Civilinė byla Nr. 2S-431-198/2018

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03903-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija:

3.1.18.6.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; (S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4100-837/2018 pagal pareiškėjo R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo suinteresuotiems asmenims I. S., akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – jam priklausančio nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), areštą.
2. Nurodo, kad siekia gauti paskolą atsiskaitymui su kreditoriais I. S., AB „Energijos skirstymo operatorius“, kurių interesais ir yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Tam yra būtina įkeisti turtą. Įkeitimas negalimas dėl taikomo arešto.
3. Kreditorių interesai pažeisti nebus nustačius sąlygą, kad kredito įstaiga perveda pinigus į depozitinę antstolio (notaro) sąskaitą, nekilnojamąjį turtą įkeitus pinigai išmokami kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. S. prašymą.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. sausio 26 d. buvo pateikęs teismui analogiškus prašymus, kuriais buvo prašoma panaikinti minėto turto areštą, kadangi siekiama gauti paskolą atsiskaitymui su kreditoriais, o įkeitimas paskolos užtikrinimui negalimas, kol taikomas areštas. Šie prašymai teismo atmesti 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. vasario 12 d. nutartimis (nutartys įsiteisėjusios).
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymai yra iš esmės analogiški, grindžiami tuo pačiu pagrindu (taikomas areštas trukdo įkeitimui, kuris turi užtikrinti paskolą, iš kurios būtų atsiskaitoma su kreditoriais), todėl yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. S. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teigia, kad teismo nutartis priimta neišnagrinėjus prašymo. Teismas, atsisakęs nagrinėti prašymą, pažeidė jo teisę kreiptis į teismą, būti išklausytam, šalių interesus ir CPK 5 straipsnio nuostatas.
9. Pažymi, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo kreipiasi ketvirtą kartą. Teismas nekreipia dėmesio į garantuotai saugų kreditorių teisių užtikrinimo būdą. Kreditas imamas ir laikinąsias apsaugos priemones reikalinga panaikinti kreditorių interesais. Kaip tiksliai tai atliekama galėtų paaiškinti antstolis arba notaras.
10. Nesutinka su teismo išvadomis, kad pateiktas prašymas yra analogiškas. Kiekviename prašyme nurodo skirtingas kreditorių užtikrinimo sąlygas. Be to, šį kartą prašymą surašė advokatas.
11. Teigia, kad teismo sprendimai yra neobjektyvūs, nes antstolis ir notaras, nurodė, kad yra galimybė pervesti pinigus kreditoriams per antstolio depozitinę sąskaitą. Pateiktas prašymas atitinka teismų praktiką. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas su sąlyga yra galimas, o kreditorių reikalavimai užtikrinti.
12. 2018 m. gegužės 25 d. apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviesti antstolį E. S., notarą P. D.. Nurodė, kad apylinkės teismas tris kartus nagrinėjo jo prašymą ir atmetė jį formaliais pagrindais. Mano, kad teismas buvo šališkas, todėl jo prašymo iš esmės nenagrinėjo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
14. Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo dalyką – klausimą dėl atsisakymo priimti prašymą, apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
15. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų galima daryti išvadą, kad teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kadangi pareiškėjo prašymas yra iš esmės analogiškas, grindžiamas tuo pačiu pagrindu, kaip ir jo ankstesni prašymai, kurie buvo atmesti įsiteisėjusiomis 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 12 d. nutartimis.
16. Dėl šių pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys turi teisę pateikti prašymus, net ir teismui atmetus prašymą, tai neapriboja asmens, kurio prašymas atmestas, teisės vėl pateikti jį vėliau (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 245 straipsnio 3 dalis).  Prašymai, susiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjami CPK 147 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kitose proceso stadijose pateikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kiti su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję prašymai nagrinėjami laikantis šiame skirsnyje nustatytų terminų ir tvarkos. Taip pat pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu ir neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Todėl aplinkybės, kad teismas jau yra pasisakęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir ši nutartis yra įsiteisėjusi, nėra kliūtimi iš naujo tokį prašymą pateikti. Teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytą faktinį laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą, gali tokias priemones panaikinti ar vėl prašymą atmesti, tačiau prašymas turi būti išnagrinėtas; jo pakartotinis teikimas negali būti pagrindu atsisakyti priimti prašymą.
17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo keletą kartų reiškia visiškai analogiško turinio prašymus, dėl kurių pagrįstumo teismas jau yra pasisakęs ir faktinės aplinkybės, reiškiant naujus prašymus yra visiškai tos pačios (nepasikeitusios), tokią situaciją teismas gali vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir tokį prašymą pateikusio asmens atžvilgiu taikyti atitinkamas procesines priemones (CPK 95 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad jo pateiktas prašymas yra iš esmės analogiškas ankstesniesiems. 2018 m. vasario 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2VP-2249-902/2018) teismas atmetė  pareiškėjo prašymą, be kita ko nurodęs, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog jis turi realią galimybę įvykdyti ir vykdys kredito davėjo Unijos visus reikalavimus dalyje dėl nekilnojamojo turto apdraudimo, įkeitimo, pajinio įnašo, kitų sumų, mokesčių įmokėjimo tokiu būdu, kad gautinas kreditas būtų pervestas padengti skolinius įsipareigojimus ir nebūtų pakenkta išieškotojų interesams; duomenų, kad turi kitą, vertingą, neapsunkintą įkeitimu, areštu ir panašiai, turtą, kuris garantuotų prievolės įvykdymą išieškotojams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su prašymu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus apie turimą kitą turtą, Būsto draudimo liudijimo, Pagrindinio pajaus įgijimo sutarties kopijas. Todėl teismas turėjo iš naujo vertinti pareiškėjo nurodomus argumentus ir naujai pateiktus įrodymus, vadovaudamasis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principais.
19. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ar pareiškėjo pateikti nauji įrodymai sudaro pagrindą laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nevertino ir pareiškėjo prašymo iš esmės neišsprendė. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta, o procesinės teisės normos taikytomis teisingai.
20. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo šališkumo sprendžiant pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą, išankstinio nuomonės turėjimo nenustatė. Pareiškėjas reiškė nušalinimą apylinkės teismo teisėjams, nagrinėjusiems bylas, kuriose jis buvo proceso šalis. Teisėjui A. Jasonui nušalinimas nebuvo pareikštas. Netinkamas procesinių teisės normų taikymas savaime nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu.
21. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nei pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas teisinis pagrindas, nei faktinės aplinkybės, kuriomis teismas rėmėsi, priimdamas skundžiamą nutartį, negalėjo būti pagrindu atsisakyti priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, todėl skundžiama nutartis naikinama dėl netinkamo Civilinio proceso kodekso normų taikymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kadangi prašymo priėmimo klausimas yra priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, R. S. prašymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo R. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                        Birutė Jonaitienė