Administracinė byla Nr. eAS-300-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03839-2023-3 

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.1

 (S)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas K. K. (toliau –ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2023 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (18.2E) I- „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo““; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių tęsti kompensacijos mokėjimą K. K. nuo jos mokėjimo nutraukimo datos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 30 d.

Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) skundo turiniui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2023 m. kovo 24 d. nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. balandžio 7 d. skundo trūkumams pašalinti: reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus suformuluoti pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, aiškiai nurodyti jo faktinį ir teisinį pagrindą, pateikti šį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

Vykdydamas teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartį, pareiškėjas 2023 m. kovo 31 d. pateikė teismui skundo patikslinimą, prašydamas: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti VSDFV 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (18.2E) I- „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo““; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių tęsti kompensacijos mokėjimą K. K. nuo jos mokėjimo nutraukimo datos – 2020 m. lapkričio 30 d.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi: atsisakė priimti skundo reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių tęsti kompensacijos mokėjimą K. K. nuo jos mokėjimo nutraukimo datos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 30 d.; priėmė skundo reikalavimus panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo“ ir VSDFV 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (18.2E) I- „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo““.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintame skunde, be kita ko, reiškia tapatų pirminiam skundui reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių tęsti kompensacijos mokėjimą K. K. nuo jos mokėjimo nutraukimo datos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 30 d. Taigi, pareiškėjas prašo įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti konkrečius viešojo administravimo veiksmus. Tai neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų.

Teismas pažymėjo, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. ABTĮ 94 straipsnyje nustatyta, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

Teismas nustatė, kad skundžiamu VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakyta nagrinėti pareiškėjo atstovo 2023 m. sausio 10 d. prašymą dėl informacijos apie tai, kaip (remiantis kokiais norminiais aktais, duomenimis apie darbo stažą, gautą darbo užmokestį) buvo nustatytas pareiškėjui mokamos pensijos dydis, pateikimo. Šį sprendimą VSDFV Vilniaus skyrius priėmė vadovaudamasis tuo, kad į šį klausimą jau buvo atsakyta Fondo valdybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (18.2E)I-1636 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos“ ir pareiškėjo atstovas prašyme nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu. Pareiškėjo atstovas šį VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skundė VSDFV, prašydamas 2023 m. sausio 10 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. VSDFV 2023 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (18.2E)I- „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo““ pareiškėjo atstovo skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo“ atmetė kaip nepagrįstą. Tuo pačiu sprendimu Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjo atstovo skundo klausimą, kokiu pagrindu yra nutrauktas kompensacijos mokėjimas, išaiškino kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokėjimo nutraukimo pagrindus.

Teismas pažymėjo, kad panaikinus ginčijamus VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimus, VSDFV Vilniaus skyrius privalės pareiškėjo atstovo 2023 m. sausio 10 d. prašymą dėl informacijos pateikimo išnagrinėti iš naujo.

Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas patikslintame skunde ir teigia, kad prašydamas suteikti informaciją apie kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas nutraukimo pagrindus, aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nesutinka su kompensacijos mokėjimo nutraukimu ir šios aplinkybės, anot pareiškėjo, patvirtina, kad jis siekė, kad kompensacijos mokėjimas būtų tęsiamas, tačiau su konkrečiu reikalavimu nei į VSDFV Vilniaus skyrių, nei išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka į VSDFV pareiškėjas nesikreipė. Bylos duomenimis nurodytos viešojo administravimo institucijos nėra priėmusios sprendimų šiuo klausimu. Todėl teigti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kompensacijos mokėjimo nutraukimo pareiškėjui teisėtumo, nėra pagrindo.

Teismas pabrėžė, kad pagal ABTĮ 3 straipsnį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. 

III.

Pareiškėjas paduotu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį ir priimti K. K. skundo reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių tęsti kompensacijos mokėjimą K. K. nuo jos mokėjimo nutraukimo datos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 30 d., bei perduoti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad jam VSDFV Vilnius skyrius 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 12-17-2899 paskyrė kompensaciją už 10 metų darbą ypatingomis sąlygomis nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 11-46-38573 pratęsė kompensacijos mokėjimo terminą iki 2020 m. lapkričio 30 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP1E-447 pareiškėjui nuo 2020 m. gruodžio 15 d. buvo paskirta senatvės pensija ir po šio sprendimo nutrauktas kompensacijos mokėjimas.

Pareiškėjas paaiškina, kad jam buvo pripažinta teisė į kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis ir kompensacija buvo mokama 10 metų. Pasibaigus 10 metų terminui kompensacijos mokėjimas nebuvo pratęstas, nors pareiškėjui pripažinta teisė į kompensaciją išliko, nes jos mokėjimo faktinis pagrindas išliko, todėl nors jos mokėjimo terminas ir pasibaigė, atsakovas privalėjo spręsti klausimą dėl kompensacijos mokėjimo tęsimo. Pareiškėjo skundai atsakovams patvirtina, kad jis, prašydamas atsakovų išaiškinti kompensacijos mokėjimo nutraukimą, nesutinka su kompensacijos mokėjimo nutraukimu ir šios aplinkybes reiškia, kad pareiškėjas siekė, kad kompensacijos mokėjimas būtų tęsiamas. Todėl nepaisant to, kad pareiškėjas nenurodė atsakovams tiesiogiai įpareigojimo mokėti kompensaciją, pats ginčas akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas reikalauja kompensacijos, o atsakovai atsisakė ją mokėti. Kitoks aiškinimas iškreiptų šio ginčo esmę ir jo nagrinėjimas būtų formalus, neišbaigtas ir beprasmis.

Pareiškėjo teigimu, teismo nurodyta aplinkybė, jog dėl kompensacijos mokėjimo nėra ginčo ir teismas negali nagrinėti tokio reikalavimo (ABTĮ 3 str.), yra nepagrįsta. Pareiškėjas reiškė nesutikimą dėl kompensacijos nutraukimo ir prašė nurodyti jos mokėjimo nutraukimo aplinkybes, teigdamas, jog toks nutraukimas yra neteisėtas. Atsakovams, taip pat turi būti suprantama, kad kompensacija turi būti mokama nuo jos nutraukimo dienos, nes toks pažeistos teisės gynimas, kai pažeista teisė atstatoma nuo jos pažeidimo dienos, visiems yra žinomas. Atsakovams skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra procesinis netikėtumas. Atsakovai žino, kad pareiškėjas siekia kompensacijos.

Pareiškėjas nesutinka su ABTĮ 94 straipsnio nuostatų aiškinimu. Pažymi, kad nesiekia atkurti teisės akto galiojimo, nes jo nėra. Pareiškėjui paskirtos kompensacijos mokėjimas buvo nutrauktas paskyrus senatvės pensiją ir joks teisės aktas nebuvo priimtas, todėl nėra ką savaime atkurti. Todėl ir reiškiamas įpareigojimas priimti kitą aktą, kuriuo būtų tęsiamas kompensacijos mokėjimas. ABTĮ 94 nustato, kad turi būti atkurta pažeista teisė nuo kompensacijos mokėjimo nutraukimo datos. Todėl ir prašoma įpareigoti atsakovą atlikti konkretų veiksmą.

Pareiškėjas pažymi, kad teismo nutartyje pateikta teismo išankstinė nuomonė, kad atsakovai, teismui panaikinus skundžiamus sprendimus, privalės pareiškėjo atstovo 2023 m. sausio 10 d. prašymą dėl informacijos pateikimo išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nesiekia, kad atsakovai nagrinėtų jo skundą iš naujo, pareiškėjas siekia, kad atsakovas priimtų naują sprendimą, kurį atsisako priimti ir vilkina jo priėmimą.

Pareiškėjas nurodo, kad VSDFV jo 2023 m. sausio 30 d. skundą nagrinėjo iš esmės, papildė VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (10.1E) DV_S-5497 „Dėl informacijos pateikimo“ turinį, tuo patvirtindamas, kad jis buvo neišsamus, taip pat pateikė papildomą informaciją ir tai reiškia, kad iš esmės pareiškėjo skundas VSDFV buvo išnagrinėtas ir nagrinėjimo apimtis pareiškėją tenkina, tik atsakovo, VSDFV, sprendimo rezoliucinė dalis „atmesti skundą“ prieštarauja paties 2023 m. sausio 30 d. sprendimo turiniui, t. y. turėjo būti priimtas sprendimas tęsti kompensacijos mokėjimą.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad atsakovų veiksmai vertintini kaip vilkinimas ir atsisakymas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, kadangi sprendimo nutraukti kompensacijos mokėjimą nepriėmė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jei atsakovams kilo neaiškumu dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo, atsakovas VSDFV jo nuostatų 11.3 papunkčio pagrindu privalėjo teikti siūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl teisės aktų, reglamentuojančių valstybinį socialinį draudimą, tobulinimo. Tačiau toks veiksmas nebuvo atliktas ir tai vertintina kaip atsisakymas vykdyti kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismų praktikoje konstatuojama, kad dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektui atlikti veiksmus į teismą pareiškėjas gali kreiptis tada, kai tarp jo ir atitinkamo viešojo administravimo subjekto yra kilęs ginčas dėl prašomų veiksmų neatlikimo, netinkamo atlikimo ar vilkinimo juos atlikti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje eAS-704-552/2020). Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika ir esant administravimo subjekto atsisakymui atlikti veiksmą nepagrįstai konstatavo, kad dėl to nėra ginčo.

Pareiškėjo teigimu, teismas elgėsi priešingai konstitucinei doktrinai, visiškai formaliai, dirbtinai suvaržė ir apribojo pareiškėjo teises bei pareikšdamas išankstinę nuomonę dėl ginčo patvirtino, kad nesirengia veiksmingai ginti pareiškėjo teisių. Grąžinus atsakovams nagrinėti skundą iš naujo, kaip nurodo teismas, byla iš esmės nebūtų išspręsta, nes nesant teismo įpareigojimo dėl kompensacijos mokėjimo, atsakovai savo pozicijos nekeis. Pareiškėjas privalės pradėti kitą bylą. Tai užvilkins ginčo sprendimą vietoje to, kad nagrinėjant antrąjį skundo reikalavimą šioje byloje ir kreipiantis į Konstitucinį Teismą būtų ginčas išspręstas iš esmės. Tokiu būdu būtų suformuotas precedentas, naudingas ir kitiems asmenims, dirbusiems ypatingomis sąlygomis bei netekusiems kompensacijos.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pašalino teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartyje nurodytus trūkumus ir nebuvo kliūčių priimti skundą. Teismas atsisakydamas priimti skundą nutartį motyvavo naujais argumentais, kurių nebuvo nurodyta trūkumų šalinimo nutartyje, pvz. dėl ABTĮ 94 straipsnio bei 3 straipsnio nuostatų. Nėra suprantami ABTĮ 24 straipsnio taikymo motyvai, kodėl pareiškėjo reikalavimas nėra aiškus. Tokia atsisakymo priimti skundą nutartis laikytina neteisėta.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas neįvertino, jog pareiškėjas yra socialiai pažeidžiamas asmuo, pensininkas, dėl savo senyvo amžiaus „yra jautresnis socialiniams, ekonominiams iššūkiams, rizikoms ir turi mažiau išteklių su jais sėkmingai susidoroti“. Tai apsunkina fizinės ir finansinės pareiškėjo galimybės pradėti ir dalyvauti keliuose teisminiuose procesuose, todėl tai įvertinęs teismas turėjo priimti pareiškėjo skundą pilna apimtimi ir išspręsti iš esmės.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams ir išvadai dėl nepriimto nagrinėjimui reikalavimo, nurodo, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė jokių svarių argumentų, pagrindžiančių skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas ir pats atskirajame skunde pripažįsta, kad jis ikiteisminio nagrinėjimo metu atsakovams nereiškė reikalavimo tęsti kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokėjimą ir viešojo administravimo institucijos nėra priėmusios sprendimo dėl kompensacijos mokėjimo tęsimo. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kompensacijos mokėjimo nutraukimo pareiškėjui teisėtumo.

Atsakovas VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, pritardamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams ir išvadai dėl nepriimto nagrinėjimui reikalavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui nepašalinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartimi nustatyto trūkumo dėl skundo reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių tęsti kompensacijos mokėjimą K. K. nuo jos mokėjimo nutraukimo datos, atsisakė priimti šį skundo reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirminiu ir patikslintu skundu pareiškėjas reiškė materialaus pobūdžio reikalavimus: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (18.2E) I- „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo““; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių tęsti kompensacijos mokėjimą K. K. nuo jos mokėjimo nutraukimo datos – 2020 m. lapkričio 30 d.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo reikalavimų priėmimo klausimą, nustatė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas nutraukimą. 2023 m. kovo 24 d. nutartyje pažymėjo, kad iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku, ar pareiškėjas ginčijo kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas nutraukimą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus turi suformuluoti pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, aiškiai nurodyti jo faktinį ir teisinį pagrindą, pateikti šį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

Pareiškėjas patikslintame skunde (skundo papildyme), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl trūkumų šalinimo, nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius sprendimo dėl kompensacijos mokėjimo nutraukimo nėra priėmęs, todėl negali pateikti įrodymo, patvirtinančio kompensacijos mokėjimo pabaigą. Pareiškėjo skundai patvirtina, kad jis, prašydamas atsakovų išaiškinti kompensacijos mokėjimo nutraukimą, aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nesutinka su kompensacijos mokėjimo nutraukimu ir tai patvirtina, kad pareiškėjas siekė, jog kompensacijos mokėjimas būtų tęsiamas. Todėl, nepaisant to, kad pareiškėjas tiesiogiai atsakovams nenurodė įpareigojimo mokėti kompensaciją, pats ginčas akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas reikalauja kompensacijos, o atsakovai atsisakė ją mokėti. Šio ginčo atveju atsakovų veiksmai vertintini kaip vilkinimas ir atsisakymas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, kadangi sprendimo nutraukti kompensacijos mokėjimą nepriėmė.

Sprendžiant dėl pareiškėjo teismui pareikšto skundo priimtinumo aktualios faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo atstovas (advokatas) į viešojo administravimo subjektą, šiuo atveju VSDFV Vilniaus skyrių, kreipėsi su 2023 m. sausio 10 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėjo atstovas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu ir siekdamas suteikti visapusišką ir kvalifikuotą teisinę pagalbą K. K. tikslu tinkamai parengti galimus procesinius dokumentus teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, minėtu prašymu prašė pateikti informaciją apie tai, kaip (remiantis kokiais norminiais aktais, duomenimis apie darbo stažą, gautą darbo užmokestį) buvo nustatytas K. K. mokamas senatvės pensijos dydis.

Pareiškėjo atstovas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo 2023 m. sausio 10 d. prašymą atsisakyta nagrinėti, nes į analogiškus klausimus buvo atsakyta VSDFV 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-1636, o 2023 m. sausio 10 d. prašyme naujų aplinkybių nenurodyta, pateikė 2023 m. vasario 2 d. skundą VSDFV, kurį grindė aplinkybę, kad VSDFV Vilniaus skyrius nepagrįstai atsisakė nagrinėti 2023 m. sausio 10 d. prašymą, nurodydamas, kad visa informacija yra pateikta VSDFV 2021 m. kovo 10 d. sprendime Nr. (18.2E) I-1636. Šiame sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu nutrauktas kompensacijos mokėjimas už ypatingas darbo sąlygas, nenurodytas sprendimas bei jo priėmimo data. Pareiškėjui yra svarbus laikotarpis, kaip buvo apskaičiuotas darbo stažas senatvės pensijai gauti už laikotarpį dirbant ypatingomis darbo sąlygomis. Nurodyta, kad stažas senatvės pensijai gauti yra įskaičiuotas ir darbas Valstybinėje Vilniaus kuro aparatūros gamykloje, tačiau 2021 m. kovo 10 d. sprendime Nr. (18.2E) I-1636 nėra nurodyta, kaip apskaičiuotas darbo stažas už šį darbą, nėra nurodyta ar gautos kompensacijos pajamų dydis turėjo reikšmės skaičiuojant senatvės pensijos dydį. VSDFV Vilniaus skyrius netinkamai išnagrinėjo 2023 m. sausio 10 d. prašymą ir tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą išsamumo principą, todėl VSDFV prašė skundą patenkinti ir išnagrinėti 2023 m. sausio 10 d. prašymą iš naujo bei pateikti šiame skunde nurodytą informaciją.

VSDFV 2023 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (18.2E) I- „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo““, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo atstovo 2023 m. sausio 10 d. prašyme nenurodyta naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2023 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (10.1E) DV_S-5497 teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo atstovo 2023 m. sausio 10 d. prašymą. Pažymėjo, kad naikinti skundžiamą sprendimą ir pavesti skyriui išnagrinėti 2023 m. sausio 10 d. prašymą iš naujo nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas. Tuo pačiu sprendimu VSDFV pateikė papildomą pareiškėjo atstovo 2023 m. vasario 2 d. skunde prašomą pateikti informaciją, be kita ko, dėl aplinkybės, kokiu pagrindu buvo nutrauktas kompensacijos mokėjimas už ypatingas darbo sąlygas, nurodydama, kad sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo nutraukimo nebuvo (ir neturėjo būti) priimtas, nes kompensacijos mokėjimo terminas nustatytas VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. 11-46-38573 (iki 2020-11-30).

Iš pareiškėjo skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėją tenkina VSDFV 2023 m. kovo 10 d. sprendimas išsamumo prasme. Pareiškėjas nurodo, kad VSDFV sprendimo turinys patvirtina, kad VSDFV papildė Vilniaus skyriaus sprendimo turinį, tuo patvirtindamas, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas buvo neišsamus, taip pat pateikė papildomą informaciją ir tai reiškia, kad iš esmės pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir nagrinėjimo apimtis pareiškėją tenkina.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Viešojo administravimo įstatymas nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.), o asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti, – skundu (VAĮ 2 str. 12 d.). 

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2023 m. sausio 10 d. prašymas VSDFV Vilniaus skyriui ir 2023 m. vasario 2 d. skundo VSDFV dalis dėl skunde nurodytos informacijos (kokiu pagrindu buvo nutrauktas kompensacijos mokėjimas už ypatingas darbo sąlygas) pateikimo vertinami kaip prašymai suteikti informacija Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme. Šie prašymai negali būti vertinami kaip skundas, nes juose nebuvo prašoma vertinti kompensacijos mokėjimo nutraukimo pareiškėjui teisėtumo bei pagrįstumo bei apginti pareiškėjo galimai pažeistas teises šiuo aspektu, t. y. nebuvo suformuluotas reikalavimas pripažinti kompensacijos nutraukimą neteisėtų ir tęsti kompensacijos mokėjimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.). Administraciniai teismai nenagrinėja prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.) bei informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022; kt.).

Nors pareiškėjas nurodo, kad ginčo atveju atsakovų veiksmai vertintini kaip vilkinimas ir atsisakymas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, kadangi sprendimo nutraukti kompensacijos mokėjimą nepriėmė, tačiau tuo pačiu teigia, kad nėra ginčo, kad kompensacijos nustatytas mokėjimo terminas pasibaigė dėl kompensacijos mokėjimo nutraukimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014, kt.).

Suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; kt.). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Pažymėtina, kad sprendžiant skundo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar toks reikalavimas keliamas dėl atsakovo neveikimo, kai jau yra pasibaigęs įstatymo nustatytas klausimo išsprendimo laikas, ar dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus, kai buvo kreiptasi dėl tokių veiksmų atlikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-110/2012; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012 ir kt.).

Nesant ginčo tarp šalių dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokėjimo, atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus atsisakymo atlikti veiksmus, kurio teisėtumas bei pagrįstumas sudarytų bylos nagrinėjimo dalyką, esant kompensacijos pareiškėjui mokėjimo pabaigą apibrėžiančiam VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimui Nr. 11-46-38573, negalima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimo, kuris suteiktų teisę pareiškėjui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių tęsti kompensacijos mokėjimą K. K. nuo jos mokėjimo nutraukimo datos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 30 d.

Pareiškėjo skunde ir jo patikslinime suformuluotas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra procesinio pobūdžio, todėl nesant materialaus priimtino nagrinėjimui reikalavimo, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atsisakyti priimti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra pagrįsta ir teisėta. Vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju dėl pirmosios instancijos teismo priimtų kitų reikalavimų tikslinga priimti naują nutartį – pareiškėjo reikalavimus panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo“ ir VSDFV 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (18.2E) I- „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo““ atsisakyti priimti kaip paduotus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų, t. y. kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu teisiniu rezultatu nebūtų pažeistas teisės principas – draudimo bloginti pareiškėjo teisinę padėtį pagal jo atskirąjį skundą. Minėta, kad skundžiami aktai yra informacinio pobūdžio, jais pareiškėjui yra suteikta informacija, pareiškėjas patvirtino, kad VSDFV 2023 m. kovo 10 d. sprendimu pateikė papildomą informaciją ir tai reiškia, kad iš esmės pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir nagrinėjimo apimtis išsamumo prasme pareiškėją tenkina. Pareiškėjas patvirtino, kad nesiekia, kad atsakovai nagrinėtų jo skundą iš naujo. Jo teigimu, grąžinus atsakovams nagrinėti skundą iš naujo, byla iš esmės nebūtų išspręsta, bylinėjimasis būtų beprasmis.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti skundo reikalavimą įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių tęsti kompensacijos mokėjimą K. K. nuo jos mokėjimo nutraukimo datos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 30 d., palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties dalį priimti skundo reikalavimus panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (18.2E) I- „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (10.1E) DV_S 5497 „Dėl informacijos pateikimo““ panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutartį – pareiškėjo reikalavimus atsisakyti priimti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis