Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-221-302-2014].docx
Bylos nr.: 2S-221-302/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
BAB bankas SNORAS 112025973 suinteresuotas asmuo
Seesam Insurance AS Lietuvos filialas suinteresuotas asmuo
AB DNB lizingas 124385737 suinteresuotas asmuo
Snoro lizingas 112025973 suinteresuotas asmuo
DnB NORD bankas 112029270 suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Vykdymo procesas
Vykdymo procesas:
Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-221-302/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26976-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1.; 122.2.;

122.3.; 122.4. (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m.  sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., M. Š., AB DNB bankas, AB DNB lizingas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, BAB bankas Snoras, UAB „Snoro lizingas“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, ir

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. Š. pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų ir prašo panaikinti antstolio I. G. 2013 m. liepos 23 d. patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/0221 ir netęsti varžytynių ir turto realizavimo. Nurodo, kad pareiškėjas yra skolininkas vykdomojoje byloje. Skundo motyvai susiję su antstolio veiksmais, susijusiais su turto realizavimo tęsimu po neįvykusių antrųjų įkeisto turto varžytynių. Skolininko įsitikinimu, vykdomojoje byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 723 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, jog pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.

Antstolis I. G. išnagrinėjęs pareiškėjo R. Š. skundą 2013-08-13 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/02221 atsisakė jį tenkinti. Tokį patvarkymą motyvavo tuo, jog bylų dėl hipotekos, įkeitimo teisinių santykių ar priverstinio skolos išieškojimo (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos iki 2012-07-01 buvo nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Nuo 2012-07-01 įsigaliojo CPK atitinkamų straipsnių pakeitimo, papildymo ir pripažinimo netekusiais galios 2011-12-22 įstatymas Nr. XI-1843, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesinės teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Iki pakeitimo galiojęs CPK 558 straipsnis nustatė hipotekos kreditoriaus teises priverstinai išieškant skolą prašyti įkeistą turtą parduoti iš varžytynių arba perduoti jam administruoti, jeigu turtas nerealizuojamas ar reikalavimas nepatenkinamas iš turto administravimo – pakartotinai prašyti įkeistą turtą parduoti iš varžytynių arba perduoti jį administruoti. CPK 558 straipsnis šių teisių neribojo terminais ar kitokiomis sąlygomis. Šiuo atveju Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-02-21 nutartimis Nr. 6871 V/2011 ir Nr. 6870V/2011, nutarta išieškoti skolą, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Šios nutartys priimtos iki naujo teisinio reglamentavimo įsigaliojimo. Taigi priverstinis įkeisto turto pardavimo iš varžytinių procesas pradėtas galiojant iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo galiojusioms normos. Vykdomosios bylos Nr. 0008/12/02221, Nr. 0008/12/02220 užvestos pagal Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis. Todėl pradėjus išieškojimą iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, hipotekos kreditoriui lieka teisė naudotis iki minėto įstatymo galiojusiomis ir CPK 558 straipsnyje numatytomis privilegijomis, netaikant CPK 723 straipsnio, leidžiančio turtą grąžinti skolininkui.

Suinteresuoti asmenys AB DNB bankas ir AB DNB lizingas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad jų nuomone, antstolis veikė vadovaudamasis teisės aktais ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Antstolis vykdo Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-02-21 nutartis Nr. 6870V/2011 ir Nr. 6871 V/2011, kuriomis nutarta išieškoti skolą, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, t.y. iš varžytynių parduodamas Bankui hipoteka įkeistas turtas. Jeigu įkeistas daiktas neparduotas iš antrųjų varžytynių ir neperduotas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn, neužkertamas kelias pakartotinai organizuoti varžytynes. Antstolis vykdydamas išieškojimą tinkamai laikėsi CPK reikalavimų ir kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo R. Š. skundą atmetė. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, jog antstolis turėjo vadovautis CPK 723 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui ir nurodė, jog hipotekos kreditoriaus teisės skiriasi nuo kitų išieškotojų teisių, nustatytų vykdymo procese, nes jo teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, skolininko turto ribojama. Tokia teisė atsiranda tik tada, kai, realizavus įkeistą turtą, jo nepakanka reikalavimui patenkinti (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Kiti (ne hipotekos) kreditoriai, nepatenkinus jų reikalavimo, nukreipus išieškojimą į kurį nors skolininko daiktą, gali prašyti jį nukreipti į kitą skolininko turtą (CPK 723 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju, kai skolininko turto nepavyko realizuoti ir išieškotojas atsisakė paimti jį nuosavybėn, į tą patį turtą nukreipti išieškojimą galima, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams. Teismo manymu, aiškinimas, kad pakartotinio išieškojimo nukreipimo į tą patį turtą ribojimas vienerių metų terminu taikomas hipotekos kreditoriui, kaip ir visiems kitiems kreditoriams, neatitiktų hipotekos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, paskirties. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokioje situacijoje, kai hipotekos kreditorius, po neįvykusių antrųjų varžytynių atsisakęs perimti neparduotą turtą nuosavybėn, vis dėlto siekė patenkinti reikalavimą parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, antstolis neprivalėjo grąžinti jam (hipotekos kreditoriui) vykdomojo dokumento ir užbaigti vykdomosios bylos. Hipotekos kreditoriui paprašius tęsti skolos išieškojimą iš jam įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto, nustatant naują kainą, turėjo teisę tų pačių vykdomųjų dokumentų pagrindu tęsti skolos išieškojimą, nukreipiant išieškojimą į įkeistą pareiškėjui (skolininkui) priklausantį nekilnojamąjį turtą.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas R. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį, ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. panaikinti antstolio I. G. 2013-07-23 patvarkymą dėl pakartotinio turto realizavimo po neįvykusių antrųjų įkeisto turto varžytynių. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi sena CPK redakcija, motyvuodamas tuo, kad vykdomoji byla buvo užvesta dar prieš pasikeičiant įstatymui. Atkreipia dėmesį, jog tiek pirmosios, tiek antrosios varžytynės buvo rengiamos po 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-184 įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju nedelsiant pakartotinai pradėjus išieškojimą iš įkeisto turto ir jį išvaržius už rinkos neatitinkančią kainą, ne tik, kad bus nepasiektas esminis hipotekos kreditoriaus reikalavimų ekonomiškas patenkinimas, bet taip pat tokiu būdu bus nepagrįstai apsunkinta tiek skolininko, tiek kreditoriaus padėtis.

Suinteresuoti asmenys AB DNB bankas ir AB DNB lizingas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą. Nurodo, kad kasacinis teismas yra konstatavę, jog kai hipotekos kreditorius, po neįvykusių antrųjų varžytynių atsisakęs perimti neparduotą turtą nuosavybės, vis dėl to siekė patenkinti reikalavimą parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, antstolis neprivalėjo grąžinti jam vykdomojo dokumento ir užbaigti vykdomosios bylos bei hipotekos kreditoriui pakartotinai paprašius parduoti įkeistą turtą varžytynėse, turėjo teisę pagal tą patį vykdomąjį dokumentą, vykdyti tolimesnį išieškojimą.

Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti apelianto skundo. Nurodo, kad šiuo atveju išieškojimas buvo pradėtas iki naujo teisinio reglamentavimo įsigaliojimo, o pakeitimo įstatyme yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo pakeitimo.  Nesutinka su apelianto argumentais, kad hipotekiniam kreditoriui AB DNB bankui atsisakius perimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą, turtas turi būti grąžinamas skolininkui, o pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimą bus galima nukreipti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Pabrėžia, jog pradėjus išieškojimą iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, hipotekos kreditoriui lieka teisė naudotis iki minėto įstatymo galiojusiomis ir LR CPK 558 str. numatytomis privilegijomis, netaikant LR CPK 723 str., leidžiančio turtą grąžinti skolininkui. Suinteresuotas asmuo taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmųjų varžytynių kainą reglamentuoja LR CPK 718 str., o antrųjų LR CPK 722 str. Tęsiant išieškojimą, įkeisto turto vertė nustatyta nebuvo ir būtent skundžiamu 2013 m. liepos 23 d. patvarkymu šalims buvo nustatytas terminas pateikti antstoliui nuomonę dėl įkeisto turto rinkos vertės.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

 

Atskirasis skundas atmestinas.    

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų pagrįstai vadovavosi CPK redakcija dėl hipotekos, įkeitimo, teisinių santykių ar priverstinio skolos išieškojimo (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygomis galiojančiomis iki 2012-07-01.

Dėl CPK galiojusio iki 2012 m. liepos 1 d. pakeitimo taikymo nagrinėjamu atveju.

 

Iš pateiktų vykdomųjų bylų medžiagų matyti, jog hipotekos kreditoriui pasikreipus su pakartotiniu pareiškimu, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. vasario 21 d. nutartimis, buvo nutarta išieškoti 105 162,89 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo 2012-02-20 iki visiško skolos išieškojimo dienos bei 1 085 617,49 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo 2012-02-20 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą – 0,0620 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0003-0172, esantį SB „Girios aidas“ 2 skl., Laurų g. 37, Vilniaus m., 0,0590 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0003-0164, esantį Laurų g. 39, Vilniaus m. ir 294,56 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0662-1129, esantį Laurų g. 39, Vilniaus m., asmeninės nuosavybės teise priklausančius M. Š. ir R. Š., išieškotojo AB DNB banko naudai. Pagal CPK atskirų straipsnių pakeitimo, papildymo ir pripažinimo netekusiu galios 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1843 34 straipsnio 3 dalies reglamentavimą iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog išieškojimo (ne vykdymo) pradžia laikytina ta diena, kai skolininkui per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius pasikreipia su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Nagrinėjamu atveju hipotekos kreditorius dėl priverstinio skolos išieškojimo pasikreipė dar iki 2012 m. liepos 1 d. CPK pakeitimo, todėl laikytina, jog ši byla dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisinių santykių pagrindu buvo pradėta pagal iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusius materialiosios (CK 4.170-4.197 straipsnių) ir proceso (CPK 542-569 straipsnių) teisės normų reikalavimus.

 

Dėl CPK 723 straipsnyje numatytų atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmių netaikymo hipotekos kreditoriui.

 

Nustatyta, jog išieškotojui AB DNB bankui įkeisto minėto nekilnojamojo turto pardavimui, buvo skelbtos dvejos elektroninės varžytynės, tačiau nei vienuose varžytynėse nepavyko įkeisto turto parduoti. Antstolis tiek pirmu atveju, nepavykus parduoti įkeisto turto, tiek antru, siūlė išieškotojui perimti turtą savo nuosavybėn, tačiau išieškotojas du kartus atsisakė perimti įkeistą turtą ir toliau prašė skelbti varžytynes bei parduoti nekilnojamąjį turtą CPK nustatyta tvarka.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad antstolis turėjo vadovautis CPK 723 str. 3 d., kurioje numatyta, kad išieškotojui atsisakius paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtais apelianto argumentais ir pažymi, jog įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdingi šie bruožai: absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui daiktą. Sudarius įkeitimo sutartį, kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Ši jo teisė absoliuti, nes į įkeistą daiktą kiti kreditoriai gali pretenduoti tik po įkaito gavėjo, įkeitimo teisė kreditoriui išlieka ir įkeisto daikto savininko bankroto atveju. Hipotekos kreditoriaus teisių ypatumai nulemia jo procesines teises vykdymo procese. Pagal CPK 558 straipsnį hipotekos kreditorius, priverstinai išieškant skolą, turi tokias teises: prašyti įkeistą turtą parduoti iš varžytynių arba perduoti jam administruoti; jeigu turtas nerealizuojamas arba reikalavimas nepatenkinamas iš turto administravimo – pakartotinai prašyti įkeistą turtą parduoti iš varžytynių arba perduoti jį administruoti. CPK 558 straipsnyje nurodytos hipotekos kreditoriaus teisės skiriasi nuo kitų išieškotojų teisių, nustatytų vykdymo procese, nes jo teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, skolininko turto ribojama. Tokia teisė atsiranda tik tada, kai, realizavus įkeistą turtą, jo nepakanka reikalavimui patenkinti (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Kiti (ne hipotekos) kreditoriai, nepatenkinus jų reikalavimo, nukreipus išieškojimą į kurį nors skolininko daiktą, gali prašyti jį nukreipti į kitą skolininko turtą (CPK 723 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju, kai skolininko turto nepavyko realizuoti ir išieškotojas atsisakė paimti jį nuosavybėn, į tą patį turtą nukreipti išieškojimą galima, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams ( CPK 723 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog aiškinimas, kad pakartotinio išieškojimo nukreipimo į tą patį turtą ribojimas vienerių metų terminu taikomas hipotekos kreditoriui, kaip ir visiems kitiems kreditoriams, neatitiktų hipotekos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, paskirties, kadangi hipotekos kreditoriaus teisės į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, naudojantis pirmenybe prieš kitus kreditorius, esmė – greitas ir ekonomiškas reikalavimo patenkinimas. Tol, kol nėra realizuotas įkeistas turtas, įstatymas nesuteikia teisės hipoteka apsaugoto reikalavimo patenkinti, nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą bendra tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog išieškojimo iš įkeistojo turto suvaržymas CPK 723 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu neatitiktų tikslų, siekiamų užtikrinant prievolės įvykdymą hipoteka, CK 1.5 straipsnio 4 dalies ir 1.9 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tokiu atveju hipotekos kreditoriaus įstatymu įtvirtinta padėtis priverstinai išieškant skolą būtų vertintina ne kaip privilegijuota, bet kaip diskriminacinė. Todėl, dėl specifinės hipotekos kreditoriaus teisinės padėties nukreipiant išieškojimą į įkeistą daiktą, kurią nulemia jo įgyta subjektinė įkeitimo teisė, santykis su įkeistu daiktu, hipotekos kreditoriui netaikomos kitiems (ne hipotekos) kreditoriams CPK  723 straipsnyje numatytos atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir išanalizavęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

 

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėja                                                                                Romualda Janovičienė