Baudžiamoji byla Nr. 1-831-903/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05078-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.
(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irinos Valadkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A.R. (A.R.), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-27 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą šį laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
A. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:
jis 2018-01-29, apie 18.31 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu spaudė rankomis sugriebęs savo mamai Z. R. už kaklo, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su mama Z. R. ir seserimi S. R. gyvena (duomenys neskelbtini). 2018-01-29 vakare, tikslaus laiko nepamena, mama būdama apsvaigusi nuo alkoholio, norėjo eiti į kapines, tačiau jis nenorėjo, kad ji vakare kur nors eitų, nes bijojo dėl jos saugumo. Būnant virtuvėje, mama jau buvo apsirengusi ir norėjo eiti, jis jai neleido. Tada iš savo kambario išėjo sesuo, kuri taip pat neleido jai išeiti. Toliau įkalbinėjant jai niekur neiti, jis ranka jai nuo galvos nuėmė kepurę ir abi rankas uždėjęs ant abiejų mamos pečių pasodino ant minkšto kampo virtuvėje, tačiau mama nenorėjo sėdėti ir vis stojosi nuo minkšto kampo ir norėjo eiti, todėl jai atsistojus jiedu tarpusavyje susistumdė. Kas vyko toliau, iš susijaudinimo jis nepamena. Prisimena, jog mama įdrėskė jam kaklą, nors jis dėl to jai pretenzijų neturi. Prisimena, jog konflikto metu buvo didelis triukšmas, mama ir sesuo rėkė, todėl ir iškvietė policijos pareigūnus (118-120 b. l.).
Kaltinamojo A. R. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Iš nukentėjusiosios Z. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2018-01-29 vakare, apie 17.00-18.00 val., būnant virtuvėje, atėjęs sūnus A. R. pradėjo ją įžeidinėti, sakė, kad jai laikas į kapus. Ji virtuvėje gamino maistą, kai sūnus ją įžeidinėjo. Ji nebegalėdama klausyti jo apsirengė ir jau ketino eiti iš buto į lauką. Atėjusi į virtuvę dukra S. R. paklausė, kur ji eina. Ji jai pasakė, kad nori išeiti iš buto ir negrįžti. 2018-01-29 ji buvo išgėrusi taurę vyno. Jai būnant koridoriuje iš nugaros prie jos priėjo sūnus A. R. ir ranka griebė už palto apykaklės ir pradėjo tempti atgal, nuo ko jai pradėjo trūkti oro. Ji bandė išsilaisvinti ir tuomet sūnus ją iš nugaros pastūmė, nuo ko ji atsitrenkė nugara į sieną. Stumdamas A. R. ją kažkaip apsuko, nes ji nugara atsitrenkė į sieną. Po smūgio ji pajuto fizinį skausmą. A. R. nuėjo į virtuvę. Jam iš paskos nuėjo dukra. Ji pamatė, kaip A. R. užsimojo ranka smogti dukrai, todėl priėjusi ji griebė A. R. už kaklo ir liepė liautis. Po to A. R. nurimo ir iškvietė policijos pareigūnus. Pas teismo medikus nesikreipė, kadangi akivaizdžių sužalojimų ant kūno nematyti (29 b. l.).
Iš liudytojos S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2018-01-29, apie 18.15 val., ji buvo namuose, kur gyvena kartu su mama Z. R. ir broliu A. R.. Brolis turi psichikos sveikatos sutrikimų. Brolis motiną terorizuoja nuolat, grasina jai, naudoja psichologinį smurtą, koneveikia necenzūriniais žodžiais. 2018-01-29, apie 18.30 val., mama apsirengė ir norėjo išeiti pasivaikščioti. Tuo metu į koridorių atėjo A. R. ir sugriebęs mamai už galvos nutraukė kepurę, pagriebęs už palto apykaklės pradėjo ją smaugti. Ji pribėgusi pradėjo šaukti ant jo, liepė paleisti mamą. A. R. mamą stipriai pastūmė, ji atsitrenkė į sieną. Mama gindamasi, bandydama išsilaisvinti, sugriebė A. R. už kaklo. A. R. atsitraukė ir užsimojo su kumščiu smogti mamai. Ji pagriebusi peilį A. R. liepė paleisti mamą. A. R. atsitraukė ir pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus ir jas abi pasodins. A. R. prieš mamą fizinį smurtą naudoja nebe pirmą kartą (44-46 b. l.).
Iš 2018-01-29 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2018-01-29 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK gautas pranešimas dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje (1 b. l.).
Iš 2018-01-29 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje matyti, kad 2018-01-29 policiją kvietė A. R., kuris nurodė, jog agresyvi mama buvo sugriebusi jam už kaklo, ant A. R. kaklo matėsi įbrėžimai. Z. R. nurodė, jog tai sūnus ją užpuolė, Z. R. kaklas paraudęs (13-16 b. l.).
Iš 2018-02-27 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su 10 vaizdo įrašų su užfiksuotomis 2018-01-29 įvykio aplinkybėmis (18-21 b. l.).
A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. R. padarė vieną tyčinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį - mamą, anksčiau 2013 m. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu teistas už analogišką nusikaltimą, be to, už alkoholio vartojimą viešojoje vietoje baustas administracine tvarka, kas rodo, kad kaltinamasis A. R. iš ankstesnio teistumo išvados nepadarė, tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, taip pat pavojingą, smurtą naudojančią, jo asmenybę. Kita vertus, jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to labai gailisi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam A. R. gali būti skiriama viena iš švelnesnių BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės rūšių - laisvės apribojimas, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jos dydį, kuris vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintinas trečdaliu. Atsižvelgiant į 2018-06-22 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytą A. R. diagnozę – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant psichoaktyvias medžiagas, A. R. įpareigotinas per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, bei jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. R. (A. R.) galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, A. R. (A. R.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – devynių mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-01-29 18.55 val. iki 2018-01-31 14.58 val. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną pakeičiant dviem laisvės apribojimo dienomis.
A. R. (A. R.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti A. R. (A. R.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Gintaras Stonkus