Civilinė byla Nr. 2A-552-264-2013

Procesinio sprendimo kategorija: 42.4;  45.6; 121.14; 121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 19  d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-697-829/2012 pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo ir pripažinimo galiojančia.

 Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas patvirtinti ir pripažinti galiojančia 2011-03-01 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo J. A. ir J. U., atstovaujamo A. E., pagal kurią J. U. pardavė ieškovui pastatą – gyvenamąjį namą su priklausiniais bei 1998-12-22 Marijampolės apskrities viršininko administracijos Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus pažymoje nurodytą 2,24 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartį buvo sutarta patvirtinti pas notarą iki 2011-05-31. Tačiau J. U. (duomenys neskelbtini) mirus preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis pas notarą patvirtinta nebuvo. Kadangi J. U. turtą ieškovui perdavė, o ieškovas jam sumokėjo visą kainą už perkamą turtą, todėl laikytina, kad šalys sudarė pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį ir ją pradėjo vykdyti. Po J. U. mirties turtą paveldėjo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad J. U., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo sodybą ir 2,24 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). 2011-02-28 J. U. pasirašė įgaliojimą, kuriuo A. E. įgaliojo parduoti visą jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, užsakyti ir gauti pardavimui reikalingus dokumentus, atlikti pastatų inventorizaciją bei teisinę registraciją, atstovauti jį kitose įstaigose, pasirašyti pirkimo-pardavimo dokumentus, gauti pinigus už parduodamą turtą. 2011-03-01 J. U., atstovaujamas A. E., sudarė su ieškovu J. A. nekilnojamojo turto – sodybos bei žemės sklypo preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje nurodyta, kad turtas parduodamas ir perkamas už 25000 Lt sumą; pirkėjas šios sutarties pasirašymo dieną sumoka pardavėjui 22000 Lt grynaisiais pinigais, o likusią kainos dalį – 3000 Lt įsipareigoja sumokėti iki 2011-03-10. Pardavėjas šia sutartimi perdavė parduotą turtą naudotis pirkėjui ir įsipareigojo iki 2011-05-31 atlikti žemės sklypo matavimus, įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą ir sutartį patvirtinti pas notarą. Sutarties grafoje – Šalių parašai: yra nurodytas tik pirkėjo vardas ir pavardė bei parašas. Sutarties gale yra ranka parašytas prierašas, kad A. E. 2011-03-01 grynaisiais pinigais gavo 22000 Lt. Byloje taip pat yra pateiktas dar vienas tos pačios sutarties egzempliorius su grafoje – Šalių parašai: įrašytu ir A. E. vardu, pavarde bei parašu. 2011-03-08 J. A. R. E. į asmeninę sąskaitą per du kartus pervedė 3000 Lt.

Teismas nurodė, kad kadangi nuo palikėjo mirties praėjo aštuoniolika mėnesių, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylų nėra užvesta ir teisės liudijimų išduota nebuvo, turto paveldėjimas perėjo valstybei, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija yra tinkama šalis šioje byloje. Teismas sprendė, kad šalys tarėsi dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ne ateityje, o šiuo metu, todėl sudaryta Sutartis, nors ir pavadinta preliminaria, atitinka pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Ginčo Sutartyje įrašytas prierašas, kad A. E. gavo iš ieškovo 22000 Lt pinigų sumą, nepatvirtina, jog minėtą sumą gavo turto savininkas J. U.. Dalis pinigų sumos (3000 Lt) buvo pervesta į R. E. asmeninę sąskaitą, kuri nėra J. U. įgaliotinė, taigi ir J. A. netinkamai įvykdė įsipareigojimą sumokėti už perkamą turtą Sutartyje užfiksuotu būdu – sumokėti pardavėjui. Byloje esantys įrodymai nesuteikia pagrindo teigti, kad ieškovas įvykdė pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sumokėjo sutartyje sulygtą sumą ir ją turto savininkas J. U. gavo. Taip pat byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad J. U. vengė Sutartį patvirtinti pas notarą. Teismui pateiktoje Sutartyje yra nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja iki 2011-05-31 atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl vien J. U. mirties fakto negalima laikyti vengimu Sutartį patvirtinti, nes ir laiko tam padaryti dar buvo likę daugiau nei mėnuo. Visa tai sustiprina abejones, kad jokie žemės sklypo kadastriniai matavimai iki J. U. mirties dar nebuvo užsakyti ir ruošiami daryti, kad 2011-03-08 pavedimais į R. E. asmeninę sąskaitą pervesti 3000 Lt buvo avansas už sodybos pirkimą, o 2011-03-01 Sutartis galėjo būti pasirašyta ir po J. U. mirties. Teismas sprendė, kad byloje nepateikta duomenų, jog Sutartis dėl kainos sumokėjimo būtų ieškovo įvykdyta, kad nuo Sutarties pasirašymo dienos ieškovas paties teigimu turtą prižiūrėjo. Be to, byloje esant abejonėms dėl tikrosios J. U. valios, taip pat nesant įrodymų, kad J. U. būtų vengęs notarine tvarka sudaryti sutartį, tai yra nenustačius faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu, Sutarties patvirtinti ir pripažinti galiojančia teismas neturi teisinio pagrindo.

.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas J. A. apeliaciniu skundu (b. l. 110-124) prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2012-11-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti - patvirtinti ir pripažinti galiojančia 2011-03-01 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo J. A. ir J. U., atstovaujamo pagal įgaliojimą A. E., pagal kurią J. U. pardavė ieškovui J. A. pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57,71 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: pastatu - kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais - kiemo statiniais (šuliniu, tvora, rūkykla, lauko tualetu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), bei Marijampolės apskrities viršininko administracijos Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus pažymoje nurodytą 2,24 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); priimti kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus dokumentus - VĮ „Valstybės žemės fondas“ Kauno žemėtvarkos skyriaus parengtus 2,24 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismo išvados padarytos netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, taip pat neteisingai aiškinant ir taikant atstovavimo teisinius santykius (CK 2.133 str. 1 d., 2.150 str., 6.44 str. 1 d.), nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir jos vykdymą (CK 6.305 str., 6.313 str., 6.314 str., 6.317 str., 6.393 str., 6.398 str.), sudaryto dvišalio sandorio patvirtinimą teismo tvarka (CK 1.93 str. 4 d., 6.309 str.) reglamentuojančias materialinės teisės normas.

2. Teismas padarė neteisingą ir teisiškai nepagrįstą išvadą, kad nebuvo tinkami įvykdytos 2011-03-01 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos (2.2. p. ir 2.3. p.) dėl kainos sumokėjimo. Pateikti įrodymai (2012-02-28 įgaliojimas; 2011-03-01 Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis su prierašu apie pinigų gavimą; 2011-03-08 mokėjimo pavedimai Nr. 541 ir Nr. 542; A. E. parodymai) neginčijamai patvirtina, kad 25000,00 Lt sumą ieškovas perdavė J. U. atstovui (įgaliotiniui) A. E., kuris remiantis 2011-02-28 įgaliojimo pagrindu, turėjo teisę priimti perduodamus pinigus. Ginčo teisingam išsprendimui negali turėti teisinės reikšmės aplinkybė, kaip vėliau su gautais pinigais pasielgė J. U.; aplinkybė, kad mokėjimo pavedimuose buvo nurodyta, jog tai „avansas sodyba“; aplinkybė, jog 3000,00 Lt suma buvo pervesta ne į A. E., o į jo sutuoktinės R. E. sąskaitą. A. E. parodymai nėra paneigti jokiais kitais byloje pateiktais įrodymais, jų neginčijo ir teismo posėdyje dalyvavęs trečiojo asmens atstovas. Netikėti nešališko ir jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčio asmens parodymais, teismas neturėjo teisinio pagrindo.

3. Teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad byloje nebuvo pašalintos abejonės dėl tikrosios J. U. valios, bei neteisingą išvadą, jog nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie liudytų, jog J. U. būtų vengęs notarine tvarka patvirtinti 2011-03-01 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartis buvo įvykdyta visiškai, t.y. ieškovas sumokėjo visą kainą už perkamą nekilnojamąjį turtą, o J. U. jam perdavė perleidžiamą nekilnojamąjį turtą. Kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo perduotas ieškovui, liudija tai, jog sutartis kartu buvo ir nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo aktas. Iš J. U. atliktų veiksmų (pinigų už parduodamą nekilnojamąjį turtą priėmimo; vėlesnio apsigyvenimo pas A. E.; viešo paskelbimo kitiems asmenims, kad jis jau nėra parduoto nekilnojamojo turto savininkas; ir kt.) yra visiškai akivaizdi jo valia dėl sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo. J. U. valia dėl jam priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo taip pat buvo aiškiai bei nedviprasmiškai išreikšta ir 2011-02-28 jo A. E. išduotame įgaliojime. A. E. patvirtino, kad ieškovas ne kartą ragino vykti J. U. pas notarą ir patvirtinti 2011-03-01 sudarytą sutartį, tačiau šis vis atidėliojo tai, motyvuodamas tuo, jog nėra jokios priežasties skubėti, jog dar spės tai padaryti, ir pan. Jo įgaliotinis A. E. patvirtinti 2011-03-01 sutarties notarine tvarka nevyko dėl to, jog nuolat dirbo įvairius žemės ūkio darbus, dėl ko vis neturėdavo laiko. Sutarties pripažinimui galiojančia neturi teisinės reikšmės dėl ko J. U. vengė ją patvirtinti notarine tvarka, todėl yra visos sąlygos CK 1.93 str. 4 d. ir 6.309 str. normų pagrindu, teismo tvarka pripažinti 2011-03-01 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia.

4. Teismui nusprendus nepripažinti 2011-03-01 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties galiojančia, buvo ne tik nepagrįstai pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, tačiau ir pamatiniai teisingumo bei sąžiningumo principai, įtvirtinti CK 1.5 str. Neteisinga ir nesąžininga, kad šalių tikrąją valią atitinkantis ir jų visiškai įvykdytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris nesukurtų jokių teisnių pasekmių. Nuo pat sutarties sudarymo ieškovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai (sumokėjo visą kainą už perkamą nekilnojamąjį turtą; rūpinosi ir prižiūrėjo įsigytą nekilnojamąjį turtą; organizavo kadastrinius žemės sklypo matavimus ir kt.). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančiu abejoti tokiu ieškovo elgesiu. Atsižvelgiant į tai, 2011-03-01 Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis privalo būti pripažinta galiojančia, taip apginant ieškovo, kaip sąžiningos sandorio šalies, teises.

5. Nepagrįsti teismo motyvai, kad notarine tvarka patvirtinti Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį neva sutrukdė tai, kad nebuvo atlikti parduodamo žemės sklypo kadastriniai matavimai; taip pat, kad jokie minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai, iki J. U. mirties apskritai nebuvo užsakyti. Sutarties 3.1.1. p. buvo numatyta, kad J. U. įsipareigoja iki 2011-05-31 atlikti žemės sklypo matavimus. Tačiau dėl to, jog pirkimo–pardavimo sutartis buvo iškart įvykdyta, taip pat dėl J. U. garbingo amžiaus (jis tuo metu buvo 88 m.) ir sunkios sveikatos būklės, žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimu rūpinosi ieškovas. Tai patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikiami dokumentai - VĮ „Valstybės žemės fondas“ Kauno žemėtvarkos skyriaus parengti 2,24 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planai. Minėti dokumentai buvo gauti jau po 2012-10-25 teismo posėdžio, todėl jų pateikti Šakių rajono apylinkės teismui ieškovas neturėjo jokios galimybės. Planuose yra aiškiai nurodyta, kad ginčo žemės sklypo ribos buvo aprašytos 2011-04-08 Žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte. Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas buvo sudarytas 2011-04-08, t.y. iki J. U. mirties. Sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, žemės sklypo planas dar nebuvo parengtas, tačiau praėjus labai nedideliam laikotarpiui (2011-04-08) jis jau buvo išmatuotas, pažymėtos jo ribos ir plotas. Kadangi sutarties šalims buvo žinomos perleidžiamo žemės sklypo ribos, jo dydis ir plotas, likusių kadastrinių matavimų procedūrų užbaigimas negali daryti jokios įtakos 2011-03-01 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties galiojimui.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134) prašo apeliacinį skundą atmesti, Šakių rajono apylinkės teismo 2012-11-14 sprendimą palikti nepakeistą. Byloje nepateikta duomenų jog sutartis, dėl kainos sumokėjimo, būtų ieškovo įvykdyta. Šios sutarties nepatvirtina ir tai, kad nuo jos pasirašymo dienos, ieškovas turtą prižiūrėjo. Taip pat teismui iškilo abejonių dėl tikrosios J. U. valios bei nesant įrodymų, kad pastarasis būtų vengęs notarine tvarka sudaryti sutartį, t.y. nenustačius faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu ieškinį atmetė. Pagrįstas abejones dėl J. U. valios kelia ir tas faktas, kad įgaliojimas buvo pasirašytas 2011-02-28, o nekilnojamojo turto preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis 2011-03-01, t.y. vienos dienos skirtumu. J. U. įgaliojimą pasirašė, o sekančią dieną pirkimo-pardavimo sutarties jau ne, nors galėjo ir ją taip pat pasirašyti pats.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 144-145) prašo sprendimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų priimti savo nuožiūra. Trečiasis asmuo iš dalies sutinka su apelianto skunde išdėstytais argumentais ir reikalavimais. Su skundu pateiktuose žemės sklypų planuose nurodyta, kad kadastriniai matavimai buvo pradėti dar iki J. U. mirties, tačiau vis dėlto šie matavimai buvo pradėti, vykdant J. U. nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į O. U. žemę pagal Marijampolės apskrities viršininko administracijos Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. gruodžio 22 d. pažymą Nr. 6475 „Dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų“. Mirus J. U. ir neatsiradus jo turto paveldėtojų, nuosavybės teisėms atkurti byla nebuvo parengta ir nuosavybės teisės atkurtos nebuvo. Žemės sklypų planai galėtų būti pripažinti tinkamais, jeigu jie būtų parengti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, ir tinkamai suderinti. Pirkimo-pardavimo sutarties objektu šiandien gali būti tik J. U. nuosavybės teisėmis priklausę statiniai. Kadangi žemės sklypai, kurie pagal pažymą turėjo būti pamatuoti bei įregistruoti J. U., šiuo metu yra valstybinėje žemėje, nes neatsirado mirusiojo teisių ir pareigų perėmėjo pagal įstatymą ar testamentą. Todėl patenkinus apelianto skunde išdėstytus reikalavimus ir patvirtinus nekilnojamojo turto-pirkimo-pardavimo sutartį, J. A., kaip įgytų statinių savininkas, vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, turėtų teisę turėtų teisę namų valdos žemės sklypą pirkti ar nuomoti iš valstybės.

IV. Apeliacinio teismo  teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų  ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad pagal 2011-03-01 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo J. A. ir J. U., atstovaujamo A. E., J. U. pardavė ieškovui gyvenamąjį namą su priklausiniais bei 1998-12-22 Marijampolės apskrities viršininko administracijos Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus pažymoje nurodytą 2, 24 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 1.2 p. pagrindinė sutartis pas notarą iki 2011-05-31 nebuvo patvirtinta, nes  pardavėjas J. U. (duomenys neskelbtini) mirė.

Apeliantas, siekdama įrodyti ieškinio reikalavimus dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, netinkamai vertino ar visiškai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl netinkamai išsprendė ginčą, taip pažeisdamas proceso bei materialines teisės normas.                                               Apeliantas  su apeliaciniu skundu pateikė VĮ „Valstybės žemės fondas“ Kauno žemėtvarkos skyriaus 2012-04-11 parengtų 3828 kv. m. ir 18620 kv. m ploto  žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), planų kopijas (b. l. 125-126), kur žemės savininku (naudotoju) nurodytas J. U., miręs (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė 2013-03-08 prašymą dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo, pridėdamas 2013-02-08 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės  prokuratūros  nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.20-9-00377-12 (b. l. 150-154). Apeliacinio skundo bei prašymo kopijos su priedais buvo išsiųsti  atsakovei bei trečiajam asmeniui, kurie dėl šių rašytinių įrodymų prijungimo nepareiškė jokių prieštaravimų, todėl siekiant ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, šie įrodymai priimtini ir vertintini  atsižvelgiant į byloje esančių visumą įrodymų ( CPK 314 straipsnis).

             Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą.

             Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).

Apskųsto teismo sprendimo turinys, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas  sprendimą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Tai, kad jame tiesiogiai nepasisakyta dėl kurio nors įrodymo bei faktinių aplinkybių vertinimo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog įrodymai liko neįvertinti, nes visa bylos medžiaga ir apskųsto teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė apskųstą sprendimą.

            Ieškovas (apeliantas) ieškinį grindė tuo, kad jis 2011-03-01 sudarė ne preliminarią o pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, nes faktiškai ją įvykdė, t. y.  sumokėjo sandorio kainą pirkėjui, nuo sandorio sudarymo perėmė įgyto turto valdymą, juo rūpinosi,  todėl sutartis atitinka pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties elementus pagal  CK 1. 93 str. 4 d. 6. 309 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad byloje esantys duomenys nepakankami daryti išvadą, kad ieškovas sumokėjo sutartyje sulygtą sumą ir ją turto savininkas J. U. gavo, kad J. U. vengė sutartį patvirtinti pas notarą, taip pat kilus abejonėms dėl tikrosios J. U. valios.

           Nagrinėjamoje byloje aktualūs CK 1.93 straipsnio 4 dalis ir 6.309 straipsnis. CK 1. 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

           Teisėjų kolegija pažymi, kad formuojamoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (tokiomis priežastimis gali būti, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimas, subjektinės teisės į daiktą neturėjimas, nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan.). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006 ir kt.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis).

2011-03-01 preliminarios sutarties 1. 2 p., šalys susitarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį patvirtinti pas notarą iki 2011-05-31, o sutarties 3.1.1. p. pardavėjas J. U. įsipareigojo iki 2011-05-31 atlikti žemės sklypo matavimus ir įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą. Byloje esantys ir kiti duomenys: namų valdos techninės apskaitos bylos kopija, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2 žemės sklypų planai, parengti 2012-04-11, patvirtina esminę faktinę aplinkybę, kad sudarant 2011-03-01 sutartį, pardavėjas J. U. nebuvo 2, 24 ha žemės sklypo savininku, t. y. priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl buvo kliūtis pagrindinės sutarties notarinei formai (CK 6.393 str.).

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl žemės sklypo kaip pirkimo-pardavimo sandorio dalyko buvimo. Sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsniu nekilnojamojo turto registras yra įsteigtas nekilnojamajam turtui, nuosavybės ir kitoms daiktinėms teisėms į šį turtą, teisės jį valdyti, naudoti arba juo disponuoti apribojimams, turto savininkų prievolėms bei kitų asmenų teisėms į nekilnojamąjį turtą registruoti, valstybinei visų savininkų teisių į nekilnojamąjį turtą apsaugai užtikrinti, oficialiai informacijai apie registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą, jo savininkus, savininkų ir kitų asmenų teises į tą turtą ir tų teisių apribojimus teikti. Tai yra Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra žemės, pastatų, statinių ir kito nekilnojamojo turto teisinė registracija. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad  2.24 ha žemės sklypas nebuvo suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip daiktas, daiktinės teisės J. U. vardu taip pat neįregistruotos, todėl šis turtas negalėjo būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku (CK 6. 393 str.). Apelianto nurodomos aplinkybės, kad žemės sklypas 2011-04-08 buvo išmatuotas, pažymėtos jo ribos ir plotas, kad sutarties šalims buvo žinomos perleidžiamo žemės sklypo ribos, jo dydis ir plotas neturi teisinės reikšmės.

Nagrinėjamos bylos duomenys teikia pagrindą sutikti su trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad su apeliaciniu skundu pateiktuose žemės sklypų planuose nurodyta, kad kadastriniai matavimai buvo pradėti dar iki J. U. mirties, tačiau šie matavimai buvo pradėti, vykdant J. U. nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į O. U. žemę pagal Marijampolės apskrities viršininko administracijos Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. gruodžio 22 d. pažymą Nr. 6475 „Dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų“. Mirus J. U. ir neatsiradus jo turto paveldėtojų, nuosavybės teisėms atkurti byla nebuvo parengta ir nuosavybės teisės nebuvo atkurtos. Byloje esantys žemės sklypų planai nesuderinti ir neįregistruoti pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, todėl negaliojantys.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė, tačiau ieškinį atmetė pagrįstai (CPK 185 str.). 2011-03-01 sutartis negali būti pripažįstama pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, nes 2, 24 ha žemės sklypas negalėjo būti pirkimo-pardavimo dalyku.

         Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 34-36), patvirtina, kad sandorio sudarymo metu gyvenamasis namas ir kiti statiniai buvo įregistruoti J. U. nuosavybės teisėmis, tačiau prie statinių žemės sklypas sandorio sudarymo metu nebuvo suformuotas, neaišku kokiomis teisėmis ir kokio dydžio sklypu prie statinių J. U. naudojosi valstybei priklausančioje žemėje, todėl  nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo ir (arba) egzistuoja faktiniai valstybinės žemės nuomos santykiai. Iš sutarties turinio matyti, kad pirkėjo teisės į žemės sklypo dalį, kuria užima statiniai neaptartos, todėl 2011-03-01 sutartis negali būti pripažinta  pirkimo-pardavimo sutartimi  (CK 6. 307 str., 6. 934 str. 2, 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas suabejojo ieškovo pateiktos 2011-03-01 preliminarios sutarties tikrumu ir pinigų perdavimo J. U. faktu, įvertinęs tai, kad byloje pateiktos sutarties (kopijos) nesutampa, nes vienoje - sutarties grafoje – šalių parašai: yra nurodytas tik pirkėjo vardas ir pavardė bei parašas, o  sutarties gale yra ranka parašytas prierašas, kad A. E. 2011-03-01 grynaisiais pinigais gavo 22000 Lt (b. l. 11-12) , o kitoje  -  grafoje – šalių parašai: įrašyta ir A. E. vardas, pavardė bei parašas (b. l. 84-85). Teisėjų kolegija su tokiu įrodymų vertinimu nesutinka, nes tokie dokumento trūkumai nepaneigia pačios sutarties sudarymo fakto, dėl to ginčo byloje nėra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2012-02-28 įgaliojimas, 2011-03-01 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties su prierašu apie įgalioto asmens A. E. pinigų gavimą kopijos, 2011-03-08 mokėjimo pavedimai Nr. 541 ir Nr. 542, liudytojo A. E. paaiškinimai, užfiksuoti pirmosios instancijos teismo 2012-10-25 posėdyje patvirtina, jog ieškovas sumokėjo J. U. įgaliotam asmeniui A. E. sutartą kainą - 25000 Lt, tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo konstatuoti šalių valios faktiniams pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti, nes ši sąlyga buvo apspręsta ir įvykdyta laisva šalių valia (CPK 178 str.). 2012-02-28 notaro patvirtintas J. U. išduotas įgaliojimas A. E. tvarkyti, valdyti ir disponuoti jo turtu, 2011-03-01 sutartis tikėtinai pagrindžia buvus šalių susitarimui ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, todėl  konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas.

            Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė iš esmės teisingai, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos  skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1  punktu,

n u t a r i a :       

Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                            Aušra Baubienė 

                                                                                       Nijolia Indreikienė

                                                                                Albina Rimdeikaitė