Civilinė byla Nr. e2-1057-964/2023

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31241-2021-5

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.10.8.; 2.6.39.2.5.1.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2023 m. vasario 15 d.

 Vilnius

            Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei N. G.,

dalyvaujant ieškovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo atstovui teisininkui T. V.,

atsakovo UAB „Mano būtas Sostinė“ atstovui advokato padėjėjui M. B.,

trečiajam asmeniui Z. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo ieškinį atsakovei UAB „Mano būtas Sostinė“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys - ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Z. T..

      Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Mano būtas Sostinė“ 2 645,67 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė UAB „Mano būtas Sostinė“ buvo pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Šiame name esantis butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą. Nukentėjusio buto savininkas pateikė ieškovui pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusiame bute buvo pastebėtas drėgmės prasiskverbimas per stogą. Ieškovas atliko nukentėjusio buto apžiūrą, kurios metu buvo surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktas bei padarytos nuotraukos. Apžiūros metu užfiksuoti nukentėjusio buto sienų ir grindų apgadinimai. Ieškovas kreipėsi į atsakovę, kaip daugiabučio namo administratorę, prašydamas pateikti įvykio tyrimui reikšmingą informaciją. Atsakovė rašte nurodė, jog labiausiai tikėtina įvykio priežastis – galimai lietaus vanduo patenka nukentėjusį butą dėl stoglangio ir stogo dalies nesandarumų, kurie atsiradę dėl natūralaus pastato nusidėvėjimo; prašomą informaciją atsakovė suteikė atlygintinai, t. y. sumokėjus 25,13 Eur sumą. Atlikus žalos dydžio įvertinimą, buvo nustatyta, jog nukentėjusio buto remonto darbų kaina yra 2 991,66 Eur, iš šios sumos buvo atimtas nusidėvėjimas (314,12 Eur) bei besąlyginės išskaitos suma (57 Eur), todėl nukentėjusio buto savininkui iš viso buvo sumokėta 2 620,54 Eur dydžio draudimo išmoka. Sumokėjęs draudimo išmoką ieškovas informavo atsakovę apie padarytą žalą ir draudimo išmoką, kurią, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovui privalo kompensuoti atsakovė. Ji atsisakė atlyginti žalą. teigdama, jog tinkamai atliko savo kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigas. Gavęs tokią informaciją ieškovas ne kartą prašė atsakovės pateikti šį teiginį patvirtinančius įrodymus, t. y. pateikti duomenis, patvirtinančius, jog atsakovė tinkamai ir laiku prižiūrėjo stogo dangą, fiksavo galimus jos defektus bei, esant poreikiui stogą remontuoti, teikė atitinkamus pasiūlymus namo gyventojams. Atsakovė gera valia padarytos žalos neatlygino ir nebendradarbiavo. Atsakovė, būdama daugiabučio namo administratore neatliko tinkamų veiksmų tam, kad laiku būtų nustatyti stogo defektai bei būtų priimti reikiami sprendimai šiems defektams pašalinti ir tokiu būdu ji netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio namo administratorės, pareigas, neužtikrino saugaus ir tinkamo bendrojo naudojimo objektų funkcionavimo ir tokiu būdu padarė žalą. Atsakovė, būdama profesionalia daugiabučių namų administratore, privalėjo nuolat stebėti stogo būklę, fiksuoti stogo defektus ir nedelsdama imtis aktyvių veiksmų, kad nustatyti defektai būtų pašalinti. Atsakovei neabejotinai buvo žinoma, kad stogo defektai gali sukelti žalą, todėl atsakovės pasyvumas laikytinas jos kaltės įrodymu. Atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį įrodo kartu su ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai, o išdėstytos aplinkybės įrodo, jog atsakovės neveikimas buvo tiesioginė žalos nukentėjusiam butui padarymo priežastis. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina, jog nukentėjusio buto savininkui padarytus nuostolius atlygino ieškovas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalo kompensuoti ieškovui jo išmokėtai draudimo išmokai lygią sumą.

2.       Atsakovė UAB „Mano būtas Sostinė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, kaip profesionalus draudikas, neištyrė įvykio aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje yra iš esmės vienintelis įrodymas, t. y. (duomenys neskelbtini) sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neva patvirtina, jog buvo išsamiai ištirtos įvykio aplinkybės ir konstatuota, jog draudiminis įvykis kilo dėl tariamai nesandaraus namo stogo. Akte tėra užfiksuotos aplinkybės apie įvykį (jokios stogo nesandarumo priežastys nenurodytos),  nuostolių apimtį. Ieškovas suabsoliutino iš atsakovės gautą informaciją bei pats savarankiškai įvykio aplinkybių netyrė, tariamų stogo nesandarumo priežasčių nenustatė. Ieškovas tik kiek daugiau nei po 1 mėnesio kreipėsi į administratorę (o tai jau rodo profesionalaus draudiko nerūpestingumą) dėl informacijos suteikimo apie įvykio aplinkybes. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog buvo gavusi savininko pranešimą bei apžiūrėjo ginčo objektą, tačiau bendrųjų konstrukcijų trūkumai nebuvo nustatyti, o tariami pažeidimai galimai atsirado dėl stoglangio ir stogo dalies nesandarumų. Kitaip tariant, atsakovė kaip administratorė netyrė ir nevertino, dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti nurodyti sugadinimai draudėjo bute, o tik darė prielaidą, kurią patvirtinti arba atmesti turėjo profesionalus draudikas, tirdamas draudiminio įvykio aplinkybes. Ieškovas pats savarankiškai nurodytų aplinkybių nenustatinėjo bei tik deklaratyviai konstatavo, jog stogas turėjo tariamų trūkumų, už kuriuos yra neva atsakinga atsakovė kaip namo administratorė. Ieškovas netgi nesugebėjo užfiksuoti, ar sugadinimų vietose buvo drėgmė (tai galėjo užfiksuoti su drėgmės matuokliu), siekiant įsitikinti, ar tai nėra ankstesnių įvykių pasekmė bei ar tokiais veiksmais nėra siekiama nepagrįstai pagerinti turto būklę. Taigi iš byloje pateiktų duomenų nėra aišku, ar tariamai sugadinimai galėjo atsirasti (duomenys neskelbtini). Administratorė apžiūros metu jokių trūkumų nenustatė, todėl nėra atmestina tikimybė, jog pats draudėjas dėl nerūpestingumo paliko atvirus stoglangius (netinkamai juos uždarė) ir tokiu būdu galimai buvo sukelta žala butui. Dėl neįrodytos ir nepagrįstos žalos atsakovė nurodė, kad ieškovo pareiga yra įrodyti, kokia buvo buto būklė iki apliejimo, kad ta apimtimi ir atlyginti nukentėjusiam žalą nesudarant jam sąlygų nepagrįstai praturtėti. Atsakovei kyla abejonės, ar turtui apskritai galėjo būti sukelta tokio masto žala, nes ieškovas netgi nėra užfiksavęs, ar tariami sugadinimai yra (duomenys neskelbtini) pasekmė, juolab, namo statyba yra 2005 m. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie paskutinio atlikto remonto aplinkybes, todėl nėra aišku, ar tariama žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan. Akte yra nurodyta, jog sienų remonto darbų kiekis yra (duomenys neskelbtini), o grindų (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokio matavimo akto, kaip buvo išmatuoti remontuojami plotai, todėl nėra objektyvios galimybės įsitikinti pateiktų duomenų teisingumu. Atsakovės vertinimu, ieškovas turi pareigą pagrįsti nurodytus skaičiavimus. Lokalinėje sąmatoje yra nurodoma, jog prie apskaičiuotos žalos yra pridedamas ir PVM, kuris sudaro 519,21 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, ar draudžiamas turtas buvo faktiškai suremontuotas ir šis mokestis buvo sumokėtas. Kitaip tariant, ar draudėjas faktiškai patyrė tokias netiesiogines išlaidas. Nesant tokių duomenų, atsakovė vertina, jog PVM yra reikalaujamas nepagrįstai ir neteisėtai. Žalos apskaičiavimo sąmatoje yra nurodyti darbų įkainiai/darbų kodai, tačiau ką jie konkrečiai apskaičiuoja, kokioje programoje yra naudojami, nėra nurodyta. Atsakovė nėra tokio pobūdžio sistemų naudotoja, todėl nepateikus aukščiu nurodytų duomenų, nebus objektyvių prielaidų įsitikinti žalos apskaičiavimo pagrįstumu (el. b. t. I, l. 70-76).

3.       Atsakovė rašytiniuose paaiškinimais nurodė, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Pažymėjo, jog pastato administratorė neturi galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkė bei negali be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Administratorė neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Pagal techninės apžiūros duomenis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorė turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdama išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Daugiabučio namo stogo techninė būklė buvo stebima, (duomenys neskelbtini) parengtas statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo konstatuota, jog namo stogas turi trūkumų. Buvo rekomenduojama atlikti stogo konstrukcijos tyrinėjimus, siekiant nustatyti stogo konstrukcijos defektus bei vėliau organizuoti remonto darbų atlikimą nustatytų defektų apimtyje. Taigi atsakovė, kaip rūpestinga administratorė, nuolatos stebėjo daugiabučio namo techninę būklę bei fiksavo jos trūkumus. Namo savininkai buvo supažindinti su aktu, tačiau namo savininkų įgaliotas asmuo vengė priimti sprendimus dėl stogo konstrukcijos tyrinėjimo veiksmų atlikimo, galimai siekiant išvengti išlaidų kilimo. Galiausiai, praėjus daugiau nei metams, administratorė gavo nurodymą apskaičiuoti dalies stogo keitimo darbų ir medžiagų aprašą, siekiant įsivertinti ir priimti sprendimus stogo remonto darbų atlikimui. Atsakovė (duomenys neskelbtini) parengė numatomų atlikti darbų ir medžiagų aprašą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas namo savininkų įgaliotam asmeniui Numatomų darbų aprašas, papildomai prašant nurodyti informaciją apie darbų išsimokėjimo terminą. Tačiau namo savininkų įgaliotas asmuo ignoravo administratorės siunčiamus el. laiškus bei delsė priimtinus sprendimus (atsakyti ar siūlomos sąlygos yra priimtinos) ir galiausiai administratorei nedavė nurodymo organizuoti namo savininkų susirinkimą ir spręsti klausimą dėl namo stogo remonto darbų atlikimo. Atsakovė kaip administratorė ne kartą su namo savininkais bendravo ir žodžiu, kurie vis prašė palaukti iki bus priimtas sprendimas darbų atlikimui (susirinkimo organizavimui), tačiau galiausiai namo savininkai nutarė pakeisti namo administratorių į kitą. Atsakovės kaip administratorės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Palygindama fotonuotraukas atsakovė atkreipė dėmesį, kad draudėjo turto apdailos trūkumai egzistavo jau (duomenys neskelbtini), todėl nėra aišku, kada ir dėl kokių priežasčių kilo tariama žala draudėjo turtui.

4.       Trečiasis asmuo Z. T. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl stogo ir įvairių kitų klausimų į UAB „Mano būstas“ kreipėsi dar (duomenys neskelbtini), tačiau problemos nebuvo sprendžiamos. (duomenys neskelbtini) statinio apžiūros aktą administratorius faktiškai pateikė tik (duomenys neskelbtini) ir iš karto gavo atsakymą, kad stogą taisyti tiesiog būtina. Aplinkybę, kad namo įgaliotinis siekė spręsti problemas ir neignoravo pasiūlymų patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini), gavęs UAB „Mano būstas“ atstovės laišką, kuria siūlyta spręsti stogo problemą, jau kitą dieną tam pritarė.    

5.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teisininkas T. V. ieškinį palaikė. Nurodė, kad nėra ginčo, jog ieškovas yra apdraudęs nukentėjusį butą ir kad atsakovė administruoja ginčo namą, tačiau yra nesutarimas dėl stogo defektų ir žalos. Ieškinyje yra padaryta klaida nurodant įvykio datą „(duomenys neskelbtini)“. Faktiškai draudiminis įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), dėl ko pažyma dėl kritulių (duomenys neskelbtini) dienai neturi reikšmės. Paaiškino, kad apžiūros metu fiksuotas (duomenys neskelbtini) plotas, o skaičiuojant žalą imtas (duomenys neskelbtini) plotas, atimant ankstesnio įvykio metu apgadintą plotą. Atsakovas pats vyko į įvykio vietą ir matė padėtį. Administratorius yra atsakingas už namo būklę. Nukentėjęs butas yra viršutiniame (paskutiniame) aukšte, taigi buto apliejimas įvyko per stogą. Žalos vieta – virš televizoriaus. Virš jo stoglangio nėra, taigi apliejimas vyko dėl stogo defekto. Akte nurodyta (duomenys neskelbtini) apėmė sugadintą turtą ir kito apliejimo metu. Žalos administravimo metu sužinojus, kad buvo ankstesnis apliejimas, duomenys ir skaičiavimai patikslinti bei gautas (duomenys neskelbtini) plotas. Pažymėjo, kad pati atsakovė fiksavo, kad stogo danga yra nesandari. Įvykio metu apgadintos siena ir grindys prie televizoriaus. Buto apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini), vadinasi, praėjus 5 dienoms nuo įvykio, o vasaros metu drėgmė greit išgaruoja, todėl drėgmės nematavo. Atsakovės kaip administratorės pareigos apima ir gyventojų informavimą, pranešimų jiems siuntimą ir jų susirinkimų organizavimą. Taigi atsakovė privalėjo dėti maksimalias pastangas savo funkcijų įgyvendinimui; vien el. laiškų siuntimu atsakovė negalėjo apsiriboti. Be to, ir trečiasis asmuo patvirtino, kad problemos ginčo name žinomos nuo (duomenys neskelbtini). Jis matė pirmą apliejimą. Antro nematė, vadinasi, šis apliejimas yra naujas. Jokių duomenų apie tai, kad atsakovė atliko kokius nors darbus, byloje nėra. Atsakovė savo paskaičiavimų dėl žalos nepateikė. Skaičiuodamas išmokos dydį ieškovas pritaikė nusidėvėjimą (300 Eur), kuris net didesnis nei siūlomas taikyti atsakovės.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas M. B. su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad draudikas netyrė įvykio aplinkybių. Jau (duomenys neskelbtini) įvyko įvykis (užliejimas). Po jo ir buvo sudaryta draudimo sutartis. Ieškovas nežinojo apie ankstesnį įvykį ir todėl galimai nepilnai ištyrė ginčo įvykį. Ieškovo nurodytos įvykio datos: (duomenys neskelbtini) taip pat klaidina. Ginčo name buvo subjektas, veikiantis jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kurio įgaliotas asmuo ilgą laiką delsė. Tik po ilgo laiko pateikė informaciją dėl sąmatos apskaičiavimo. Paskui nutraukė sutartį su atsakove. Atsakovė veikė administravimo sutarties pagrindu. Avarinės tarnybos nebuvo. Su įgaliotu asmeniu bendraudavo daugiausiai telefonu. Dėl kainų kitimo gyventojai delsė priimti sprendimą dėl darbų. Pažymėjo, kad nebuvo jokio susitarimo dėl namo stogo remonto, sutartis nenumatė pareigos dėl susirinkimų organizavimo. Nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė kažką padarė netinkamai. Žala kelia daug abejonių, nes iki ginčo užliejimo (duomenys neskelbtini), yra duomenų apie ankstesnį užliejimą, kurio nežinojo ieškovas, taigi neaišku, kur ir kokia žala sukelta anksčiau. Draudikas nematavo drėgmės, nepaskaičiavo nusidėvėjimo, nors namas statytas dar 2005 m.. Vien tai, kad butas buvo įsigytas tais pačiais metais kaip ir ginčo įvykis, dar nereiškia, jog remontas atliktas tais pačiais metais.

7.       Teismo posėdyje trečiasis asmuo Z. T. paaiškino, kad su administratore bendravo el. paštu ir telefonu. Nuo (duomenys neskelbtini) su atsakove daug bendravo dėl stogo. Administratorė (atsakovė) turėjo stebėti, esant reikalui – remontuoti, tačiau susikalbėti su administratore buvo neįmanoma. Ji delsė, darbai stovėjo vietoje. Susirinkimo dėl stogo nebuvo. Tik (duomenys neskelbtini) mėnesį gavo iš atsakovės aktą, kuriam gyventojai pritarė, bet administratorė nieko nedarė. (duomenys neskelbtini) stogo apžiūroje ir pildant aktą nedalyvavo. Gyventojų susirinkimas dėl stogo remonto nebuvo organizuotas, bet niekas iš gyventojų ir neprieštaravo dėl remonto. Pati administratorė aiškino, kad užtenka pritarimo e-mailu. Bute (duomenys neskelbtini) buvo užlieta virtuvė prie lango. Nematė užliejimo virš televizoriaus ir nežino kada atsirado tai. Administratorė turėjo stebėti, organizuoti remontą esant poreikiui.

Ieškinys tenkintinas.

8.       Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Gyventojų turto draudimo liudijimo (poliso) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Swedbank P&C Insurance AS, veikiantis per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą, (draudikas) ir (duomenys neskelbtini) (draudėjas) sudarė draudimo sutartį dėl buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiui (duomenys neskelbtini); buto bendras plotas (duomenys neskelbtini), statybos pabaiga 2000-2009 m.; draudimo apsaugos variantas – visų rizikų draudimas (el. b. t. I, l. 6-8). Nekilnojamojo turto registro duomenys (ir planas) patvirtina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) (6/25 dalys) ir (duomenys neskelbtini) (19/25 dalių) (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (el. b. t. I, l. 9-12). (duomenys neskelbtini) Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) bute, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėtas vandens lašėjimas, kuris galimai prasiskverbė per namo langus; atsirado pažeidimai (sienų ir kt.) (el. b. t. I, l. 13-50). UAB “Mano Būstas Vilnius” (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad buto (duomenys neskelbtini) gyventojai į administratorių kreipėsi (duomenys neskelbtini) pranešimu, kad lietaus metu šlampa lubos. Namo techninis prižiūrėtojas atliko apžiūrą ir nustatė, kad namo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos yra tvarkingos ir galimai lietaus vanduo patenka į buto (duomenys neskelbtini) patalpą dėl stoglangio ir stogo dalies nesandarumų. Atkreipė dėmesį, kad nustatyti nesandarumai atsiradę dėl natūralaus pastato nusidėvėjimo (el. b. t. I, l. 51).

9.       Byloje (duomenys neskelbtini) kainų lygiu pateikta UAB „Žimpra” lokalinė sąmata patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) privataus sektoriaus remonto darbų vertė yra 2 991,66 Eur su PVM (el. b. t. I, l. 55). Kita (duomenys neskelbtini) kainų lygiu pateikta UAB „Žimpra” lokalinė sąmata patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) privataus sektoriaus remonto darbų vertė yra 3 249,15 Eur su PVM (el. b. t. I, l. 126). (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) per AB Swedbank banką patvirtina, kad Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas sumokėjo (duomenys neskelbtini) (draudėjui) 2 620,54 Eur sumą draudimo išmoką pagal Žalos Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, l. 56). (duomenys neskelbtini) prašymas atlyginti žalą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas kreipėsi į UAB “Mano būstas Vilnius” dėl 2 620,54 Eur sumos kompensavimo (el. b. t. I, l. 57, 140). UAB “Mano Būstas Sostinė” (duomenys neskelbtini) rašte „Dėl prašymo atlyginti žalą Nr. (duomenys neskelbtini)“ pretenziją dėl žalos atlyginimo atmetė, nurodžiusi, kad įmonė tinkamai vykdo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijas, yra sudariusi techninės priežiūros paslaugų sutartį su kompetentingu techniniu prižiūrėtoju, kuris tinkamai ir laiku vykdo pastato bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus ir periodines apžiūras (el. b. t. I, l. 58).

10.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas užliejimų metu buvo daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame įvyko nukentėjusiojo buto apliejimas, bendrojo naudojimo objektų administratorius, taip pat dėl to, jog nukentėjęs butas yra viršutiniame pastato aukšte ir virš jo yra tik bendrojo naudojimo objektas – pastato stogas bei tai, kad buvo padaryta žala nukentėjusiajam butui (CPK 187 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

11.       Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01 iki 2022-12-31), kurio 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos), yra pastato bendrojo naudojimo objektai. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą stogas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams.

12.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

13.       Nagrinėjamu atveju daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra nukentėjęs butas Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, tačiau namo administravimo paslaugas (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu yra pavedę teikti atsakovei. Jai pavesta organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą.

14.       Pagal Daugiabučio namo patalpų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (suvestinė redakcija 2015-12-01 - 2022-04-04), patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, ginčo laikotarpiu galiojusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D-1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.07.03:2017 (suvestinė redakcija nuo 2021-03-03 iki 2022-04-30), kuris privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams. Minėto reglamento 1.2 punkte nurodyta, kad Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai nurodyti reglamento IV skyriuje (numatyti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, pavyzdžiui: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas (12.1 -12-3 punktai); arba, mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti: būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita) 13.1 – 13.2 punktai). Taigi atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, privalėjo užtikrinti tinkamą namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo priežiūrą.

15.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

16.       Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas, UAB “Mano Būstas Vilnius” (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažyma, kurioje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) val. iškrito 31,8 mm kritulių ir tai pavojingas meteorologinis reiškinys – smarkus lietus, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta nuo 15 iki 50 mm kritulių (el. b. t. II, l. 13), patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) įvyko buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimas, kuris buto savininkams sukėlė žalą. Aplinkybė, kad ieškovas neišmatavo bute drėgmės lygio, nepaneigia išvados, kad žala bute kilo dėl jo užliejimo. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovo atstovas, buto apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini), vadinasi, praėjus 5 dienoms nuo įvykio (įvykis (duomenys neskelbtini)), o vasaros metu drėgmė greit išgaruoja. Taigi sutiktina su ieškovo atstovu, kad drėgmės matavimas vasarą, po įvykio praėjus 5 dienoms ir matant, kad apliejimo vieta išdžiūvusi, netikslingas. Nustatęs žalą, ją draudėjui kompensavo ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką. Ją išmokėjus, žala kilo ieškovui.

17.       Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Mano būstas Vilnius“ dar (duomenys neskelbtini) (pusė metų iki ginčo įvykio), atlikęs statinio apžiūrą, akte konstatavo, kad stogo danga nesandari, drėgmė patenka į vidaus patalpas, gadinama vidaus patalpų apdaila. Buvo rekomenduota atlikti stogo konstrukcijos tyrinėjimus, siekiant nustatyti stogo konstrukcijos defektus (el.b.t.1, l. 110-112). Atsakovė teigė, jog su šiuo aktu buvo supažindinti namo savininkai, tačiau jų įgaliotas asmuo vengė priimti sprendimus dėl stogo konstrukcijos tyrinėjimo veiksmų atlikimo, galimai siekiant išvengti išlaidų kilimo, ir tik praėjus metams, administratorius gavo nurodymą apskaičiuoti dalies stogo keitimo darbų ir medžiagų aprašą ((duomenys neskelbtini) rašytinių paaiškinimų 12 p.). Visgi byloje nėra duomenų, kad supažindinimo pareigą atsakovė atliko. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) kreipimasis į trečiąjį asmenį, kuriame nurodoma, kad siunčiamas apžiūros aktas, neįrodo, kad su šiuo aktu namo gyventojai buvo supažindinti kitą dieną po akto surašymo. Ieškovo nurodomame elektroniniame laiške nėra pilnos laiško datos (tėra nurodyta (duomenys neskelbtini)), o failo pavadinimas (duomenys neskelbtini) neatitinka (duomenys neskelbtini) akto numerio ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) rašytiniuose paaiškinimuose Z. T. nepripažino (duomenys neskelbtini) gavęs stogo apžiūros aktą. Priešingai, teigė jį gavęs net po pusmečio ((duomenys neskelbtini)). Nors teismo posėdžio metu Z. T. ėmė abejoti, kada tiksliai šį aktą gavo, tačiau byloje esantis (duomenys neskelbtini) registruotas pranešimas dėl kiauro stogo patvirtina, kad ši problema išties sena, o (duomenys neskelbtini) elektroniame laiške Z. T. su šauktuku nurodo, kad stogą remontuoti būtina. Iš (duomenys neskelbtini) Z. T. pretenzijos UAB „Mano būstas“ matyti, kad bendrovė pirmą kartą pranešimą apie (duomenys neskelbtini) buto problemą (į butą tekantį vandenį) gavo dar (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) apie tai, kad problema kartojasi, buvo informuota 15 kartų ar net daugiau.

18.       Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus, pažymint, jog pastato administratorius neturi galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negali be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio; neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Atsakovės teigimu, pagal techninės apžiūros duomenis, ji privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad bendrojo naudojimo patalpų administratoriaus paskyrimas neatleidžia bendraturčių nuo pareigos dalyvauti prižiūrint bendrą turtą. Tačiau byloje nėra duomenų ne tik, kad atsakovė tinkamai ir laiku informavo namo gyventojus apie stogo remonto būtinybę, bet ir kad organizavo jų apklausą dėl remonto darbų arba pavedė ją atlikti trečiajam asmeniui (informavo apie poreikį tokią apklausą atlikti). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė, kaip namo administratorė, atliko ne formalius, o realius veiksmus įgyvendinant ginčo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą (techninę). Darytina išvada, kad atsakovė savo kaip administratorės pareigą prižiūrėti ginčo namo stogą įgyvendino netinkamai.

19.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas, kaip draudikas turi pareigą išsiaiškinti su sugebėti pagrįsti konkrečią apliejimo priežastį, tačiau šis neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, deramai neatliko draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė ir todėl nenurodė jokių stogo nesandarumo priežasčių.

20.       Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjęs butas yra viršutiniame namo aukšte, virš jo yra tik bendrojo naudojimo objektas – stogas, atsakovė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, t. y., kad nukentėjusio buto apliejimas galėjo įvykti ir žala jam galėjo būti padaryta dėl kitų priežasčių nei namo stogo defektų. Byloje esančios buto nuotraukos ir ieškovo atstovo paaiškinimas teismo posėdžio metu dėl patikslintos (duomenys neskelbtini) įvykio žalos patvirtina, kad jos vieta – virš televizoriaus. Virš jo stoglangio nėra, taigi apliejimas vyko dėl stogo defekto. Pati atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad namo stogas turėjo trūkumų, buvo rekomenduojama atlikti stogo konstrukcijos tyrinėjimus, siekiant nustatyti stogo konstrukcijos defektus bei vėliau organizuoti remonto darbų atlikimą nustatytų defektų apimtyje. Faktą, jog namo stogas turėjo defektų, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame fiksuota, jog namo stogas turi trūkumų. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad nukentėjusio buto apliejimas įvyko ir žala nukentėjusiam butui (luboms, sienoms, grindims ir kt.) padaryta būtent dėl pastato bendro administravimo objekto – stogo defektų (nesandarumo) (CPK 185 straipsnis).

21.       Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas dėl nesandaraus daugiabučio gyvenamojo namo stogo. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad atsakovas dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neužtikrino pastato bendrojo naudojimo objekto – stogo tinkamos būklės ir dėl to buvo padaryta žala (CPK 185 straipsnis). Taigi teismas vertina, kad nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą ieškovui.

22.       Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Neužtikrinusi tinkamos gyvenamojo namo stogo būklės atsakovė turi pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą.

23.       Byloje kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini) užliejimo ploto ir realaus žalos dydžio.

24.       Iš sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akto matyti, kad fiksuotas (duomenys neskelbtini) kambario sienų remonto darbų plotas bei (duomenys neskelbtini) grindų remonto plotas. Visgi lokalinė sąmata patvirtina, kad skaičiuojant žalą imtas (duomenys neskelbtini) kambario sienų plotas. Kaip paaiškino ieškovo atstovas, atimtas ankstesnio įvykio metu apgadintas sienų plotas, apie kurį ieškovas sužinojo vėliau, aiškindamasis aplinkybes. Byloje esančiose nuotraukose matyti buto apgadinimai yra įvairiose vietose, tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad nereikalauja žalos atlyginimo už ankstesnį apliejimą, kurio nuostolių nekompensavo draudikui ir pats. Žalą jis sieja tik su kambario apgadinimu, tekėjus vandeniui virš televizoriaus. Šiuo aspektu buvo sumažintas ir pradinis remonto darbų kiekis (remontuotinų sienų) plotas iki (duomenys neskelbtini). Įvertinęs šias aplinkybes bei nesant duomenų, paneigiančių, kad ieškovas sugadinto turto plotą apskaičiavo tinkamai, laiko, kad žalos kiekio skaičiavimai teisingi.

25.       Byloje nustatyta, kad prašomos atlyginti žalos dydį ieškovas suskaičiavo ir nuostolius atlygino, remdamasis UAB „Žimpra” (duomenys neskelbtini) kainų lygiu pateikta lokaline sąmata. Iš (duomenys neskelbtini) Žalos administravimo suvestinės matyti, kad apskaičiuota nuostolio ir draudimo išmoka yra 2 620,54 Eur (po besąlyginės išskaitos). Ieškovas nepateikė savo skaičiavimų ar pagrįstų argumentų dėl netinkamo ieškovo atlikto skaičiavimo, o nusprendus kviesti ir apklausti apžiūros aktą pasirašiusį UAB „Smart Claims“ darbuotoją (duomenys neskelbtini), atsisakė mokėti užstatą už jo atvykimą, todėl teismas neturi pagrindo skaičiavimo laikyti neteisingu ar nesąžiningu. Atkreiptinas dėmesys, kad neturi reikšmės, ar draudikas jau atliko remontą. Nei žalos faktas, nei dydis dėl to nesikeičia, ji vis vien yra patirta ir turi būti atlyginama pilnai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, taikė net 300 Eur išskaitą. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji pilnai kompensuoja nusidėvėjimą ir yra net didesnė nei nusidėvėjimą siūlo skaičiuoti atsakovė (ji siūlo nusidėvėjimui taikyti 0,08 proc. tarifą kiekvieniems pastato metams, skaičiuojant nuo statybos pabaigos, t.y. 2005 m.), juo labiau, kad nusidėvėjimas taikomas tik medžiagoms (tokiu atveju nusidėvėjimas siekia tik pusę išskaitos sumos). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo žalos atlyginimo dydį mažinti.

26.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas įrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų žala sudaro 2 620,54 Eur ir ieškovas įgijo teisę regreso teisę gauti šią sumą iš atsakovės. Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 620,54 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas.

27.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 620,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas sumokėjo 60 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris ieškovui priteistinas iš atsakovės kaip ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atmetus ieškinį atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taip pat atsakovei grąžinamas jos atstovo 2023-02-13 pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su mokėjimo nurodymu, nes jis pateiktas teismui išėjus priimti sprendimą, o visi prašymai turi būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

29.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 19,92 Eur ir viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), todėl 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 59, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančiam per Swedbank P&C Insurance Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302649474, iš atsakovės UAB „Mano Būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, 2 620,54 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt eurų 54 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 620,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Grąžinti atsakovės atstovui 2023-02-13 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su mokėjimo nurodymu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė