Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-08][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1185-945-2021].docx
Bylos nr.: e2A-1185-945/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus dailės akademija 111950439 atsakovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Apeliacinis procesas
Bylos dėl individualių darbo santykių
Darbo sutartis
Terminuota darbo sutartis
Individualius darbo ginčus nagrinėjančios institucijos, jų kompetencija
Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Individualūs darbo santykiai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
dėl darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo
Įrodymai ir įrodinėjimas
Darbo sutartis dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų
Bylos dėl kitų darbo sutarties sąlygų pakeitimo
Darbo sutarčių rūšys
Darbo sutarties vykdymas ir pakeitimas
Kiti su darbo sutarties vykdymu ir pakeitimu susiję klausimai
Individualūs darbo ginčai
Įrodymų vertinimas
Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
Bylos dėl materialinės atsakomybės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
kitos bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis

?

Civilinė byla Nr. e2A-1185-945/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16103-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.6.2;

1.3.2.6.5; 1.3.2.7.7; 1.3.9.2.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20

(S)

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 7 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Dianos Labokaitės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus dailės akademijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. J. ieškinį atsakovei Vilniaus dailės akademijai dėl Vilniaus dailės akademijos senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolo, Vilniaus dailės akademijos rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas S. J. J. (toliau – ieškovas) prašė teismo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Vilniaus dailės akademijos (toliau – VDA, atsakovė) senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolu fiksuotus sprendimus, kuriais konstatuoti VDA akademinės etikos kodekso pažeidimai ir pateikti pasiūlymai VDA rektorei, pripažinti neteisėtu ir panaikinti VDA rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. PĮK-45, pripažinti ieškovo atleidimą  atšaukimą iš VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigų neteisėtu, grąžinti ieškovą į VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigas, įpareigojant atsakovę ieškovui išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensaciją, priteisti ieškovui iš atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2002 m. liepos 10 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 530 (toliau – darbo sutartis). Ieškovas buvo priimtas dirbti docentu ir katedros vedėju nustatytam pedagoginio darbo krūviui, kuris tvirtinamas kiekvienais mokslo metais atskiru rektoriaus įsakymu. Darbo sutartis buvo pakeista (papildyta) daug kartų, paskutiniuoju 2016 m. birželio 14 d. pakeitimu darbo sutarties dėl (duomenys neskelbtini) katedros profesoriaus pareigų terminas pratęstas 5 m. laikotarpiui iki 2021 m. birželio 13 d. VDA rektoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. PĮK-77 ieškovas buvo paskirtas 5 m. kadencijai (duomenys neskelbtini) katedros vedėju, mokant jam 15 proc. priedą prie darbo užmokesčio. Visą darbo laiką ieškovas nepriekaištingai vykdė savo pareigas, laikėsi profesinės etikos reikalavimų, fakulteto nuostatų, darbo tvarkos, palaikė etiškus akademinės bendruomenės narių santykius. 2020 m. birželio mėn. ieškovas buvo apkaltintas netinkamu elgesiu. 2020 m. birželio 18 d. buvo surengtas VDA senato Etikos komisijos posėdis. 2020 m. birželio 18 d. VDA senato Etikos komisija protokolu konstatavo, kad ieškovas pažeidė VDA akademinės etikos kodekso 7.1 punktą (akademinės bendruomenės narių diskriminavimas kalba, veiksmais ar akademiniu vertinimu, taip pat tokio diskriminavimo toleravimas) ir 7.2 punktą (akademinės bendruomenės nario žeminimas naudojantis savo viršenybe). Minėtu protokolu Etikos komisija pasiūlė VDA rektorei: 1) griežtai įspėti ieškovą apie galimą atleidimą iš dėstytojo pareigų už neetišką bendravimą, studentų žeminimą, netinkamą savo valdžios naudojimą, VDA profesoriaus vardo diskreditavimą, tokiam elgesiui pasikartojus; 2) atšaukti ieškovą iš VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigų; 3) organizuoti VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros dėstytojams vadybos, pedagoginės psichologijos ir bendravimo psichologijos kvalifikacijos kėlimo kursus. Atsakovės rektorė, atsižvelgdama į VDA senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. posėdžio protokolo išvadas ir pasiūlymus, priėmė 2020 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. PĮK-45, kuriuo: 1) konstatavo, kad ieškovas, neetiškai bendraudamas su studentais, juos žemindamas, netinkamai naudodamas savo, kaip dėstytojo ir katedros vedėjo, valdžią ir tokiais veiksmais diskredituodamas VDA profesoriaus vardą, padarė darbo pareigų pažeidimą; 2) įspėjo ieškovą apie galimą atleidimą iš darbo VDA už antrą tokį darbo pareigų pažeidimą; 3) atšaukė ieškovą iš VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigų nuo 2020 m. birželio 26 d. (nutraukė 15 proc. priedo mokėjimą už vadovavimą katedrai) dėl netinkamo katedros veiklos organizavimo. Ieškovas, nesutikdamas su minėtais protokolu ir įsakymu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisiją, kuri 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymus dėl 2020 m. birželio 18 d. protokolu priimtų sprendimų ir 2020 m. birželio 25 d. VDA rektorės įsakymo panaikinimo, atmetė ieškovo prašymą grąžinti jį į katedros vedėjo pareigas. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškovas teigė, kad ginčijamoje 2020 m. birželio 18 d. protokolo dalyje ir 2020 m. birželio 25 d. įsakyme nenurodyti aiškūs motyvai, konkretūs pažeidimai, jų įvykdymo datos, vietos, ieškovo darbo pareigų pažeidimas, netinkamas katedros veiklos organizavimas konstatuotas remiantis tik deklaratyviais buvusių studentų samprotavimais dėl prieš kelis metus vykusių studijų kokybės. Be to, ieškovas atšauktas iš VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigų pažeidžiant VDA Katedros vedėjų skyrimo tvarkos apraše įtvirtintą atšaukimo iš katedros vedėjo pareigų tvarką ir pagrindus. Ginčijami 2020 m. birželio 18 d. VDA senato Etikos komisijos protokolo dalis ir 2020 m. birželio 25 d. įsakymas naikintini ir dėl to, kad suėjęs senaties terminas ieškovo profesinės etikos pažeidimams konstatuoti. Ieškovas dėl priimtų sprendimų labai išgyvena, yra pažemintas, neteisėtai apkaltintas netinkamu pareigų atlikimu ir etikos pažeidimais, kurių nepadarė, todėl jam padaryta ir neturtinė žala.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkanti su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovė teigė, kad VDA senato Etikos komisijos posėdis dėl ieškovo ir kitų VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros dėstytojų veiksmų bei elgesio su studentais buvo inicijuotas VDA Kauno fakulteto dekanui 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. (14.5)-SD-165 informavus VDA rektorę ir Etikos komisiją apie VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros magistranto (2020 m. studijas baigusio absolvento) V. B. asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2020 m. gegužės 28 d. paviešintą neigiamą patirtį studijuojant VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedroje ir 2020 m. birželio 4 d. to paties magistranto ir kitų VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros absolventų liudijimus apie studijas VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedroje 2012–2020 m. laikotarpiu. 2020 m. birželio 18 d. protokole glaustai išdėstyta visa Etikos komisijos posėdyje išnagrinėta informacija, kuria vadovaujantis buvo priimti sprendimai ieškovo atžvilgiu. Vien tai, kad 2020 m. birželio 18 d. protokolas ieškovui nepatinka dėl jame išdėstytų jam nepalankių sprendimų ar neatitinka ieškovo įsivaizduojamo protokolo turinio, nesudaro prielaidų jo ginčyti. 2020 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. PĮK-45 1 punkte yra aiškiai įvardinta, už kokius etikos pažeidimus yra konstatuojamas ieškovo darbo pareigų pažeidimas. Ieškovo darbas katedros vedėju yra prilyginamas susitarimui dėl papildomo darbo. Susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimui gali būti taikoma specialioji Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnyje numatyta supaprastinta tvarka. Ieškovas nėra atleistas iš pareigų už šiukščius pažeidimus, taip pat su juo nėra nutraukta darbo sutartis dėl neatitikties įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ar už teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą. Ieškovas 2020 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. PIK-45 buvo tik atšauktas iš VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigų.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino ieškovo atšaukimą iš VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigų neteisėtu, panaikino VDA senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolo dalį, kuria konstatuoti ieškovo VDA akademinės etikos kodekso pažeidimai, panaikino VDA rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. PĮK-45, negrąžino ieškovo į VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigas, sprendė, kad ieškovas atšauktas iš VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigų šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, bet ne vėliau nei 2021 m. lapkričio 30 d., priteisė ieškovui iš atsakovės 3 570,85 Eur (neatskaičius mokesčių) turtinės žalos atlyginimą, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 1 128 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė atsakovei iš ieškovo 146,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė iš ieškovo valstybei 15,84 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovės valstybei 248,16 Eur žyminio mokesčio.

5.       Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovą ir atsakovę, prieš paskiriant ieškovą katedros vedėjo pareigoms, siejo darbo teisiniai santykiai, katedros vedėjo darbo funkcija buvo atliekama toje pačioje darbovietėje, šios pareigos nebuvo sulygtos darbo sutartyje kaip pagrindinės pareigos, tiek profesoriaus, tiek katedros vedėjo pareigos nėra nuolatinio pobūdžio (šiuo atveju dėl aukštųjų mokyklų specifikos sudaromi terminuoti susitarimai), teismas sprendė, kad ieškovo darbas einant katedros vedėjo pareigas yra prilyginamas susitarimui dėl papildomo darbo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ir anksčiau yra ėjęs katedros vedėjo pareigas ((duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigas ėjo iki 2003 m. lapkričio 19 d.), šios aplinkybės buvo nurodytos pagrindinėje darbo sutartyje, nesudarant naujos darbo sutarties. Teismas vertino, kad, nors VDA rektoriui priėmus 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. PĮK-77 darbo sutarties pakeitimai nebuvo įforminti, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog VDA rektoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. PĮK-77 yra atskira terminuota darbo sutartis. Teismas pripažino, kad 2002 m. liepos 10 d. šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 530 yra pagrindinė, nes sudaryta anksčiau, o VDA rektoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. PĮK-77 yra šalių susitarimas dėl papildomo ieškovo darbo katedros vedėjo pareigose.

6.       Įvertinęs aukštosios mokyklos specifiką ir tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis, teismas konstatavo, jog nutraukiant susitarimą dėl ieškovo papildomo darbo turėjo būti vadovaujamasi ne DK 35 straipsnio 5 dalimi, bet VDA katedros vedėjo veiklos aprašu, kurio 8 punktas numato baigtinį sąrašą atvejų, kuriems esant nutrūksta katedros vedėjo įgaliojimai.

7.       Teismas, pasisakydamas dėl VDA senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolu konstatuotų ieškovo VDA akademinės etikos kodekso pažeidimų, pažymėjo, kad VDA akademinės etikos komiteto veiklos nuostatų 14 punktas numato, jog komitetas pranešimo (skundo) ar informacijos apie galimus akademinės etikos pažeidimus, išskyrus padirbinėjimo, klastojimo, manipuliavimo bei plagijavimo atvejus, nenagrinėja, jeigu nuo galimų akademinės etikos pažeidimų padarymo ar paaiškėjimo dienos iki pranešimo (skundo) ar informacijos gavimo dienos yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Teismas nustatė, kad posėdis dėl VDA akademinės etikos kodekso pažeidimų ieškovo atžvilgiu surengtas 2020 m. gegužės 28 d. pasirodžius VDA magistranto įrašui „Facebook“ asmeninėje paskyroje, surinkus duomenis apie kitų buvusių VDA studentų patirtis studijuojant VDA. Teismas vertino, kad studentų liudijimuose nurodyti įvykiai, vykęs bendravimas, vertinimai apie netinkamą ieškovo ir kitų jo vadovaujamos katedros dėstytojų akademinį bendravimą buvo įvykę daugiau nei prieš metus, todėl VDA senato Etikos komisija šios informacijos pagrindu negalėjo konstatuoti ieškovo elgesyje akademinės etikos pažeidimų.

8.       Įvertinęs įrašą asmeninėje „Facebook“ paskyroje paviešinusio studento liudijimą teismas sprendė, kad tarp šio studento ir ieškovo, kaip jo magistrinio darbo vadovo, būta nesutarimų, tačiau negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad ieškovas kokiais nors savo veiksmais pažeidė akademinės etikos kodekso reikalavimus. Kitų teismo posėdyje apklaustų liudytojų nuomonės apie ieškovą išsiskyrė, nevienareikšmiai ir byloje pateiktose anketose dėl dėstytojų įvertinimo užfiksuoti atsiliepimai. Etikos komisija, konstatuodama, kad ieškovas pažeidė VDA akademinės etikos kodekso 7.1 ir 7.2 punktų reikalavimus, turėjo nurodyti, kada ir kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryti pažeidimai, tačiau ginčijamame protokole to nebuvo padaryta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti VDA senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolu fiksuotus sprendimus, kuriais konstatuoti VDA akademinės etikos kodekso pažeidimai, yra pagrįstas. Teismas vertino, kad ginčijamo protokolo 2 punktu pastebėta VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vadovavimo spragos ir trūkumai, tačiau ne ieškovo, kaip VDA katedros vedėjo, darbo tvarkos pažeidimai.

9.       Nenustatęs VDA katedros vedėjo veiklos aprašo 8 punkte numatytų katedros vedėjo atšaukimo pagrindų ir pripažinęs neteisėtu VDA senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolą, teismas panaikino ir jo pagrindu priimtą VDA rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. PĮK-45. Teismas pastebėjo, kad darbo pareigų pažeidimo konstatavimas ar įspėjimas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei darbuotojas ginčytų atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ar už pakartotinį pareigų pažeidimą teisėtumą DK 220 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, tačiau, šiuo atveju konstatavęs, jog akademinės etikos pažeidimai nebuvo padaryti, ir pripažinęs rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymą neteisėtu, teismas panaikino ir tą įsakymo dalį, kuria ieškovas įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą.

10.       Šalių santykiams esant konfliktiškiems, teismas sprendė, kad ieškovas negali būti grąžintas į VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigas, įpareigojo atsakovę ieškovo atšaukimo iš katedros vedėjo pareigų diena laikyti šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, bet ne vėliau nei 2021 m. lapkričio 30 d. Kadangi šalis siejo susitarimas dėl papildomo darbo, tačiau darbo santykiai nėra nutrūkę, teismas taikė DK 45 straipsnio 3 dalyje numatytas teisinės pasekmes – įpareigojo atsakovę atlyginti dėl neteisėto ieškovo atšaukimo iš katedros vedėjo pareigų atsiradusią žalą, išmokant ieškovui 15 proc. priedą už vadovavimą katedrai nuo jo atšaukimo dienos (2020 m. birželio 25 d.) iki vadovavimo katedrai kadencijos pabaigos (2021 m. lapkričio 30 d.).

11.       Įvertinęs tai, kad ieškovas katedros vedėjo pareigas ėjo laimėjęs atsakovės skelbtą konkursą, jis buvo neteisėtai atšauktas iš katedros vedėjo pareigų, kurios yra tam tikra garbės pozicija, tai, tikėtina, pakenkė ieškovo, kaip akademinės bendruomenės nario (profesoriaus), reputacijai, teismas pripažino iš dalies pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškovui iš atsakovės priteisdamas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti civilinės bylos dalį dėl 2020 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. PĮK-45 1 ir 2 punktu bei 2020 m. birželio 18 d. protokolu fiksuotų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, atmesti kitą ieškinio dalį, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Neteisėta, nepagrįsta ir neobjektyvi teismo išvada, kad Etikos komisija 2020 m. birželio 18 d. protokolu ieškovo elgesyje negalėjo konstatuoti akademinės etikos pažeidimų dėl praleisto vienerių metų termino. Pažeidimai vyko nuolatos, buvo tęstinio pobūdžio. Atsakovei apie pažeidimus tapo žinoma tik 2020 metų gegužės  birželio mėn. Terminas nuo padarytų pažeidimų iki Etikos komisijos informavimo nesudaro vienerių metų, nes bent dalis pažeidimų, pavyzdžiui, prieš V. B., vyko ir 2020 m., o prieš katedros dėstytojus (R. Š. liudijimas) – visą laikotarpį iki pat katedros vedėjo atšaukimo iš pareigų. Be to, atsakovė, kaip aukštoji mokykla, siekianti užtikrinti teisėtą studentų lūkestį studijuoti emociškai saugioje aplinkoje, ir kaip darbdavė, privalanti užtikrinti darbuotojams psichologiškai saugią aplinką, negalėtų ignoruoti ir nereaguoti į absolventų liudijimus apie studijas VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedroje 2012  2020 m. laikotarpiu, šioje katedroje dirbantį ir vadovaujančias pareigas einantį dėstytoją. Teismo posėdyje V. B. patvirtino, kad studijų metu studentai vengė skųstis ieškovo elgesiu, bijodami ieškovo, kaip katedros vedėjo, susidorojimo, todėl tik pabaigęs studijas išdrįso kalbėti apie ieškovo elgesį su studentais ir dėstytojais.

1.2.                      Teismo sprendimas nenutraukti civilinės bylos dalies dėl 2020 m. birželio 18 d. protokolu ir 2020 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. PĮK-45 1 ir 2 punktu fiksuotų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, juos pripažinti neteisėtais ir naikintinais, yra nepagrįstas, neteisėtas, prieštaraujantis teisės aktams, teisės principams ir teismų praktikai. 2020 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. PĮK-45, kurio 1 punktu nustatytas darbo pareigų pažeidimas, 2 punktu ieškovas įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį darbo pareigų pažeidimą, priėmimas yra tik procedūrinis veiksmas, nesukėlęs ieškovui materialiųjų teisinių padarinių. Darbo sutartis su ieškovu nėra nutraukta, ieškovui, kaip darbuotojui, yra išsaugotos visos teisinės apsaugos jo nuolatinių dėstytojo pareigų atžvilgiu. 2020 m. birželio 18 d. protokolu VDA rektorei pateikiami ne nurodymai, o tik siūlymai priimti vieną ar kitą sprendimą, todėl 2020 m. birželio 18 d. protokolas pats savaime nesukūrė teisių ir (ar) pareigų nei ieškovui, kaip darbuotojui, nei atsakovei, kaip darbdavei. Be to, teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi teismas, pripažinęs, kad ieškovo darbo pareigų pažeidimo konstatavimas ir įspėjimas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį darbo pareigų pažeidimą negali būti ginčo objektu, panaikino 2020 m. birželio 18 d. protokolą ir 2020 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. PĮK-45, kuriais ieškovui buvo konstatuotas darbo pareigų pažeidimas ir jis įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį darbo pareigų pažeidimą, tačiau iš darbo neatleistas.

1.3.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad nutraukiant susitarimą dėl ieškovo papildomo darbo turėjo būti vadovaujamasi ne DK 35 straipsnio 5 dalimi, bet VDA katedros vedėjo skyrimo tvarkos aprašu. Susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimui taikoma specialioji DK 35 straipsnio 5 dalyje numatyta supaprastinta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 8 punktu, aukštosios mokyklos autonomija neapima teisės nustatyti savarankišką atšaukimo iš konkursinių pareigybių tvarką, todėl konkursinių pareigybių įgaliojimų pabaigai turi būti taikomos DK nuostatos. Kadangi VDA katedros vedėjo skyrimo tvarka neatitiko susitarimo dėl ieškovo papildomo darbo nutraukimo metu galiojusių įstatymų ir kitų teisės aktų, ji negalėjo būti taikoma. 

1.4.                      Nepagrįsta ir teismo išvada, kad Etikos komisija, konstatuodama, jog ieškovas pažeidė VDA akademinės etikos kodekso 7.1 ir 7.2 punktų reikalavimus, turėjo nurodyti, kada ir kokiais konkrečiais veiksmais buvo pažeisti šie punktai, tačiau to nepadarė. Protokolas nėra dokumentas, kuriame turi būti smulkiai surašytas kiekvienas posėdyje aptartas klausimas, protokolas turi būti vertinamas sistemiškai kartu su kitais jame paminėtais dokumentais ir informacija. Ieškovas buvo išsamiai supažindintas su jo atžvilgiu gauta informacija, jis dalyvavo Etikos komisijos posėdyje, turėjo galimybę girdėti kitų posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, nuomones, vertinimus ir komentarus, teisę pats pateikti papildomą informaciją ir paaiškinimus. Be to, 2020 m. birželio 18 d. protokolas, kuriuo konstatuoti VDA akademinės etikos kodekso pažeidimai ir kuriuo pateikti pasiūlymai VDA rektorei, yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, neturintis imperatyvių nurodymų, o 2020 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. PĮK-45 1 punkte yra aiškiai įvardinta, kokie etikos pažeidimai padaryti, įsakymo 3 punkte aiškiai įvardinta, kad iš VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigų ieškovas yra atšaukiamas dėl netinkamo VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros veiklos organizavimo.

1.5.                      Teismo sprendimas priimtas neįsigilinant į visas bylos aplinkybes, paviršutiniškai ir nenuosekliai vertinant byloje surinktus duomenis. Iš visų abiejų šalių kviestų liudytojų tik absolventas V. B. ir dėstytojas R. Š. yra mokęsi/dirbę VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedroje ieškovo vadovavimo šiai katedrai metu. Šie liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino netinkamą ieškovo elgesį su katedros dėstytojais, viešą studentų žeminimą, nesiskaitymą, nepasitikėjimą ir kt. Byloje yra keliamas ieškovo vadovavimo VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedrai, o ne jo dėstytojavimo klausimas. Ieškovo kviesti liudytojai nedirbo, nestudijavo VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedroje ieškovui einant katedros vedėjo pareigas, todėl jų liudijimai neturi reikšmės bylai. Teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių studentų, ieškovo vadovavimo VDA Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedrai laikotarpiu išėjusių akademinių atostogų, pakeitusių fakultetą, nutraukusių studijas, skaičių.

1.6.                      Teismo sprendimas ieškovui iš atsakovės priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą priimtas nenustačius neturtinei žalai atlyginti būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Ieškovas nėra atleistas iš darbo, su juo tik nutrauktas susitarimas dėl papildomo darbo, darbuotojui yra išsaugotos visos teisinės apsaugos jo pagrindinio darbo atžvilgiu, nėra jokio psichologinio spaudimo ar kompromituojančių pagrindų nutraukiant susitarimą dėl papildomo darbo. Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o tikimybėmis ir samprotavimais.

13.       Ieškovas atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Pateikti ieškovą charakterizuojantys dokumentai (gyvenimo aprašymas, akademinio darbo veiklos ataskaita, padėkos, studentų atsiliepimai, elektroniniai laiškai dėl baigiamųjų darbų vadovų pasirinkimo, 2020 m. liepos 14 d. studentų prašymas VDA vadovams ir t. t.) įrodo ieškovo tinkamą pareigų vykdymą.

2.2.                      Byloje nėra ginčo, kad tyrimas buvo pradėtas dėl buvusio studento V. B. padaryto įrašo „Facebook paskyroje išimtinai dėl jo bakalauro studijų 2012  2016 metais. Taigi buvo praleistas skundo apie galimus etikos pažeidimus pateikimo ar informacijos gavimo bei nagrinėjimo terminas. Jeigu tam tikrų studentų neigiama nuomonė apie VDA egzistavo 2012  2018 metais, vadovybė to negalėjo nežinoti, nes nuolat buvo vykdomos apklausos, studentai rinkdavosi konkrečius darbo vadovus, galėjo kelti šiuos klausimus.

2.3.                      Atsakovės akcentuojami V. B. parodymai byloje ir pranešimas negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi, nes jie duoti asmens, kuris yra ypatingai priešiškai nusiteikęs ieškovo atžvilgiu, dėl ko teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Jeigu katedroje būtų buvusi tokia bloga padėtis, studentas būtų bijojęs ieškovo, ieškovas būtų netinkamai su juo elgęsis, V. B. nebūtų toje pačioje (duomenys neskelbtini) katedroje pradėjęs magistrantūros studijų, nebūtų prašęs ieškovo būti jo baigiamojo magistro darbo vadovu. Minėtame viešame pranešime ,,Facebook“ paskyroje nėra konkrečių duomenų apie ieškovo padarytus darbo pareigų pažeidimus, netinkamai organizuojamą darbą katedroje, pranešime ieškovas netgi nėra įvardijimas. 

2.4.                      (duomenys neskelbtini) katedros dėstytojo R. Š. raštas, šio asmens parodymai teisme nepatvirtina jokių VDA akademinės etikos kodekso pažeidimų ar netinkamai organizuojamo darbo.

2.5.                      Byloje buvo apklaustai liudytojai A. Ž., R. M. (VDA dėstytojai), kurie patvirtino aplinkybes apie ieškovo tinkamą pareigų atlikimą, kompetenciją bei autoritarinį dekano valdymą.

2.6.                      2020 m. birželio 18 d. protokolo ir 2020 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. PĮK-45 1  2 dalyse nepagrįstai ir neteisėtai nustatyti ieškovo darbo pareigų ir akademinės etikos kodekso reikalavimų pažeidimai gali sukelti neigiamas pasekmes. Šiais dokumentais sukuriamos prielaidos atsakovei nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Nepanaikinus ginčijamo protokolo dalies ir įsakymo, ieškovas negalėtų dirbti rektoriumi, būti tarybos nariu, būtų neigiamai vertinamas sprendžiant dėl darbo santykių pratęsimo, netektų galimybių pretenduoti į aukštesnes pareigas ar gauti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją.

2.7.                      Atsakovė negalėjo ieškovo atšaukti iš pareigų nesilaikydama aukštosios mokyklos pavirtintos tvarkos, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į pareigas. Aplinkybė, kad po ieškovo atleidimo iš pareigų atsakovė patvirtino kitokią atšaukimo iš katedros vedėjo pareigų tvarką, neatleidžia atsakovės nuo vidinių aktų reikalavimų laikymosi. Aukštosios mokyklos turi autonomiją, todėl teisinius santykius dėl viešo konkurso būdu renkamų pareigybių, jų skyrimo, atšaukimo reguliuoja vidiniais teisės aktais.

2.8.                      Kaltinant VDA darbuotoją akademinės etikos kodekso pažeidimu ar netinkamu vadovavimu katedrai, turi būti nurodyti konkretūs tokio asmens neteisėti veiksmai, veiksmų padarymo laikas, vieta, pažeistų įsipareigojimų punktai, tačiau nei protokole, nei jokiame kitame dokumente tokių duomenų nėra. Ginčijama 2020 m. birželio 18 d. protokolo dalis ir 2020 m. birželio 25 d. įsakymas buvo priimti siekiant sudaryti prielaidas darbdaviui nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį DK 58 straipsnio pagrindu.

2.9.                      Dėl ieškovo atžvilgiu priimtų darbdavio aktų ieškovas labai išgyveno, buvo pažemintas akademinės bendruomenės akyse, tai pakenkė ieškovo, kaip akademinės bendruomenės nario (profesoriaus), reputacijai. Priteistos neturtinės žalos dydis bent iš dalies kompensuos jo dvasinius išgyvenimus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

14.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

 

Dėl šalis siejusių teisinių santykių pobūdžio

 

15.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalis nuo 2002 m. liepos 10 d. sieja darbo santykiai, jog ieškovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) katedros profesoriumi, konkurso būdu VDA rektoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu penkerių metų kadencijai (nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) paskirtas (duomenys neskelbtini) katedros vedėju, mokant 15 proc. priedą už vadovaujančių funkcijų vykdymą (darbo sutartis su pakeitimais ir skyrimo katedros vedėju dokumentai į bylą pateikti su ieškiniu). Teisminį procesą ieškovas iniciavo nesutikdamas su atsakovės senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokole ir rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakyme užfiksuotais sprendimais konstatuoti ieškovo padarytus darbo drausmės pažeidimus, įspėti ieškovą apie tai, kad pakartotiniai pažeidimai bus pagrindas atleisti jį iš darbo, taip pat atšaukti ieškovą iš katedros vedėjo pareigų.

16.       Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės pozicija, skundžiamame sprendime (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigų, iš kurių ieškovas buvo atšauktas, vykdymą pripažino papildomu darbu. Nors darbo sutartyje susitarimas, pagal kurį ieškovui už (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigų vykdymą paskirtas 15 proc. priedas, nebuvo įformintas, šalys pripažino tiek šių pareigų priskyrimo ieškovui bei jų faktinio vykdymo, tiek ir tokio susitarimo atitikimo DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam susitarimui dėl papildomo darbo (t. y., dėl darbo funkcijų gretinimo) keliamiems reikalavimams faktus.

 

Dėl sąlygų supaprastinta tvarka nutraukti susitarimą dėl papildomo darbo (ne)buvimo

 

17.       Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad, konstatavęs, jog katedros vedėjo pareigoms užimti buvo sudarytas susitarimas dėl papildomo darbo, teismas vėliau nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl jos teisės šį susitarimą nutraukti DK 35 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta supaprastinta tvarka – pranešant ieškovui prieš 5 darbo dienas. Įvertinusi šį argumentą teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:

4.1.                      Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, su ieškiniu pateikto ieškovo atšaukimo iš katedros vedėjo pareigų metu galiojusio katedros vedėjo veiklos aprašo 8 punkte baigtinio sąrašo forma buvo įtvirtinti specialūs šias pareigas užimančio asmens įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, pagal kuriuos atsakovės galimybės priimti valinį sprendimą dėl susitarimo nutraukimo buvo siejamos išskirtinai tik su šiurkštaus etikos kodekso pažeidimo konstatavimu arba pakartotiniu neigiamu kasmetinės katedros veiklos ataskaitos įvertinimu. Pabrėžtina, kad darbdavio priimami vidaus teisės aktai yra priskiriami prie darbo teisės šaltinių (DK 3 straipsnio 1 dalis). Šiais aktais darbdaviui yra draudžiama nustatyti taisykles, pabloginančias darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK ar kiti įstatymai (DK 3 straipsnio 8 dalis). Draudimas darbdaviui savo priimamu vidiniu teisės aktu atsisakyti jam įstatymo suteikiamų teisių, įskaitant teisę DK 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta supaprastinta tvarka inicijuoti susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimą, teisės aktuose nėra numatytas. Vidiniame akte įtvirtinęs specialių tokio susitarimo, sudaryto su katedros vedėju, nutraukimo pagrindų sąrašą bei šio sąrašo nepatikslinęs po to, kai 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos DK 35 straipsnio 5 dalis, darbdavys pats sukūrė savo teisių atžvilgiu griežtesnę, nei numato įstatymai, teisinio reglamentavimo aplinką.

4.2.                      Atsakovės elgesys po darbo ginčo iniciavimo taip pat patvirtina netiesioginį nutarties 17.1 punkte pateiktos išvados pripažinimą. Atsakovė su 2021 m. vasario 8 d. raštu pateikė į bylą 2020 m. gruodžio 10 d. patvirtintą naujos redakcijos katedros vedėjo pareigybės aprašymą, kuriame nebeliko nuostatų, susijusių su katedros vedėjo atšaukimu iš pareigų, bei 2020 m. gruodžio 9 d. patvirtintus katedros nuostatus, kurių 23 punkte pateiktas atnaujintas pagrindų susitarimui dėl katedros vedėjo darbo nutraukti sąrašas, jį papildant etikos kodekso ar darbo pareigų pažeidimu (23.5 punktas), darbo sutarties pasibaigimu ir kitais DK numatytais susitarimo dėl papildomo darbo pasibaigimo pagrindais (23.6 punktas).

4.3.                      Reikšminga teisėjų kolegija pripažįsta ir aplinkybę, kad ginčijamame atsakovės rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakyme buvo aiškiai įvardinti teisės aktai, sudarantys darbdavio sprendimo teisinį pagrindą, t. y. normos, susijusios su darbo pareigų pažeidimu (DK 58 straipsnis). DK 35 straipsniu pradėta remtis tik kilus darbo ginčui, formuluojant savo gynybinę poziciją.

18.       Apibendrindama nutarties 17 punkte nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime pateikta išvada, kad ginčijamų veiksmų teisėtumas negali būti grindžiamas DK 35 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta darbdavio teise.

 

Dėl ieškovo atšaukimo iš katedros vedėjo pareigų pagrindų

 

19.        Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo darbdavio veiksmų atšaukiant ieškovą iš (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigų neteisėtumą. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas tokios išvados teisėtumas, teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:

6.1.                      Atsakovė skunde nurodė nesutinkanti su tuo, kad skundžiamuose sprendimuose nėra aiškiai įvardinti ieškovo, kaip katedros vedėjo, veiklos trūkumai. Kaip matyti iš ginčijamų senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolo ir rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymo struktūros ir formuluočių, atsakovė aiškiai atskyrė pasekmes, taikomas ieškovui, kaip profesoriui (konstatavo etikos pažeidimus bei įspėjo apie galimą atleidimą jiems pasikartojus) ir kaip katedros vedėjui (atšaukė iš katedros vedėjo pareigų). Kita vertus, nei viename iš nurodytų dokumentų nėra aiškiai atskirta, kokius veiksmus, susijusius su etikos pažeidimais, ieškovas atliko kaip profesorius, o kokius kaip katedros vedėjas. Dar daugiau, konstatavusi akademinės etikos pažeidimų faktą, atsakovė nurodė įspėjanti ieškovą, kad, jiems pasikartojus, ieškovas galės būti atleidžiamas iš darbo, o sprendimą atšaukti ieškovą iš katedros vedėjo pareigų grindė savarankiška aplinkybe – netinkamu katedros veiklos organizavimu, kuris nei viename dokumente nedetalizuojamas. Pabrėžtina, kad būtinybę atskirti ieškovo, kaip profesoriaus ir kaip katedros vedėjo, veiksmus kvalifikuojant jo galimai padarytus pažeidimus pati atsakovė akcentuoja apeliaciniame skunde. Atsakovė aiškiai nurodo, kad Etikos komisija konstatavo akademinės etikos kodekso pažeidimus, o taip pat komunikavimo ir bendradarbiavimo stoką dėstytojų veikloje, vadovavimo personalui trūkumus, pedagoginės disciplinos spragas (apeliacinio skundo 35 punktas). Apeliacinio skundo 37 punkte akcentuojama, kad sprendimas atšaukti ieškovą iš katedros vedėjo pareigų buvo priimtas būtent dėl katedros veiklos organizavimo.

6.2.                      Kaip minėta nutarties 17.1 punkte, ginčijamų atsakovės sprendimų priėmimo metu galiojusios redakcijos katedros vedėjo veiklos aprašo 8 punkte numatyta galimybė darbdaviui inicijuoti katedros vedėjo atšaukimą iš pareigų buvo siejama tik su šiurkštaus etikos kodekso pažeidimo konstatavimu arba pakartotiniu neigiamu kasmetinės katedros veiklos ataskaitos įvertinimu. Nagrinėjamu atveju ieškovo atšaukimas iš pareigų nebuvo siejamas su kasmetiniu jo ar jo vadovaujamo struktūrinio padalinio veiklos vertinimu ir, juo labiau, su pakartotinai konstatuotais veiklos trūkumais, todėl, net jeigu ieškovas ir netinkamai vadovavo katedrai, jo atšaukimas iš katedros vedėjo pareigų galėjo būti siejamas tik su šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo konstatavimu. Nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad atšaukimo pagrindu šiuo atveju negalėjo būti vadovavimo katedrai spragos ir trūkumai, pagrįstumą.

6.3.                      Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad pati atsakovė ieškovo elgesį įvertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Priešingai, kaip matyti iš atsakovės rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymo turinio, atsakovė vadovavosi DK 58 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, reglamentuojančiais darbdavio teisę įspėti darbuotoją apie pažeidimą, kurio darbdavys nevertina kaip šiurkštaus, ir tokio pažeidimo pakartotinumo pasekmes. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, apibrėžiančiais šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, atsakovė nesivadovavo. Be to, net ir akcentuodama etikos pažeidimus, už kuriuos ieškovas, kaip profesorius, buvo įspėtas, atsakovė neįvardijo, kokius konkrečiai etikos pažeidimus ieškovas padarė eidamas savo, kaip katedros vedėjo, pareigas ir kada tai įvyko. Kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, Etikos komisija vertino studentų paaiškinimus apie galimus ieškovo veiksmus jiems studijuojant VDA, įskaitant ir laikotarpius iki 2016 m. gruodžio 1 d., kai ieškovas dar nėjo katedros vedėjo pareigų.

6.4.                      Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas per siaurai aiškino VDA akademinės etikos komiteto veiklos nuostatų (nuostatai į bylą pateikti su ieškiniu) 14 punktą, numatantį, jog pranešimai (skundai) ar informacija nenagrinėjami, jeigu nuo galimų pažeidimų padarymo ar paaiškėjimo dienos iki pranešimo (skundo) ar informacijos gavimo dienos yra praėję daugiau kaip vieneri kalendoriniai metai. Kaip teisingai nurodo atsakovė, šio termino pradžia siejama su galimų pažeidimų padarymo arba jų paaiškėjimo momentu, todėl teismo išvada, kad veiksmai atlikti daugiau nei prieš metus, pati savaime neleidžia spręsti, jog galimi pažeidimai, apie kuriuos informacija gauta prieš trumpesnį, nei vieneri metai, laikotarpį, konstatuoti neteisėtai. Kita vertus, toks vidinis teisinis reglamentavimas, kaip ir DK 58 straipsnio 6 dalis, darbo pareigų pažeidimo pasekmių terminus taip pat siejanti tiek su galimo pažeidimo padarymo, tiek ir su jo paaiškėjimo momentais, tik dar kartą patvirtinta darbdavio pareigos tiksliai ir aiškiai įvardinti pažeidimus, neapsiribojant apibendrinto pobūdžio teiginiais, kad tam tikro pobūdžio pažeidimai buvo daromi nuolat, svarbą. Nenurodydama, kokį konkrečiai etikos pažeidimą ir kada ieškovas atliko vykdydamas savo, kaip katedros vedėjo, pareigas, atsakovė užkirto kelią tiek ieškovui gintis nuo jo atžvilgiu formuluojamų kaltinimų, tiek ir darbo ginčą nagrinėjančiam teismui konstatuoti pažeidimo pobūdį bei procedūrinių sąlygų taikyti pasekmes už pažeidimo padarymą egzistavimą, t. y. aplinkybes, kurias įrodyti, vadovaujantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, privalo būtent atsakovė.

6.5.                      Vertinant ieškovo, kaip katedros vedėjo, elgesį, svarbu ir tai, kad, vadovaujantis ginčijamų atsakovės sprendimų priėmimo metu galiojusios redakcijos katedros vedėjo veiklos aprašo 4 punktu, absoliuti dauguma katedros vedėjo darbo funkcijų buvo susijusios su katedros darbo organizavimu (vadovavimu bei atstovavimu, personalo komplektavimu, vertinimu ir priežiūra, personalo orientavimu, studijų organizavimu, biudžeto ir turto administravimu). Dėstytojo ar vadovavimo baigiamiesiems darbams funkcijas ieškovas atliko ne kaip katedros vedėjas, bet kaip profesorius, už ką etikos požiūriu jis buvo įvertintas (įspėtas). Aplinkybės, kad ieškovas, vykdydamas katedros vedėjo funkcijas, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atsakovė neįrodė.

20.       Apibendrindama nutarties 19 punkte nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė savo sprendimo atšaukti ieškovą iš katedros vedėjo pareigų už padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą teisėtumo.

 

Dėl neteisėto ieškovo atšaukimo iš katedros vedėjo pareigų pasekmių

 

21.       Konstatavęs ieškovo atšaukimo iš katedros vedėjo pareigų neteisėtumą pirmosios instancijos teismas panaikino VDA senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolo dalį, kuria konstatuoti pažeidimai, ir VDA rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek protokole, tiek įsakyme konstatuojant etikos pažeidimus akcentuotas ir ieškovo elgesys vykdant jo pagrindines (profesoriaus) funkcijas. Išvada, kad atsakovė neįrodė ieškovo, kaip katedros vedėjo, padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, galėjo tapti pagrindu panaikinti sprendimus, kuriais konstatuojamas toks pažeidimas bei taikomos su juo susijusios pasekmės, bet, pati savaime, neįvertinus ieškovo, kaip profesoriaus, elgesio, negalėjo tapti pagrindu naikinti aptariamus sprendimus visa apimtimi. Kitaip tariant, nutarties 20 punkte pateikta išvada patvirtina VDA senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolo ir VDA rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymo dalis, kuriomis konstatuoti etikos pažeidimai, ta apimtimi, kuria pripažinta, kad ieškovas netinkamai vykdė savo, kaip katedros vedėjo, pareigas. Įvertinusi aptariamas dokumentų dalis kaip bendrą vienos procedūros rezultatą, sukuriantį konkrečias teisines pasekmes, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolo dalis negalėjo būti teisminio nagrinėjimo dalyku.

22.       Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad darbdavys neteisėtai nutraukė šalių susitarimą dėl papildomo darbo, taikė neteisėto darbo sutarties sąlygų pakeitimo pasekmes: a) DK 217 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir CPK 418 straipsnyje nustatyta tvarka nusprendė neatkurti iki pažeidimo egzistavusių teisinių santykių, bet pripažinti darbo santykių dalį, susijusią su papildomu darbu (katedros vedėjo funkcijos vykdymu), pasibaigusia teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, bet ne vėliau nei 2021 m. lapkričio 30 d.; b) DK 45 straipsnio 3 dalies pagrindu priteisė ieškovui iš atsakovės turtinės žalos už neteisėtą darbo sutarties sąlygų pakeitimą atlyginimą, žalos dydį (3 570,85 Eur) apskaičiuodamas atsižvelgdamas į pajamas, kurias ieškovas darbo užmokesčio (susitarime nustatyto 15 proc. priedo) forma būtų gavęs už laikotarpį iki susitarimo termino pabaigos (2021 m. lapkričio 30 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas apeliacinio skundo neteikė, o atsakovė, net ir ginčydama teismo sprendimą, savo poziciją iš esmės grindė išvados dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų neteisėtumo nepagrįstumu, neteikdama jokių argumentų dėl šiame nutarties punkte aptartų teismo jos atžvilgiu taikytų pasekmių ydingumo. Dėl nurodytų priežasčių savarankiškas aptartų skundžiamo teismo sprendimo dalių vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis) ir dėl jų teisėtumo apeliaciniame skunde neįvardintais aspektais teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl ieškovo galimai padarytų pažeidimų vykdant profesoriaus funkcijas

 

23.       Skundžiamame sprendime konstatavęs, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodytas įspėjimas apie darbo pareigų pažeidimą ir galimą atleidimą pakartotinio pažeidimo atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vis tiek egzistuoja pagrindas pripažinti neteisėtais tiek VDA senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolo, tiek ir VDA rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymo dalis, kuriomis konstatuoti ieškovo vykdant profesoriaus funkcijas padaryti etikos pažeidimai, tiek ir VDA rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymo dalį, kuria ieškovas įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo pažeidimams pasikartojus. Atsakovė apeliaciniu skundu tokią išvadą ginčija akcentuodama, kad aptariamų ieškinio reikalavimų nagrinėjimas turėjo būti nutrauktas. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu sutinka. Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikti duomenys apie ieškovo atleidimą iš profesoriaus pareigų, t. y. dėl to, kad jo vykdant profesoriaus funkcijas darbdavio konstatuotas etikos normų pažeidimas bei su tuo susijęs įspėjimas būtų sukūręs kokias nors realias teisines pasekmes. Ieškovo argumentai, kad tokio fakto konstatavimas gali turėti įtakos jam ateityje siekiant karjeros įstaigoje, vertintinas kaip išankstinio pobūdžio prielaida. Tiek tuo atveju, jeigu ieškovui darbdavys pritaikytų DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas pasekmes, pažeidimo pakartotinumo sudedamąja dalimi įvardindamas ginčijamus atsakovės sprendimus, tiek ir tuo atveju, jeigu ateityje nurodyti sprendimai būtų įvertinti kaip pagrindas riboti ieškovo teises, ieškovas, įrodinėdamas realių pasekmių kilimą galėtų kelti klausimą dėl tokių sprendimų teisėtumo. Nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta pagrindu atsisakyti priimti ieškovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus įrodymus apie nepriekaištingos reputacijos reikalavimo reikšmę sprendžiant karjeros klausimus, ne tik kaip be pagrindo pateiktus į bylą pavėluotai, bet ir kaip negalinčius turėti įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 314 straipsnis).

24.       Teisės ginčyti jokių pasekmių nesukūrusį procedūrinį (tarpinį) informacinio pobūdžio veiksmą darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka vien tuo pagrindu, kad pasekmės gali kilti ateityje, įstatymas nenumato. Ši aplinkybė pripažįstama pagrindu skundžiamam sprendimui pakeisti, nutraukiant bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti VDA senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolo nutariamosios dalies 1 punktu įformintą sprendimą ta apimtimi, kuria konstatuotas ieškovo, kaip dėstytojo (profesoriaus), padarytas akademinės etikos kodekso 7.1 ir 7.2 punktų pažeidimas, ir pasiūlymų dalies 1 punktą dėl griežto įspėjimo apie galimą atleidimą iš dėstytojo (profesoriaus) pareigų pažeidimams pasikartojus, taip pat VDA rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymo 1 punktą ta apimtimi, kuria konstatuotas ieškovo, kaip dėstytojo (profesoriaus), padarytas darbo pareigų pažeidimas, ir 2 punktą, kuriuo ieškovas įspėtas apie galima atleidimą iš darbo už antrą tokį darbo pareigų pažeidimą (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

 

25.       Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatuodamas, kad ieškovas buvo laimėjęs konkursą katedros vedėjo pareigoms užimti, šios pareigos yra garbingos, todėl atšaukimas iš jų, tikėtina, pakenkė ieškovo, kaip akademinės bendruomenės nario, reputacijai. Atsakovė nesutinka su tokia skundžiamo sprendimo išvada, akcentuodama, kad ieškovas neįrodė sąlygų iš darbo santykių kylančiai turtinei atsakomybei taikyti.

26.       Nors šia nutartimi buvo konstatuotas neteisėtas ieškovo darbo sąlygų pakeitimas (susitarimo dėl papildomo katedros vedėjo darbo nutraukimas), teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog ne bet koks darbuotojo teisių pažeidimas sukuria sąlygas priteisti darbuotojui iš darbdavio neturtinės žalos atlyginimą. Kai padaryta neturtinė žala nedidelė, pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovo teisių pažeidimas, susijęs su neteisėtu darbo salygų pakeitimu, yra pašalintas pripažįstant ieškovo atšaukimą iš katedros vedėjo pareigų neteisėtu. Pabrėžtina, kad ieškovo darbo santykiai su atsakove ginčijamais sprendimais nebuvo nutraukti. Ieškovas taip pat neįrodinėjo aplinkybės, kad neteisėtais pripažinti darbdavio veiksmai turėjo kokios nors įtakos jo profesinėms galimybėms, bendravimui su artimaisiais ar aplinkiniais. Be to, byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kurios nekompensuoja fakto apie neteisėtus darbdavio veiksmus konstatavimas ir ieškovui priteistas turtinės žalos atlyginimas. Šios aplinkybės pripažįstamos pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti, ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetant visa apimtimi.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

27.       Apibendrindama nutartyje pateiktas išvadas teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, nutraukiant bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti VDA senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolo nutariamosios dalies 1 punktu įformintą sprendimą ta apimtimi, kuria konstatuotas ieškovo, kaip dėstytojo (profesoriaus), padarytas akademinės etikos kodekso 7.1 ir 7.2 punktų pažeidimas, ir pasiūlymų dalies 1 punktą dėl griežto įspėjimo apie galimą atleidimą iš dėstytojo (profesoriaus) pareigų pažeidimams pasikartojus, taip pat VDA rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymo 1 punktą ta apimtimi, kuria konstatuotas ieškovo, kaip dėstytojo (profesoriaus), padarytas darbo pareigų pažeidimas, ir 2 punktą, kuriuo ieškovas įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį darbo pareigų pažeidimą, tenkinant ieškinio reikalavimus panaikinti VDA senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolo nutariamosios dalies 1 punktą ir VDA rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymo 1 punktą ta apimtimi, kuria konstatuotas ieškovo, kaip katedros vedėjo, padarytas darbo pareigų pažeidimas, VDA rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymo 3 punktą, kuriuo ieškovas atšauktas iš katedros vedėjo pareigų, palikti nepakeistas skundžiamo sprendimo dalis dėl ieškovo negrąžinimo į katedros vedėjo pareigas, pripažinimo, kad ieškovas iš jų atšauktas teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (2021 m. rugsėjo 7 d.), 3 570,85 Eur (neatskaičius mokesčių) turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

28.       Sprendimą pakeitus, iš naujo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo klausimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų (patenkinti reikalavimai, susiję su ieškovo, kaip katedros vedėjo, teisių pažeidimu, ir prašymu priteisti turtinės žalos atlyginimą, nutraukta bylos dalis dėl reikalavimų, susijusių su darbdavio veiksmais ieškovo, kaip dėstytojo (profesoriaus), atžvilgiu, ir atmestas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą). Ieškovas su 2021 m. vasario 15 d. prašymu pateikė duomenis apie 1 700 Eur atstovavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šių išlaidų dalis (500 Eur) yra susijusi su pareiškimo darbo ginčų komisijai parengimu ir, vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalimi, negali būti atlyginama. Atsakovė su 2021 m. vasario 15 d. ir 2021 m. kovo 2 d. prašymais pateikė duomenis apie 2 443,23 Eur atstovavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šios sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų atlygintinų sumų. Šių teismo išvadų pagrįstumo šalys apeliaciniame procese neginčijo. Nurodytos aplinkybės, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 3 dalimi, pripažįstamos pagrindu priteisti ieškovui iš atsakovės 600 Eur ((1 700 Eur – 500 Eur) * 50 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimą, atsakovei iš ieškovo – 1 221,62 Eur (2 443,23 Eur * 50 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovei iš ieškovo priteisiamas 621,62 Eur (1 221,62 Eur – 600 Eur) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas. 

29.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį mokėjimo, už patenkintą ieškinio dalį mokėtinas žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad už patenkintą neturtinį reikalavimą turėjo būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (100 Eur * 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), už 3 570,85 Eur vertės turtinį reikalavimą – 80 Eur žyminis mokestis (3 570,85 Eur * 3 proc. * 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Bendra žyminio mokesčio už patenkintus reikalavimus suma sudaro 155 Eur (75 Eur + 80 Eur). Ši suma valstybei priteisiama iš atsakovės. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavęs, jog ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš jo priteisė žyminio mokesčio dalį, mokėtiną už netenkintus ieškinio reikalavimus.

30.       Vadovaujantis tuo pačiu principu skirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese. Atsakovė su 2021 m. rugpjūčio 9 d. prašymu pateikė duomenis apie 950,02 Eur atstovavimo išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu. Ši suma neviršija maksimalaus atlygintino dydžio, apskaičiuotino vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.9 punktais (maksimali atlygintina suma už 2021 m. antrąjį ketvirtį teiktą apeliacinį skundą apskaičiuojama taip: 2,5 * 1 524,20 Eur = 3 810,50 Eur). Atsakovei priteisiamas 50 proc. jos išlaidų atlyginimas (950,02 Eur * 50 proc. = 475,01 Eur). Atsakovė taip pat pateikė duomenis apie teikiant apeliacinį skundą sumokėtą 189 Eur žyminį mokestį. Atsakovė nurodė 75 Eur sumokėjusi už vieną neturtinį reikalavimą ir 114 Eur už 5 070,85 Eur turtinį reikalavimą. Teismas pažymi, kad skundžiamu sprendimu buvo tenkinti du savarankiški neturtiniai reikalavimai, kurių vieno nagrinėjimas šia nutartimi buvo nutrauktas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kito reikalavimo palikta nepakeista. Kadangi vienas neturtinis reikalavimas išspręstas atsakovės nenaudai, už jį sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4, 7 dalys) atsakovei iš ieškovo nepriteisiamas. Už reikalavimą, kurio nagrinėjimas nutrauktas, mokėtina žyminio mokesčio dalis iš ieškovo valstybei nepriteisiama vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Patenkinus apeliacinio skundo dalį dėl 1 500 Eur vertės turtinio reikalavimo, atsakovei iš ieškovo priteisiamas už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis 34 Eur (1 500 Eur * 3 proc. * 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys). Bendra atsakovei iš ieškovo priteisiama bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo suma – 509,01 Eur (475,01 Eur + 34 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 293 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti atsakovės Vilniaus dailės akademijos senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolo nutariamosios dalies 1 punktu įformintą sprendimą ta apimtimi, kuria konstatuotas ieškovo S. J. J., kaip dėstytojo (profesoriaus), padarytas akademinės etikos kodekso 7.1 ir 7.2 punktų pažeidimas, ir pasiūlymų dalies 1 punktą dėl griežto įspėjimo apie galimą atleidimą iš dėstytojo (profesoriaus) pareigų pažeidimams pasikartojus, taip pat Vilniaus dailės akademijos rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymo 1 punktą ta apimtimi, kuria konstatuotas ieškovo, kaip dėstytojo (profesoriaus), padarytas darbo pareigų pažeidimas, ir 2 punktą, kuriuo ieškovas įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį darbo pareigų pažeidimą.

Panaikinti Vilniaus dailės akademijos senato Etikos komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolo nutariamosios dalies 1 punktą ir Vilniaus dailės akademijos rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymo 1 punktą ta apimtimi, kuria konstatuotas ieškovo S. J. J., kaip Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo, padarytas darbo pareigų pažeidimas, Vilniaus dailės akademijos rektorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymo 3 punktą, kuriuo ieškovas atšauktas iš Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigų.

Ieškovo S. J. J. į Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigas negrąžinti, pripažinti, kad ieškovas S. J. J. atšauktas iš Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto (duomenys neskelbtini) katedros vedėjo pareigų teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (2021 m. rugsėjo 7 d.)

Priteisti ieškovui S. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Vilniaus dailės akademijos, juridinio asmens kodas 111950439, 3 570,85 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimties eurų 85 ct) (neatskaičius mokesčių) turtinės žalos atlyginimą,

Priteisti atsakovei Vilniaus dailės akademijai, juridinio asmens kodas 111950439, iš ieškovo S. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), 621,62 Eur (šešių šimtų dvidešimt vieno euro 62 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus dailės akademijos, juridinio asmens kodas 111950439, valstybei 155 Eur (šimtą penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti atsakovei Vilniaus dailės akademijai, juridinio asmens kodas 111950439, iš ieškovo S. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), 509,01 Eur (penkių šimtų devynių eurų 1 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Marius Bartninkas

 

 

                Diana Labokaitė

 

        

        Izolda Nėnienė

 


Paminėta tekste:
  • DK
  • DK 220 str. Garantijos ir kompensacijos tarnybinių komandiruočių atveju
  • DK 45 str. Lietuvos Respublikos trišalė taryba
  • CPK
  • DK 35 str. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
  • DK 58 str. Ginčų, kylančių sudarant ir vykdant nacionalines, šakos ir teritorines kolektyvines sutartis, sprendimas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • DK 214 str. Papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus
  • DK 217 str. Apmokėjimas atsisakius dirbti
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • 3K-3-131-686/2017
  • 3K-3-326-684/2017
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo