Civilinė byla Nr. 2-1452/2013;

Civilinė byla Nr. 2-1453/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eiresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3176-661/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Suza“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eisiga-Plastyk“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga-Plastyk“ priešieškinį ieškovui UAB „Suza“ dėl sutarties dalies nutraukimo ir skolos priteisimo, o taip pat dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga-Plastyk“ bankroto byloje Nr. B2-2343-661/2012.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje.

Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis kreditorius UAB „Suza“ buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą BUAB „Eisiga-Plastyk“ bankroto byloje ir patvirtintas šio kreditoriaus reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Ieškovas UAB „Suza“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Eisiga-Plastyk“, prašydamas priteisti iš atsakovo 23 000,30 Lt skolos, 10 253,25 Lt palūkanų, 8,28 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. UAB „Suza“ pirmosios instancijos teismui nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2007 rugpjūčio 21 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš savo medžiagų pagaminti 4962 kostiumus (Lietuvos kariuomenės lauko uniformas), atitinkančius šalių patvirtintą kostiumo pavyzdį (etaloną), o atsakovas UAB „Eisiga-Plastyk“ įsipareigojo priimti kostiumus ir už juos sumokėti. Prekės buvo pristatytos pažeidus sutartyje nustatytą terminą, todėl buvo skaičiuojami delspinigiai. Šiuo pagrindu atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas - iš UAB „Suza“ mokėtinų sumų atimti delspinigiai. Be to, buvo įskaityta ir 83 728,79 Lt nekokybiškų kostiumų remonto išlaidų. Ieškovas pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad nors atsakovas už didžiąją dalį prekių atsiskaitė, tačiau liko skolingas ieškovui 23 000,30 Lt.

Atsakovas BUAB „Eisiga-Plastyk“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas UAB „Suza“ 2008 m. sausio 17 d. pateikė atsakovui UAB „Eisiga – Plastyk“ 4962 kostiumus. UAB „Eisiga – Plastyk“, vykdydama 2007 m. rugpjūčio 21 d. sutartį, kostiumus perdavė UAB „Eisiga“, kuri juos perdavė Lietuvos kariuomenei. Atsakovas pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas 2008 m. balandžio 25 d. pateikė Jungtinės Karalystės „SATRA Technology Center“ laboratorijos atliktų tyrimų išvadas,  kuriose  nurodyta, kad 780 tyrimui pateiktų kostiumų (siunta Nr. 110) neatitinka techninėse specifikacijose keliamų reikalavimų. Atsakovas akcentavo, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. sutartyje yra numatyta, jog jeigu nustatoma, kad pusė arba daugiau tikrintų gaminių yra nekokybiški, visa prekių partija grąžinama. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos kariuomenė vadovavosi sutarties nuostatomis - grąžino 780 uniformų UAB „Eisiga“, o UAB „Eisiga-Plastyk“ 2008 m. gegužės 8 d. raštu pranešė apie tai UAB „Suza“ direktoriui ir reikalavo atsiimti kostiumus bei grąžinti už juos sumokėtus 106 080 Lt. Atsakovas nurodė, kad UAB „Suza“ ketino išvengti šios prievolės ir apgaule, papirkdama Lietuvos kariuomenės sandėlių tarnybos darbuotojus, nekokybiškus kostiumus pakartotinai pateikti kaip kokybiškus. UAB „Suza“ Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-497/2010 pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Atsakovas BUAB „Eisiga-Plastyk“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Suza“ 106 080 Lt skolos, 3182,40 Lt žyminio mokesčio, priteisti kitas bylinėjimosi išlaidas, nutraukti 2007 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 780 uniformų įsigijimo.

Ieškovas UAB „Suza“ 2010 m. lapkričio 7 d. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepateikė sąskaitų už prekes, prekių priėmimo - perdavimo aktų tarp jo ir trečiojo asmens UAB „Eisiga“ bei prekių priėmimo -perdavimo aktų tarp trečiųjų asmenų. Be to, atsakovas nepateikė prekių pirkimo - pardavimo sutarties tarp trečiųjų asmenų. Ieškovas teigė, jog atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kuriais grindžiamos jo nurodytos aplinkybės. Ieškovas paaiškino, kad Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas 2008 m. balandžio 25 d. akte Nr. 25 nurodė, kad pagal sąskaitą Nr. EIS 03543 gavo 5295 prekių komplektus. Taigi, UAB „Eisiga“ perdavė departamentui daugiau prekių negu ieškovas buvo įsipareigojęs pagaminti atsakovui, todėl atsakovas turėtų įrodyti, kad būtent ieškovo pagamintos prekės buvo nekokybiškos. Ieškovas teigė, kad UAB „Eisiga“ kostiumus Lietuvos kariuomenei perdavė anksčiau, nei ieškovas atsakovui - UAB „Suza“ kostiumus gavo tik 2008 m. sausio 14 d. Ieškovas teigė, jog išvardintos  aplinkybės įrodo, kad Lietuvos kariuomenei perduoti kostiumai negalėjo būti pagaminti ir perduoti ieškovo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje  Nr. 2-3176-661/2012, ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, įtraukė UAB „Suza“ į BUAB „Eisiga-Plastyk“ kreditorių sąrašą ir patvirtino jo 33 253,55 Lt finansinį reikalavimą, priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 8,28 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo nutarties, kuria UAB „Eisiga-Plastyk“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos, taip pat - 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1A-344-315/2010 buvo prejudiciškai nustatyta, kad UAB „Suza“ perdavė 4962 kostiumus UAB „Eisiga-Plastyk“, kad ši įmonė juos perdavė UAB „Eisiga“, pateikusiai kostiumus Lietuvos kariuomenei. Vilniaus apygardos teismas taip pat pažymėjo, jog įsiteisėjusiame apeliacinės instancijos teismo  nuosprendyje minėtoje baudžiamojoje byloje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nekokybiškus kostiumus pateikė UAB „Suza“, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Vilniaus apygardos teismas taip pat akcentavo, jog minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas uniformų indentifikavimo klausimas. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje padarė išvadą, kad UAB „Suza“ kostiumų partiją iš Kinijos gavo 2008 m. sausio 14 d. Remdamasis 2008 m. sausio 17 d. PVM sąskaita-faktūra, teismas konstatavo, kad UAB „Suza“ 2008 m. sausio 17 d. pateikė 4962 kostiumus UAB „Eisiga-Plastyk“. Iš Lietuvos kariuomenės 2010 m. vasario 8 d. rašto Nr. IS-109 teismas nustatė, kad brokuotos uniformos buvo pateiktos 2007 m. gruodžio 27 d. Be to, teismas pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas 2008 m. balandžio 25 d. akte Nr. 25 nurodė, kad pagal sąskaitą Nr. EIS 03543 gauta 5295 prekių komplektų. Remdamasis šiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „Eisiga“ perdavė Lietuvos kariuomenei daugiau prekių, negu ieškovas buvo įsipareigojęs pagaminti atsakovui, o atsakovas neįrodė, kad būtent ieškovo pagamintos prekės buvo nekokybiškos. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teiginys, kad brokuotas uniformas pagamino ir pateikė būtent UAB „Suza“, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kadangi ieškovas prekes atsakovui pristatė, tačiau atsakovas liko jam skolingas 23 000,30 Lt, teismas darė išvadą, kad atsakovas neįvykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškovu. 

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2343-661/2012 tenkino UAB „Suza“ prašymą padidinti įmonės kreditorinį reikalavimą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarties pagrindu apskaičiuota 2029, 21 Lt palūkanų suma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Eiresta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. ir 2012 m. birželio 29 d. nutartis ir atmesti UAB „Suza“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.    UAB „Suza“ reikalavimas bankroto byloje patvirtintas nepagrįstai. Šis reikalavimas yra grindžiamas 2007 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimu. Vertinant UAB „Suza“ reikalavimo pagrįstumą, kilo ginčas, ar brokuotų kostiumų partiją pateikė UAB „Suza“. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje šiuo klausimu nurodoma prieštaringa informacija. Minėtos nutarties motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-344-315/2010 nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo, kad 780 brokuotų kostiumų pateikė UAB „Suza“, tačiau kitose šios nutarties dalyse nurodė, kad toje pačioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog brokuotus kostiumus pateikė UAB „Suza“, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Vilniaus apygardos teismas nevykdė pareigos būti aktyvus ir kilusių prieštaravimų nepaneigė.

2.    Faktinę aplinkybę, jog brokuotus kostiumus pateikė UAB „Suza“ įrodo 2008 m. rugpjūčio 19 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos raštas Nr. 4-01-3159. Šis raštas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, kurio Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi nepaneigė. Dėl šios priežasties faktinė aplinkybė, kad nekokybiškus kostiumus pateikė UAB „Suza“ turi būti laikoma įrodyta.

3.    UAB „Eisiga-Plastyk“ neturėjo pareigos atsiskaityti už nekokybišką produkciją. Patvirtinus UAB „Suza“ kreditorinį reikalavimą yra pažeidžiamas viešasis interesas.

Suinteresuotas asmuo BUAB „Suza“ atsiliepimu į UAB „Eiresta“ atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.    2008 m. rugpjūčio 19 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos raštas Nr. 4-01-3159 neįrodo, kad nekokybišką produkciją pagamino UAB „Suza“, kadangi šiame dokumente nurodytos faktinės aplinkybės buvo paneigtos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-344-315/2010.

2.    Pareiškėjas neteisingai aiškina Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarties tekstą. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje nenurodė visos informacijos, pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-344-315/2010. Faktinė aplinkybė, jog ne UAB „Suza“ pateikė nekokybiškus kostiumus buvo konstatuota minėtoje baudžiamojoje byloje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3176-661/2012, ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos atsakovo BAUB „Eisiga-Plastyk“ bankroto byloje Nr. B2-2343-661/2012 teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus UAB „Suza“ reikalavimą, kylantį iš 2007 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 070821, atsakovo BUAB „Eisiga-Plastyk“ bankroto byloje bei priteisė procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo nutarties bankroto bylos iškėlimo atsakovui įsiteisėjimo dienos, kurių dydis išreikštas procentine išraiška (8,28 proc.), o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi minėta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi priteistos procesinės palūkanos buvo apskaičiuotos absoliučiu dydžiu (2029,21 Lt), toje dalyje patikslinant kreditoriaus UAB „Suza“ reikalavimą atsakovo BAUB „Eisiga-Plastyk“ bankroto byloje. Kadangi abi skundžiamas nutartis yra priėmęs BUAB „Eisiga-Plastyk“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas ir jos abi yra susijusios su kreditoriaus UAB „Suza“ reikalavimo patvirtinimu (patikslinimu) atsakovo BAUB „Eisiga-Plastyk“ bankroto byloje, kurių teisinis pagrindas – sutartinių prievolių pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 070821 vykdymas, apelianto UAB „Eiresta“ atskirasis skundas dėl šių pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo Lietuvos apeliaciniame teisme spręstinas civilinėse bylose Nr. 2-1452/2012 ir 2-1453/2012 priimant vieną nutartį. Be to, pažymėtina, kad skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės priklauso nuo to, kaip būtų išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kadangi ieškovo reikalavimo, grindžiamo absoliučiu procesinių palūkanų dydžiu, patikslinimas yra išvestinis klausimas, o dėl pačių procesinių palūkanų priteisimo procentiniu dydžiu buvo nuspręsta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi.

Apeliantas UAB „Eiresta“ skundžiamas nutartis ginčija dalyje dėl kreditoriaus UAB „Suza“ reikalavimo patvirtinimo (patikslinimo) atsakovo UAB „Eisiga-Plastyk“ bankroto byloje. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3176-661/2012 priimta 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo nuspręsta ne tik dėl kreditoriaus UAB „Suza“ ieškiniu pareikšto reikalavimo atsakovui BAUB „Eisiga-Platyk“ dėl 33253,55 Lt skolos ir palūkanų, atsiradusių atsakovui neatsiskaičius už perduotas prekes pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 070821, priteisimo, bet ir dėl atsakovo priešieškiniu pareikšto reikalavimo ieškovui dėl 106 080 Lt skolos, atsiradusios atsakovui nepagrįstai atsiskaičius su ieškovu už jo pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 070821 perduotas brokuotas prekes, priteisimo. Atsižvelgdama į viešojo intereso egzistavimą, nustatant kreditorių reikalavimus bankrutuojančiai įmonei ir bankrutuojančios įmonės reikalavimus kitiems skolininkams, į tai, jog dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo nebūtų įmanoma nuspręsti, nenustačius, ar ieškovas tinkamai įvykdė savo prievolę dėl kokybės reikalavimus atitinkančių prekių pagal pirkimo – pardavimo sutartį perdavimo, o taip pat į tai, kad apeliantas UAB „Eiresta“ savo argumentus dėl atsakovo prievolės ieškovo atžvilgiu nebuvimo grindžia iš esmės tuo pačiu pagrindu dėl nekokybiškų prekių perdavimo, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro ne tik ieškovo reikalavimo atsakovui, bet ir atsakovo priešieškiniu pareikšto reikalavimo ieškovui teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nors kreditorius UAB „Eiresta“ nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, šalimi, tačiau teisę teikti atskirąjį skundą dėl kito kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo jam suteikia ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis. Tokiu atveju kreditorius veikia ne tik savo, bet ir kitų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesais. Be to, jeigu bankrutuojančios įmonės ir kreditorių teisėtų interesų neįgyvendina bankrutuojančios įmonės administratorius, kreditoriai turi teisę reikšti įmonės interesais netiesioginį ieškinį ar kitomis priemonėmis ginti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus, tame tarpe ir teikiant atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių, kai jų neskundžia įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).

Remiantis 2007 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 070821 (toliau - Sutartis) 1 straipsniu, UAB „Suza“ (pardavėjas) įsipareigojo iš savo audinio, kurio techninės charakteristikos, nurodytos 1 priede prie šios sutarties, savo komplektuojančių medžiagų pagaminti 4962 kostiumus, atitinkančius šalių patvirtintą kostiumo pavyzdį – etaloną, o UAB „Eisiga-Plastyk“ (pirkėjas) įsipareigojo priimti ir sumokėti už juos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, jog kostiumo kaina su PVM – 136 Lt, o visa sutarties kaina – 674 832 Lt su PVM. Remiantis Sutarties 3 straipsnyje įtvirtintu pardavėjo ir pirkėjo įsipareigojimų sisteminiu aiškinimu, darytina išvada, jog pardavėjo perduodamoms ir pirkėjo priimamoms prekėms keliamas kokybės reikalavimas, t.y. pardavėjas, perduodamas prekes pirkėjui prekių perdavimo – priėmimo aktu, patvirtina jų kokybę ir suteikia 12 mėnesių trukmės prekių kokybės garantijos terminą (3.1.2, 3.1.4, 3.1.5, 3.2.1, 3.2.2 punktai). Pirkėjo pareiga sumokėti už jam pristatytas prekes kyla tik tuo atveju, kai jam perduotos prekės yra kokybiškos (Sutarties 3.2.3 p.). Tuo atveju, kai pardavėjo pateikiamos prekės neatitinka kokybės reikalavimų, pirkėjas įgyja teisę nemokėti už jam pateiktas prekes (Sutarties 2.3.2 punktas). Ši jo teisė, remiantis šalių susitarimu, trunka tol, kol pardavėjas pakeičia nekokybiškas prekes kokybiškomis.

Atsižvelgiant į šalių susitarimą, darytina išvada, jog pardavėjo reikalavimas dėl skolos, pirkėjui neapmokėjus už jo perduotas prekes, priteisimo, būtų pagrįstas tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog jo perduotos prekės buvo kokybiškos arba nors ir buvo nekokybiškos, tačiau jis jas pakeitė kokybės reikalavimus atitinkančiomis prekėmis.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarties matyti, jog teismas, spręsdamas dėl ieškovo UAB „Suza“ atsakovui UAB „Eisiga-Plastyk“ pateiktų prekių kokybės, padarė išvadą, jog kokybės reikalavimų neatitinkančias prekes (780 vienetų  kostiumų) UAB „Eisiga“ galutiniam jų pirkėjui Lietuvos kariuomenei perdavė 2007 m. gruodžio 27 d. Be to, Lietuvos kariuomenei buvo perduota ne 4962 vienetų, bet 5295 vienetai kostiumų, t.y. Lietuvos kariuomenei UAB „Eisiga“ perduotas kostiumų kiekis viršijo tą, dėl kurio pagaminimo UAB „Eisiga“ buvo susitaręs su UAB „Eisiga-Plastyk“, o UAB „Eisiga-Plastyk“ su UAB „Suza“. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei nustatęs, kad UAB „Suza“, vykdydama Sutartimi atsakovui UAB „Eisiga-Plastyk“ prisiimtus įsipareigojimus dėl prekių pagaminimo, pagamintas prekes iš Kinijos gavo tik 2008 m. sausio 14 d., pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad Lietuvos kariuomenei 2007 m. gruodžio 27 d. perduotų kokybės reikalavimų neatitinkanti kostiumų dalis, kurią jie atsisakė priimti, priklausė UAB „Suza“.

Pažymėtina, jog skundžiamą nutartį 2012 m. gegužės 2 d. priėmęs Vilniaus apygardos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo UAB „Suza“ pripažino kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 227 straipsnio 2 dalyje (papirkimas), teisinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. sausio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-497/2010 S. V., A. O. ir UAB „Suza“ pripažino kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 227 straipsnio 2 dalyje (papirkimas). Teismo nuosprendis šioje dalyje buvo paliktas nepakeistas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose. Įrodinėjimo dalykas šioje baudžiamojoje byloje buvo UAB „Suza“, kaip juridinio asmens, baudžiamosios atsakomybės už A. O., kaip fizinio asmens, kuris buvo jos vadovas, padarytą LR BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsiradimo būtinųjų sąlygų pagal LR BK 20 straipsnio 2 dalį nustatymas, siekiant išsiaiškinti, ar fizinis asmuo nusikalstamą veiką padarė juridinio asmens naudai ir jo interesams.

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-344/2010 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl kokybės reikalavimų neatitinkančių prekių kilmės, kadangi jis buvo iš dalies panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-479/2010, tame tarpe ir toje dalyje, kuria UAB „Suza“ buvo išteisintas pagal kaltinimus papirkimu ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo UAB „Suza“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-344/2010, nustatytų faktinių aplinkybių prejudicinės reikšmės.

Pakartotinai išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendyje (baudžiamosios bylos Nr. 1A-73/2011) yra konstatuota, kad A. O., eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir jo naudai (būdamas tinkamu nusikalstamos veikos subjektu), sukurstė ir padėjo S. V. pasiūlyti, pažadėti duoti ir duoti kyšį valstybės tarnautojui siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, veikdamas ne savo vardu ir ne asmeniniais tikslais, o, būtent, UAB „Suza“ vardu ir jos naudai. Papirkimo sąsajos su UAB „Suza“ turtiniais interesais tiesiogiai išplaukia iš atskleisto nusikalstamų veiksmų plano, t.y. jog papirkimu buvo siekiama, kad brokuotos prekės, kurias pateikė UAB „Suza“, būtų priimtos atgal į Lietuvos kariuomenės sandėlį kaip kokybiškos ir taip būtų išvengta būtinumo kompensuoti ar pašalinti žalą, atsiradusią dėl UAB „Suza“ prievolės netinkamo įvykdymo pagal sudarytą 2007 m. rugpjūčio 21 d. sutartį Nr. 070821. Iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžio taip pat matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad brokuotų prekių kilmė neturi reikšmės nusikalstamų veikų kvalifikavimui, tačiau pripažino, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog brokuotą produkciją patiekė būtent UAB „Suza“. Tokią išvadą teismas grindė byloje esančių įrodymų analize. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad PVM sąskaita faktūra už paskutinę 5295 vienetų uniformų partiją Lietuvos kariuomenės pasirašyta 2007 m. gruodžio 27 d., tačiau prekes iš Kinijos rangovo UAB „Suza“ iš tiesų gavo vėliau tik 2008 m. sausio 14 d., o UAB „Eisiga- Plastyk“ prekės buvo pateiktos 2008 d. sausio 17 d.. Kadangi šios uniformos dar buvo taisomos, todėl jos buvo perduotos  UAB „Eisiga“ tik 2008 m. sausio 30 d.. Teismas iš minėtų dokumentų sprendė, kad 2007 m. gruodžio 27 d. šito kiekio uniformų nebuvo Lietuvoje ir UAB „Eisiga“ neturėjo iš kur jį gauti. Teismas nustatė, kad UAB „Eisiga“ buhalterinėje apskaitoje ir sutartyse nėra jokių duomenų, kad įmonė laiku nepagamintą 4962 partiją būtų pakeitusi kita, užsakyta pas kitą rangovą. Šių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad užsakymo dalis dėl 4962 uniformų siuvimo į Lietuvos kariuomenės sandėlius negalėjo būti pristatyta anksčiau nei 2008 m. sausio 30 d. Iš telefoninių pokalbių tarp A. O. ir S. V. įrašų teismas sprendė, kad buvo tariamasi dėl 780 kostiumų, kuriuo siuvo UAB „Suza“, grąžinimo į Lietuvos kariuomenės sandėlius, paperkant už priėmimą atsakingus valstybės tarnautojus. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados teisingumą patvirtino ir bylą kasacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2011.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškovo UAB „Suza“ perduotų kostiumų kokybės yra prieštaringos ir visiškai skiriasi nuo tų, kurios buvo padarytos baudžiamojoje byloje, sprendžiant dėl UAB „Suza“ nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turinčių ieškovo UAB „Suza“ sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo, visiškai nevertino ir nepasisakė, kokią reikšmę tam turi UAB „Suza“ nusikaltimo, kurį įvykdęs ieškovas buvo pripažintas kaltu, padarymas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes visapusiškai, pilnai ir objektyviai neištyrė visų  tiek civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, nors pastaroji ir buvo prijungta civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 185 str.). Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kokybės reikalavimų neatitinkančių prekių kilmės, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-344/2010, kuris buvo iš dalies panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-479/2010, grąžinant apeliacinės instancijos teismui baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo. Teismas netyrė, kada buvo išrašyta sąskaita EIS 03543, pagal kurią Lietuvos kariuomenė iš UAB „Eisiga“ gavo 5295 vienetų uniformų (civilinės bylos Nr. 2-3930-262/2011, b.l. 48), ar Lietuvos kariuomenės 2010 m. vasario 27 d. rašte Nr. IS-109 nurodyta uniformų pateikimo Lietuvos kariuomenei data, t.y. 2007 m. gruodžio 27 d. (baudžiamosios bylos t. 4, b.l. 235), atitiko tą datą, kada tos uniformos buvo faktiškai perduotos, o jei ne – kokia buvo tikroji jų perdavimo data. Civilinėje byloje esant įrodymams, kad ieškovas UAB „Suza“ iš Kinijos 2008 m. sausio 14 d. gautas uniformas 2008 m. sausio 17 d. perdavė atsakovui UAB „Eisiga-plastyk“, o iš baudžiamosios bylos nustačius, kad šios uniformos dar buvo ir taisomos bei perduotos UAB „Eisiga“ 2008 m. sausio 30 d., nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyta, dėl ko jos buvo taisomos ir ar tai lėmė jų neatitikimas kokybės reikalavimams ar kitos priežastys, pavyzdžiui, būtinybė prisiūti atitinkamas etiketes ar pan.. Teismas netyrė ir nesiaiškino, ar UAB „Suza“ pasiūtų uniformų perdavimo jų galutiniam gavėjui (Lietuvos kariuomenei) metu susiklosčiusios aplinkybės (galimas uniformų taisymas), o taip pat techninių bandymų su uniformomis atlikimas galėjo sąlygoti pakitusią šių uniformų išvaizdą (audinio atspalvio ar medžiagos pakeitimą), etikečių persiuvimą, plombų pakeitimą ar jų nebuvimą ir pan.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog, sprendžiant ieškovo UAB „Suza“ reikalavimo patvirtinimo klausimą atsakovo BUAB „Eisiga-Plastyk“ baudžiamojoje byloje, o taip pat dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo ieškovui nebuvo atskleista bylos esmė, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3176-661/2012, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta atsakovo BAUB „Eisiga-Plastyk“ bankroto byloje Nr. B2-2343-661/2012, naikintina, kadangi UAB „Suza“ reikalavimo patikslinimas dėl procesinių palūkanų absoliutaus dydžio buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarties pagrindu, o ne išsprendus šį klausimą iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 327 straipsni 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3930-262/2011, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-2343-661/2012.

Teisėjai                                                                                      Artūras Driukas

                                                                                                  Konstantinas Gurinas

                                                                                                  Egidijus Žironas