Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-89-240/2018

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00151-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

16.9.2; 21.2.3; 21.10.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,

sekretoriaujant Loretai Dosinienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. R., 

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. patikslintą skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-12-20 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-136175209-17.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės K. K. 2017-12-20 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-136175209-17 V. R. buvo nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis 2017-07-17, apie 12.36 val., Kauno r. sav., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 8,95 kilometre, vairuodamas transporto priemonę, esant nustatytam 50 km/h greičiui, važiavo 76 km/h greičiu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus. Už šį nusižengimą jam paskirta 50 Eur bauda.

V. R. su Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės K. K. 2017-12-20 nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas panaikinti 2017-12-20 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas po to, kai pareiškėjas 2017-12-19 Kauno apylinkės teismui per Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių pateikė skundą dėl teisės susipažinti su byla ribojimo ir atsisakymo atnaujinti terminus. Minėtu skundu taip pat buvo prašoma perkelti bylos nagrinėjimo datą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Institucija apie 2017-07-12 užfiksuotą nusižengimą informavo tik 2017-12-02 surašytu pranešimu, kuris iš siuntėjo buvo paimtas 2017-11-14, pareiškėjui įteiktas tik 2017-11-27. Kadangi jau buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga, pateikiant kopijas elektroniniu paštu. Pareiškėjas neteko galimybės per 14 dienų nuo pranešimo apie užfiksuotą pažeidimą gavimo pateikti paaiškinimus, per 30 dienų pranešti duomenis apie asmenį, kuris tuo metu naudojosi transporto priemone, todėl 2017-11-27 elektroniniu paštu išsiuntė prašymą pratęsti/atnaujinti paaiškinimų pateikimo terminą. 2017-11-28 jis gavo specialistės V. K. atsakymą, kuriuo nebuvo išspręstas nei vienas jo prašymas, todėl tą pačią dieną jis savo prašymus pateikė pakartotinai. 2017-11-30 gavo atsakymą, kad byla nebus pateikta susipažinti, 30 dienų terminas pranešti duomenis apie asmenį, kuris tuo metu naudojosi transporto priemone, atnaujintas nebus, motyvuojant tuo, kad prašymas susipažinti su bylos medžiaga nepasirašytas elektroniniu parašu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalis.

Pareiškėjo nuomone buvo nepagrįstai atsisakyta tenkinti jo prašymą susipažinti su bylos medžiaga, pateikiant elektronines kopijas paštu, kai ši teisė numatyta ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 573 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjo manymu teismas turėtų vertinti ir specialistės V. K. veiksmus, kuriais buvo apribota teisė susipažinti su bylos medžiaga ir atsisakyta atnaujinti terminus.

Institucijos pareigūnai nebuvo suinteresuoti teisėtu bylos išnagrinėjimu, sudarė kliūtis gauti informaciją, kas įrodo, jog byla nebuvo nagrinėta, o priimtas tik formalus nutarimas. Nesudarius galimybės pateikti paaiškinimus sprendimas nebuvo individualizuotas, nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvaus santykio su galimai padarytu nusižengimu, pritaikius aplinkybių visuma nepagrįstą sankciją.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – institucija ) atsiliepime į skundą nurodo, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, todėl, vadovaujantis ANK 573, 608 ir 611 straipsniais, 2017-11-02 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Protokolas įteiktas 2017-11-27, bylos nagrinėjimas numatytas 2017-12-20. Iki šios dienos pareiškėjas galėjo teikti paaiškinimus ir reikalauti bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi su visa bylos medžiaga elektroniniu paštu gali susipažinti tik asmuo, pateikęs prašymą, pasirašytą elektroniniu parašu, kitu atveju – atvykus į policijos įstaigą. Institucijos nuomone bylos nagrinėjimo terminai atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus, jų atnaujinti nėra galimybės.

Pareiškėjas V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad byla iškelta dėl galimai 2017-07-17 padaryto pažeidimo, protokolas byloje surašytas tik 2017-11-02, o gautas tik 2017-11-27. Gavęs protokolą pamatė, kad jame nurodyta teisė pateikti paaiškinimus bei nurodyti, kas vairavo automobilį, nurodyta, per kokius terminus galima pasinaudoti šiomis teisėmis. Būdamas įsitikinęs, kad tuo metu automobilio nevairavo dėl ligos, galbūt jį vežė kitas asmuo, elektroniniu paštu kreipėsi į instituciją, norėdamas susipažinti su byla, prašė atsiųsti bylos elektroninę kopiją, pratęsti terminus pateikti paaiškinimus ir nurodyti, kas vairavo transporto priemonę. Institucija bylos medžiagos jam nepateikė, terminų nepratęsė. Artėjant bylos nagrinėjimo terminui, 2017-12-19, jis vėl kreipėsi į instituciją, prašė atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau 2017-12-20 byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir priimtas skundžiamas nutarimas. Nebuvo atsižvelgta į jo prašymus, nors mano, kad jie turėjo būti išnagrinėti. Nors jam leido susipažinti su bylos medžiaga, atvykstant į policijos įstaigą, tačiau jis to padaryti negalėjo, nes buvo išvykęs. Jam buvo paaiškinta, kad prašymas susipažinti su bylos medžiaga yra prilyginamas skundui ir jis turi būti pasirašytas elektroniniu parašu, nors paaiškinimus galima teikti elektroniniu paštu ir nepasirašytus elektroniniu parašu.

Liudytoja V. K. parodė, kad atsakė į pareiškėjo prašymą dėl susipažinimo su bylos medžiaga, nurodydama, kad jis turi būti pasirašytas elektroniniu parašu arba pareiškėjas, norėdamas susipažinti su byla, turi pats atvykti į policijos įstaigą. Institucija nepažeidė jokių terminų, protokolas įteiktas per 26 dienas, iki bylos nagrinėjimo dar buvo likę daug laiko, kai buvo galima teikti paaiškinimus bei reikalavimą dėl bylos žodinio proceso. Jei automobilio savininkas nepamena, kas vairavo jam priklausantį automobilį Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu, yra baudžiamas pats savininkas. Pateikti paaiškinimus ir pranešti apie automobilį vairavusį asmenį yra skirtingi veiksmai, turi būti laikomasi šių veiksmų terminų. Negali atsakyti, kodėl protokolas buvo išsiųstas tik 2017-11-14. Administracinių nusižengimų bylos turi būti išnagrinėtos per 2 metus. Paprastai jos išnagrinėjamos gavus duomenis iš Kelių policijos tarnybos. Bylos medžiagą sudaro protokolas, fotonuotraukos, duomenys apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Visos bylos medžiagos, ypač fotonuotraukų, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, elektroniniu paštu siųsti negalima.  

Liudytoja K. K. parodė, kad protokolą administracinio nusižengimo byloje surašęs pareigūnas pats negali surašyti nutarimo toje pačioje byloje. Jei asmuo nepateikia prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka –  byla išnagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau tik tuo atveju, jei asmeniui įteiktas protokolas. Išsiuntimo datų netikrina, tai atlieka kiti darbuotojai. Net ir likus vienai dienai iki bylos nagrinėjimo galima informuoti apie automobilį vairavusį kitą asmenį. Šiuo atveju nutarimas buvo priimtas, nes protokolas buvo įteiktas pareiškėjui. Nepamena, ar matė visus pareiškėjo pateiktus prašymus. Matė prašymus atnaujinti terminą ir susipažinti su bylos medžiaga, tačiau jie jau buvo išnagrinėti, priimtas sprendimas nepateikti bylos medžiagos ir neatnaujinti termino. Tokį sprendimą priėmė V. K.. Neanalizavo, ar terminai buvo praleisti, ar ne. Sutinka su tuo, kad pareiškėjas prarado teisę pateikti paaiškinimus. Su fotonuotrauka jis galėjo susipažinti, atvykdamas į policijos įstaigą. ANK nenumatyta, kad galima siųsti nuotrauką elektroniniu paštu. Kadangi pareiškėjo prašymai buvo netenkinti, ji jų nenagrinėjo, tik priėmė nutarimą. Nutarimas jo priėmimo dieną buvo pateiktas išsiuntimui kitiems specialistams. Gavusi skundą institucija iš pradžių jį nagrinėja pati. Ji skundų nenagrinėja. Netikrino, ar nutarimas buvo apskųstas.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. 

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. 

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamą institucijos nutarimą, spręstina, kad pareiškėjo V. R. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, neišklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

Sutinkamai su ANK 577 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Pagal ANK 571 straipsnio nuostatas, kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. R. paaiškinimų apie įvykio aplinkybes įgaliotam institucijos pareigūnui neteikė, savo pozicijos dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nei administracinio nusižengimo protokolo, nei nutarimo surašymo metu neišsakė, administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas surašyti jam nedalyvaujant. Skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės remiantis tik viena fotonuotrauka ir greičio matuoklio parodymais.

Pažymėtina, kad išimtinai ANK yra nustatyta administracinių nusižengimų teisena, todėl buvo klaidingai vadovautasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi ir kitais poįstatyminiais aktais. Teisė susipažinti su bylos medžiaga yra numatyta ANK 577 straipsnio 2 dalyje, tačiau pareiškėjui ši teisė nebuvo užtikrinta motyvuojant tuo, jog jis pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga, kuris nepasirašytas elektroniniu parašu. Institucijos pareiga yra užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Be to, pareiškėjo teisės buvo varžomos, pavėluotai išsiunčiant jam administracinio nusižengimo protokolą bei atsisakant atnaujinti paaiškinimų pateikimo terminą. 

Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad institucija administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyrusi visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių buvimą V. R. veiksmuose.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti visapusišką administracinio nusižengimo bylos ištyrimą, kadangi tik atlikus papildomą tyrimą – nustačius faktines įvykio aplinkybes, t. y. tik surinkus objektyvius duomenis apie nusižengimo aplinkybes, galima spręsti administracinės atsakomybės klausimą. Todėl V. R. skundas tenkintinas, naikinant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-12-20 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-136175209-17 ir bylą grąžinant institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, institucijos pareigūnų veiksmų galimos drausminės atsakomybės aspektu nevertina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 644 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

V. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-12-20 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-136175209-17  ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                                Bronislovas Liatukas