Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2026-02-19][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-719-821-2026].docx
Bylos nr.: eAS-719-821/2026
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:

?

Administracinė byla Nr. eAS-719-821/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07236-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

        

img1 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. H. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas A. H. (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis nutraukė studijas (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kurį grindė argumentais, kad jam, kaip užsienio valstybės piliečiui, yra sudėtinga suprasti Lietuvos Respublikos teisės aktus ir taikomas administracines procedūras. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir reikalingų žinių savarankiškai apginti savo pažeistas teises teisme, todėl jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, o tam, kad būtų paskirtas antrinę teisinę pagalbą teiksiantis advokatas, reikia papildomo laiko. Pareiškėjo vertinimu, jis terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl neatnaujinus termino kreiptis į teismą būtų pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

 

II.

 

Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. 

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas termino kreiptis į teismą praleidimo priežastimis nurodė aplinkybes, jog jis yra užsienio valstybės pilietis, jam sudėtinga suprasti Lietuvos Respublikos teisės aktus ir terminus, pareiškėjas kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Teismas dėl šių pareiškėjo argumentų nurodė, kad Departamento Sprendime yra aiškiai nurodytas jo apskundimo terminas (14 dienų), kurį pareiškėjas, studijuodamas aukštojoje mokykloje, galėjo ir turėjo suprasti. Pareiškėjas dėl teisinės pagalbos teikimo kreipėsi tik 2025 m. lapkričio 25 d., kai skundo padavimo terminas jau buvo beveik pasibaigęs. Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir suteikus pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (sprendimas dėl teisinės pagalbos teikimo buvo priimtas 2025 m. gruodžio 4 d.), skundas teismui nebuvo parengtas ir pateiktas per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą ir jokie su tuo susiję paaiškinimai nebuvo pateikti.

Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys (sprendimas kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo beveik pasibaigus Sprendimo apskundimo terminui) yra nulemtos vien jo paties pasirinkimo taip veikti (neveikti), o dėl ilgo skundo parengimo laiko skunde nėra pateikiama jokių argumentų.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl netenkino jo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

 

III.

 

Pareiškėjas A. H. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį, atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad jis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kreipėsi 2025 m. lapkričio 25 d., t. y. per protingą laiką nuo ginčijamo Sprendimo gavimo. Prašymo parengimas ir pateikimas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai užtruko dėl objektyvių priežasčių – pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neturi patirties bendraujant su Lietuvos institucijomis, jam buvo būtina susipažinti su taikytinu teisiniu reguliavimu bei surinkti dokumentus, reikalingus pagrįsti teisę į antrinę teisinę pagalbą. Sprendimas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą buvo priimtas 2025 m. gruodžio 4 d., t. y. tuo metu, kai skundo padavimo terminas jau buvo pasibaigęs. Minėto sprendimo priėmimo trukmė nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir buvo nulemta teisės aktuose nustatytų institucinių procedūrų.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamas ginčas yra sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu, nes apima ne tik Departamento Sprendimo teisėtumo vertinimą, bet ir galbūt neteisėtus Socialinių mokslų kolegijos veiksmus, lėmusius pareiškėjo studento statuso praradimą ir teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą. Dėl šios priežasties pareiškėjui buvo būtina surinkti ir įvertinti didelės apimties bylai reikšmingus įrodymus, dokumentus ir faktines aplinkybes, o skundo parengimas reikalavo išsamaus teisinio vertinimo. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į ginčo sudėtingumą, skundo apimtį ir galimas itin reikšmingas teisines pasekmes, mano, jog skundo nebuvo objektyviai įmanoma parengti ir pateikti per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą.

Pareiškėjo vertinimu, teismas pernelyg formaliai ir neproporcingai aiškino termino atnaujinimo institutą. Teismas formaliai atmetė pareiškėjo argumentą, kad jam sudėtinga orientuotis Lietuvos teisės sistemoje, motyvuodamas tuo, jog jis studijuoja aukštojoje mokykloje, tačiau toks vertinimas yra teisiškai nepagrįstas ir klaidinantis, nes užsieniečio studijavimas Lietuvoje nereiškia realaus gebėjimo suprasti sudėtingą administracinį procesą, migracijos teisės ir administracinės teisenos terminus.

Pareiškėjas akcentuoja, kad užsieniečio statusas savaime yra reikšminga aplinkybė, vertinant jo galimybes laiku ir tinkamai apginti savo teises, ypač kai sprendimas susijęs su teisės gyventi valstybėje praradimu. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas veikė aktyviai ir sąžiningai, t. y. 2025 m. lapkričio 14 d. gavęs ginčo Sprendimą, jis 2025 m. lapkričio 25 d. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos, o tai rodo, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti savo teises, o ne pasyviai delsė. Pasak pareiškėjo, suteikus jam antrinę teisinę pagalbą skundas teismui buvo pateiktas per itin trumpą laiką, termino praleidimas buvo minimalus, o tai patvirtina, kad pareiškėjas ir jo atstovė veikė operatyviai ir sąžiningai, atsižvelgdami į bylos sudėtingumą ir reikšmingas teisines pasekmes. Pareiškėjas prašo sudaryti jam galimybę išspręsti šį ginčą teisme.

 

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo. 

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundą dėl Departamento Sprendimo panaikinimo teismui padavė praleidęs įstatyme nustatytą terminą ir nenurodė objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis objektyviai per nustatytą terminą negalėjo teismui pateikti skundo, o teismas pernelyg formaliai ir neproporcingai aiškino termino atnaujinimo institutą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas skundą padavė praleidęs Įstatyme nustatytą terminą, todėl nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Pareiškėjas termino skundui paduoti praleidimo priežastimis nurodo aplinkybes, kad jam, kaip užsienio valstybės piliečiui, nemokančiam valstybinės lietuvių kalbos, yra sudėtinga suprasti Lietuvos Respublikos teisės aktus ir taikomas administracines procedūras, todėl pareiškėjas, 2025 m. lapkričio 14 d. gavęs 2025 m. lapkričio 13 d. priimtą ginčo Sprendimą, operatyviai 2025 m. lapkričio 25 d. kreipėsi teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamą teisinęs pagalbos tarnybą, o kai minėtos tarnybos 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimu jam buvo paskirta advokatė, skundas teismui buvo pateiktas per itin trumpą laiką – 2025 m. gruodžio 22 d. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į aplinkybes, kad ginčijamas Sprendimas yra susijęs su teisės gyventi valstybėje praradimu, jog pareiškėjas buvo aktyvus ir elgėsi sąžiningai, o galimybės jam apginti savo teises teisme nesudarymas pažeis jo teisėtus interesus.

Pirmosios instancijos teismas šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertino kaip subjektyvaus pobūdžio, kurios negali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, objektyviai lėmusiomis termino skundui paduoti praleidimą; pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Departamento Sprendime aiškiai nurodytas jo apskundimo terminas, kurį pareiškėjas, studijuodamas aukštojoje mokykloje, galėjo ir turėjo suprasti; pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kodėl po sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbos priėmimo taip ilgai buvo rengiamas skundas teismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino skųsti Departamento Sprendimą praleidimo priežastis, nenustatė pagrindų sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad termino kreiptis į teismą su skundu praleidimo priežastys buvo subjektyvios, kad pareiškėjas buvo pasyvus ir delsė ginti savo teises.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti paaiškinimai ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbi aplinkybė yra tai, kad pareiškėjas yra užsienio valstybės pilietis, todėl jo procesinė padėtis, lyginant su Lietuvos Respublikos piliečiais, yra pažeidžiamesnė, reikalaujanti daugiau tolerancijos. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas aktyviai siekė ginčyti Departamento Sprendimą, suvokdamas, kad jam pačiam apginti savo teisių nepavyks, ilgai nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos į Valstybinės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą, į kurią kreipiantis reikia surinkti duomenis, pagrindžiančius teisę į antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2025 m. gruodžio 4 d. priėmus sprendimą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, skundas teismui buvo pateiktas tik 2025 m. gruodžio 22 d., savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo (jo atstovės) veiksmus vertinti kaip nepagrįstą delsimą. Pareiškėjo paskirtai atstovei reikėjo papildomo laiko susipažinti su pareiškėjo situacija, išanalizuoti teisinį reguliavimą, aptarti gynybos ir bylos vedimo strategiją, surinkti reikalingus įrodymus, parengti teismui skundą ir jį pateikti, todėl tokiems procesiniams veiksmams atlikti reikėjo papildomo laiko. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, priešingai, visi pareiškėjo veiksmai teikiant skundą rodo, kad jis elgėsi sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė įgyvendinti nedelsdamas, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Pažymėtina, kad, formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Be to, formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-656-556/2021, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-442/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-724-602/2025; kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo dėl Departamento Sprendimo panaikinimo padavimo terminą, todėl atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nesant duomenų, jog pareiškėjas tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti, o skundo priėmimo klausimas perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo prašymo priimti jo skundą nagrinėti teisėjų kolegija netenkina, nes būtent pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas sprendžia skundo priėmimo klausimą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo A. H. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį pakeisti.

Tenkinti pareiškėjo A. H. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimo panaikinimo paduoti. 

Pareiškėjo A. H. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Iveta Pelienė

 

 

Ernestas Spruogis

 

 

Skirgailė Žalimienė


Paminėta tekste:
  • AS-889-525/2015
  • eAS-567-552/2015
  • eAS-656-556/2021
  • eAS-98-442/2021
  • eAS-724-602/2025