeliantę ir kitus asmenis, siekdama operatyviai išspręsti atsiradusias sutarties vykdymo kliūtis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė sutarties vykdymo eigoje sąmoningai vengė atsakyti apeliantei į iškilusius klausimus, nesiėmė jokių veiksmų kilusioms kliūtims pašalinti, netaisė projekto klaidų ar kitaip veikė prieš operatyvų ir sklandų sutarties įgyvendinimą bei patį statybų procesą, arba buvo nesuinteresuota kuo greitesniu statybų užbaigimu. Teisėjų kolegija neįžvelgia ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo. Dar daugiau, nepaisant sudarytos rangos sutarties rūšies (ši sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu), atsakovė neatsisakė bendru su apeliante susitarimu modifikuoti sutarties sąlygas, susijusias su sutarties vykdymo terminų pratęsimu apeliantei ir sutarties vykdymo kainos 53 056 Eur suma padidinimu (žr. šios nutarties 13 punktą), atsižvelgiant į kilusį papildomų darbų poreikį tinkamam ir kokybiškam darbų rezultatui pasiekti.
13. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad atsakovė su ja nebendradarbiavo ar bendradarbiavo netinkamai, tuo atlikdama neteisėtus veiksmus, lėmusius apeliantės papildomus kaštus vykdant sutartį. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad apeliantė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, vykdant statybos rangos sutartį (CK 6.246 straipsnis).
Dėl žalos (nuostolių) ir kitų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų
14. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šios civilinės atsakomybės sąlygos (t. y. patirtų nuostolių dėl ilgesnio sutarties vykdymo) apeliantė taip pat byloje neįrodė.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad sutarties 9.2 papunktyje šalys susitarė, jog sutarčiai taikoma fiksuotos kainos su peržiūra kainodara. Sutarties 3.4, 9.1, 9.8 papunkčiuose šalys sulygo, kad sutarties kaina sudaro 398 574 Eur ir ji sutarties galiojimo metu nekeičiama; sutarties kaina gali būti koreguojama papildomų, keičiamų ar nevykdomų darbų sumomis, sudarant susitarimą dėl sutarties kainos koregavimo arba atitinkamai didinama ar mažinama padidėjus ar sumažėjus pridėtinės vertės mokesčiui. Sutarties 6.4.3 papunktyje šalys susitarė dėl to, kad sutartyje nurodytų darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas dėl bet kokio vėlavimo, kliūčių ar trukdymų, sukeltų ar priskiriamų atsakovei, arba atsakovės personalui arba tretiesiems asmens.
16. Remiantis aptartomis sutarties sąlygomis, apeliantei turėjo būti ir buvo žinoma, kad atsiradus sutarties 6.4.3 papunktyje nurodytoms aplinkybėms sutartyje nurodytų darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas. Sutartyje nebuvo aptarta sutarties kainos peržiūrėjimo galimybė, esant situacijai, kai sutarties vykdymo laikotarpiu reikalinga atlikti papildomus darbus ir dėl to pratęsiamas pagrindinių darbų atlikimo terminas. Nebuvo susitarta ir dėl to, kad, pratęsus pagrindinių darbų atlikimo terminą, apeliantei bus atlygintos kokios nors papildomos išlaidos, apeliantės patirtos vykdant sutartį. Tokia pagal sutartį atliktų darbų apmokėjimo tvarka apeliantei buvo žinoma iš pačios sutarties, kurią ji pasirašė, teksto (sutarties sąlygų).
17. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei iki sutarties pasirašymo, nei jos vykdymo laikotarpiu apeliantė nesikreipė į atsakovę dėl būtent tokių sutarties sąlygų pagrįstumo (jų nekvestionavo), vadinasi, su tokiomis sąlygomis ji sutiko ir įsipareigojo jų laikytis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Su tokiomis sutarties sąlygomis sutikusi apeliantė turėjo ir galėjo suprasti, kad sutarties kaina galės būti didinama tik atsiradus sutarties 9.8 papunktyje nurodytoms aplinkybėms, o tokioms aplinkybėms neegzistuojant jokios kitos apeliantės išlaidos, patirtos vykdant sutartį (ir tokiu atveju, kai pratęsiamas sutartyje nurodytų darbų atlikimo terminas), apeliantei nebus atlyginamos.
18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė nesilaikė CK nustatytos kitos šalies įspėjimo apie sutarties kainos padidinimą tvarkos. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įspėjimo apie darbų kainos didinimą tvarka, pagal kurią jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti tik už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aptarta teisės norma užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 111 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki šio ginčo inicijavimo teisme apeliantė derybose dėl papildomų darbų atlikimo ir sutarties vykdymo termino pratęsimo (buvo pasirašyti net keturi tokie susitarimai) būtų įspėjusi atsakovę apie papildomų savo išlaidų atsiradimą, pratęsus pagrindinės sutarties vykdymo terminą. Kadangi apeliantė laiku, t. y. iš anksto, neįspėjo atsakovės, jog kils būtinybė dar labiau padidinti darbų kainą, ji pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalies reikalavimus privalėjo įvykdyti sutartį už joje numatytą fiksuotą kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės siekis sutarties vykdymo kainos padidėjimą interpretuoti kaip nuostolius, prašant taikyti sutartinės civilinės atsakomybės institutą, teisiškai nepagrįstas ir reiškia tik tai, kad apeliantė turi tikslą apeiti minėtą imperatyvą bei juo nustatytas pareigas rangovei.
21. Todėl pripažintina, kad sudarydama viešojo pirkimo sutartį, kurioje nebuvo numatyta galimybė didinti sutarties kainą tuo atveju, jeigu bus pratęstas sutartyje nurodytų darbų atlikimo terminas, bei nesilaikiusi CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos įspėjimo apie darbų kainos didinimą tvarkos, apeliantė veikė savo rizika, jog dėl pratęsto darbų atlikimo termino apeliantės galbūt patirtinos išlaidos jai nebus kompensuotos. Atitinkamai, tiek pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatas, tiek pagal sutarties sąlygas apeliantė neįgijo teisės į jos nurodytų išlaidų (apeliantės įvardijamų kaip nuostoliai) atlyginimą, ji negalėjo turėti ir teisėto lūkesčio dėl tokių išlaidų kompensavimo.
22. Be to, ir pati apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog ji neturėjo galimybės gauti iš atsakovės nurodytų išlaidų kompensacijos, nes tai būtų prieštaravę teisės aktų reikalavimams, todėl tokiomis išlaidomis sąmatos padidinimo atsakovė nebūtų patvirtinusi. Iš nurodyto apeliantės argumento akivaizdu, kad apeliantė supranta, jog ji neturi teisinio pagrindo reikalauti tokių mokėjimų iš atsakovės.
23. Kita vertus, apeliantė neįrodė, kad jos nurodytos 12 767,28 Eur darbo užmokesčio, 2 588,19 Eur automobilių nuomos, 1 810 Eur darbuotojo apgyvendinimo, 3 392,93 Eur kuro, 2 214,81 Eur kitos statybvietės išlaikymo išlaidos buvo susijusios su sutartyje nurodytų darbų įvykdymo termino pratęsimu ir (ar) atsakovės apeliantei pagal keturis papildomus susitarimus nekompensuotos. Vien apeliantės deklaratyvūs teiginiai apie tokių išlaidų ryšį su pagrindinių darbų įvykdymo termino pratęsimu negali būti pripažinti pakankamais šio ryšio įrodymais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kaip konkrečios apeliantės nurodytos išlaidos buvo panaudotos vykdant sutartį (t. y. kokiems konkretiems sutarties vykdymo veiksmams buvo patirtos apeliantės nurodyto pobūdžio ir dydžio išlaidos) ir kad jos buvo būtinos vykdant sutartį.
24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tuo metu, kai apeliantė vykdė papildomus darbus pagal tarp apeliantės ir atsakovės sudarytus keturis papildomus susitarimus, jai buvo atlyginamos tokių darbų atlikimo sąnaudos (papildomų darbų lokalinėse sąmatose išskirtos „darbo jėgos“ sąnaudos). Nėra duomenų ir apie tai, kad papildomus darbus atliko kiti (nauji) nei sutarties vykdymui pirmiau pasitelkti apeliantės darbuotojai ir dėl to apeliantė turėjo mokėti papildomą atlygį dar ir tiems darbuotojams, kurie neatliko papildomų darbų, kitaip tariant, patyrė dvigubus darbuotojų darbo apmokėjimo kaštus.
25. Vertinant apeliantės nuostoliais įvardijamos sumos sudėtines dalis, paminėtina, kad iš apeliantės į bylą pateiktos automobilio nuomos sutarties (dėl kurios vykdymo ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovės 2 588,19 Eur sumą) turinio nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ji sudaryta būtent sutartyje nurodytų darbų tinkamam atlikimui užtikrinti. Toks tikslas automobilio nuomos sutartyje nenurodytas. Neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp išlaidų, patirtų vykdant automobilio nuomos sutartį, ir sutartyje nurodytų darbų atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad apeliantė neįrodė, jog tokio pobūdžio nuomos sutartis buvo sudaryta siekiant tinkamai atlikti rangos sutartyje nurodytus darbus, o šios išlaidos yra susijusios su rangos sutarties įvykdymo termino pratęsimu.
26. Iš apeliantės pateiktų įrodymų apie jos patirtas darbuotojų apgyvendinimo išlaidas matyti, kad apgyvendinimo paslaugos buvo teikiamos Palangoje, nors pagal rangos sutartį darbai turėjo būti atliekami Kretingoje esančiame objekte (darželyje „Ąžuoliukas“). Apeliantė nepaaiškino aplinkybių, kodėl apgyvendinimo paslaugos buvo užsakytos kitame nei darbų atlikimo vieta mieste. Nėra ir duomenų apie tai, kokie konkretūs darbuotojai buvo apgyvendinti ir kokias funkcijas jie atliko vykdant ginčo sutartyje nurodytus rangos darbus bei ar šie darbuotojai atliko papildomus darbus pagal keturis papildomus susitarimus. Iš apeliantės pateiktų įrodymų matyti tik tai, kad skirtingomis dienomis reikšmingai skyrėsi apgyvendintų darbuotojų skaičius (pvz. pagal sąskaitą faktūrą 2021-364 buvo apgyvendinti 4 darbuotojai, pagal sąskaitą faktūrą 2021-375 – 10 darbuotojų), bei apgyvendinimo paslaugų kainos (pagal sąskaitą faktūrą 2021-372 vieno darbuotojo apgyvendinimo vienai dienai kaina sudarė 150 Eur, tuo tarpu pagal sąskaitą faktūrą 2021-379 vieno darbuotojo apgyvendinimo vienai dienai kaina sudarė 18 Eur). Apeliantė nepaaiškino, kodėl reikšmingai skyrėsi apgyvendinamų darbuotojų skaičius ir apgyvendinimo paslaugų kainos, nepagrindė, kodėl būtent toks skaičius darbuotojų turėjo būti apgyvendintas konkrečiu laikotarpiu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantės nurodytos apgyvendinimo išlaidos buvo būtinos ir patirtos dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo.
27. Iš apeliantės pateiktų įrodymų apie patirtas kuro išlaidas matyti, kad didžioji dalis šių išlaidų patirtos Vilniaus miesto mikrorajonuose (pvz. Karoliniškių, Viršuliškių, Baltupių, Vilkpėdės ir kt.) esančiose degalinėse. Taip pat dalis kuro išlaidų patirta Alytaus, Druskininkų, Palangos miestų degalinėse. Apeliantė nepaaiškino ir byloje esančiais įrodymais nepagrindė, kaip konkrečios kuro užpylimo išlaidos yra susijusios su sutarties įvykdymo termino pratęsimu, neįrodė tokių išlaidų būtinybės, todėl nėra ir pagrindo šių išlaidų susieti su rangos sutarties įvykdymo termino objekte, esančiame Kretingoje, pratęsimu.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė ir aplinkybių, kad dėl pagrindinių darbų vykdymo pratęsimo ji patyrė papildomas, atsakovės nekompensuotas (t. y. dvigubas) statybvietės išlaikymo išlaidas. Labiau tikėtina, kad tokios išlaidos buvo patirtos vykdant papildomus darbus ir jos turėjo būti įtrauktos į susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo bei jų išlaidų kompensavimo.
29. Teismo posėdžio metu apklaustas apeliantės atstovas taip pat nepagrindė žalos fakto ir dydžio. Nurodė, kad dėl sutarties termino pratęsimo apeliantės darbuotojui A. B. buvo mokamas atlyginimas, tačiau nepagrindė, kad tokios išlaidos nebuvo atsakovės jai kompensuotos pagal papildomus susitarimus, nekonkretizavo, kokias funkcijas nurodytas darbuotojas atliko kaip papildomus darbus ir kaip darbus vykdant pratęstą rangos sutartį. Pasisakydamas dėl kitų išlaidų apeliantės atstovas iš esmės tik pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, t. y. kad jos yra susijusios su sutarties termino pratęsimu, bet nedetalizavo ir nepagrindė konkrečių išlaidų ryšio būtent su pagrindinių darbų vykdymo pratęsimu (2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 20 sek. – 49 min. 50 sek.).
30. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad apeliantė neįrodė, jog dėl kurių nors atsakovės neteisėtų veiksmų, sietinų su sutarties įvykdymo termino sutartyje sulygtiems darbams atlikti pratęsimu, ji patyrė 12 767,28 Eur darbo užmokesčio, 2 588,19 Eur automobilių nuomos, 1 810 Eur darbuotojo apgyvendinimo, 3 392,93 Eur kuro, 2 214,81 Eur kitas statybvietės išlaikymo išlaidas. Kitaip tariant, apeliantė neįrodė neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos fakto, dydžio ir priežastinio ryšio kaip būtinųjų sąlygų civilinės atsakomybės institutui atsakovės atžvilgiu taikyti. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, ginčą skundžiamoje dalyje išsprendė teisingai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė jų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus.
33. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
34. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (8.11 papunktis).
35. Apskaičiavus teisinių paslaugų maksimalų dydį pagal Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei mokėjimo laikotarpiui aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 470,39 Eur (1 900,30 x 1,3).
36. Atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra gerokai mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkintinas visiškai, jai iš apeliantės (ieškovės) priteisiama 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188715222, 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Jadvyga Mardosevič
Danguolė Martinavičienė