Administracinė byla Nr. A-1234-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00262-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui dėl administracinio akto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – A. M., M. Š., I. Š., V. C., S. C., L. A., J. S., A. K., I. E., L. D., N. G. D., J. G., uždaroji akcinė bendrovė „Statybų dakaras“, uždaroji akcinė bendrovė „Baubilas“, uždaroji akcinė bendrovė „Aruneta“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno jaunimo kirpykla“, Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja R. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio (toliau – ir Kauno teritorinis padalinys) 2014 m. sausio 6 d. reikalavimą Nr. RK 8 (toliau – ir Reikalavimas).

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja R. M. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Reikalavimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjos skundą ir Reikalavimą panaikino.

II.

Pareiškėja R. M. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą priteisti iš Kauno teritorinio padalinio bylinėjimosi išlaidas – 363 Eur (1 253,36 Lt) už apeliacinio skundo parengimą bei 33 Eur (113,94 Lt) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan

iklaičio teismo iklaič

io Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

                                                                                      III.

Pareiškėja R. M. apeliacinės instancijos teismui padavė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo siekia, kad jai būtų atlygintos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 363 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 33 Eur žyminis mokestis.

Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ nustatyta, jog atlyginamos šios išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis; kitos išlaidos dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidos; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidos (ABTĮ 44 str. 2 d.). ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog galimas tik išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimas. Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja kreipėsi su apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti jos skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino.

Pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus, ji advokatui G. D. už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 363 Eur (b. l. 189).

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Rekomendacijų (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. kovo 20 d.) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Šiuo atveju apeliacinio skundo rengimo metu buvo nustatyta 1 035 Lt minimali mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“).

Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, maksimaliai galima priteisti suma – 2 070 Lt (599,51 Eur) (1 035 Lt * 2 = 2 070 Lt), todėl pareiškėjos prašoma priteisti 363 Eur (1 253,36 Lt) suma neviršija nustatytos maksimalios sumos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį (pakartotinį) advokato dalyvavimą byloje, patenkintų reikalavimų dalį, sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjai priteisti 363 Eur už apeliacinio skundo parengimą.

              Taip pat pareiškėja prašo priteisti 33 Eur žyminio mokesčio sumą sumokėtą už apeliacinį skundą. Kaip buvo minėta, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, t. y. būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009; 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Pareiškėja, teikdama apeliacinį skundą, pridėjo ir žyminio mokesčio kvitą, kuriame nurodyta, jog pareiškėja sumokėjo 50 Lt (14,48 Eur) (b. l. 162) žyminį mokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjai 33 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą, kadangi pareiškėja pagrindė tik 14,48 Eur išlaidas.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija iš dalies tenkina pareiškėjos prašymą ir pareiškėjai iš atsakovo priteisia 377,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (363 Eur + 14,48 Eur = 377,48 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai R. M. iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 377,48 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir keturiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.