Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-200-2014].doc
Bylos nr.: 2A-200/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"SEB lizingas" 123051535 Ieškovas
"SAAS įranga" 300544161 tretysis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolių įvykdymo užtikrinimas:
Laidavimas
Nuoma:
Lizingas
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai:
Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimas:
Teismo įsakymo priėmimas, pranešimas skolininkui apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą, teismo įsakymo įsiteisėjimas ir panaikinimas

Civilinė byla Nr. 2A-200/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 36.2; 50.10.

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. kovo 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. M. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-66-104/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams S. M. ir A. K. bei trečiajam asmeniui BUAB ,,SAAS įranga“ dėl skolos, delspinigių, nuostolių, turto likutinės vertės ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams S. M. ir A. K., prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 92 075,67 Lt skolos, 39 218,49 Lt delspinigių, 3561,99 Lt nuostolių, 186 410,92 Lt turto likutinės vertės, iš viso 321 267,03 Lt, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje teigė, kad 2006-2008 tarp ieškovo ir trečiojo asmens BUAB „SAAS įranga“ buvo sudarytos Finansinio lizingo sutartys: Nr. 2006-110283; Nr. 2006-110284; Nr. 2006-110285;          Nr. 2007-020464; Nr. 2007-030429; Nr. 2007-100548; Nr. 2007-100740; Nr. 2007-120081;              Nr. 2007-120173; Nr. 2007-120424; Nr. 2008-010525; Nr. 2008-020570; SP2006-030347; ir  prie kiekvienos iš jų mokėjimo grafikai – sąskaitos, nustatančios eilinių mokėjimų dydžius ir terminus. UAB „SAAS įranga“ prievolių vykdymui užtikrinti 2008 m. rugsėjo 26 d. tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudarytos laidavimo sutartys: su S. M. laidavimo sutartis Nr. 2008-030412/01, su A. K. laidavimo sutartis Nr. 2008-030412/02. Kadangi UAB „SAAS įranga“ tinkamai nevykdė savo piniginių prievolių, minėtos lizingo sutartys buvo nutrauktos. Ieškovas kreipėsi į solidariuosius skolininkus – atsakovus, dėl nesumokėtų privalomųjų mokėjimų bei delspinigių padengimo už skolininką, tačiau atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „SAAS įranga“ iškelta bankroto byla.

Ieškovo teigimu, atsakovų įsiskolinimą sudaro 92 075,67 Lt skolos ir 39 218,49 Lt delspinigių, paskaičiuotų 2010 m. balandžio 2 dienai. Dėl turto likutinės vertės paaiškino, kad visą lizingo sutartyse nurodyto turto lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki turto perdavimo kliento (t. y. BUAB „SAAS įranga“) nuosavybėn, turtas nuosavybės teise priklausė AB „SEB lizingas“. Nutraukus lizingo sutartis, trečiasis asmuo privalėjo grąžinti turtą ieškovui (lizingo sutarčių bendrosios dalies 12.1., 19.1. punktai), tačiau iki šiol dalis turto yra negrąžinta. Todėl ieškovas, remdamasis CK 6.574 straipsniu, prašė iš atsakovų priteisti turto likutinę (neišmokėtą) vertę - 186 410,92 Lt, kas, anot ieškovo, sudaro jo patiriamus nuostolius.

Dėl patirtų nuostolių ieškovas papildomai nurodė, kad tarp jo ir trečiojo asmens BUAB „SAAS įranga“ susiklostė finansinio lizingo santykiai, kai sutarčių sudarymo pradžioje ieškovas AB „SEB lizingas“ įgijo nuosavybės teise turtą, už jį sumokėdamas visą turto kainą, ir perdavė BUAB „SAAS įranga“ naudotis už užmokestį. Esant esminiam sutarčių pažeidimui, t. y. BUAB „SAAS įranga“ laiku nemokant privalomų mokėjimų, CPK 6.574 straipsnyje ir Finansinio lizingo sutarčių Bendrosios dalies 18.6., 18.6.4. punktuose numatyta teisė ieškovui nutraukti sutartį, susigrąžinti turtą, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavėjas (t. y. BUAB „SAAS įranga“) privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurie lizingo davėją atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Nutraukus sutartis ir susigrąžinus dalį turto, iki ieškinio padavimo dienos (t. y. 2010-09-20) ieškovas automobilį Citroen Berlingo realizavo ir patyrė 3561,99 Lt nuostolių, iš kurių 2239,68 Lt nuostolių iš turto realizavimo ir 1322,31 Lt turėtų papildomų išlaidų. Likusi neišmokėta Lizingo sutarties Nr. 2007-120081-01 dalyku buvusio turto Citroen Berlingo (id. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) vertė be PVM buvo 10 504,14 Lt, lizinguotas aukščiau nurodytas turtas buvo parduotas už 8264,46 Lt be PVM. Taigi, faktiškai ieškovo patirtas nuostolis nustatytinas iš atsiimto turto realizavimo kainos (be PVM) atėmus šio turto likutinę vertę (be PVM), t. y. iš 8264,46 Lt atėmus 10 504,14 Lt, ir sudaro 2239,68 Lt. Toks nuostolio apskaičiavimo būdas, anot ieškovo, laikytinas pagrįstu. Taip pat ieškovas treigė, kad susigražinus lizingo sutarčių dalyku buvusį turtą, jis turėjo 1322,31 Lt papildomų išlaidų, susijusių su turto saugojimu, valymu, pardavimu ir kt. Atsakovai, pasirašę laidavimo sutartis, ieškovo atžvilgiu tapo solidariaisiais bendraskoliais kartu su UAB „SAAS“ įranga“, todėl jie yra solidariai atsakingi dėl reikalaujamos priteisti skolos, delspinigių, nuostolių sumos. Todėl ieškinys turi patenkintas visa apimtimi.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį tenkino iš dalies:

priteisė ieškovui AB „SEB lizingas“ iš atsakovų S. M. ir A. K. solidariai 92 075,67 Lt skolos, 10 382,74 Lt delspinigių, 186 410,92 Lt turto likutinės vertės, 2614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų, 1596,77 Lt, iš viso 293 080,67 Lt;

Priteisė ieškovui AB „SEB lizingas“ iš atsakovų S. M. ir A. K. solidariai 5 proc. metines palūkanas nuo 286 086, 37 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2010-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

Priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 6862 Lt žyminio mokesčio;

Priteisė iš atsakovų valstybei 87,05 Lt pašto išlaidų.

 

Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju negali būti taikomas CK 6.88 straipsnis, kadangi atsakovai su ieškovu sudarė neterminuotas laidavimo sutartis, t. y. laidavimo sutartys galioja iki visiško ir galutinio prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymo (Laidavimo sutarčių 6.2. p.), o lizingo sutarčių nutraukimas pats savaime nelemia laidavimo sutarčių pabaigos. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiu, jog laidavimo sutartis yra pagrindas pripažinti pasibaigusiomis dėl to, kad sumažinus UAB „SAAS įranga“ einamąsias įmokas būsimų įmokų sąskaita, nebuvo gautas raštiškas laiduotojų sutikimas laiduoti už lizingo gavėją (t. y. UAB „SAAS įranga“). Teismo vertinimu, būsimųjų įmokų padidinimas lizingo gavėjui palengvinant einamųjų įmokų mokėjimą pats savaime nelemia padidėjusios lizingo sutarčių neįvykdymo rizikos ateityje. Einamųjų įmokų sumažinimas tam tikram laikotarpiui dėl tikėtina iškilusių sunkumų vykdant finansinius įsipareigojimus, anot teismo, laikytinas palankesnių ir lankstesnių sąlygų sudarymu lizingo gavėjui.

Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovų teiginį, kad lizingo sutartys yra atnaujintos, nes ieškovo atstovo AB „SEB lizingas“ 2010 m. spalio 18 d. siųstas įspėjimas apie sutarčių nutraukimą buvo išsiųstas po sutarčių nutraukimo dėl techninės programinės sistemos klaidos. Be to, aplinkybę, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos nuo 2009 m. lapkričio 19 d., patvirtina dalies turto atsiėmimas.

Nors tarp ieškovo AB „SEB lizingas“ ir trečiojo asmens BUAB „SAAS įranga“ buvo sudaryti lizingo sutarčių pakeitimai, t. y. pasirašyti nauji mokėjimo grafikai-sąskaitos, pagal ieškovo sprendimus UAB „SAAS įranga“ atidėti 50 proc. vertės dengimai 2009 m. balandžio-rugsėjo mėn., o sukauptą vertės dengimų sumą išdėstė per likusį laikotarpį, nekeičiant galutinio termino, tokie pakeitimai, teismo vertinimu, neturėjo įtakos laiduotojų atsakomybei, nes nei mokėjimų apimtis, nei galutinis terminas nepasikeitė.

Teismas, atsižvelgęs į finansinio lizingo sutarčių bendrosios dalies 3.3., 18.6., 18.6.3., 18.6.1., 19.1. punktų ir CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, ieškovo reikalavimą priteisti 92 075,67 Lt skolos, susidedančios iš 80 870,03 Lt neapmokėtų vertės dengimų sumos,      6 994,30 Lt pradelstų palūkanų, 2 614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų, 1 596,77 Lt kitų mokėjimų, t. y. AB „SEB lizingas“ turto draudimui turėtų išlaidų, pripažino pagrįstu ir įrodytu byloje esančiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovai teigia, jog ieškovas nepateikė galiojančių grafikų ir sumos, nurodytos sąskaitose, nesutampa su pateiktu grafiku, tai, teismo vertinimu, neturi įtakos reikalavimo pagrįstumui. Teismas atsižvelgė į ieškovo atstovo paaiškinimus, kad pateikti paskutinio grafiko Nr. 3 neturi galimybės dėl archyvo darbo trūkumų, tačiau mokėtinų sumų dydžiai užfiksuoti buhalterinės apskaitos programos duomenimis. 

Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimo priteisti 39 218,49 Lt delspinigių pagrįstumą, nusprendė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškovui iš atsakovų priteisti tik 10 382,74 Lt delspinigių.

Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo reikalavimą dėl 3561,99 Lt nuostolių pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120081 (lizingo dalykas –automobilis Citroen Berlingo (duomenys neskelbtini) 2005m. 1vnt.) priteisimo. Nurodė, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.574 straipsnį ir finansinio lizingo sutarčių bendrosios dalies 18.6., 18.6.4. punktų nuostatas, nes minėtas automobilis buvo grąžintas ieškovui iki sutarties nutraukimo, daugiau negu metus laiko juo disponavo pats ieškovas. Pažymėjo, kad ieškovo pažymoje apie minėto automobilio pardavimą nurodyta, kad sutartis nutraukta 2010 m. sausio 22 d., tačiau tai neatitinka tikrovės, nes kaip ieškovas ir jo atstovas tvirtino, visos sutartys su UAB „SAAS  įranga“ buvo nutrauktos 2009 m. lapkričio19 d.

Teismas visiškai patenkino ieškovo reikalavimą dėl 186 410,92 Lt turto likutinės (neišmokėtos) vertės priteisimo, pripažinęs, kad atsakovai neįrodė, jog turto buvo grąžinta daugiau, negu nustatyta byloje. Atsakovų teiginį, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad pateikė reikalavimą dėl lizinguoto turto grąžinimo, anot teismo, paneigia AB „SEB lizingas“ 2009 m. lapkričio 11 d. raštas „Dėl sutarčių nutraukimo“ Nr. 02-5616. Taip pat pažymėjo, kad būtent UAB „SAAS įranga“ privalėjo tinkamai įvykdyti savo sutartinę prievolę ir grąžinti visą lizinguojamą turtą, o atsitikus draudiminiam įvykiui, turėjo pareigą nedelsiant raštu informuoti AB „SEB lizingas“ apie turto praradimo ar pažeidimo aplinkybes ir kreiptis į draudiką dėl draudimo sumos išmokėjimo, tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, kad AB „SEB lizingas“ buvo pranešta apie negrąžinto turto buvimo vietą arba jo praradimą ir sugadinimą.

Teismas pripažino, kad nėra teisinio pagrindo sumažinti ieškovo prašomą priteisti skolą 134 153,56 Lt suma, kurią ieškovas gavo už parduotą turtą ir kurios apimtyje, anot atsakovų, turėjo būti padengti įsiskolinimai, nustatęs, kad parduoto turto likutinė vertė yra didesnė, nei turto pardavimo kaina.

Teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl 2614,57 Lt draudimo įmokų ir 1596,77 Lt priverstiniam draudimui turėtų išlaidų priteisimo, pripažinęs, kad tai yra pagrįstos ir teisėtos ieškovo išlaidos.  Teismas taip pat sutiko su ieškovu, kad pareiga laiku ir tinkamai apdrausti lizinguotą turtą ir užtikrinti, kad turto draudimas nepertraukiamai galios nuo faktiško turto atsiėmimo iš pardavėjo momento iki visų sutarties sąlygų įvykdymo teko lizingo gavėjui (t. y. BUAB „SAAS įranga“) (lizingo sutarčių bendrosios dalies Nr. 14.1. p.).

Teismas nustatė, kad ieškovas gavo atsakovų nurodytas draudimo išmokas, tačiau jos buvo panaudotos skolų dengimui, todėl atmetė atsakovų prašymą ieškovo prašomą priteisti skolą mažinti gautos draudimo išmokos dydžiu.

Teismas nusprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovų: 92 075,67 Lt skolos, 10 382,74 Lt delspinigių, 186 410,92 Lt turto likutinės vertės, 2614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų, 1596,77 Lt priverstiniam draudimui turėtų išlaidų. Iš viso  293 080, 67 Lt.

Teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindas priteisti šias palūkanas, anot teismo, yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Nurodė, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Apeliaciniu skundu atsakovai S. M. ir A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų ieškovui priteista 92 075,67 Lt skolos, 10 382 Lt delspinigių, 186 410,92 Lt turto likutinės vertės, 2614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų, 1596,77 Lt, 5 proc. metinės palūkanos nuo 286 086,37 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2010-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6862 Lt žyminio mokesčio, valstybei 87,05 Lt pašto išlaidų, ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo valstybei 6862 Lt žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Laidavimas yra pasibaigęs pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes buvo praleistas 3 mėnesių terminas ieškiniui pareikšti Lizingo sutartis ieškovas nutraukė vienašališkai prieš terminą nuo 2009 m. lapkričio 19 d., todėl visos trečiojo asmens prievolės pasibaigė 2009 m. lapkričio 27 d., o ieškinio padavimo terminas - 2010 m. vasario 27 d. Taigi ieškovas, pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo 2010 m. gegužės 17 d., praleido įstatyme numatytą terminą.
  2. Laidavimas pasibaigė pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį ir 6.79 straipsnį. Teismas nepagrįstai nesutiko su atsakovais, kad UAB „SAAS įranga“ einamųjų įmokų sumažinimas būsimų įmokų sąskaita laikytinas kaip lizingo sutarties pakeitimas, dėl kurio padidėja laiduotojų (atsakovų) atsakomybė. Tokiais pakeitimais buvo padidintos palūkanos, skaičiuojamos nuo nesumokėtų eilinių įmokų, taip pat 62 307,89 Lt suma nukelta į būsimus mokėjimus. Akivaizdu, kad toks sutarties pakeitimas padidino laiduotojų atsakomybę, todėl pagal laidavimo sutarties nuostatas (2.2 p.) pakeitimams ieškovas privalėjo gauti laiduotojų raštišką sutikimą laiduoti už lizingo gavėją pasikeitusiomis sąlygomis. Kadangi tokio sutikimo atsakovai nedavė, laidavimo sutartys laikytinos pasibaigusiomis.
  3. Nors visos lizingo sutartys buvo nutrauktos nuo 2009 m. lapkričio 19 d., prie tripliko pridėtame ieškovo beveik po metų – 2010 m. spalio 18 d. siųstame pranešime dėl mokėjimų vėlavimo ieškovas įspėja, kad nepadengus skolos iki 2010 m. spalio 28 d., AB „SEB lizingas“ bus priverstas priimti sprendimą dėl lizingo sutarčių nutraukimo prieš terminą. Anot apelianto, priešingai nei teigia ieškovas, šis pranešimas nebuvo siųstas automatiniu būdu, nes buvo pasirašytas AB „SEB lizingas“ turto valdymo departamento l. e. p. direktoriaus A. G.. Be to, šie pranešimai buvo ne vienetiniai. Todėl yra pagrindas manyti, jog lizingo sutartys buvo atnaujintos ir pagal jas buvo atliekami vėlesni mokėjimai. Tai taip pat patvirtina aplinkybė, jog 2009 m. lapkričio 19 dieną nutraukus lizingo sutartis, skolininkui UAB „SAAS įranga“ tolesniam naudojimui buvo paliktas automobilis Toyota Land Cruiser, kurį ieškovas atsiėmė tik praėjus 8 mėnesiams – 2010 m. birželio 29 d. Taigi nepagrįstai teismas nepripažino, kad lizingo sutarčių atnaujinimas iš esmės modifikavo UAB „SEB lizingas“ ir UAB „SAAS įranga“ prievoles lyginant su tomis, kurios atsirado 2009 m. lapkričio 19 d. nutraukus lizingo sutartis, nors iš esmės pasikeitė prievolių įvykdymo būdas ir dalykas. Anot apelianto, toks prievolės modifikavimas kai šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę, pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnė prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą, laikoma novacija. Todėl vadovaujantis CK 6.76 straipsniu ir CK 6.143 straipsnio 1 dalimi, laidavimo sutartys laikytinos pasibaigusiomis.
  4. Pagal CK 6.86 straipsnį, atsakovai, kaip laiduotojai, atleidžiami nuo atsakomybės vykdyti UAB „SAAS įranga“ prievoles pagal pasirašytas lizingo sutartis. Lizingo sutarčių 3.10 ir 3.11 punktų nuostatos suteikė AB „SEB lizingas“ pirmenybės teisę besąlygiškai patenkinti savo reikalavimus pagal visas lizingo sutartis, tiesioginio debeto būdu nusirašant įsiskolinimą sudarančias lėšas iš UAB „SAAS įranga“ sąskaitos. AB „SEB lizingas“ šiomis teisėmis nepasinaudojo, tokiu būdu iš esmės pablogino laiduotojų padėtį. UAB „SAAS įranga“ pajamos į sąskaitas iš vykdomosios veiklos – statybinių įrengimų nuomos – buvo pakankamos visiškai padengti įsiskolinimus pagal visas lizingo sutartis ar bent dalį išrašytų sąskaitų, tačiau ieškovas to nepadarė. Be to, byloje pateiktas išrašas iš UAB „SAAS įranga“ banko sąskaitos patvirtina, kad įmonė vykdė ūkinę – komercinę veiklą, gavo pajamas ir turėjo lėšų atsiskaitymams pagal ieškovo teikiamas sąskaitas.
  5. Ieškovo prašomos priteisti sumos yra nepagrįstos: 1) atsakovai pateikė įrodymų, kad po laidavimo pasirašymo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros neatitinka ieškovo pateiktų mokėjimų grafikų, kas tik patvirtina, kad ieškovas nepateikė teismui galiojančių grafikų kartu su atnaujintomis sutartimis. Ieškovas galimai klastoja dokumentus, stengdamasis pateikti teismui tokį grafiką, kuris pagrįstų ieškovo išrašomas sąskaitas, tačiau teismas nekreipė dėmesio į atsakovų prašymus kreiptis į prokuratūrą dėl dokumento suklastojimo; 2) ieškovo pateiktuose dokumentuose yra neatitikimų;  3) ieškovas siekia nuslėpti faktą, kad buvo atnaujintos sutartys su naujais grafikais, kuriose yra naujų UAB „SAAS įranga“ savininkų ar vadovų parašai; 4) teismas, priimdamas sprendimą dėl 186 410,92 Lt likutinės negrąžinto turto vertės, neatsižvelgė į ieškovo pateiktus dokumentinius įrodymus, patvirtinančius tiek ieškovo nepagrįstus skaičiavimus, tiek faktą, kad ieškovas dalies gautų lėšų iš turto pardavimo nepanaudojo skolos padengimui; 5) ieškovo reikalaujama priteisti 92 075,67 Lt skola yra niekuo nepagrįsta. Ieškovo siųstuose pranešimuose po lizingo sutarčių nutraukimo, ieškinyje ir po ieškinio pateikimo nurodytos skolos sumos kinta; 6) nepagrįstai buvo priteista likusi 10 382,74 Lt delspinigių suma, nes ieškovas be pagrindo išrašinėjo sąskaitas už automobilį Citroen Berlingo po šio turto perdavimo – priėmimo akto surašymo (2009 m. sausio 18 d.) iki 2009 m. lapkričio 19 d., dėl ko be pagrindo skaičiavo delspinigius, palūkanas ir draudimą.
  6. Ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių, kad gautus pinigus už pagal lizingo sutartis išperkamą parduotą turtą jis panaudojo įsiskolinimų dengimui, todėl skola turi būti mažinama 134 153,56 Lt suma.
  7. Teismas nevertino, kad ieškovas, parduodamas turtą už itin mažą kainą, elgėsi neprotingai, neatsakingai ir neapdairiai, dėl ko iš esmės padidino laiduotojų atsakomybę, todėl laidavimas laikomas pasibaigusiu.
  8. Atsakovai prašė, tačiau teismas nesutiko skirti byloje ekspertizės, kad būtų įvertintas realizuoto turto rinkos kaina, nors byloje pateikta duomenų, įrodančių, jog realizuoto turto rinkos kaina pardavimo metu buvo dešimteriopai didesnė.
  9. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl negrąžintos likutinės turto vertės – 186 410,92 Lt, tenkintinas visiškai, taip pat klaidingai nurodė, kad įrodymų, jog turto buvo grąžinta daugiau, negu nustatyta byloje, atsakovai nepateikė. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pats ieškovas patvirtino, jog jis pardavė daugiau UAB „SAAS įranga“ turto. Be to, atsakovai atleidžiami nuo atsakomybės vykdyti UAB „SAAS įranga“ prievoles, padengiant prašomą priteisti likutinę turto vertę (186 410,82 Lt) (CK 6.86 str.), nes ieškovas nepasinaudojo galimybe padengti savo reikalavimų dalį iš draudimo išmokos.
  10. Teismas nepagrįstai priteisė 6213,63 Lt pagal lizingo sutartį Nr. 2007-100548 negrąžinto turto vertės ir 4051,29 Lt priskaičiuotų delspinigių nuo neapmokėtos turto vertės, nes ieškovas, atsiėmęs vagonėlius, juos pardavė pusvelčiui, be to, iš gautos draudimo išmokos nepadengė visos pavogto statybinio vagonėlio vertės.
  11. Kadangi ieškovas ir trečiasis asmuo nepasinaudojo draudimo kompanijos, kuriose buvo draustas turtas, paslaugomis, nesikreipė į jas dėl draudimo išmokų praradus turtą, t. y. ieškovas nepasinaudojo galimybe padengti savo reikalavimų dalį iš draudimo išmokos, atsakovai neprivalo dengti šių draudimo išlaidų, kurias ieškovas prisiėmė savo nuožiūra ir sau nepalankiomis sąlygomis.
  12. Ieškovas, atsiimdamas turtą, nesurašydavo turto priėmimo – perdavimo aktų, taip pat neišrašydavo kreditinių PVM sąskaitų – faktūrų, tokiu būdu apskaitoje faktinį turto likutį, taigi ir reikalaujamos skolos likutį. Taip pat ieškovas neišrašė kreditinių PVM sąskaitų – faktūrų draudimo išmokų sumai, tokiu būdu iškreipdamas buhalterinius turto likučius.
  13. Nei byloje surinkta medžiaga, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė byloje pateiktais įrodymais, o rėmėsi ieškovo žodiniais paaiškinimais – kad sumų nesutapimai – tai buhalterijos arba programos klaida, bet bylos esmei tai įtakos neturi.
  14. Teismas neatkreipė dėmesio, kad reikalavimas atsakovams yra didesnis už reikalavimą skolininkui, nors pagal CK 6.78 straipsnį ieškovo reikalavimas negali būti didesnis laiduotojams, negu reikalavimas pagrindiniam skolininkui.
  15. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad po automobilio Citroen Berlingo (duomenys neskelbtini) pagal lizingo sutartį Nr. 2007-120081 atsiėmimo (2009-01-18) ieškovas ir toliau išrašinėjo PVM sąskaitas – faktūras už šį automobilį ir skaičiavo delspinigius. Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas turi būti mažinamas 6125,04 Lt suma.
  16. Teismas klaidingai teigia, jog atsakovai palūkanų dydžio neginčija. Faktas, kad atsakovai nesiėmė perskaičiuoti ieškovo reikalaujamų palūkanų, nepatvirtina, jog jų neginčija. Baigiamojoje kalboje atsakovai aiškiai nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo nepagrįstas. Atsakovai neprivalėjo palūkanų perskaičiuoti.
  17. Teismas nepagrįstai pakartotinai priteisė 2 614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų ir 1596,77 Lt, kurie jau buvo įtraukti į 92 075,67 Lt reikalavimą.
  18. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovų surinktų ir pateiktų įrodymų analizės bei skaičiavimų, pateiktų rašytiniuose paaiškinimuose, baigiamojoje kalboje ir priede prie baigiamosios kalbos. Teisėja turėjo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties.
  19. Ieškovas neaiškiomis aplinkybėmis iš UAB „SAAS įranga“ pasiėmė jau išpirktą turtą – modulinius pleištinius pastolius, ir ją realizavo, tačiau bankroto administratorius jokių veiksmų tam, kad tai ištirtų ir apgintų kreditorių interesus, nesiėmė. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas realizavo trečiojo asmens turtą, tačiau bankroto administratorius nesivargino išsiaiškinti, kaip tas turtas atsidūrė pas ieškovą ir kodėl jis buvo realizuotas už mažą kainą.
  20. Teismas, priteisdamas 5 proc. dydžio metines palūkanas, nepagrįstai nurodė, kad atsakovai naudojosi kreditoriaus lėšomis ir gavo iš to naudos. Atsakovai nesinaudojo nei lizinguotu turtu, nei gavo pajamų iš šio turto.

 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš apeliantų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pagal teismų praktiką, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Todėl nagrinėjamu atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalis netaikoma.
  2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiajam asmeniui atidėjus einamuosius lizingo mokėjimus, jo padėtis buvo ne pabloginta, o pagerinta. Be to, net jeigu ir būtų konstatuota, kad apeliantų atsakomybė padidėjo be jų sutikimo, apeliantai neįrodinėjo, kokia apimtimi padidėjo jų įsipareigojimai dėl pagrindinės prievolės pasikeitimo.
  3. 2010 m. spalio 18 d. pranešimas trečiajam asmeniui dėl skolos padengimo buvo parengtas ir išsiųstas automatiškai, nepatikrinus, kad sutartys su trečiuoju asmeniu yra jau nutrauktos ir buvo skirtas tik pareikalauti padengti įsiskolinimą. Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog sutartis buvo nutraukta nuo 2009 m. lapkričio 19 d.
  4. Apeliantai siekia įrodyti, kad ieškovas nepasinaudojo galimybe nurašyti pinigines lėšas nuo trečiojo asmens sąskaitos tiesioginio debeto būdu, neva dėl to apeliantai turėtų būti atleisti nuo atsakomybės (CK 6.86 str.). Tačiau apeliantai nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovui buvo reali galimybė sumažinti savo reikalavimą tokiu būdu (pvz., kad trečiojo asmens sąskaitoje buvo piniginių lėšų, kurias būtų buvę galima nurašyti). Be to, šį argumentą ieškovas iš apeliantų girdi pirmą kartą, todėl jo pateikimas apeliaciniame skunde pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalį.
  5. Nors apeliantai tvirtina, kad, jų nuomone, nesutampa prašomos priteisti sumos, tačiau ieškovui į bylą kartu su 2012 m. kovo 8 d. rašytiniais paaiškinimai pateikus atnaujintus mokėjimų grafikus, matyti, kad šios sumos iš esmės sutampa. Be to, apeliantai nepagrįstai siekia įrodyti, kad ieškovo reikalavimas byloje turėtų būti sumažintas suma, kurią ieškovas galimai gavo pardavęs iš trečiojo asmens atsiimtą jo lizinguotą turtą. Nei lizingo sutartys, nei joks teisės aktas nenumato, kad ieškovas privalėtų atlikti tokius apeliantų pageidaujamus veiksmus.
  6. Nors apeliantai teigia, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovo buvo sudaryta daugiau lizingo sutarčių, kurių objektu buvęs turtas buvo lizingo davėjo atsiimtas ir vėliau parduotas už atitinkamas sumas, šios aplinkybės nagrinėjamam ginčui neturi įtakos, nes ieškovas reikalauja iš atsakovų tik nuostolių, kilusių pardavus atsiimtą turtą - automobilį Citroen Berlingo (duomenys neskelbtini), priteisimo. Todėl apeliantų argumentai, neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė šio turto vertinimo ekspertizės, neturi teisinės reikšmės.
  7. Apeliantai iškraipo ieškovo teiginį, neva jis pripažino, kad dalis šio turto yra grąžinta, teigdamas, kad ir daugiau atsiimto turto yra parduota. Ieškovas kalbėjo apie tą turtą, kuris nėra dingęs ir kurio likutinės vertės jis priteisti neprašė, t. y. pačių atsakovų apeliaciniame skunde minimas turtas pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-030429, 2007-100548, 2007-120081, 2007-100740.
  8. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo priteisti prašytų draudimo įmokų. Pareiga laiku ir tinkamai apdrausti lizinguotą turtą ir užtikrinti, kad turto draudimas nepertraukiamai galios nuo faktiško jo atsiėmimo iš pardavėjo momento iki visų sutarties sąlygų įvykdymo, tenka lizingo gavėjui (t. y. BUAB „SAAS įranga“) (lizingo sutarčių bendrosios dalies Nr. 14.1. p.).
  9. Anot ieškovo, apeliantų minima aplinkybė, jog ieškovas neišrašė kreditinių PVM sąskaitų – faktūrų, bylos baigčiai ir įsiskolinimo dydžiui neturi jokios įtakos.
  10. Visi reikalavimai apeliantams ir bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui buvo detaliai paaiškinti ir netgi išskaidyti taip, kaip pageidavo apeliantai.
  11. Taip pat nagrinėjamos bylos baigčiai ir pirmosios instancijos teismo sprendimui neturi įtakos apeliantų teiginiai dėl trečiojo asmens bankroto administratoriaus užimtos pozicijos byloje.
  12. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, iš apeliantų priteistinos ir procesinės palūkanos.

 

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

 

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovas AB „SEB lizingas“ su trečiuoju asmeniu UAB „SAAS įranga“ 2006 m. lapkričio 20 d. – 2008 m. vasario 29 d. laikotarpiu sudarė                 13 finansinio lizingo sutarčių (14-108, 117-137 b. l., 1 t.; 160-169 b. l., 4 t.). UAB „SAAS įranga“  prievolėms pagal minėtas lizingo sutartis užtikrinti 2008 m. rugsėjo 26 d. buvo sudarytos laidavimo sutartys su atsakovais S. M. ir A. K. (109-114 b. l., 1 t.). Trečiajam asmeniui UAB „SAAS įranga“ netinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, ieškovas 2009 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 02-5616 įspėjo trečiąjį asmenį UAB „SAAS įranga“, kad jam nepadengus įsiskolinimo, lizingo sutartys bus nutrauktos nuo 2009 m. lapkričio 19 d. (115 b. l., 1 t.). Ieškovas taip pat kreipėsi į solidariuosius skolininkus - atsakovus dėl nesumokėtų privalomųjų mokėjimų bei delspinigių padengimo, tačiau atsakovai to nepadarė (117-118 b. l., 1 t.).

Nutraukus lizingo sutartis, ieškovas atgavo dalį lizinguoto turto ir jį realizavo (turto perdavimo ieškovui aktai (182-183 b. l., 1 t.; 26-30 b. l., 2 t.; 283-289 b. l., 4 t.).

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „SAAS įranga“ iškelta bankroto byla, o 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi BUAB „SAAS įranga“ bankroto byloje patvirtintas AB „SEB lizingas“ 346 490,09 Lt dydžio finansinis reikalavimas (38, 40 b. l., 2 t.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar yra teisinis pagrindas ieškovui UAB „DNB lizingas“ (lizingo davėjui) iš atsakovų S. M. ir A. K. (laiduotojų) priteisti pagal lizingo sutartis susidariusį trečiojo asmens UAB „SAAS įranga“ (lizingo gavėjo) įsiskolinimą.

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 92 075,67 Lt skolos (susidedančios iš 80 870,03 Lt neapmokėtų vertės dengimų, 6 994,30 Lt pradelstų palūkanų, 2 614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų, 1 596 ,77 Lt AB „SEB lizingas“ turėtų turto draudimo išlaidų (207 b. l., 4 t.), 39 218,49 Lt delspinigių (256-275 b. l., 4 t.), 3 561,99 Lt nuostolių pagal finansinio lizingo sutartį   Nr. 2007-120081 (182 b. l., 1 t.), 186 410,92 Lt turto likutinės vertės (171 b. l., 1 t.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti dalį prašomų priteisti delspinigių ir 3561,99 Lt nuostolių pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120081.

Paduotu apeliaciniu skundu atsakovai ginčija sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti likusias ieškovo prašomas priteisti sumas.

Apeliacine tvarka pagal atsakovų apeliacinį skundą išnagrinėjusi bylą,  CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą vertina pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

 

Dėl laidavimo pasibaigimo

 

Bendroji taisyklė, nustatanti laidavimo pabaigą, įtvirtinta CK 6.87 straipsnio 1 dalyje – laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. Tai atitinka laidavimo, kaip akcesorinės prievolės pobūdį, reiškiantį, kad laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Tačiau tam tikrais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau, pagrindinei prievolei dar galiojant. Priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai (CK 6.88, 6.89 str.). Tai, kokia atsakovų suteikto laidavimo rūšis yra nagrinėjamu atveju, nustatytina aiškinant ginčijamos sutarties sąlygas, vadovaujantis CK įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio                                          14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004).

Atsakovų teigimu, laidavimas pasibaigė pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatą: lizingo sutartys buvo nutrauktos vienašališkai prieš terminą nuo 2009 m. lapkričio 19 d., todėl UAB „SAAS įranga“ 2009 m. lapkričio 19 d. atsirado prievolė įvykdyti lizingo sutarčių sąlygas dėl sutarčių nutraukimo pasekmių, t. y. per vieną savaitę nuo sutarties nutraukimo sumokėti turėtus mokėjimus bei per 3 darbo dienas grąžinti turtą. Taigi, visos dėl finansinio lizingo sutarčių nutraukimo atsiradusios trečiojo asmens UAB „SAAS įranga“ prievolės, pasak atsakovų, pasibaigė 2009 m. lapkričio 27 d., ieškinio padavimo terminas pasibaigė 2010 m. vasario 27 d., tačiau ieškovo pareiškimas dėl įsakymo išdavimo buvo paduotas teismui 2010 m. gegužės 17 d., todėl buvo praleistas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas.

Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatą, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarčių 6.2 punktais laidavimo sutarčių šalys susitarė, jog laidavimo sutartys įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško ir galutinio prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo. Lizingo sutarčių 2.1 punkte buvo nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško joje numatytų sąlygų įvykdymo arba jos nutraukimo vadovaujantis sutartyje nustatyta tvarka.

Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tuo atveju, kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, CK 6.88 straipsnis negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju laidavimo terminas yra apibrėžtas visų pagal lizingo sutartis skolininko prisiimtų įsipareigojimų įvykdymu. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas tokių teisinių padarinių siekė laisva valia. Susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, yra išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, taigi apeliantų argumentas, kad jų prievolė pagal laidavimo sutartis pasibaigė, vadovaujantis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi, yra nepagrįstas.

Nors UAB „SAAS įranga“ nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, lizingo sutartys buvo nutrauktos prieš terminą, laidavimais užtikrintos lizingo sutartimis trečiojo asmens prisiimtos prievolės nepasibaigė, o kartu nepasibaigė ir laidavimo sutarčių galiojimas, todėl aplinkybė, jog su trečiuoju asmeniu sudarytos sutartys buvo nutrauktos nuo 2009 m. lapkričio 19 d., neturi reikšmės, nes nutraukus lizingo sutartis atsakovams, kaip laiduotojams, neišnyko pareiga vykdyti trečiojo asmens neįvykdytas prievoles ieškovui. Be to, nėra pagrindo sutikti su atsakovais, jog visos dėl finansinio lizingo sutarčių nutraukimo UAB „SAAS įranga“ prievolės pasibaigė 2009 m. lapkričio 27 d., nes bylos duomenys patvirtina, jog sutartinių įsipareigojimų, atsiradusių nutraukus lizingo sutartis, trečiasis asmuo tinkamai neįvykdė  (žr. lizingo sutarčių bendrosios dalies 18 ir 19 dalis), o pagal CK 6.221 straipsnio nuostatą, teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas, sutarties nutraukimas nepanaikina.

Laidavimo sutarčių 2.2 punktais atsakovai, kaip laiduotojai, taip pat įsipareigojo vykdyti lizingo gavėjo neįvykdytas prievoles pagal lizingo sutartį su visais pakeitimais ir papildymais. Taip pat sutarta, jog laiduotojui turi būti pateikti tokie lizingo sutarties pakeitimai ir papildymai, o tuo atveju, kai lizingo sutartis pakeičiama ar papildoma taip, kad padidėja laiduotojo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, turi būti gautas jo raštiškas sutikimas laiduoti už lizingo gavėją pasikeitusiomis sąlygomis.

Apeliantų teigimu, lizingo sutarčių pakeitimais, t. y. būsimųjų įmokų padidinimais lizingo gavėjui palengvinant einamųjų įmokų mokėjimą, buvo padidinta jų, kaip laiduotojų atsakomybė, 62 307,89 Lt sumai, nes dalis mokėjimų buvo nukelta į būsimus mokėjimus.

CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Pažymėtina, kad ši norma reguliuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011), taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas, laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių laiduotojui atsiranda nepalankūs padariniai, galima konstatuoti, kad laiduotojas tokiomis sąlygomis nelaidavo ir nebūtų laidavęs, todėl jo prievolė pripažįstama pasibaigusia, nes neatitinka jo išreikštos valios sudaryti laidavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būsimųjų įmokų padidinimas lizingo gavėjui, palengvinant einamųjų įmokų mokėjimą, negali būti laikomas padidinančiu laiduotojų atsakomybę. Tokie lizingo sutarčių pakeitimai papildomų įsipareigojimų laiduotojui nesukėlė, jo atsakomybė nepadidėjo ir kitų laiduotojui nepalankių pasekmių neatsirado. Pakeitimais lizingo gavėjui buvo sudarytos palankesnės sąlygos vykdyti lizingo sutartis sunkiu jam laikotarpiu. Vien tai, kad dalis mokėjimų buvo išdėstyta vėlesniam laikotarpiui, pagrindo teigti, jog laiduotojams buvo padidinta atsakomybė nesudaro, nes pakeitimais papildomų įsipareigojimų nebuvo prisiimta, o esamų įsipareigojimų vykdymas jais buvo išdėstytas palankesnėmis lizingo gavėjui sąlygomis. Be to, negalima atmesti galimybės, jog nesudarius aptariamų lizingo sutarčių pakeitimų, laiku atlikti mokėjimų pagal pirminį grafiką trečiasis asmuo nebūtų galėjęs, dėl ko būtų papildomai skaičiuojami delspinigiai, taip galėjo dar padidėti trečiojo asmens įsiskolinimai, už kurių tinkamą įvykdymą, kaip solidarūs skolininkai, atsakytų ir atsakovai. Argumentų, jog dėl šio pakeitimo padidėjo palūkanos, konkrečiais įrodymais ir paskaičiavimais apeliantai nepagrindė. Dėl šių priežasčių sutikti su atsakovais, jog lizingo sutarčių pakeitimais buvo padidinta jų atsakomybė, nėra pagrindo.

Taigi pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog pasirašyti nauji mokėjimo grafikai – sąskaitos, pagal ieškovo sprendimus UAB „SAAS įranga“ atidėti 50 proc. vertės dengimai 2009 m balandžio – rugsėjo mėn., bei sukauptos vertės dengimų sumos išdėstymas per likusį laikotarpį, nekeičiant galutinio termino, esminės įtakos laiduotojų atsakomybei neturėjo, nes nei mokėjimų apimtis, nei galutinis terminas nepasikeitė, o atsakovai šios išvados nepaneigė.

 

Dėl lizingo sutarčių atnaujinimo

 

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad lizingo sutartys nebuvo atnaujintos, apeliantai nepaneigė. Byloje surinkti duomenys, kaip antai, 2009 m. lapkričio 11 d. raštas, iš kurio matyti, jog ieškovas įspėjo trečiąjį asmenį, kad jam nevykdant įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, šios sutartys bus nutrauktos nuo 2009 m. lapkričio 19 d., duomenys apie dalies lizinguoto turto atsiėmimą ir jų realizavimą, apeliantų teiginius apie lizingo sutarčių atnaujinimą paneigia. Šiuo atveju vien aplinkybė, kad 2010 m. spalio 18 d. buvo išsiųstas įspėjimas apie sutarčių nutraukimą, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog sutartys buvo atnaujintos. Tuo labiau, kad ieškovas pripažino, jog šis dokumentas buvo išsiųstas per klaidą. Kita vertus, šio dokumento išsiuntimas nepaneigia, jog trečiasis asmuo nevykdė prievolių pagal ginčo lizingo sutartis ir dėl to susidarė įsiskolinimas, už kurį atsakovai turi atsakyti kaip laiduotojai.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad lizingo sutartys buvo atnaujintos ir modifikuotos, nes tai tik deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Aplinkybės, kad lizingo sutartys buvo atnaujintos, neįrodo ir atsakovų pateikta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties kopija, nes iš jos turinio neaišku, ar ieškinys buvo susijęs su nagrinėjamoje byloje analizuojamomis lizingo sutartimis, be to, šia teismo nutartimi ieškinys buvo grąžintas ieškovui ir ji nebuvo panaikinta. Taigi joks prejudicinis teismo sprendimas, reikšmingas nagrinėjant šią bylą, nebuvo priimtas.

 

Dėl laiduotojų atleidimo nuo atsakomybės

 

CK 6.85 straipsnyje, reglamentuojančiame laiduotojo atleidimą nuo atsakomybės, nustatyta, kad kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė.

Atsakovai, gindamiesi nuo civilinės atsakomybės pagal minėtą teisės normą, apeliuoja į lizingo sutarčių 3.10 punktą, kuriame nustatyta, jog klientas besąlygiškai ir neatšaukiamai sutinka, kad jam delsiant sumokėti sutartyje numatytus mokėjimus ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų, bankai, kuriuose klientas turi sąskaitas, pagal SEB lizingo pateiktą vieną ar daugiau debeto pervedimų nurašytų nurodytas piniginių lėšų sumas nuo visų kliento sąskaitų litais ir/arba užsienio valiuta ir pervestų jas SEB lizingui įsiskolinimams pagal sutartį dengti. Apeliantų teigimu, ieškovas šia teise nepasinaudojo, nors byloje yra pateiktos UAB „SAAS įranga“ banko sąskaitos, iš kurių matyti, kad įmonės vykdė ūkinę – komercinę veiklą, gavo pajamas ir turėjo lėšų atsiskaitymams.

Teisėjų kolegija pažymi, jog lizingo sutartyse nenustatyta, kad ieškovas privalo pasinaudoti 3.10 punkte numatyta galimybe nusirašyti lėšų iš bankuose esamų UAB „SAAS įranga“ sąskaitų skoloms padengti, kai lizingo gavėjas nevykdo savo piniginių prievolių. Todėl šio punkto nuostata turi būti vertinama kaip ieškovo teisė, o ne kaip pareiga. Be to, ginčo laidavimo sutartyse nenumatyta sąlyga, jog laiduotojai atsakys už lizingo gavėjo neįvykdytas prievoles tik tuo atveju, kai lizingo davėjas pasinaudos lizingo sutarčių 3.10 punkte numatyta teise. Todėl nėra pagrindo atsakovus atleisti nuo atsakomybės CK 6.85 straipsnyje numatytu pagrindu.

 

Dėl 92 075,67 Lt skolos

 

Pagal finansinio lizingo sutarčių bendrosios dalies 3.3. punktą, klientas (t. y. UAB „SAAS įranga“) įsipareigojo sumokėti SEB lizingui turto vertės dengimo mokesčio, priskaičiuotų palūkanų bei (taikoma Klientui pasirinkus SEB lizingo draudimo paslaugą) Draudimo įmokos sumą Mokėjimo grafike-sąskaitoje nustatytą mokėjimo datą. Kaip matyti iš lizingo sutarčių, UAB „SAAS įranga“ buvo pasirinkusi AB „SEB lizingas“ draudimo paslaugą, todėl periodinės draudimo įmokos buvo išdėstytos atskiroje Mokėjimo sąskaitų grafoje „Draudimas“. Pagal lizingo sutarčių bendrosios dalies 18.6., 18.6.3. punktus, SEB lizingui nutraukus šias sutartis, Klientas (t. y. UAB „SAAS įranga“) privalo per vieną savaitę nuo Sutarties nutraukimo dienos sumokėti SEB lizingui visus iki Sutarties nutraukimo dienos Kliento turėtus sumokėti mokėjimus. Sutartys buvo nutrauktos nuo 2009 m. lapkričio 19 d. Pagal lizingo sutarčių bendrosios dalies 18.6., 18.6.1. p., 19.1. p. Klientas (t. y. UAB „SAAS įranga“) nuo Sutarties nutraukimo dienos netenka teisės naudoti Turto ir privalo jį grąžinti SEB lizingui bei perduoti visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos. Kaip minėta, dalis lizinguoto turto iki šiol nėra grąžinta.

CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau, kaip jau minėta, nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.221 str. 2 d.). Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti.

Teismas, vadovaudamasis minėtos finansinio lizingo sutarčių bendrosios dalies sąlygomis ir civilinio įstatymo teisės normomis, tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 92 075,67 Lt, kurią sudaro 80 870,03 Lt neapmokėtų vertės dengimų, 6994,30 Lt pradelstų palūkanų, 2614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų, 1596,77 Lt kitų mokėjimų – t. y. AB „SEB lizingas“ turto draudimui turėtų išlaidų. Teismas nurodė, kad šis reikalavimas yra patvirtintas byloje esančiais įrodymais, t. y. pažyma apie UAB „SAAS įranga“ įsiskolinimus, kurioje nurodytos nesumokėtų turto vertės dengimų, palūkanų, draudimo įmokų bei priverstiniam draudimui turėtų išlaidų sumos (181 b. l., 1 t., 207 b. l., 4 t.), ieškovo pateiktomis sąskaitomis – faktūromis UAB „SAAS įranga“ (208-235, 4 t.), UAB „SAAS įranga“ visų atliktų mokėjimų nuo lizingo sutarčių sudarymo pradžios suvestine (4-12 b. l., 1 t., 3 t., 1-143 b. l., 4 t.).

Atsakovai savo apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros neatitinka pateiktų mokėjimo grafikų ir kad pateikti atnaujintus mokėjimo grafikus ieškovas vengė (20-23 b. l., 6 t.). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kartu su 2012 m. kovo 8 d. rašytiniais paaiškinimais ieškovas yra pateikęs atnaujintus mokėjimų grafikus (44-97 b. l., 6 t.). Šiuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad dėl netinkamo archyvavimo nėra galimybės pateikti Finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-020464 paskutinės mokėjimo grafiko – sąskaitos versijos Nr. 8 ir Finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-100548 paskutinės mokėjimo grafiko – sąskaitos versijos Nr. 4. Ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius, jog buvo nuspręsta UAB „SAAS įranga“ atidėti 50 proc. vertės dengimus 2009 m. balandžio – rugsėjo mėn., o sukauptą vertės dengimų sumą išdėstyti per likusį laikotarpį nekeičiant galutinio termino (98-100 b. l., 6 t.). Šiuo atveju tai, kad nebuvo pateikti visi mokėjimo grafikai, kad mokėjimų grafikuose ir PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos sumos nėra identiškos nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ieškovo prašomos priteisti sumos yra nepagrįstos, nes išrašytos PVM sąskaitos – faktūros trečiojo asmens nebuvo ginčijamos, taigi, buvo pripažįstamos, kaip išrašytos pagrįstai. Be to, sumų neatitikimai galėjo susidaryti ir dėl to, kad metinių palūkanų norma buvo perskaičiuojama kiekvienų metų kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d., vadovaujantis šią datą galiojančia LIBOR EUR 6 mėn. reikšme ir nauji mokėjimo grafikai – sąskaitos nebuvo dėl to sudarinėjamos (žr. pridėtų mokėjimų grafikų-sąskaitų pastabas).

Apeliantai taip pat teigia, kad ieškovo pateiktoje UAB „SAAS įranga“ atliktų mokėjimų suvestinėje nurodyta 1 276 625,46 Lt suma (252-255 b. l., 4 t.), o iš 2010 m. rugsėjo 17 d. ataskaitos matyti, kad lizingo sutarčių pradinė kaina sudaro – 390 938,30 EUR (171 b. l., 1 t.), kas sudaro 1 349 831,76 Lt. Todėl, anot atsakovų, skirtumas tarp sumokėtų sumų ir lizingo sutarčių pradinės kainos yra 73 206,30 Lt. Taigi, anot jų, nėra aišku, kokiu būdu ieškovas paskaičiavo 92 075,67 Lt skolos ir 186 410,92 Lt negrąžintos likutinės turto vertės.

Su tokiu atsakovų suvestinių aiškinimu nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš 2010 m. rugsėjo 17 d. ataskaitos, trečiajam asmeniui buvo paskaičiuoti delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti pagal finansines lizingo sutartis išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Taigi, trečiasis asmuo kai kurias PVM sąskaitas – faktūras apmokėdavo nepilnai. Todėl UAB „SAAS įranga“ mokėjimų suvestinėje nurodyti mokėjimai galėjo būti panaudoti ne tik lizinguoto turto vertei padengti (galėjo būti dengiami jau minėti delspinigiai, taip pat palūkanos). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog                   AB „SEB lizingas“ pateiktoje UAB „SAAS įranga“ mokėjimų suvestinėje (252-255 b. l., 4 t.) ir bankroto administratoriaus pateiktoje mokėjimų pavedimų AB „SEB lizingas“ išrašų suvestinėje  (3-5 b. l., 3 t.) nurodytų sumų neatitikimai susidarė dėl to, kad administratoriaus pateiktoje suvestinėje nebuvo įtraukti UAB „Statnuoma“ vykdyti mokėjimai, be to, buvo praleisti kai kurie trečiojo asmens atlikti mokėjimai, kaip antai, 2007 m. liepos 10 d. buvo įvykdytas 10 000 Lt pavedimas ieškovui, tačiau ši suma nebuvo įtraukta į bankroto administratoriaus pateiktą suvestinę (116 b. l., 3 t.). Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog bankroto administratoriaus pateiktos suvestinės duomenys neatitinka ieškovo pateiktos suvestinės duomenų.

Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė ieškovo UAB „SAAS įranga“ direktoriui adresuotus 2011 m. spalio 25 d. (40-41 b. l., 7 t.) ir 2012 m. kovo 20 d. pranešimus (44-45 b. l., 7 t.), kuriuose yra nurodyta didesnė, nei ieškovas yra nurodęs ieškinyje, įsiskolinimo suma, be to, pačiuose pranešimuose sumų dydžiai skiriasi. Tačiau nagrinėjamu atveju šie pranešimai neturi jokios teisinės reikšmės, vertinant ieškovo pareikšto reikalavimo dėl 92 075,67 Lt įsiskolinimo priteisimo pagrįstumą, nes pranešimuose nurodytos skolos apima ir tas skolas, kurios susidarė neapmokėjus PVM sąskaitų – faktūrų, dėl kurių šioje byloje ginčo nėra (ieškovo reikalavimai nėra grindžiami kai kuriomis pranešimuose nurodytomis PVM sąskaitomis – faktūromis).

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog jie pirmosios instancijos teisme neginčijo palūkanų dydžio, teigdami, jog motyvai dėl palūkanų nepagrįstumo buvo nurodyti baigiamųjų kalbų 10.5 punkte (144 b. l., 6 t.). Tačiau, įvertinus šio punkto turinį, akivaizdu, jog jis iš esmės yra skirtas delspinigių nepagrįstumui motyvuoti. Šis punktas su palūkanomis susijęs tik tiek, jog jame buvo nurodyta, kad skolininko mokėjimai turėjo būti panaudoti ne nepagrįstai paskaičiuotiems delspinigiams, bet palūkanoms padengti. Be to, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovais, jog ginčijant paskaičiuotas palūkanas, jiems nebuvo pareigos detalizuoti (pateikti paskaičiavimus), kokioje apimtyje turėjo būti padengtos palūkanos. Taigi yra pagrindas pripažinti, jog atsakovai neįrodė pirmosios instancijos teismo priteistų palūkanų nepagrįstumo (CPK 178 str.). Be to, 2012 m. spalio 23 d. papildomuose ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose per klaidą nebuvo įtrauktos palūkanos, paskaičiuotos pagal lizingo sutartį Nr. 2007-120081-07 (žr. 207 b. l., 4 t., 190 b. l., 6 t.), todėl susumavus šiuose paaiškinimuose nurodytas palūkanas pagal ginčo lizingo sutartis suma gavosi mažesnė, nei nurodyta lentelėje.

Atsakovų argumentai, kad ieškovas yra pateikęs suklastotus mokėjimo grafikus, yra nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl atmetami.

 

Dėl 39 218,49 Lt delspinigių

 

Apeliantai sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pritaikius ieškinio senatį, 28 835,75 Lt delspinigių buvo nuspręsta nepriteisti. Tačiau, atsakovų nuomone, teismas neturėjo priteisti ir likusios delspinigių sumos (10 382,74 Lt), nes ieškovas be pagrindo išrašinėjęs sąskaitas už automobilį Citroen Berlingo (duomenys neskelbtini) pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120081 (30 b. l., 2 t.) iki 2009 m. lapkričio 19 d., nes automobilis buvo atsiimtas 2009 m. sausio 18 d. 

Kaip matyti iš ieškovo pateikto įsiskolinimo detalizavimo (185 b. l., 6 t.), pagal lizingo sutartį Nr. 2007-120081 ieškovas iš viso prašė priteisti 297,07 Lt delspinigių. Dalį šios sumos, t. y. 280,54 Lt, teismas atsisakė priteisti, taikydamas ieškinio senatį. Likusi nepriteista delspinigių suma yra paskaičiuota pagal kitas lizingo sutartis, tačiau dėl jų nepagrįstumo apeliantai atskirų nesutikimo argumentų apeliaciniame skunde nenurodė, taigi yra pagrindas pasisakyti tik dėl 16,53 Lt delspinigių pagrįstumo, nes apeliantų argumentai yra susiję tik su finansinio lizingo sutartimi         Nr. 2007-120081.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos ir iš ieškovo teiginių yra pagrindas daryti išvadą, jog lizingo sutartis Nr. 2007-120081 nebuvo nutraukta 2009 m. sausio 18 d. Aplinkybę, jog trečiasis asmuo ketino išsipirkti lizinguotą turtą ir po 2009 m. sausio 18 d. įrodo UAB „SAAS įranga“ ieškovui adresuotas 2009 m. kovo 25 d. prašymas pratęsti mokėjimo grafikų terminus pagal sudarytas lizingo sutartis, tarp jų ir Nr. 2007-120081 (100 b. l., 6 t.). Todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas nepagrįstai po 2009 m. sausio 18 d. buvo išrašęs trečiajam asmeniui PVM sąskaitas-faktūras, nes nenutrauktą (galiojančią) lizingo sutartį trečiasis asmuo privalėjo vykdyti.

Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteista 10 382,74 Lt delspinigių.    

 

Dėl 186 410,92 Lt turto likutinės (neišmokėtos) vertės

 

Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatą, tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas butų tinkamai įvykdęs sutartį. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Šiuo atveju nei įstatyme, nei laidavimo sutartyse sąlygų, ribojančių laiduotojų atsakomybę pagrindinio skolininko lizingo sutarčių pažeidimo atveju nenustatyta. Dėl to ieškovas turi teisę reikalauti priteisti visų jo patirtų nuostolių, kurie atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, atlyginimą.

Ieškovas prašė priteisti lizinguotų daiktų likutinę vertę: 8429,40 Lt pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-110283 (lizingo dalykas - pastoliai 2003 m. 1 vnt.); 85 956,02 Lt pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-020464 (lizingo dalykas – statybiniai klojiniai 2006 m. 1vnt.); 6213,63 Lt pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-100548 (lizingo dalykas – statybiniai vagonėliai 11vnt. 2004 m. 1vnt.); 6510,29 Lt pagal  Finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120173 (lizingo dalykas –VW Touareg 3, 2i V6 2003m. 1vnt.); 15 567,90 Lt  pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-010525 (lizingo dalykas – mobilūs bokštiniai pastoliai 2008 m. 1vnt.); 63 733,68 Lt pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-020570 (lizingo dalykas –pastoliai 810kv. m. 2008m. 1vnt.). (žr. 171 b. l., 1 t.).

              Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti 186 410,92 Lt turto likutinės vertės tenkino visa apimtimi.    

Apeliantai teigia, jog ieškovo reikalavimas  turėjo būti sumažintas suma, kuri buvo gauta 2010 metais pardavus pagal lizingo sutartis išperkamą turtą. Šiam argumentui pagrįsti atsakovai  remiasi ieškovo į bylą pateiktais duomenimis: lentele, PVM sąskaitomis – faktūromis (283-287 b. l., 4 t.). Iš šių duomenų matyti, kad 2010 m. buvo parduotas šis lizinguotas turtas: sunkvežimis DAF pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-030429; automobilis Citroen Berlingo pagal finansinio lizingo sutartį 2007-120081; automobilis Toyota Land Cruizer pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120424; konteinerio tipo namelis pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-100740. Į reikalavimą dėl 186 410,92 Lt turto likutinės vertės priteisimo ieškovas nėra įtraukęs neišmokėtos lizinguoto turto pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-030429, 2007-120081, Nr. 2007-120424, Nr. 2007-100740 likutinės vertės (žr. 171 b. l., 1 t.). Be to, iš pateikto ieškovo paskaičiavimo matyti, kad pardavus lizinguotą turtą, gautų sumų nepakako visai likutinei turto vertei padengti, todėl nebuvo teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui gautų pajamų suma padengti ieškovo prašomą priteisti skolą. 

Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų teiginius, jog ieškovas 2010 metais  realizuotą turtą pardavė už itin mažą kainą, nes atsakovų pateikti į bylą duomenys (208-209 b. l., 2 t., 74-81, 83-100, 103-118 b. l., 5 t.) nelaikytini pakankamais duomenimis įrodyti šias aplinkybes. Pažymėtina, kad nustatant parduodamo turto kainą, atsižvelgiama į konkretaus turto būklę, nusidėvėjimo lygį, galimybę jį naudoti pagal paskirtį ir pan. Šiuo atveju atsakovų pateikti duomenys neįrodo, jog konkretų turtą, įvertinus jo pardavimo momentu buvusią techninę būklę, ieškovas galėjoparduoti už didesnę kainą (CPK 178 str.). Be to, apeliantai, būdami betarpiškai susiję su skolininku, tuo labiau būdami laiduotojai, turėjo būti suinteresuoti turto pardavimu kuo didesne kaina ir kreditoriaus nuostolių sumažinimu, turėjo galimybę aktyviai dalyvauti realizuojant ginčo turtą, tačiau įrodymų apie jų iniciatyvą siekti sumažinti ieškovo nuostolius, nepateikta.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė ekspertizės, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo apribotos atsakovų teisės į tinkamą procesą byloje ir dėl to netinkami buvo išspręstas ginčijamų nuostolių atlyginimo klausimas. Eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl atsakovai bylos aplinkybes galėjo įrodinėti kitų įrodinėjimo priemonių pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimą ar ekspertizę, nereiškia (ne visada reiškia), kad daiktas gali būti už nustatytą kainą parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali būti daug mažesnė arba didesnė. Tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai ar jų visuma: turto vertinimo atlikimo metodika (buvo lyginami skelbimai informaciniuose šaltiniuose ar realiai įvykę sandoriai, vertinamas atliktas visos šalies ar atskirų regionų mastu ir pan.), daikto specifika, staigus ekonominės padėties pasikeitimas šalyje, laikotarpis nuo daikto vertės nustatymo iki jo pardavimo bei kitos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių daikto vertė gali kisti (sumažėti ar padidėti). Be to, kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai Lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė Lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio Lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013).

Apeliantai nepaneigė ieškovo reikalavimo priteisti 6213,63 Lt negrąžinto turto vertės pagal lizingo sutartį Nr. 2007-100548 pagrįstumo. Iš tiesų, iš ieškovo pateiktos lentelės „Kliento mokėjimai - dengimai“ 99 eilutės matyti, kad ieškovas gavo 24 752,40 Lt dydžio draudimo išmoką ir jos dalis – iš viso 5755,05 Lt, buvo panaudota turto vertei pagal sutartį Nr. 2007-100548 dengti (95-96 b. l., 2 t.). Tačiau prie apeliacinio skundo pateikta 2009 m. liepos 28 d. pažyma (50 b. l., 7 t.) neįrodo, jog draudimo bendrovė už statybinį vagonėlį, trečiajam asmeniui lizinguotą pagal lizingo sutartį Nr. 2007-100548, išmokėjo būtent 11 131,40 Lt dydžio draudimo išmoką, nes pažyma yra sudaryta UAB „SAAS įranga“ vardu ir joje atsispindi pavogto turto likutinė vertė be PVM 2009 m. balandžio 1 dienai. Kadangi šis dokumentas sudarytas ne draudimo paslaugas teikiančios bendrovės, nėra pagrindo spręsti, jog buvo priimtas sprendimas išmokėti būtent tokio dydžio draudimo išmoką. Be to, iš jau minėtos „Kliento mokėjimai - dengimo“ lentelės matyti, jog visa 24 752,40 Lt draudimo išmoka buvo panaudota skolų dengimams. Taigi ieškovo pateiktų duomenų ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog visos draudimo išmokos buvo panaudotos skolų dengimui, apeliantai nepaneigė.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad būtent UAB „SAAS įranga“ privalėjo tinkamai įvykdyti savo sutartinę prievolę ir grąžinti visą lizinguotą turtą, o atsitikus draudiminiam įvykiui, turėjo pareigą nedelsiant, raštu informuoti AB „SEB lizingas“ apie turto praradimo ar pažeidimo aplinkybes ir kreiptis į draudiką dėl draudimo sumos išmokėjimo (CK 6.1012 str.). Apeliantų nuoroda į byloje esančius dokumentus: G. L. atsiliepimą, Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartį, antstolio sprendimo įvykdymo negalimumo aktą, ilgalaikio turto sąrašą ir transporto priemonių draudimo liudijimus (131-138 b. l., 5 t.) neįrodo, kad ieškovas buvo informuotas apie dingusį turtą, be to, šių duomenų pagrindu negalima spręsti, jog iš tiesų buvo pagrindas kreiptis į draudimo bendrovę, t. y. kad buvo įvykęs draudiminis įvykis. Minėti duomenys patvirtina tik tai, kad bankroto administratoriui nebuvo perduota dalis UAB „SAAS įranga“ turto. Be to, lizingo sutartyse lizingo gavėjui yra nustatyta pareiga atsitikus draudiminiam įvykiui nedelsiant raštu informuoti SEB lizingą apie turto praradimą ar pažeidimo aplinkybes (lizingo sutarčių bendrosios dalies 14.9 p.). Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ieškovas buvo informuotas apie įvykusius draudiminius įvykius, todėl faktiškai nedisponuodamas turtu, ieškovas neturėjo galimybių sužinoti apie šio turto buvimo vietą ar būklę.

Teiginio, kad pagal ginčo lizingo sutartis ieškovui buvo grąžinta daugiau lizinguoto turto, nei nurodė ieškovas, apeliantai nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Tai, kad ant turto priėmimo – perdavimo aktų nėra UAB „SAAS įranga“ atstovų parašų, savaime nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovas pagal ginčo sutartis atsiėmė daugiau turto, nei yra nurodęs ieškovas. Pažymėtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas paaiškino, jog jis, teigdamas, kad buvo atsiimta daugiau turto, turėjo omenyje tą turtą, kuris nėra dingęs ir kurio likutinės vertės jis priteisti neprašė.

Teisėjų kolegija pritaria ieškovo teiginiui, jog aplinkybė, kad ieškovas neišrašė kreditinių PVM sąskaitų – faktūrų, teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi. Ši aplinkybė negali paneigti įsiskolinimo egzistavimo.

 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

 

Pirmosios instancijos teismas 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas priteisė pagrįstai.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų, yra išaiškinęs, jog neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės. Jos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jų, kaip civilinės atsakomybės netesybų forma, mokėjimas kildintinas iš paties laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant galiojančiai jo papildomai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tokia pat taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai laiduotojo pareiga vykdyti savo asmeninę prievolę kyla dėl to, kad suėjus prievolės įvykdymo terminui, dėl bankroto bylos iškėlimo skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (ĮBĮ 16 str.). Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tokia laiduotojo prievolė sumokėti procesines palūkanas yra grindžiama jo, kaip laiduotojo, asmeninės prievolės pažeidimu. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo. Prievolę sumokėti procesines palūkanas kreditoriui įvykdęs laiduotojas neįgyja teisės reikalauti iš skolininko sumokėtos procesinių palūkanų sumos, nes tokių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Akcentuotina tai, kad bankroto bylos iškėlimo ir reikalavimo įvykdyti užtikrintą prievolę laiduotojui pareiškimo momentai gali nesutapti, bet visais atvejais procesinės palūkanos laiduotojui už jo paties prievolės termino praleidimą pradedamos skaičiuoti nuo reikalavimo jam pareiškimo priėmimo nagrinėti teisme (CK6.37 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio       29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

 

Apeliantai teigia, jog jiems šioje byloje pareikštas reikalavimas yra didesnis, nei reikalavimas, pareikštas lizingo gavėjui UAB „SAAS įranga“ bankroto byloje.

Su tokiu teiginiu sutikti nėra pagrindo.

Visų pirma, teismo nutartyje, kuria patvirtintas BUAB „SAAS įranga“ kreditorių sąrašas, AB „SEB lizingas“ yra įtrauktas su 346 490,09 Lt dydžio finansiniu reikalavimu (40 b. l., 2 t.), tuo tarpu šioje byloje iš atsakovų, kaip laiduotojų, pirmosios instancijos teismo priteista suma yra 293 080,67 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto byloje priimtoje teismo nutartyje nurodyta ieškovo kreditorinio reikalavimo dalis – 46 212,79 Lt, susideda ne tik iš palūkanų, bet ir iš delspinigių. Be to, iš byloje pateiktų ieškovo duomenų matyti, jog reikalavimai pareikšti tik pagal tas lizingo sutartis, už kurias atsakovai laidavo. Kadangi nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas bankroto byloje AB „SEB lizingas“ pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, aplinkybė, pagal kokias dar lizingo sutartis lizingo bendrovė paskaičiavo bankrutuojančios įmonės įsiskolinimą, neturi reikšmės.

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos baigčiai neturi teisinės reikšmės apeliantų teiginiai dėl trečiojo asmens bankroto administratoriaus užimtos pozicijos šioje byloje, nes bankroto administratoriaus pareigų vykdymo tinkamumas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.

Duomenų, pagrindžiančių apeliantų teiginį apie tai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, byloje nėra, todėl kaip neįrodyti atmetami atsakovų argumentai dėl teisėjos neobjektyvumo, nagrinėjant bylą.

 

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė laidavimą ir lizingą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir tarp šalių kilusį ginčą iš esmės išsprendė teisingai. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti 92 075,67 Lt skolos sumą pagrįstumo, kartu pasisakė ir dėl 2 614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų bei 1 596,77 Lt ieškovo turėtų turto draudimo išlaidų, nes šios sumos buvo įtrauktos į 92 075,67 Lt sumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas per klaidą rezoliucinėje dalyje be 92 075,67 Lt sumos, į kurią, kaip jau minėta, yra įtrauktos 2 614,57 Lt pradelstos ir neapmokėtos draudimo įmokos ir 1 596,77 Lt ieškovo turėtos turto draudimo išmokos, pakartotinai priteisė jau priteistas 2 614,57 Lt ir 1 596,77 Lt sumas, todėl skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis taisytina, iš jos pašalinant antrą kartą priteistas sumas – t. y. 2 614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų bei 1 596,77 Lt ieškovo turėtų turto draudimo išlaidų, patį teismo sprendimą paliekant iš esmės nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama,  kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, yra pagrindas iš jų valstybei priteisti už apeliacinį skundą nesumokėtą žyminio mokesčio dalį – 6 862 Lt (51-52 b. l., 7 t.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą Ieškovas pareiškė prašymą priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovas nepateikė, šis prašymas netenkinamas (CPK 98 str.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti šio teismo sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:

„Ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „SEB lizingas“ (į. k. 123051535, buveinės adresas Saltoniškių g. 12, Vilnius) iš atsakovų S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini))  ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) solidariai 92 075,67 Lt skolos, 10 382,74 Lt delspinigių, 186 410,92 Lt turto likutinės vertės. Iš viso  288 869,33 Lt.

Priteisti ieškovui AB „SEB lizingas“ iš atsakovų S. M. ir A. K. solidariai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 288 869,33 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2010-06-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 6862 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovų valstybei 87,05  Lt pašto išlaidų.“

Priteisti iš atsakovų S. M. ir A. K. valstybei 6862 Lt (šešis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt du litus) žyminio mokesčio.

 

Teisėjai                                                                                            Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                         Nijolė Piškinaitė

                                                                                                         Donatas Šernas       

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.574 str. Lizingo sutarties nutraukimas
  • CPK
  • CK6 6.88 str. Terminuoto laidavimo pabaiga
  • CK
  • CK6 6.87 str. Laidavimo pabaiga
  • CK6 6.76 str. Laidavimo sutarties samprata
  • CK6 6.143 str. Novacijos įtaka papildomoms (šalutinėms) teisėms
  • CK6 6.86 str. Laiduotojo atleidimas nuo atsakomybės
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK6 6.221 str. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės
  • 3K-3-145/2011
  • 3K-3-184/2013
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-3-397/2013
  • CK6 6.1012 str. Draudėjo pareiga pranešti apie draudiminį įvykį
  • 3K-P-537/2011
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas