Civilinė byla Nr. e2A-547-567/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00388-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 3.3.1.19.2; 3.3.1.20

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2022 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Addere UAB“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo ir 2021 m. gruodžio 13 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UAB Lemalike Innovattions“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Addere UAB“ dėl daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „UAB Lemalike Innovattions“ pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Addere UAB“ (toliau – ir „Addere UAB“), prašydama įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei kilnojamuosius daiktus (toliau – ir Turtas) už 95 150 Eur pagal sąrašą:

2.       Ieškovė taip pat prašė išreikalauti iš antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kurie surašyti 2019 m. gruodžio 12 d., 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. sausio 31 d., atlikus faktinių aplinkybių konstatavimą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Trakuose, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodė, kad ieškovė 2020 m. liepos 23 d. su UAB „Turamus“ sudarė turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TUR20/07/23 (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu UAB „Turamus“ pardavė, o ieškovė teisėtai įsigijo UAB „Turamus“ nuosavybės teise priklausiusį naudotą kilnojamąjį turtą, nurodytą Sutarties priede Nr. 1. Dalis turto pagal Sutarties priede Nr. 1 nurodytą sąrašą buvo perduota ieškovei, o ginčo Turtas nebuvo perduotas. Sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad turtas Sutarties sudarymo metu yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Trakuose, t. y. atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose (toliau – Patalpos). Šalys susitarė, kad Turtą iš atsakovės atsiims ieškovė. UAB „Turamus“ įsipareigojo perduoti ieškovei Turto įsigijimo dokumentus ir Turto laikymo patalpose teisinį pagrindą pagrindžiančias sutartis, taip pat informuoti atsakovę apie pasikeitusį Turto savininką.

4.       UAB „Turamus“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad Sutarties pagrindu pardavė Turtą ieškovei, todėl visos su Turtu susijusios teisės ir pareigos, įskaitant teisę atsiimti Turtą iš atsakovės, pereina ieškovei. Pažymėjo, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniame laiške nurodė, jog negaliojančios reikalavimo teisės negali būti perleistos, t. y. UAB „Turamus“ neturėjo teisės perleisti Turto ieškovei, kadangi nėra pateikusi įrodymų, kurie patvirtintų, kad Turtas, esantis Patalpose, iki Turto pardavimo ieškovei, priklausė UAB „Turamus“ nuosavybės teise. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė pretenziją atsakovei bei pareikalavo per 5 darbo dienas nuo šios pretenzijos gavimo dienos sudaryti sąlygas ieškovei bei jos atstovams atsiimti iš atsakovės Patalpų sutartimi iš UAB „Turamus“ teisėtai įgytą Turtą. Atsakovė 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė atsakymą ieškovei, kad nėra galimybės identifikuoti ieškovės nurodyto turto, todėl ieškovė turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Turtas yra atsakovės patalpose, bei įrodymus, kurie leistų identifikuoti reikalaujamą Turtą. Pažymėjo, kad atsakovė nebeneigia fakto, kad turto savininke yra ieškovė.

5.       Patalpos – tai buvusio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ patalpos. Šis viešbutis (įskaitant ir Patalpas) priklausė bankrutavusiai UAB (toliau – BUAB) „Andova“ nuosavybės teise. BUAB „Andova“ bankrutavus, patalpas ir jose esantį kilnojamąjį turtą išsinuomojo BUAB „Alsakis“. Ginčo Turtas neįėjo į nuomojamo iš BUAB „Andova“ turto apimtį, kadangi ginčo Turtas nuosavybės teise priklausė BUAB „Alsakis“. Tęsiantis BUAB „Andova“ bankroto bylai, jos nekilnojamąjį turtą (įskaitant Patalpas), kurį tuo pačiu metu nuomojosi BUAB „Alsakis“, įsigijo atsakovė. Kadangi atsakovė, įsigijusi BUAB „Andova“ turtą, iškart nepradėjo vykdyti veiklos, tam tikrą laiką šį turtą naudojo BUAB „Alsakis“ su atsakove sudarytos nuomos sutarties pagrindu. BUAB „Alsakis“ ginčo Turtą, kaip jo savininkė, pardavė UAB „Turamus“ pagal sąskaitas faktūras: 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 689, 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 19287, 2020 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20009. Dalį šio turto UAB „Turamus“ perleido sutartimi ieškovei.

6.       Bankrutavus BUAB „Andova“, patalpose buvo vykdoma viešbučio veikla. Ją vykdė BUAB „Alsakis“, sudariusi nuomos sutartį su BUAB „Andova“, o vėliau – su atsakove. Šiai viešbučio veiklai vykdyti buvo naudojamas tiek ginčo Turtas, tiek BUAB „Andova“ nuosavybės teise priklausantis turtas. Vėliau BUAB „Andova“ priklausantis turtas perėjo atsakovei. Dėl šios priežasties Turtas jo pardavimo metu iš BUAB „Alsakis“ UAB „Turamus“ naudai ir iš UAB „Turamus“ ieškovės naudai visuomet buvo Patalpose.

7.       Atsakovė ketino pirkti Turtą iš UAB „Turamus“. 2019 m. gruodžio 12 d., 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. sausio 31 d. Patalpose vyko kilnojamojo turto kiekių bei stovio fiksavimas. Turto fiksavime dalyvavo UAB „Turamus“ ir atsakovės atstovai, antstolis, kuris, ieškovės žiniomis, po fiksavimo sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Atsakovė ir UAB „Turamus“ vedė derybas dėl UAB „Turamus“ priklausančio Turto įsigijimo, tačiau jos nutrūko.

8.       Ieškovei priklausantis Turtas yra atsakovės žinioje. Atsakovė, įgijusi Patalpas, neteisėtai užvaldė kitiems subjektams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą ir nepaisant įrodymų, patvirtinančių ieškovės nuosavybės teisę į Turtą, atsisako šį turtą grąžinti teisėtam savininkui. Aplinkybę, kad atsakovė yra nesąžininga, patvirtina ir tai, jog atsakovė su UAB „Turamus“ ilgą laiką vykdė derybas dėl UAB „Turamus“ priklausančio turto pardavimo ir tokiu būdu pripažino, kad Turtas priklauso UAB „Turamus“ nuosavybės teise.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei Turtą pagal sąrašą už 95 150 Eur.

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo Turtas buvo perėjęs iš BUAB „Alsakis“ UAB „Turamus“ nuosavybėn, todėl padarė išvadą, jog ieškovė įrodė kilnojamųjų daiktų priklausymą nuosavybės teisėmis ieškovei, bei aplinkybes, kuriomis ginčo turtas liko Patalpose, priklausančiose atsakovei.

11.       Nors atsakovė, įsigydama turto kompleksą „(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)“, kartu su pastatais įsigijo ir kitus daiktus, buvusius pastate, tačiau konkretus kilnojamasis turtas, kuris buvo parduotas pagal sutartį, nurodytas sutarties 13  punkte: 13.1. Kitas nematerialus turtas (Priedas Nr. 1), 13.2. Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai (Priedas Nr. 2), 13.3. Kitas materialus turtas (Priedas Nr. 3).

12.       Vertindamas, ar kilnojamasis Turtas, kurio reikalauja iš atsakovės ieškovė, buvo parduotas atsakovei kaip turto priklausiniai, kurie sudaro neatsiejamą turto dalį ir yra tiesiogiai susiję su turtu, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ar nurodyti sutartyje, tačiau priklauso pardavėjui nuosavybės teise ir yra susiję ar susieti su turtu (Sutarties 1.2 punktas), teismas atsižvelgė į teismo posėdyje apklausto liudytojo M. Š. parodymus apie tai, kad parduotas kilnojamasis turtas buvo įtrauktas į sąrašus, ir kitokio turto, t. y. nebuvusio sąrašuose, pirkėjui nebuvo parduota, bankrutavusi bendrovė savo nuosavybėje neturėjo kitokio turto. Teismas vertino, kad atsakovės nuosavybėn nebuvo perduotas turtas, kurio reikalauja ieškovė, nes nei viename iš priedų nebuvo įrašyti daiktai, kurie nurodyti kaip ieškinio dalykas šioje byloje. Prieduose Nr. 1 – 3 prie 2019 m. lapkričio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties nėra nurodytas nei vienas iš daiktų, kuriuos prašo išreikalauti iš neteisėto valdymo ieškovė.

13.       Atsakovė, įsigydama pastatus, neįsigijo viso kilnojamojo turto, buvusio patalpose, nes dalis kilnojamojo turto patalpose atsirado dėl to, kad jas atsakovė nuomojo BUAB „Alsakis“, kuri patalpose vykdė viešbučio verslą ir dėl to naudojo turtą, kurį buvo įsigijusi nuosavybėn. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos paaiškinimą, kad ginčo turtą ji įsigijo jį pardavus bankroto administratoriui be varžytynių, todėl turto negrąžinimas jo teisėtam savininkui pripažintas jo neteisėtu valdymu ir savininkė turi teisę susigrąžinti turtą.

14.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovės 7 519,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybei iš atsakovės priteisė 5,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

15.       Teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 1 652 Eur žyminį mokestį ir 38 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat ieškovė patyrė 5 829,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas turėjo 5,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

16.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovui rengiant ieškinį, dubliką, kitus procesinius prašymus, ruošiantis teismo posėdžiui ir atstovaujant teisme, bendrai prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), be to, atsakovė neginčijo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

I.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

17.       Atsakovė apeliaciniuose skunduose prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 2 914,89 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, 1 652 Eur žyminį mokestį ir 38 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.       Viešbučio „(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)“ turtas buvo parduodamas susijusiems asmenims. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl tokio pardavimo teisėtumo. Šios aplinkybės  bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo išsiaiškintos. BUAB „Alsakis“ turto, t. y. viešbučio „(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)“ komplekso niekada negrąžino atsakovei ir niekada jo neperdavė (negrąžino) pagal perdavimo–priėmimo aktą, kaip tai buvo padaryta BUAB „Alsakis“ išnuomojant visą kompleksą, todėl ginčo byloje nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nurodyti daiktai gali būti pas atsakovę.

17.2.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės ir BUAB „Andova“ 2019 m. lapkričio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties 1.3. punktas numatė, kad atsakovė kartu su turto nuosavybės teise įgyja visas teises, kurias BUAB „Andova“ turi į visus antraeilius daiktus, turto priklausinius ir kurie sudaro neatsiejamą turto dalį ir (arba) yra tiesiogiai susiję su turtu, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ar nurodyti sutartyje, tačiau priklauso BUAB „Andova“ nuosavybės teise ir yra susiję ar susieti su turtu. Atsakovė taip pat įgyja nuosavybės teises į visą pardavėjui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą bei inžinerines sistemas, reikalingas Turtui eksploatuoti pagal jo paskirtį ir tokio nekilnojamojo turto kaina yra įskaičiuota į sutarties 2.1. punkte nurodytą kainą. Būtent šis 2019 m. lapkričio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties punktas akivaizdžiai suponuoja tai, kad bylos nagrinėjimo metu privalėjo būti įvertintas kiekvienas objektas ar daiktas ir jo sąsaja su atsakovei parduotu turtu ir tik tada daroma išvada dėl galimos jo priklausomybės, o to teismas akivaizdžiai nedarė. Teismas turėjo įvertinti tai, kad net ir ieškovei įsigijus turtą iš UAB „Turamus“, toliau veikė vienas ir tas pats asmuo – J. J., kuris neabejotinai ir sukūrė šią situaciją, kad būtų pasipelnoma atsakovės, kuri yra sąžininga turto įgijėja, sąskaita. Ginčo atveju buvo pateikiami tik bendriniai daiktų pavadinimai, tačiau nebuvo pateikti visus daiktus identifikuojantys duomenys, t. y. jų numeriai, išskirtinės savybės, daiktų fotonuotraukos. Taigi, net pati ieškovė nežino ir nežinojo, ką ji turi ir ką prašo išreikalauti. Tenkinus ieškovės ieškinį, sprendimas negali būti įvykdytas, nes nėra galimybės išreikalauti daikto bendriniu pavadinimu iš asmens, kuris net neaišku, ar jį turi. Teismas turėjo išsiaiškinti, ar ieškovės nurodomas turtas nėra sudėtinė viešbučio komplekso „(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)“ dalis, tačiau teismas nusprendė priimti sprendimą be motyvų.

17.3.       Ginčo atveju nėra vindikacinio ieškinio sąlygų. Pirmosios instancijos teismui netinkamai vertinus byloje esančius įrodymus, nepagrįstai buvo konstatuota, kad ieškovė įrodė visas vindikacinio ieškinio sąlygas, nors teismas dėl jų egzistavimo apskritai nepasisakė. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodomas Turtas priklauso jai. Negalėjimas pateikti įrodymų ir (ar) vengimas juos pateikti patvirtina atsakovės teiginius, kad ieškovės nurodomas Turtas buvo ir yra sudėtinė viešbučio su SPA centru dalis, kuri neteisėtai buvo pasisavinta nesąžiningų trečiųjų šalių, iš kurių jau neva teisėtai ieškovė įsigijo turtą. UAB „Turamus“ neturėjo teisės perleisti turto, į kurį neturėjo nuosavybės teisių. Ieškovės ir UAB „Turamus“ sudaryta sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir dėl to yra niekinė ir negaliojanti pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, taip pat prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei.

17.4.       Teismui nenustačius, ar UAB „Turamus“ ir (ar) BUAB „Alsakis“ teisėtai įgijo viešbučio turtą, nebuvo galimybės spręsti, ar apskritai ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį, todėl byla buvo išnagrinėta netinkamai, dėl ko sprendimas privalo būti panaikintinas. Ieškovė Turto niekada nevaldė, todėl negalėjo jo prarasti be savo valios. Be to, nesant įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovės nurodomas Turtas yra pas atsakovę, o ne pas UAB „Turamus“ ar BUAB „Alsakis“, kuri negrąžino atsakovei jokio turto, akivaizdu, kad  nėra ir šios Turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo sąlygos. Pačiai ieškovei negalint to Turto identifikuoti, teismas taip pat jo negalėjo išreikalauti iš atsakovės, nes nėra žinoma, kokį konkretų daiktą reikia išreikalauti.

17.5.       Įvertinus byloje esančius įrodymus, yra akivaizdu, kad prašomi išreikalauti daiktai pagal jų pobūdį vienareikšmiškai yra laikytini patalpų priklausiniais, todėl jie buvo perleisti atsakovei kartu su pastatais. Jeigu ieškovė dėl jų turėjo kokių nors pretenzijų ir (ar) reikalavimų, tai juos turėjo reikšti BUAB „Andovai“, o ne atsakovei. Be to, nėra aišku, ar Turtas yra natūra ir (ar) to Turto BUAB „Alsakis“ bei UAB „Turamus“, išsikraustant iš atsakovės komplekso, nėra pasiėmę patys. Ieškovės ir atsakovės niekada nesiejo ir šiuo metu nesieja jokie prievoliniai santykiai. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai peržengė ieškinio ribas ir įkainojo ieškovės prašomą išreikalauti Turtą, nors ir bylos nagrinėjimo metu buvo konstatavęs, kad Turto kaina nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

17.6.       Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl visų esminę reikšmę turinčių įrodymų. Teismas iš esmės rėmėsi tik ieškovės pateiktu ieškiniu bei jame pateikta informacija, tačiau netyrė ir neanalizavo byloje esančių įrodymų bei bylai reikšmingų aplinkybių: atsakovės ir BUAB „Andova“ pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovės nuomos sutarties su BUAB „Alsakis“ ir aplinkybės, kad UAB „Alsakis“ nėra grąžinęs išsinuomoto Turto atsakovei, ieškovės nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad nėra vindikacijos pagrindų, nes Turtas akivaizdžiai yra sudėtinė viešbučio su SPA centru komplekso „(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)“ dalis.

17.7.       Teismo sprendimas yra nemotyvuotas (ar bent jau akivaizdžiai nepakankamai motyvuotas). Teismo sprendime iš esmės nėra pasisakoma dėl vindikacijos pagrindų ir jų egzistavimo byloje, apsiribojama ieškovės ieškinio teiginių perrašymu. Be to, motyvai yra neaiškūs, prieštaringi, nenuoseklūs ir nelogiški. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl nuosavybės teisės perkėlė atsakovei, kai pagal vindikacijos taisykles tą privalėjo daryti ieškovė. Dėl sprendimo motyvų nebuvimo yra apribota atsakovės teisė į apeliaciją, kadangi atsakovei sudėtinga nuspėti, kodėl teismas padarė vienokias ar kitokias išvadas.

17.8.       Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Įvertinant ieškovės nurodomų išlaidų už teisines paslaugas pagrįstumą, atsižvelgiama į advokato sugaištą laiką, rengiant procesinius dokumentus. Taip pat įvertintina ir tai, kad kilęs byloje ginčas nebuvo teisiškai sudėtingas, o ieškovės parengti procesiniai dokumentai (ieškinys ir dublikas) nėra didelės apimties, nepasižymintys teisinių bei faktinių argumentų gausumu, įrodymų (dokumentų, sutarčių ir pan.) rinkimas ir vertinimas nereikalavo ypatingo pasirengimo ar specialių žinių. Ieškinyje ir dublike nebuvo įvardijama teisiškai svarbių argumentų, kurie galėjo nulemti didesnį advokato žinių ar kvalifikacijos poreikį. Be to, atsižvelgtina į tai, kad atstovauti byloje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės. Taigi, visas be išimties nurodytas advokato paslaugoms apmokėti skirtas išlaidas pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ieškovei priteisė nepagrįstai. Pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nereikalavo jokių bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis už advokato pagalbą apmokėti turėtų būti sumažintas pusiau, t. y. iki 2 914,89 Eur.

18.       Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė prašo: 1) atmesti atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; 2) atmesti atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. papildomo sprendimo bei papildomą sprendimą palikti nepakeistą; 3) prijungti atsakovės atsakymą, kuris 2021 m. gegužės 4 d. buvo pateiktas antstolei B. Č.; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

18.1.       Atsakovė abstrakčiai teigia, kad, perleidžiant ginčo Turtą, neva veikė menamai susiję asmenys, kurie neva neteisėtai perleido ginčo Turtą ir ieškovė neturi teisės jo reikalauti. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikusi leistinų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti dėstomas aplinkybes bei kaltinimus. Atsakovės akcentuojamos aplinkybės dėl menamo BUAB „Alsakis“ neatlikto turto perdavimo yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas siekė išsiaiškinti, ar ginčo Turtas, išnuomojant viešbučio kompleksą BUAB „Alsakis“, buvo perduotas BUAB „Alsakis“ naudai kaip neva priklausantis atsakovei, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Be to, į bylą yra pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Taigi, atsakovė fiksavo, koks turtas yra pastatuose bei įsivertino, ar buvo perleistas visas su BUAB „Andova“ sudarytoje sutartyje nurodytas turtas. Atsakovė suprato, kad ne visas kilnojamasis turtas jai priklauso nuosavybės teise, kadangi, įsigijus kompleksą, atsakovė vykdė turto inventorizaciją bei informavo UAB „Turamus“, kad po jos atlikimo spręs dėl Turto įsigijimo, buvo vedamos derybos dėl Turto kainos bei parengtas pirkimo–pardavimo sutarties projektas dėl Turto įsigijimo, teikiami inventorizacijos palyginimai.

18.2.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad neva teismas neatsižvelgė į su BUAB „Andova“ sudarytos sutarties 1.3 punktą. Teismas akcentavo, jog BUAB „Andova“ bankroto administratorius paliudijo, kad parduotas kilnojamasis turtas buvo įtrauktas į sąrašus, ir kitokio turto, t. y. nebuvusio sąrašuose, pirkėjui (t. y. atsakovei) nebuvo parduota. Taigi, teismas pagrįstai vadovavosi bankroto administratoriaus, dalyvavusio parduodant pastatus bei kilnojamąjį turtą atsakovei parodymais, o ne atsakovės pateikiamu formaliu sutarties aiškinimu. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog teismui turėjo sukelti abejonių ginčo Turto identifikavimas. Ieškovė su dubliku pateikė papildytą ginčo Turto lentelę, kurioje pateikė ne tik foto nuotraukas bet ir konkretaus daikto buvimo patalpose vietą bei akcentavo, kuris iš byloje esančių įrodymų patvirtina, kad Turtas yra pas atsakovę. Įvertinusi iš antstolio išreikalautus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, ieškovė atitinkamai papildė ginčo Turto duomenis, papildomai patvirtinančius, kad ginčo Turtas yra pas atsakovę, t. y. konkrečius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų puslapius, vaizdo įrašo vietas. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad neva teismas turėjo nustatyti visas teismų praktikoje nurodomas vindikacinio reikalavimo tenkinimo sąlygas. Atsakovė be pagrindo, nesąžiningai valdo ginčo Turtą, todėl ieškovės vindikacinis ieškinys tenkintinas vien pagrindus nuosavybės teisę į ginčo Turtą bei nustačius neteisėtą valdymą. Tuo atveju, jeigu daiktą neteisėtai valdo nesąžiningas įgijėjas, nėra būtina įrodinėti CK 4.96 straipsnyje dėl daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo nurodytų aplinkybių. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir jos elgesys pirmosios instancijos teisme: atsakovė atsisakė vykdyti antstolio, vykdžiusio nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtus nurodymus. Nors atsakovė neigia, kad ginčo turtas yra jos žinioje, tačiau teismą informavo, jog siūlė ieškovei sudaryti taikos sutartį. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista vindikacijos prezumpcija, t. y. nepaneigta atsakovės sąžiningumo prezumpcija. Aplinkybę, kad atsakovė nėra sąžininga įgijėja, patvirtina pačios atsakovės į bylą pateikta sutartis su „Addere UAB“ bei jos priedai, atsakovės derybos su UAB „Turamus“ dėl turto įsigijimo, BUAB „Alsakis“ pateiktas atsiliepimas bei administratoriaus M. Š. parodymai.

18.3.       Atsakovė be jokio pagrindo teigia, kad ginčo Turtas yra sudėtinė viešbučio komplekso dalis. Teismas detaliai įvertino sutartį, kuria BUAB „Andova“ perleido turtą atsakovei bei bankroto administratoriaus parodymus, kurie aiškiai patvirtino, jog atsakovei buvo perleistas turtas, kuris buvo apskaitytas BUAB „Andova“ apskaitoje. Jokio kito turto nebuvo identifikuota ir jis nebuvo perleistas atsakovei. Byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog atsakovė užvaldė ginčo Turtą, įsigijusi iš BUAB „Andova“ patalpas, kuriose buvo BUAB „Alsakis“ nuosavybės teise priklausęs ginčo Turtas. Nuosavybės teisė į ginčo Turtą buvo perleista UAB „Turamus“ naudai, kuri perleido nuosavybę ieškovei. Tos pačios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė yra nesąžininga, nes nepagrįstai atsisako grąžinti Turtą teisėtam savininkui, t. y. ieškovei.

18.4.       Ginčo Turto egzistavimui nėra būtinas pagrindinis daiktas, ginčo Turtas nepriklauso ir nėra susijęs su kokias nors pagrindiniais daiktais, todėl negali būti nustatytos sąlygos, sudarančios pagrindą konstatuoti, kad neva ginčo Turtas yra antraeiliai daiktai. Turtas nėra inkorporuotas į patalpas, t. y. gali būti paprastai be jokių specifinių ardymo darbų paimtas iš patalpų. Tiek šis Turtas, tiek patalpos gali būti naudojamos atskirai, t. y. patalpų ir Turto nesieja būtinas funkcinis ryšys. Nagrinėjamu atveju byloje pareikštas reikalavimas dėl ginčo Turto, nurodyto ieškinio reikalavime su apibrėžtomis vertėmis, grąžinimo ieškovei pagal nurodytą sąrašą. Sąraše buvo nurodytos atskirų ginčo objektų vertės, kurių atsakovė neginčijo ir jas pripažino. Taigi, atsakovės nurodomo menamo ieškinio ribų peržengimo šiuo konkrečiu atveju nėra.

18.5.       Teismas tinkamai įvertino kertinius įrodymus bei nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas detaliai pasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Vien aplinkybė, kad atsakovė nesutinka su jos atžvilgiu nepalankiu sprendimu bei pateikia tik abstrakčius argumentus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

18.6.       Priimdamas papildomą sprendimą, teismas įvertino ieškovės pateiktus prašymus bei įrodymus, pagrindžiančius ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi Rekomendacijomis ir pateikė detalius skaičiavimus, atliktus pagal Rekomendacijose nustatytas taisykles. Atsakovė nei pirmosios intencijos teisme, nei pateiktame apeliaciniame skunde neginčija prašymuose nurodytų sumų ir teismo atliktų skaičiavimų.

18.7.       Ginčas byloje yra kilęs dėl 43 objektų. Pareiškiant ieškinį, pasirengimo bylos nagrinėjimui ir nagrinėjimo etapuose turėjo būti įvertinti didelės apimties apskaitos ir finansiniai dokumentai. Gavus antstolio protokolus, atliekamas ginčo objektus apibūdinančios informacijos tikslinimas. Faktinių aplinkybių specifiškumas bei gausa yra reikšmingi šioje byloje, vertinant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį bei rodo priteistų išlaidų pagrįstumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinius skundus ieškovė prašė priimti atsakovės atsakymą, kuris 2021 m. gegužės 4 d. buvo pateiktas antstolei B. Č., vykdžiusiai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovės teigimu, šis įrodymas patvirtina, kad atsakovė vengė vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus ir nesuteikė galimybės įvertinti ginčo Turtą, esantį atsakovės patalpose, siekiant paneigti apeliacinės instancijos teisme apelianto abstraktų teiginį, jog nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys ginčo Turto buvimą atsakovės žinioje. 

20.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014).

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė turėjo galimybę šį naujai teikiamų įrodymą, sudarytą iki skundžiamo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo priėmimo, pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau laiku ja nepasinaudojo. Ieškovė teikė tiek dubliką, tiek papildomus įrodymus, vyko ne vienas teismo posėdis, todėl visus ginčui reikšmingus įrodymus ieškovė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė sąlygų išimties taikymui iš CPK 314 straipsnyje numatytos bendrosios taisyklės, todėl ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus pridedamo įrodymo nepriima ir nevertina.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

23.       Pagal CPK 266 straipsnį teismui nagrinėjant bylą, draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

24.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017, 25 punktas).

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

26.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka nutarė įtraukti byloje trečiuoju asmeniu BUAB ,,Alsakis“ ir pasiūlyti pateikti atsiliepimą į ieškinį, o dėl UAB ,,Turamus‘‘ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu teismas nurodė, jog šis klausimas bus sprendžiamas, atsižvelgiant į BUAB ,,Alsakis‘‘ poziciją.

27.       Nei priėmus BUAB ,,Alsakis‘‘ atsiliepimą į ieškinį (DOK-37934), nei Vilniaus apygardos teisme 2021 m. lapkričio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu nebuvo nutarta įtraukti UAB ,,Turamus‘‘ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

28.       Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui iš esmės dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančiose Patalpose esančių daiktų priklausomybės nuosavybės teise ieškovei, sprendžiant klausimą dėl UAB „Turamus“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, reikšminga yra tai, kad ginčo Turtu (arba jo dalimi) šiuo metu galimai naudojasi būtent UAB „Turamus“.

29.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (24 punktas) padarė išvadą, kad ginčo Turtas perėjo iš UAB „Alsakis“ UAB „Turamus“ nuosavybėn, jog ieškovė įrodė kilnojamųjų daiktų priklausymą nuosavybės teisėmis ieškovei ir aplinkybes, kuriomis ginčo turtas liko pastatuose, priklausančiuose atsakovei. Taigi, teismas nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą UAB „Turamus“ materialiųjų teisių ir pareigų, nustatant Turto savininkės UAB „Turamus“ buvusias nuosavybės teises į ginčo Turtą. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias CPK 266 straipsnio nuostatas: bylą nagrinėjančiam teismui nustatytą draudimą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Toks pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 straipsnis) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas naujo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti minėtą procesinį pažeidimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BUAB „Alsakis“ ir BUAB „Andova“ yra išregistruotos (atitinkamai 2022 m. sauso 11 d. ir 2020 m. spalio 19 d.) iš Juridinių asmenų registro, todėl iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, spręstini klausimai dėl UAB „Turamus“ įtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu ir trečiojo asmens BUAB „Alsakis“ pašalinimo iš dalyvaujančių byloje asmenų sąrašo.

30.       Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.

31.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

32.       Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti, įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai. Jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

33.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl visų vindikacinio ieškinio sąlygų egzistavimo. Byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovės nurodomas Turtas yra pas atsakovę, o ne pas UAB „Turamus“. Byloje nenustatyta, ar Turtas yra natūra ir (ar) to Turto UAB „Turamus“, išsikraustant iš atsakovės komplekso, nėra pasiėmusi pati. Pažymėtina, kad ieškovė turi procesinę pareigą įrodyti nuosavybės teises į Turtą ir visus vindikacijos pagrindus.

34.       CPK 635 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Tokie garso ar vaizdo įrašai laikomi sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi.

35.       Pagal CPK 635 straipsnio 3 dalį faktines aplinkybes antstolis konstatuoja teismo pavedimu. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo surašymo persiunčia pavedimą davusiam teismui. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 635 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolio nustatytas faktas turi didesnę įrodomąją galią, kaip tai nurodyta CPK 635 straipsnyje, tik esant teismo pavedimui. Tokiu atveju, remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, protokolas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės nurodytos jame – visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Tuo tarpu, jei antstolis faktus nustatinėja, veikdamas kitu pagrindu, tokie pastarojo veiksmai nelaikytini procesine antstolio veikla, o rezultatu esantis protokolas gali būti vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su kitais įrodymais.

36.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą ir įvertinęs tai, kad BUAB „Alsakis“ ir BUAB „Andova“ yra išregistruotos (atitinkamai 2022 m. sauso 11 d. ir 2020 m. spalio 19 d.), turi procesinę galimybę antstoliui pavesti už ieškovės (turinčios procesinę pareigą įrodyti ieškinio pagrindą) lėšas konstatuoti faktines aplinkybes – užfiksuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančiose Patalpose ir pas UAB „Turamus“ galimai esantį  ginčo Turtą. Tokiu atveju tiek atsakovė, tiek UAB „Turamus“ privalėtų leisti antstoliui vykdyti teismo pavedimą. 

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

38.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai išnagrinėta pagal civilinio proceso taisykles, ir padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus (CPK 266 straipsnis), todėl byla galimai buvo išnagrinėta neteisingai. Nustatyti proceso teisės pažeidimai, siekiant neriboti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliaciją, negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir bylos esmės neatskleidimo naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

39.       CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija). Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra.

40.       Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė dėl vindikacijos taikymo pagrindų ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstamas formaliais pažeidimais, nes jie yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 320, 328 straipsniai).

41.       Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, neįtraukus į bylos nagrinėjimą UAB „Turamus“, su kurios materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra susijęs bylos išsprendimas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą, siekiant patikrinti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42. Nustatyti proceso teisės pažeidimai, siekiant neriboti dalyvaujančių byloje asmenų teisės į apeliaciją, negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo naikintinas, kartu panaikinant ir papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

43.  Iš naujo nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar ieškovė turėjo ir turi ieškinio pareiškimo momentu nuosavybės (valdymo) teisę į daiktus iki juos galimai neteisėtai užvaldant atsakovei, iš kurios reikalaujama grąžinti daiktus, ar ieškovė daiktų valdymo teisę prarado be savo valios, ar daiktus valdo atsakovė neteisėtai, ar daiktai yra natūra, ar bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.

44.        Pripažinus absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą, dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako.

45.  Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, panaikinus skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, apeliantei už apeliacinį skundą grąžintinas jos sumokėtas 1 652 Eur žyminis mokestis.

46.  Bylą perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir 2021 m. gruodžio 13 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Addere UAB“ (juridinio asmens kodas 302690791) 2022 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0104 už apeliacinį skundą sumokėtą 1 652 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt du eurus) žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjos                                                                                            Dalia Kačinskienė

                                                                                                                                                                       Vilija Mikuckienė

                                                                                                                                    Neringa Švedienė