Pirmosios instancijos teismo                                                           Civilinė byla Nr. e2A-115-544/2020

teisėja Sigita Zubavičiūtė – Montvilienė              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43105-2017-2

                        Procesinio sprendimo kategorija:

(S) 

2.6.1.4.; 2.8.2.8.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2020 m. kovo 31 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilnijos namai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-326-967/2019 pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gudelių šilas“ ieškinį atsakovei UAB „Vilnijos namai“ dėl žalos atlyginimo bei įpareigojimo grąžinti pinigines lėšas ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija „Gudelių šilas“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vilnijos namai“ 783,41 Eur žalos atlyginimo, 861,19 Eur kaupiamųjų lėšų, 5 974,44 Eur surinktų lėšų teritorijos priežiūros darbams atlikti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys 2015 m. balandžio 16 d. sudarė Gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutartį Nr. 2015/04, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo teikti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės objektų priežiūrą – naudojimo patalpų, teritorijos, bendro naudojimo inžinierinių tinklų ir sistemų priežiūrą, valymą, avarijų likvidavimą, remonto darbus, komunalinių paslaugų teikimą bei už sutartyje numatytų darbų atlikimą surinkti iš daugiabučių namų savininkų bendrijos narių mokesčius už atliktus darbus, taip pat kaupiamąsias lėšas, skiriamas bendrojo naudojimo patalpų remontui. Ieškovė įsipareigojo už tinkamai ir kokybiškai suteiktas paslaugas sumokėti kainų priede ir sutartyje numatytomis sąlygomis. Nuo 2016 m. sausio 1 d. šalys pasirašė naują Gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutartį Nr. 2016/01 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti administravimo paslaugas papildomai daugiabučiams namams, esantiems (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutarties priede šalys išdėstė, kokias paslaugas įsipareigojo atlikti atsakovė ir kiek šios paslaugos kainuos.

3. Nurodė, kad dėl netinkamai vykdomų paslaugų ieškovė atsakovei pranešė apie sutarties nutraukimą. Šalys 2017 m. kovo 31 d. pasirašė nutraukimo protokolą, kuriame susitarė, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. nutraukiamas sutarties galiojimas. Nutraukus sutartį, atsakovė perdavė tik patalpų raktus ir žurnalą, kuriame užfiksuoti skaitiklių duomenys. Jokių gyvenamojo namo priežiūros ir teritorijos tvarkymo atliktų darbų žurnalo, detalizuotų ataskaitų, AB ,,Energijos skirstymo operatoriaus“ (toliau – ESO) sąskaitų faktūrų, kitų įstaigų ir organizacijų sąskaitų faktūrų atsakovė nepateikė. Todėl ieškovė neturi jokių duomenų apie tai, kokie darbai buvo atlikti, kiek tokie darbai kainavo, kas ir kada juos atliko, kokia konkrečiai pinigų suma ir kokiems darbams buvo iš gyventojų surinkta.

4. Ieškovės teigimu, nutraukus sutartį, paaiškėjo, kad sumos už objekto suvartotą energiją PVM sąskaitose – faktūrose iš ESO ir atsakovės išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose neatitinka – skirtumą sudaro 783,41 Eur. Todėl dėl netinkamai paskaičiuotų įmokų už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 31 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ieškovei padaryta 783,41 Eur žala. Taip pat, remiantis Sutarties 3.7 punktu, iš atsakovės turi būti priteista 861,19 Eur kaupiamųjų lėšų, kurių atsakovė neperdavė. Be to, nei 2016 metais, nei 2017 metais nebuvo atliktos tokios paslaugos, kaip žemės tręšimas ir vejos aeravimas bei atnaujinimas. Ieškovė teikė 2016 m. rugsėjo 7 d. pretenziją atsakovei, kurioje nurodyta, kad vejos tręšimo ir aeravimo darbai nebuvo atlikti 2016 metais pavasario – vasaros sezono metu, dėl ko reikalauja kompensuoti už vejos aeravimą – 1 200 Eur, už tręšimą – 900 Eur, iš viso – 2 100,00 Eur. 2017 metais ieškovė už įmanomai mažiausias kainas savo sąskaita įsigijo trąšas, atliko vejos tręšimo, aeravimo, samanų surinkimo ir išvežimo, gėlių sodinimo ir krūmų sutvarkymo darbus. Pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras iš viso už šiuos darbus ieškovė 2017 m. gegužės mėnesį sumokėjo 2 126,39 Eur. Be to, atsakovė taip pat buvo įsipareigojusi gegužės mėnesio pirmoje pusėje išplauti langus, gegužės – birželio mėnesiais pakeisti smėliadėžėse smėlį bei paleisti fontaną. Visus šiuos darbus ieškovė atliko savo sąskaita, rinkdamasi už darbus pasiūlytas mažiausias kainas. Iš viso už smėlį, langų valymą ir fontano paleidimą ieškovė išleido 1 143,05 Eur. Atsakovė buvo įsipareigojusi vieną kartą per metus užfiksuoti objekto statybos defektus, tačiau 2017 metais statybos defektų neužfiksavo. Ieškovė savo lėšomis atliko statybos defektų fiksavimo darbus, sumokėdama 605 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Vilnijos namai“ ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijai ,,Gudelių šilas“ 5 078,64 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 16 d. tarp šalių buvo sudaryta Gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutartis Nr. 2015/04, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo teikti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės objektų priežiūrą – naudojimo patalpų, teritorijos, bendro naudojimo inžinierinių tinklų ir sistemų priežiūrą, valymą, avarijų likvidavimą, remonto darbus, komunalinių paslaugų teikimą bei už sutartyje numatytų darbų atlikimą surinkti iš daugiabučių namų savininkų bendrijos narių mokesčius už atliktus darbus, taip pat kaupiamąsias lėšas, skiriamas bendrojo naudojimo patalpų remontui. Ieškovė įsipareigojo už tinkamai ir kokybiškai suteiktas paslaugas sumokėti kainų priede ir sutartyje numatytomis sąlygomis. Nuo 2016 m. sausio 1 d. šalys pasirašė naują Gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutartį Nr. 2016/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti administravimo paslaugas papildomai daugiabučiams namams, esantiems (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutarties priede šalys išdėstė, kokias paslaugas įsipareigojo atlikti atsakovė ir kiek šios paslaugos kainuos. Šalys 2017 m. kovo 31 d. pasirašė sutarties nutraukimo protokolą, kuriame susitarė, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. nutraukiamas sutarties galiojimas.

7. Pasisakydamas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisingai paskaičiuotų ESO įmokų, atlyginimo, teismas konstatavo, jog atsakovė, santykiuose su ESO atstovaudama ieškovę, neturėjo teisinio pagrindo ieškovei pateikti didesnių sąskaitų, nei atsakovė sumokėjo ESO, nepriklausomai su nuolaida ar be jos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.243 straipsnio 2, 3 dalys). Laikė, jog atsakovė, pasilikdama nuolaidos skirtumą sau, atliko neteisėtus veiksmus, todėl iš jos ieškovės naudai priteisė 783,41 Eur. Atkreipė dėmesį, jog ta aplinkybė, kad gyventojai atsakovei yra skolingi dideles sumas, atsakovei savaime nesudaro pagrindo nutrūkus sutartiniams santykiams negrąžinti ieškovei santykiuose su ESO sutaupytas sumas.

8. Teismas darė išvadą, jog nepriklausomai nuo to, kokio dydžio būtų gyventojų įsiskolinimas atsakovei, išieškojimas į kaupiamąsias lėšas negali būti nukreiptas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas ieškinys (priešieškinis) dėl skolos atsakovei priteisimo, apie tokio ieškinio pateikimą kitoje civilinėje byloje taip pat nėra duomenų. Taigi, atsakovė po sutarties nutraukimo neturėjo jokio teisinio pagrindo nepervesti ieškovei lėšų iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos. Atsižvelgęs į tai, teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 861,19 Eur kaupiamųjų lėšų.

9. Nurodė, kad iš į bylą pateikto priedo prie sutarties turinio matyti, jog jame išvardintos teikiamos paslaugos bei paslaugų tarifai, išvardinti atsakovės įsipareigojimai: žolės tręšimas, vejos aeravimas bei atnaujinimas (balandžio mėnesį). Šalių susitarimu minėtus darbus atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti kiekvienų metų balandžio mėnesį, už kuriuos lėšos buvo renkamos iš gyventojų kiekvieną mėnesį. Ginčo dėl to, jog atsakovė 2017 m. darbų neatliko, byloje nėra. 2017 metais ieškovė savo sąskaita įsigijo trąšas, atliko vejos tręšimo, aeravimo, samanų surinkimo ir išvežimo, gėlių sodinimo ir krūmų sutvarkymo darbus. Ieškovė įsigijo produktus ir paslaugas už įmanomai mažiausias kainas – 2017 m. gegužės mėnesį sumokėjo 2 126,39 Eur. Teismas vertino, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl ieškovės patirtos žalos, susijusios su 2017 m. atliktais vejos priežiūros darbais ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 2 126,39 Eur. Atkreipė dėmesį, jog sutartis tarp šalių pasirašyta 2015 m. balandžio 15 d., o nutraukta 2017 m. gegužės 1 d., t. y. sutartis buvo vykdoma 2 metus ir 2 savaites. Iš sutarties priedo Nr. 1 7 punkto turinio akivaizdu, kad vejos aeravimas atliekamas balandžio mėnesį, o tręšimas – vasaros sezono metu. Mokestis už šiuos darbus atsakovei pagal sutartį mokamas visus metus, t. y. jis renkamas ilgainiui – kaupiamas. Ir, nors galbūt atsakovei oro sąlygos neleido atlikti tam tikrų darbų sutartyje numatytais terminais, tačiau lėšos šiems darbams atlikti buvo renkamos visus metus. Atsakovei neperdavus šiems darbams atlikti surinktų sumų ir šių darbų neatlikus, teismas laikė, kad ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė žalą.

10. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą už neatliktus vejos aeravimo ir tręšimo darbus 2016 metais, teismas sprendė, kad šį reikalavimą tenkinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, visuma įrodymų leidžia padaryti išvadą, jog atsakovė aeravimo ir tręšimo darbus atliko 2016 m. rugsėjo mėnesį. Atsakovės nesavalaikis darbų atlikimas (darbai atlikti ne pavasarį, o rudenį) buvo nulemtas objektyvių, nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių – ypatingai nepalankių oro sąlygų.

11. Nurodė, kad ginčo dėl to, jog 2017 metais atsakovė neatliko langų valymo, smėlio keitimo darbų, byloje nėra. Mokestis už šiuos darbus atsakovei pagal sutartį mokamas ir kaupiamas visus metus. Ir nors atsakovė nutraukus sutartį nebeturėjo pareigos įvykdyti sutartį, tačiau turėjo pareigą perduoti šiems darbams atlikti surinktas lėšas. Atsakovei neperdavus šiems darbams atlikti surinktų sumų, taip pat šių darbų neatlikus, teismas laikė, kad ieškovė dėl tokių atsakovės veiksmų patyrė žalą, dėl ko yra pagrindas iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 703,65 Eur. Pasisakydamas dėl fontano paleidimo atsiradusios žalos, teismas pažymėjo, kad dėl tokio darbo, kaip ,,fontano paleidimas“, sutartimi šalys nėra susitarusios, todėl šią ieškinio dalį atmetė.

12. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti 605 Eur už statybos defektų fiksavimą 2017 metais yra pagrįstas. Pažymėjo, kad, nors šildymo sezonas 2017 metais baigėsi 2017 m. gegužės 4 d., o sutartis su atsakove nustojo galioti 2017 m. gegužės 1 dieną, tačiau sutartis galiojo daugiau nei du metus, o iš sutarties priedo Nr. 1 1 punkto matyti, jog kiekvieną mėnesį bendrijos nariai, gyventojai mokėjo tam tikrą kaupiamąjį mokestį kasmetinių apžiūrų vykdymui. Nors atsakovė nutraukus sutartį nebeturėjo pareigos jos vykdyti, tačiau turėjo pareigą perduoti šiems darbams atlikti surinktas, nes lėšos šiems, kaip ir kitiems darbams atlikti, buvo renkamos visus metus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vilnijos namai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą.

14. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinių teisės normų, reguliuojančių buhalterinę apskaitą, taikymo, ir byloje pateiktų įrodymų vertinimo.

15. Teigia, jog teismo motyvai, kad atsakovė, pasilikdama nuolaidos skirtumą sau, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko iš jos ieškovės naudai priteistina 783,41 Eur, naikintini kaip nepagrįsti bei prieštaraujantis byloje esančioms aplinkybėms. Priešingai teismo argumentams, nuolaidą už tinkamai atliktas pareigas gauna būtent administratorius – atsakovė, o ne ieškovo gyventojai. Administratorius, vykdydamas įsipareigojimus prieš elektros energijos tiekėją, veikia savo lėšomis ir rizika, neatsižvelgiant į tai, ar gyventojai su juo tinkamai ir pilnai atsiskaitė. Todėl kokia apimtimi ir kam taikyti nuolaidas, yra išskirtinai tiekėjo ESO, parduodančio elektrą ir skirstymo paslaugas, reikalas ir valia. Teismui pateiktoje auditoriaus konsultacinėje išvadoje buvo išaiškinta, kad suteiktos nuolaidos nauda, susijusi su savalaikiu atsiskaitymu, tenka tokių atsiskaitymų vykdytojui, t. y. UAB „Vilnijos namai“, kaip tarpininkui už faktiškai tinkamai vykdomus įsipareigojimus pilna apimtimi ir laiku atliekamus mokėjimus, neatsižvelgiant į tai, ar galutinis vartotojas su juo atsiskaitė. Šiuo atveju bendrijos gyventojai visą laiką iki pat sutartinių santykių pabaigos buvo įsiskolinę ženklias sumas. Taip pat apeliacinės instancijos teismui teikia ESO informacinį pranešimą, kuriame elektros energijos tiekėjas nurodo, kad nuolaida yra skirta namo administratoriui už skaitiklio rodmenų nurašymą, duomenų perdavimą, įmokų paskirstymą gyventojams, sąskaitų apmokėjimą.

16. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybės, jog bendrijos gyventojai su ja neatsiskaitė, gyventojų įsiskolinimas yra ir už kaupiamąsias lėšas, todėl neaišku, kodėl atsakovė turi grąžinti 861,19 Eur kaupiamųjų lėšų, nors bendrijos gyventojai jai šių lėšų nėra sumokėję. Teismas iš esmės nevertino to, jog atsakovė dalį lėšų atsisako grąžinti remdamasi CK 4.238 straipsnio 2 dalimi.

17. Nesutinka su teismo motyvais, kad mokestis už vejos priežiūros darbus mokamas  ir kaupiamas visus metus, nes tai neatitinka nei verslo apskaitos standartų, nei buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės normų. Sutinka, kad atsakovė turi pareigą kaupti tik kaupiamąsias lėšas, privalo jas laikyti atskiroje sąskaitoje, tačiau visos kitos einamojo mėnesio pajamos yra skirtos einamojo mėnesio sąnaudoms – darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, bendrosioms ir administracinėms reikmėms, medžiagoms ir paslaugoms dengti. Atsakovė, kuriai ieškovės gyventojai turi 6 448,64 Eur skolą, neturi jokių galimybių formuoti rezervų ir tik siekia, kad einamojo periodo pajamų pakaktų einamojo periodo sąnaudoms dengti. Be to, teismas, pripažinęs, jog atsakovė iki pat sutarties pabaigos 2017 metais dėl objektyvių priežasčių negalėjo atlikti vejos priežiūros darbų, sprendimu vis tiek ieškovei priteisė žalos atlyginimą už po sutarties nutraukimo 2017 metais atliktus vejos priežiūros darbus, dėl ko priėmė prielaidomis paremtą ir byloje esančioms aplinkybėms prieštaraujantį sprendimą. Neaišku, kokiu pagrindu teismas ieškovės naudai priteisė 700 Eur už vejos tręšimą, atsodinimą, gėlių sodinimą ir krūmų sutvarkymą, kadangi iš sutarties priedo 7 punkto, kuriuo rėmėsi ir teismas, akivaizdžiai matyti, jog gėlių ir augalų sodinimas numatytas pagal atskirą šalių susitarimą ir sąmatą. Taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovė įsigijo produktus ir paslaugas už įmanomai mažiausias kainas, kadangi kainos akivaizdžiai viršija rinkos kainas už analogiškų darbų atlikimą. Mano, jog prieštarauja byloje esančioms faktinėms aplinkybėms teismo nurodymas, kad sutartis tarp šalių buvo vykdoma 2 metus ir 2 savaites, nes tik 2016 m. sausio 1 d. gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutarties priede Nr. 1 buvo susitarta dėl vejos priežiūros darbų, kadangi padidėjo aptarnaujamų daugiabučių namų skaičius. Taigi, nagrinėjamu atveju santykiai truko 1 metus ir 4 mėnesius, kas, priešingai teismo nurodymui, nereiškė, jog mokestis buvo renkamas ištisus metus.

18. Nesutinka su teismo motyvais, kad mokestis už laiptinės langų plovimo ir smėliadėžės smėlio keitimo darbus mokamas visus metus, kai sutartiniai santykiai nagrinėjamu klausimu truko 1 metus ir 4 mėnesius. Teismo sprendime nurodyti argumentai neatitinka nei verslo apskaitos standartų, nei buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės normų, net nevertinant to, jog pats teismas nurodė, kad atsakovė nutraukus sutartį nebeturėjo pareigos jos įvykdyti. Dėl tų pačių priežasčių nepagrįsti ir teismo argumentai dėl statybos defektų fiksavimo.

19. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija „Gudelių šilas“ prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Nurodo, kad apeliantės skundas yra nepagrįstas, paremtas tik subjektyvia tam tikrų aplinkybių interpretacija, kuri visiškai neatitinka faktinės padėties bei teisinio reglamentavimo. Įrodymų vertinimo proceso aiškinimas teismų praktikoje suponuoja tai, jog teismas iš pradžių kiekvieną įrodymą įvertina atskirai, o išvadas dėl įrodinėtų aplinkybių daro vertindamas įrodymų visetą. Šiuo atveju teismas, itin detaliai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikęs procesinės bei materialinės teisės normas, teisėtai ir pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinis skundas atmetamas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

23. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus apeliaciniam skundui keliamus turinio reikalavimus, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Atsakovė UAB „Vilnijos namai“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus – buhalterinės programos išrašus (2017 m. sausio 1 d. – balandžio 30 d. mokėtojų atsiskaitymo suvestinę); UAB „Vilnijos namai“ 2019 m. balandžio 17 d. raštą ESO dėl nuolaidos suteikimo ir 2019 m. balandžio 23 d. elektroninį laišką – atsakymą; 2019 m. balandžio 27 d. elektroninį laišką iš MB „Želdenis“; UAB „Audito kokybė“ atsakymą į paklausimą ir UAB „Ekonominė nauda“ konsultacinę išvadą; 2015 m. balandžio 16 d. bei 2016 m. sausio 1 d. Gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutartis. Atsakovės vertinimu, papildomi įrodymai yra reikšmingi skundžiamo sprendimo motyvų įvertinimui, kadangi teismas iš esmės rėmėsi tik ieškovės pateiktomis aplinkybėmis.

25. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės teikiamų naujų įrodymų nepriimti, nes nėra pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje nurodytą išimtį jų priėmimui. Apeliantė skunde nenurodo pagrįstų motyvų, kodėl turi būti priimti teikiami įrodymai, kuriuos apeliantė, įgyvendindama rungimosi principą, galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Be to, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo prijungti prie bylos 2016 m. gegužės 10 d. apeliantės vadovo elektroninį laišką (su priedu) ieškovės valdybos pirmininkui, kuriame pateikiamas vejos aeravimo ir tręšimo įkainis, kuris yra tokio pat dydžio, koks už šiuos darbus yra priteistas teismo sprendimu. Ieškovės teigimu, apeliantei anksčiau neginčijant vejos tręšimo ir aeravimo darbų kainos tik dabar iškilo poreikis į bylą pateikti šį įrodymą.

26. Įvertinusi prašomų pridėti dokumentų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kad dalies šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau, kad jie turės esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui, o reikalavimas antrą kartą prijungti prie bylos įrodymus su tais pačiais faktiniais duomenimis (UAB „Audito kokybė“ ir UAB „Ekonominė nauda“ atsakymai, 2015 m. balandžio 16 d. ir 2016 m. sausio 1 d. Gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutartys) yra perteklinis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantę atstovavo profesionalus teisininkas, vyko eilė teismo posėdžių, apeliantė aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis įrodinėdama atsikirtimų į ieškinį pagrindą, todėl nebuvo jokių kliūčių savalaikiai kreiptis į ESO ar MB „Želdenis“ dėl įrodymų gavimo ar pateikti teismui buhalterinius 2017 metų dokumentus.

27. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės UAB „Vilnijos namai“ ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai ,,Gudelių šilas“ priteista 5 078,64 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi teismo sprendimo dalys, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai priteisti žalos atlyginimą už neatliktus vejos aeravimo ir tręšimo darbus 2016 metais bei už fontano paleidimą, apeliaciniu skundu neskundžiamos, dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.

28. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė skunde nepagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktą įrodymų visumą, įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų laikėsi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Pažymėtina, jog įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 - 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).

29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų bei atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka, todėl visų jų nekartoja. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai neatskleidžia apeliantės nurodomų CPK 176 – 185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo. Šiuo atveju apeliantė nurodytais skundo argumentais išreiškia savo nesutikimą su jai nepalankiomis teismo išvadomis dėl bylos faktų, tačiau nepagrindžia, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ar kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas.

30. Teisėjų kolegija, priešingai apeliantės teiginiams, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo jai, kaip turto administratorei, suteiktų teisių panaudoti savo interesams ir pateikti apmokėjimui 783,41 Eur didesnių sąskaitų už suvartotą elektros energiją, nei atsakovė faktiškai sumokėjo ESO. Remiantis CK 4.242 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių, savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. CK 4.243 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs draudimai turto administratoriui panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams ir įpareigojantys apie kiekvieną interesų konfliktą nedelsiant pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą (CK 4.243 straipsnio 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad administratorius turi būti lojalus naudos gavėjui ir privalo vengti situacijų, kai jo paties ar su juo susijusių trečiųjų asmenų interesai prieštarauja naudos gavėjo interesams.

31. Vadovaujantis minėtomis CK nuostatomis, akivaizdu, jog administratorius negali gauti sau  naudos iš administruojamo turto, išskyrus savo atlygį už administravimą. Nagrinėjamu atveju Daugiabučio namo administravimo sutartis nesuteikė teisės administratoriui iš ESO gauti naudą gyventojų sąskaita, kurie, be kita ko, yra silpnesnioji sutarties šalis (vartotojai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant klausimus, susijusius su butų, esančių daugiabučiuose namuose, savininkų, kaip galutinių vartotojų, aprūpinimo energija ir vandeniu klausimus, vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuris faktiškai naudojasi perkama preke savo namų ūkio reikmėms ir už ją sumoka, t. y. yra galutinis prekių ir paslaugų vartotojas. Aplinkybė, kad tam tikrais atvejais sutartį pasirašo ne pats fizinis asmuo, o jam atstovaujantis specialaus teisnumo juridinis asmuo, pavyzdžiui, daugiabučio namo savininkų bendrija, nėra pagrindas nelaikyti sutarties vartojimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008 ir kt.). Šiuo atveju ieškovės rašytiniais įrodymais pagrįstos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, kaip administratorė, gaudama sau naudą ieškovės narių (gyventojų, vartotojų) sąskaita, pažeidė imperatyvų draudimą iš vykdomų administratoriaus funkcijų negauti sau naudos ir veikė ne ieškovės narių interesais. Todėl apeliantei gyventojams apskaičiuojant didesnes mokėtinas įmokas už suvartotą elektros energiją, nei jos faktiškai buvo patirtos laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 31 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., apeliantės gauta 783,41 Eur nauda iš administravimo funkcijų pagrįstai priteista ieškovei.

32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 24, 25 straipsniais, CK 4.82 straipsnio 4 dalimi, apeliantė po gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutarties su ja nutraukimo neturėjo teisinio pagrindo nepervesti ieškovei 861,19 Eur kaupiamųjų lėšų. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal minėto įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, bendrijos lėšas sudaro: 1) tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti; 2) valstybės ar savivaldybės paramos lėšos; 3) pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos. Bendrija privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis (Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis). Iš tarp šalių sudarytos sutarties 3.7 punkto matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienos patalpos savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis, visas namų savininkų lėšas, esančias kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas surinktas ir (arba) naudojamas namų ar jų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukti ir tvarkyti kiekvienam namų savininkui atskirai; kas ketvirtį vykdytojas (atsakovė) įsipareigoja pervesti lėšas, esančias kaupiamųjų lėšų sąskaitoje į užsakovo (ieškovės) sąskaitą.

33. Apeliantė neginčija, jog nėra pervedusi ieškovei 861,19 Eur kaupiamųjų lėšų, tačiau atsisako pervesti jas remdamasi CK 4.238 straipsnio 2 dalimi (jeigu su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teisę iš naudos gavėjui grąžintinų lėšų pasilikti sau sumą, kaip užmokestį už atliktas administravimo paslaugas, arba, kol bus su juo atsiskaityta, turi teisę sulaikyti turtą). Šiuo aspektu pažymėtina, jog, esant įstatymu nustatytam draudimui į kaupiamųjų lėšų sąskaitą nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles, Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje suformuluota ir išieškojimo pagal bendrijos prievoles iš bendrijos kaupiamosios sąskaitos galimybę eliminuojanti teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio – pagal tokį įstatymo reglamentavimą yra draudžiama į kaupiamųjų lėšų sąskaitą nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles. Taigi, nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio būtų gyventojų įsiskolinimas atsakovei, išieškojimas į daugiabučių namų gyventojų kaupiamąsias lėšas negali būti nukreiptas, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

34. CK 4.252 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, pasibaigus administravimui, administratorius turi pateikti ataskaitą jį paskyrusiam asmeniui (institucijai), naudos gavėjui, taip pat kitiems administratoriams, perduoti turtą jo buvimo vietoje bei grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 16 punkte įtvirtinta, jog už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas (šiuo atveju – apeliantė). Šalių sudarytos Sutarties 3.7 punktu apeliantė kas ketvirtį įsipareigojo pervesti lėšas, esančias kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, į ieškovės sąskaitą. Kaip minėta, Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, teigianti, kad į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi ir nenumato jokių jos taikymo išimčių.

35. Šalių sudarytos Sutarties 4.1.7 punktu susitarė, kad butų (patalpų) savininkams (naudotojams) daugiau kaip 3 mėnesius vėluojant visiškai sumokėti vykdytojui (apeliantei) už suteiktas paslaugas, vykdytojas turi teisę įsiskolinimą susigrąžinti teisės aktų nustatyta tvarka. Sutartimi ieškovė neįsipareigojo atsiskaityti su atsakove už gyventojų skolas, nebuvo jai suteikta teisė šias sumas pačiai administruoti ir jų reikalauti iš gyventojų. Taigi, šalys aiškiai susitarė, kad būtent atsakovė turi reikalavimo teisę į gyventojus, kuri ir prisiima gyventojų nemokumo riziką. Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas ieškinys (priešieškinis) dėl skolos atsakovei priteisimo, todėl ieškovė nėra ir negali būti atsakinga, kad apeliantė minėtos teisės neįgyvendina ir iš gyventojų neišieško susidariusių įsiskolinimų.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei 2 126,39 Eur žalą už žolės tręšimą, vejos aeravimą bei atnaujinimą, 703,65 Eur žalą už langų valymą, smėlio keitimą, 605 Eur už statybos defektų fiksavimą 2017 metais, kurią ieškovė patyrė dėl to, kad apeliantė, rinkusi iš gyventojų lėšas šių darbų atlikimui  kiekvieną mėnesį, minėtų kasmetinių darbų taip ir neatliko, o juos atliko ieškovė savo sąskaita. Teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kad, jei atsakovė dėl oro sąlygų negalėjo atlikti sutartyje prisiimtų įsipareigojimų iki 2017 m. gegužės 1 d. ar po sutarties nutraukimo nebeturėjo pareigos atlikti tam tikrus darbus, tai jai liko pareiga nutraukus sutartį atsiskaityti su ieškove perduodant jai šiems darbams per metus suriktų ir nepanaudotų lėšų bei kaupiamojo mokesčio likutį kasmetinių pastatų apžiūrų vykdymui, pateikti atitinkamą ataskaitą ir išlaidas patvirtinančius įrodymus, kurios ji neįvykdė.

37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad mokestis už vejos priežiūros, smėlio keitimo, langų valymo, statybos defektų fiksavimo darbus apeliantei pagal sutartį buvo mokamas ir kaupiamas kas mėnesį per visus metus. Priešingi apeliantės argumentai vertintini kritiškai, nes gyventojų mokesčių sąskaitos aiškiai rodo šių  mokesčių mokėjimą kas mėnesį. Todėl, atsakovei neperdavus šiems darbams atlikti surinktų sumų, taip pat šių darbų neatlikus, ieškovė patyrė žalą. Kolegijos vertinimu, skunde apeliantė dėsto deklaratyvią nuomonę dėl sprendimo turinio, nenurodydama, nei kokie buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktais buvo pažeisti, nei kokiems verslo apskaitos standartams prieštarauja sprendimas ir kokią reikšmę tai turi šioje byloje nustatinėtoms esminėms faktinėms bylos aplinkybėms.

38. Pažymėtina, kad nutraukus sutartį atsakovė ieškovei nepateikė savo veiklos ataskaitos ir neperdavė jokių juridinę reikšmę turinčių  duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kiek pinigų iš gyventojų atsakovė surinko teritorijos tvarkymo darbams atlikti ir kiek jų pagrįstai ir teisėtai yra panaudojusi. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, savo reikalavimą dėl lėšų grąžinimo ieškovė įrodinėjo konkrečių savo lėšomis atliktų darbų kainomis, kurių dydį pagrindė į bylą pateikdama įrodymus. Tuo tarpu atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo prašomų priteisti sumų už vejos tręšimą ir aeravimą dydžio. Kolegijos nuomone, apeliantės skunde dėstomi argumentai, susiję su tuo, kad už suteiktas paslaugas (atliktus darbus) ieškovė sumokėjo kelis kartus didesnę sumą, nei rinkos kaina, yra deklaratyvūs, nepaneigiantys to, kad iš tiesų ieškovė 2017 metais savo lėšomis už įmanomai mažiausias kainas įsigijo trąšas, atliko vejos tręšimo, aeravimo, samanų surinkimo ir išvežimo, gėlių sodinimo ir krūmų sutvarkymo darbus, už kuriuos tretiesiems asmenims sumokėjo 2 126,39 Eur (CPK 178 straipsnis). Ieškovės nariai – gyventojai laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. mokėjo apeliantei įmokas už šiuos darbus, todėl teismas pagrįstai įvertino, jog yra pagrindas tenkinti minėtus ieškovės reikalavimus (išskyrus žalos atlyginimą už neatliktus vejos aeravimo ir tręšimo darbus 2016 metais bei už fontano paleidimą).

39. Kolegijos vertinimu, teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui esminės reikšmės neturi  apeliacinio skundo teiginys, kad 2016 m. sausio 1 d. Gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutartis buvo vykdoma ne 2 metus 2 savaites, kaip kad nustatė teismas, bet 1 metus ir 4 mėnesius. Po minėtos Sutarties pasirašymo atsakovė įsipareigojo teikti administravimo paslaugas papildomai daugiabučiams namams, esantiems (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taigi ir atsakovės surinktų iš daugiabučių namų savininkų bendrijos narių mokesčių už atliktus darbus, taip pat kaupiamųjų lėšų, skiriamų bendrojo naudojimo patalpų remontui, suma nuo 2016 m. sausio 1 d. proporcingai padidėjo.

40. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės apeliacinio skundo teiginiai teisingam bylos išnagrinėjimui neturi teisinės reikšmės, todėl išsamiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino materialinės ir proceso teisės normas, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija „Gudelių šilas“ sumokėjo 600 Eur. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės UAB „Vilnijos namai“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilnijos namai“ (juridinio asmens kodas 302654311) Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Gudelių šilas“ (juridinio asmens kodas 303767867) naudai 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjų kolegija:                                                                                                                Ramunė Čeknienė

                                  Laimantas Misiūnas 

                                                                                                         Laimutė Sankauskaitė