Baudžiamoji byla Nr. 2K-127/2006
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.8. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,
gynėjui A. Cemnolonskui,
nukentėjusiosios atstovui G. D.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios B. A. D. atstovo G. D. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria T. Š. remiantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 30 d. nutartis, kuria nukentėjusiosios B. A. D. atstovo G. D. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios atstovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, gynėjo ir prokurorės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
T. Š. buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2004 m. gruodžio 23 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas A. N. įmonės automobilį „Audi A4“ ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 75 punktų reikalavimus, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios B. A. D. ir ją parbloškė. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta B. A. D. sveikata.
Pirmosios instancijos teismas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu nutartyje konstatavęs, kad T. Š. susitaikė su nukentėjusiąja B. A. D., remdamasis BK 38 straipsniu atleido T. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jam nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti.
Kasaciniu skundu nukentėjusiosios atstovas G. D. prašo panaikinti teismų sprendimus dėl esminių BK ir BPK pažeidimų. Jis nesutinka su teismų išvadomis dėl eismo įvykio metu padarytų B. A. D. sužalojimų ir nurodo, kad specialisto išvada dėl minėtų sužalojimų paremta tik B. A. D. gydymo stacionare istorija, kuri yra suklastota siekiant nuslėpti sunkius B. A. D. sužalojimus. Kasatoriaus nuomone, B. A. D. mirtį lėmė eismo įvykio metu patirti dešinės rankos ir galvos sužalojimai bei komplikacijos, nes T. Š. vairuojamas automobilis ją nubloškė 5,8 m atstumu, tačiau šios aplinkybės byloje neužfiksuotos. Kasatorius į tai anksčiau nekreipė dėmesio, nes pasitikėjo T. Š. ir jo motina, tačiau jų elgesys pasikeitė, kai praėjus kelioms dienoms po susitaikymo B. A. D. mirė. Kasatorius taip pat nurodo, kad B. A. D. apklausos protokole už ją pasirašė tyrėjas, ji nepasirašė ir nutarimo pripažinti ją nukentėjusiąja bei T. Š. motinos surašyto raštelio, o išvadas šiais klausimais galėjo duoti tik ekspertai. Be to, specialisto išvada dėl B. A. D. sužalojimų buvo pateikta neoperatyviai, B. A. D. apklausta ir pripažinta nukentėjusiąja tik prieš ikiteisminio tyrimo pabaigą, taip pat ikiteisminio tyrimo metu pažeisti BPK 179 straipsnio 2 dalies, 218 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė, o dėl T. Š. motinos surašyto raštelio padarė neteisingas išvadas.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl T. Š. veikos
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad eismo įvykio metu T. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 75 straipsnio reikalavimus, vairuojamu automobiliu parbloškė pėsčiąją B. A. D., dėl to B. A. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokia kaltininko veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalį. Ekspertas konstatavo, kad minėtas sveikatos sutrikdymas pasireiškė ilgesniu nei 10 dienų sveikatos sutrikdymu dėl galvos smegenų sukrėtimo, dešinės blauzdos kaulų lūžimo. To ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme neginčijo ir B. A. D. bei jos atstovas G. D., kurie, kaip matyti iš bylos, sutiko susitaikyti su T. Š., pareikšdami, kad pretenzijų jam neturi. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs minėtas aplinkybes bylos parengimo nagrinėti teisme metu, priėmė nutartį, kuria, remdamasis BK 38 straipsniu, atleido T. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir bylą jam nutraukė. BK 38 straipsnį T. Š. teismas taikė tinkamai. Pagal BK 38 straipsnį, asmuo padaręs, be kita ko, neatsargų nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje yra BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
G. D. teismo nustatytus B. A. D. sužalojimus, kurie jai buvo padaryti minėto eismo įvykio metu, pradėjo ginčyti apeliaciniame skunde, nurodydamas iš esmės analogiškus kasaciniam skundui motyvus, kad eismo įvykio, kurio kaltininkas T. Š., metu B. A. D. buvo padarytas ne nesunkus sveikatos sutrikdymas, o sužalojimai, nuo kurių ji vėliau mirė. Šiuos G. D. motyvus išsamiai ištyrė apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai nurodydamas, kad tarp T. Š. veiksmais B. A. D. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir jos mirties nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Kolegija su šia apeliacinės instancijos teismo išvada sutinka, nes ji paremta byloje esančiais įrodymais. Iš byloje esančio mirties akto įrašo Nr. 301 matyti, kad B. A. D. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo, jos mirties priežastis – išeminė širdies ir smegenų liga. Kasatoriaus teiginiai, kad specialisto išvada, kuria buvo nustatyti eismo įvykio metu padaryti B. A. D. sužalojimai, paremta suklastotais duomenimis, pagrįsta tik kasatoriaus samprotavimais, todėl atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teigti, kad šioje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo. Be to, niekas iš proceso dalyvių neprašė atlikti įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasaciniame skunde G. D. konkrečiai nenurodo, kuo, jo nuomone, pasireiškė BPK 179 straipsnio 2 dalies, 218 straipsnio 1 dalies pažeidimai. Dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su minėtų straipsnių pažeidimais, apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamius ir pagrįstus atsakymus. Kolegija su jais sutinka ir jų nekartoja. Tai, kad specialisto išvada dėl B. A. D. sužalojimų buvo pateikta ne iš karto po užduoties tokius sužalojimus nustatyti ir kad B. A. D. buvo apklausta ir pripažinta nukentėjusiąja prieš ikiteisminio tyrimo pabaigą, nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kiti kasacinio skundo motyvai, tarp jų – dėl T. Š. motinos raštelio ir B. A. D. parašų ant byloje esančių dokumentų, yra susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Dėl bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad abejoti specialisto išvada nėra pagrindo, nes ji grindžiama gydymo stacionare istorijos duomenimis, o užduotyje atlikti B. A. D. tyrimą nurodyti duomenys apie B. A. D. dešinės rankos lūžį buvo preliminarūs, padaryti neatlikus išsamesnių nukentėjusiosios sveikatos tyrimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Nukentėjusiosios B. A. D. atstovo G. D. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Alvydas Pikelis
Albinas Sirvydis