Civilinė byla Nr. 2-140-759/2014

Proceso Nr. 2-49-3-01707-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 128.19

(S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 27 d.

Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant pareiškėjai V. Š., pareiškėjos atstovei adv. D. Dudėnienei, suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais J. M., jos atstovui adv. A. Pliaugai, suinteresuotiems asmenims R. P., D. J. ir jo atstovei adv. p. Linai Breskuvienei, 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos V. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. P., A. K., A. D., D. J. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino pratęsimo ir suinteresuoto asmens J. M. su savarankiškais reikalavimais pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino pratęsimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėja V. Š. kreipėsi į teismą, prašydama praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pratęsti, t.y. pratęsti terminą priimti palikimą po močiutės E. J. mirties, kadangi terminą praleido dėl svarbių priežasčių. 

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė močiutė E. J., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad močiutė turėjo keturis vaikus- E. D. J. (santuokinė pavardė Š.), M. J. (santuokinė pavardė S.), A. J. (santuokinė pavardė D.), D. J.. Pareiškėja nurodė, kad jos mama E. D. Š. mirė (duomenys neskelbtini), po mamos mirties pirmos eilės įpėdiniai yra dukros- pareiškėja, R. P. ir A. K.. Kita močiutės dukra M. S. mirė (duomenys neskelbtini), ji turėjo vieną vaiką- dukrą J. M.. Pareiškėja nurodė, kad mirus močiutei jos palikimą priėmė likę gyvi jos vaikai- A. D. ir D. J., kurie padavė pareiškimą Ukmergės rajono 1 notarų biurui dėl palikimo priėmimo.  Pareiškėja nurodė, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pas notarą dėl palikimo priėmimo po močiutės mirties nesikreipė ir terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja nurodė, kad buvo įsitikinus, jog mirusi mama neturi teisės į močiutės palikimą ir visą močiutės turtą paveldi tik gyvi jos vaikai. Pareiškėja nurodė mananti, kad močiutė paliko testamentą, kuriuo visą jos turtą paveldėjo sūnus D. J.. Pareiškėja nurodė, kad turi mažametę dukrą, kuriai tik šiais metais sukako vieneri metukai ir dėl vaiko amžiaus bei aktyvaus būdo, pareiškėja negalėdavo vaiko niekam palikti, be to buvo įsitikinusi, kad neturi jokios teisės į močiutės palikimą. Pareiškėja nurodė, kad tik prieš pusantro mėnesio kalbėdama su dėde D. J. suprato, jog ji turi teisę į palikimo dalį. Prašo atnaujinti praleistą terminą palikimo priėmimui, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėja V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos mama E.D. Š. mirė 2010 metais, po trijų metų, t.y. (duomenys neskelbtini) mirė močiutė. Pareiškėja buvo įsitikinusi, jog močiutė visą savo turtą testamentu paliko sūnui D. J. bei, kad paveldėti turtą gali tik gyvi likę įpėdiniai, todėl pas notarus dėl mamai priklausančios dalies palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja paaiškino, kad po močiutės mirties jai paskambino dėdė D. J. ir jie kalbėjo apie palikimą, dėdė teiravosi kokios palikimo dalies pareiškėja nori. Tuomet pareiškėja suprato, kad jai taip pat priklauso dalis palikimo po močiutės mirties. Pareiškėja papasakojo, kad D. J. žadėjo jai pranešti, kai važiuos pas notarą tvarkyti dokumentus, tačiau nuvyko vienas ir nieko nepranešė. Paaiškino, kad rudenį D. J. jai paskambino ir pasiūlė palaukti 2014 metų sausio mėnesio ir tada susitvarkyti visus palikimo dokumentus. Pareiškėja paaiškino, kad tuomet ir nutarė pradėti tvarkytis dokumentus dėl palikimo dalies, t.y. nusprendė pretenduoti į jos mamai priklausančią palikimo dalį. Pareiškėja teigė, kad paskambinęs D. J. jai nieko apie tai, kad dalis palikimo priklauso pareiškėjai nesakė, mano kad ši informacija buvo nuslėpta nuo jos. Pareiškėja patvirtino, kad dėdė D. J. žadėjo ją įtraukti į paveldėjimą. Pareiškėja prašo pratęsti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, t.y. ji buvo įsitikinusi, jog yra testamentas, taip pat nežinojo, kad mirę vaikai taip pat turi teisę į paveldimo turto dalį. Pareiškėja prašo pareiškimą tenkinti, J. M. pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Pareiškėjos atstovė adv. D. Dudėnienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad  pareiškėja pretenduoja į jos mirusiai mamai priklausančią palikimo dalį. Atstovė patvirtino, kad pareiškėja buvo suklaidinta žinios, jog buvo parašytas testamentas ir dėl to jokio turto neieškojo. Pareiškėja suprato, kad dalis turto priklauso ir jai tik sulaukus dėdės skambučio dėl palikimo pasidalinimo. Atstovė paaiškino, kad 2013 rudenį, po D. J. skambučio, pareiškėja  pradėjo domėtis ar anūkams priklauso palikimo dalis. Pasak atstovės, pareiškėja nėra teisininkė, neturi kvalifikacijos paveldėjimo klausimais, todėl nežinojo, kad palikimas tenka ir mirusiems įpėdiniams, t.y. visiškai nesuprato, kas yra paveldėjimas atstovavimo teise. Pareiškėjos atstovė teigė, kad patenkinus pareiškimą ir atnaujinus praleistą terminą dėl svarbių priežasčių nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei kitų asmenų teisės ir interesai, nes pareiškėja pretenduoja tik į  jos motinai priklausančią palikimo dalį, be to notaras paveldėjimo teisės liudijimų dar nėra išdavęs, nes žino, jog yra ir kiti paveldėtojai. Terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo baigėsi 2013-08-05, pareiškėja apie savo teisę pretenduoti į dalį palikimo sužinojo tik 2013 metų rudenį, dar buvo įkalbinėjama palaukti žiemos, tačiau įtarusi dėdės klastą, pradėjo tvarkytis dokumentus ir 2013 metų lapkričio mėnesį kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Atstovė nurodė, kad tik D. J. prieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo, kitas suinteresuotas asmuo- A. D. pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Pareiškėjos atstovė prašo patenkinti pareiškimą  ir iš D. J. priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

Suinteresuotas asmuo R. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra E. D. Š. dukra ir pareiškėjos V. Š. sesuo. Suinteresuotas asmuo R. P. paaiškino, kad dėdė D. J. iš dalies yra neteisus, kad ne tik jis vienas rūpinosi E. J.. R. P. paaiškino, kad jos mama ir ji pati važiuodavo į kaimą pas močiutę, dirbdavo aplink namus, tvarkydavo šieną.   R. P. patvirtino, kad dėdė D. J. rudenį buvo atėjęs pas ją darbą, taip pat yra jai ir skambinęs ir pasakęs, jog palikimą dalins taip kaip nori ir, kad jai nepriklauso joks močiutės palikimas.   R. P. pareiškimų tenkinimui neprieštarauja. Paaiškino, kad pati pareiškimo nerašė, nes tiki, kad sesuo su ja pasidalins turtu.  Prašo tenkinti abu pareiškimus.

Suinteresuotas asmuo D. J. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad V. Š. nurodytos termino praleidimo priežastys palikimui priimti negali būti pripažintos nei pateisinamomis, nei svarbiomis ir terminas neturėtų būti pratęstas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja gyvena mieste, kuriame yra kelios advokatų kontoros, kelios notarų kontoros ir galėjo pasiskambinti telefonu ir pasiteirauti informacijos ar anūkė turi teisę paveldėti močiutės turtą. D. J. nurodė, kad jis 2013-07-02 po apsilankymo pas notarę,  skambino pareiškėjai ir pasiūlė jai nuvykti pas notarę. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja nebuvo pakankami rūpestinga, nelabai jai rūpėjo paveldėjimo klausimai.

Suinteresuotas asmuo D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad E. J. yra jo mama. Papasakojo, kad iš pradžių jis važinėdavo pas motiną ir ją prižiūrėjo, vėliau mamą pasiėmė pas save, o po kurio laiko mamą paėmė sesuo A. D. pas save į Jonavą. Paaiškino, kad motina Jonavoj buvo paguldyta į ligoninę ir ten numirė. D. J. paaiškino, kad jis iš Jonavos parsivežė motinos kūną, rūpinosi mamos laidotuvėms. D. J. patvirtino, kad anūkės niekada nieko nepadėjo, jų neprašė pagalbos, bet jos turėjo pačios susiprasti. D. J. patvirtino, kad jokio testamento nebuvo, jis mamos neprašė, kad parašytų  testamentą jam, visi tikėjosi, kad mama dar gyvens. Patvirtino, kad D. Š. padėjo mamai kol jaunesnė buvo, o kita sesuo M. S. gyveno Alytuje, mama visai nesirūpino, neatvažiuodavo pas motiną, todėl mano, kad anūkėms jokia palikimo dalis nepriklauso. Suinteresuotas asmuo D. J. paaiškino, kad kai susitvarkė rugsėjį dokumentus pas notarą, buvo nuėjęs pas dukterėčią R. P. į darbą, taip pat skambino V. Š. dėl paveldėjimo reikalų, o J. M. neskambino, nes neturi jos jokių kontaktų, su ja nebendrauja. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad nebuvo jokių kalbų apie turto dalybas, planavo visi susitikti pas notarą, kai bus sutvarkyti visi dokumentai ir pasidalinti turtą. D. J. paaiškino, kad dokumentus susitvarkė 2013 metų rugsėjo mėnesį, ir laukė A. D. sūnaus Mariaus, kol jis grįš iš užsienio ir tada visi būtų dalinęsi visi palikimą.  Suinteresuotas asmuo pripažino, kad jo teisės nebūtų pažeistos, jeigu anūkės gautų joms priklausančią palikimo dalį. Prašo abu pareiškimus atmesti.

Suinteresuoto asmens atstovė adv. p. Lina Breskuvienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjų V. Š. ir J. M. nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintinos svarbiomis. Atstovės teigimu V. Š. nurodytos termino praleidimo priežastys- neturėjimas teisinio išsilavinimo, mažas vaikas, bei manymas, kad yra surašytas testamentas, J. M. taip pat nurodė tą pačią priežastį, kad praleido terminą dėl to, jog manė kad yra dėdė yra susitvarkęs visus palikimo dokumentus ir jam yra surašytas testamentas. Atstovės manymu, šios priežastys nėra svarbios, kadangi anūkės galėjo pasidomėti pas notarus, advokatus, internetu ar gali paveldėti turtą. Atstovės teigimu, D. J. neturi pareigos pranešti kitiems paveldėtojams apie priimamą palikimą, įstatymas tokios pareigos nenumato, palikimas yra priimamas laisva valia. Atstovė prašo pareiškimus atmesti.    

Pareiškėja su savarankiškais reikalavimais  J. M. su pareiškėjos pareiškimu sutinka iš dalies, pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriame nurodė, kad ji kaip E. J. anūkė taip pat turi teisę priimti palikimą, tačiau praleido įstatymo nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias prašo pripažinti svarbiomis. J. M. nurodė, kad yra mirusios E. J. dukters M. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini), duktė. Nurodė, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, kadangi neturi teisinio išsilavinimo ir jai nėra žinoma bei suprantama paveldėjimo teisė, be to nuo 2013 metų liepos mėnesio iki lapkričio 1 dienos buvo išvykusi dirbti į užsienį. Paaiškino, kad buvo įsitikinusi, kad senelė visą savo palikimą testamentu paliko sūnui D. J..   

Pareiškėja su savarankiškais reikalavimais J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra M. J. (santuokinė pavardė S.) dukra. Pareiškėja paaiškino, kad gyvena Alytuje ir bendravimas šiek tiek nutrūkęs, su giminaičiais buvo susitikusi per tetos Eleonoros D. Š. laidotuves. Pareiškėja papasakojo, kad apie močiutės laidotuves sužinojo iš tetos A. D. birželio  mėnesį, apie paveldimą turtą nieko nekalbėjo. Liepos mėnesį pareiškėja buvo išvykusi į Vokietiją dirbti, ir jai būnant Vokietijoje paskambino pusseserė Viktorija ir pasakė, kad nėra testamento ir kad joms priklauso dalis turto. Pareiškėja patvirtino, kad irgi galvojo, kad dėdė D. J. yra susitvarkęs visus paveldėjimo reikalus savo  naudai, kadangi  charakterio būdas toks, kad visi tikėjo, jog jis bus pasiėmęs viską sau. Prašo pareiškimą tenkinti, pareiškėjos V. Š. pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Pareiškėjos atstovas adv. A. Pliauga teismo posėdžio patvirtino, kad pilnai sutinka su pareiškėjos V. Š. atstovės išsakytais teisiniais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pagal LR CK 5.12 straipsnį- atstovaujamoji J. M. yra mirusiosios vaikaitė ir ji turi teisę į paveldėjimą. Atstovas paaiškino, kad D. J. tvarkė visus paveldėjimo dokumentus, tačiau nesiėmė jokių priemonių tinkamai informuoti kitų esančių paveldėtojų. Atstovas prašo pripažinti J. M. praleisto termino priežastis pripažinti svarbiomis, kadangi jo atstovaujamoji trijų mėnesių terminą praleido dėl to, kad ji buvo išvykusi uždarbiauti į užsienį- į Lietuvą grįžo 2013 m. lapkričio 1 d. Paaiškino, kad apie tai, jog reikia tvarkytis paveldimo turto dokumentus ji sužinojo būdama Vokietijoje, kai jai paskambino V. Š.. Paaiškino, kad gavus tokią informaciją, J. M. susisiekė su savo anyta, kuri gyvena Lietuvoje, ir pradėjo rinkti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, kurių paprašė V. Š.. Atstovas paaiškino, kad J. M. elgėsi rūpestingai, gavusi dokumentus iš karto pateikė atsiliepimą, bei pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl praleisto termino pratęsimo. Prašo pareiškimą tenkinti ir neprieštarauja dėl V. Š. pareiškimo tenkinimui, bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

Suinteresuotas asmuo A. D. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog anūkės paveldėtų jiems priklausančią senelės palikimo dalį. Teisme gautas A. D. prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (LR CPK 443 str.). 

Suinteresuotas asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, teisme negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (LR CPK 443 str.).

  Pareiškimas tenkintinas.

  Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos močiutė E. J. turėjo keturis vaikus- Eleonorą D. J. (santuokinė pavardė Š.) (b.l. 8), M. J. (santuokinė pavardė S.)  (b.l. 10), A. D. ir D. J.. Pareiškėjos mama E. D. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), teta M. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Po močiutės E. J. mirties (duomenys neskelbtini), įpėdiniais pagal įstatymą liko du gyvi vaikai- A. D. ir D. J., bei mirusių dukterų vaikai- pareiškėja V. Š. (b.l. 6), M. J. duktė J. M. (b.l. 12, 41, 43, 44, 45). Pareiškėjos seserys R. P. ir A. K., dalyvaujančios byloje kaip suinteresuoti asmenys, savarankiškų reikalavimų teismui nėra pateikusios. Iš Ukmergės rajono 1- ojo notarų biuro rašto (b.l. 13) matyti, kad po E. J. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi A. D. ir D. J..

Pagal LR CK 5.12 straipsnį- palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, po E. J. mirties jos įpėdiniai yra sūnus J. D., duktė A. D., ir mirusių dukrų E. D. Š. ir M. S. vaikai. LR CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, palikimą po E. J. priėmė jos vaikai- sūnus D. J. ir duktė A. D. (b.l. 13).  Suinteresuotas asmuo A. D. pareiškėjos V. Š. ir pareiškėjos su savarankiškais reikalavimais J. M. pareiškimo tenkinimui neprieštarauja (b.l. 69, 79), nurodė, kad mirusių seserų vaikai turi teisę į savo motinos palikimo dalį.   LR CPK 78 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenims praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Sąvoka ,,svarbios priežastys” yra vertinamoji, kurių įstatymas neįvardija, taip pat nėra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastis pripažintinos svarbiomis, kiekvienu konkrečiu atveju tai nustato teismas. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Teismo posėdžio metu išklausius pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus nustatyta, kad mirus E. J. pareiškėja V. Š. apie turto paveldėjimą negalvojo, nes nežinojo, jog mirę vaikai gali paveldėti tėvų turtą, taip pat buvo įsitikinusi, kad dėdė D. J. seniai bus susitvarkęs paveldėjimo dokumentus ir jo naudai yra surašytas testamentas. Išklausius pareiškėjos V. Š. ir suinteresuoto asmens D. J. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad mirus pareiškėjos močiutei, J. D. 2013 metų rugsėjo mėnesį, baigęs tvarkytis dokumentus pas notarą, skambino pareiškėjai V. Š. dėl paveldimo turto dalybų ir pasiūlė Viktorijai palaukti metų pabaigos. Pats J. D. patvirtino, kad 2013 metų rugsėjo mėnesį užėjo pas suinteresuotą asmenį R. P. į darbą, vėliau skambino ir dukterėčiai Viktorijai, taip pat patvirtino, kad jis laukė sesers A. D. sūnaus Mariaus, kol jis grįš iš Vokietijos ir žadėjo 2013 metų gruodžio mėnesį visi paveldėtojai susitikti ir pasidalinti paveldimą turtą. Terminas priimti palikimą pasibaigė 2013 m. rugpjūčio 5 dieną, pareiškėja 2013 metų rugsėjo mėnesį po pokalbio su dėdė suprato, kad turi teisę į paveldimo turto dalį, todėl tik tada pradėjo tvarkytis visus reikalingus dokumentus ir 2013 metų lapkričio mėnesį jau kreipėsi į teismą. Kaip matyti, pareiškėja V. Š., sužinojusi, kad turi teisę į paveldimą turtą, ilgai nedelsė ir per kelis mėnesius kreipėsi į teismą dėl termino pratęsimo.

Pareiškėja su savarankiškais reikalavimais J. M. 2013 metų liepos mėnesį išvyko į Vokietiją dirbti ir grįžo 2013 metų lapkričio 1 dieną. Iš J. M. paaiškinimų ir teisme apklaustos liudytojos D. M. parodymų nustatyta, kad apie močiutės mirtį J. M. sužinojo 2013 metų birželio mėnesį, kai jai paskambino teta A. D., tuo metu apie jokį paveldimą turtą kalbos nebuvo. J. M., būdama Vokietijoje, sulaukė V. Š. skambučio ir sužinojo, kad jokio testamento nėra ir, kad jos turi teisę į dalį paveldimo turto. J. M. dar būdama užsienyje, susisiekė su savo anytą ir pradėjo rinktis visus dokumentus, kad galėtų kuo greičiau kreiptis į teismą dėl praleisto termino pratęsimo.          

Teismas mano, jog tiek V. Š. tiek J. M. nurodytos priežastys- suklydimas dėl esamo testamento, dėl neišprusimo nesuvokus teisinės situacijos, menko išsilavinimo, J. M. nebuvimo Lietuvoje, pripažintinos svarbiomis. Pats suinteresuotas D. J. patvirtino, jog jo interesai nebūtų pažeisti, jei anūkės paveldėtų joms priklausančią turto dalį, bei buvo planuota visiems susitikti ir tartis dėl palikimo dalių. Teismas vertina ir tai, kad terminas palikimui priimti suėjo 2013-08-05, pareiškėja apie tai, kad gali pretenduoti į palikimo dalį sužinojo 2013 metų rugsėjo mėnesį, ilgai nedelsė ir tvarkėsi visus dokumentus ir jau po dviejų mėnesių, t.y. lapkričio mėnesį pateikė teismui pareiškimą dėl termino pratęsimo. J. M. taip pat, sužinojus, kad turi teisę į dalį turto, dar būdama išvykus, pradėjo rinkti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, kad grižus į Lietuvą galėtų kuo greičiau pateikti teismui pareiškimą. Vertinant visumą įrodymų ir atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą, todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, bei teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjų prašomas pratęsti terminas, yra atnaujintinas (LR CPK 577 str.).

  Kadangi pareiškėjos V. Š. ir J. M. praleidusios terminą priimti palikimą kreipėsi į teismą, vadovaujantis LR CPK 443 straipsnio 6 dalimi, teismas gali, bet neprivalo, proporcingai padalyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas netenkina pareiškėjų prašymų priteisti iš suinteresuoto asmens D. J. bylinėjimosi išlaidų pareiškėjų naudai.

  Byloje susidariusios pašto išlaidos priteistinos iš pareiškėjų V. Š. ir J. M. po 21,96 Lt valstybės naudai (LR CPK 93 str.).    

   Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 576 str., 577 str., 578 str., 290 str., 291 str. teismas,

n u t a r ė:

   Pareiškimą patenkinti.

   Pratęsti pareiškėjai V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą, (duomenys neskelbtini) mirusios E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.             

    Pratęsti pareiškėjai J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą, (duomenys neskelbtini) mirusios E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

    Priteisti iš pareiškėjos V. Š. 21,96 Lt (dvidešimt vieną litą 96 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.

    Priteisti iš pareiškėjos J. M. 21,96 Lt (dvidešimt vieną litą 96 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.

    Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu  Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Ukmergės rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                   Snieguolė Bielskienė