Civilinė byla Nr. e2A-999-232/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42519-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ferting“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Finestra“ ieškinį atsakovui UAB „Fertig“ dėl skolos bei delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Finestra“ prašė priteisti iš atsakovo 2 477,52 Eur skolą, 51,07 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016-06-13 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 1. Sutarties pagrindu ieškovas turėjo sumontuoti langus, o atsakovas atsiskaityti už atliktus darbus. Numatytų paslaugų suteikimo data – 2016-07-10, paslaugos įvertintos 2 438,16 Eur suma, taip pat numatyta galimybė atlikti kitus reikalingus darbus suderinus tokių darbų kainą. Iki 2016-06-21 atsakovas privalėjo sumokėti 1 200 Eur avansą. Likusi suma turėjo būti sumokama per 10 darbo dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Sutarties 2.3 p. numatė, kad užsakovui (atsakovui) nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, mokamos 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Pirmoji PVM sąskaita faktūra avansiniam mokėjimui buvo išrašyta 2016-06-17 1 200 Eur sumai. Sąskaita pateikta elektroniniu paštu 2016-06-20 bei pakartotinai nesulaukus mokėjimo 2016-06-29. Atsakovas pagal pateiktą sąskaitą apmokėjo 500 Eur, t.y. mažiau nei privalėjo sumokėti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas privalo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos, kas sudaro 24,50 Eur. Kita sąskaita buvo išrašyta 2016-07-29 ir išsiųsta elektroniniu paštu 2016-08-22 kartu su pateiktu atliktų darbų aktu. Šios sąskaitos atsakovas visiškai neapmokėjo, nors pagal sutartį sąskaitos pateikimas yra apmokėjimo pagrindas. Pagal šią sąskaitą faktūrą atsakovo mokėtini delspinigiai sudaro – 26,57 Eur ((2477,52- 1200)x0,0002x 104). Pažymėjo, kad atsakovas jokių nuostolių nepatyrė. Objektas, kuriame buvo atliekami darbai yra priduotas, tiek su rangovu, tiek su pačiu atsakovu yra pilnai atsiskaityta.
3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad neatsisako atsiskaityti su ieškovų, įvykdžius prašomus reikalavimus. Pažymėjo, kad dėl paslaugos teikėjo vėlavimų buvo patirti nuostoliai. Paaiškino, kad pagal sutarties 3.1 punktą, užsakovas įsipareigoja paslaugų suteikimą patvirtinti darbų priėmimo-perdavimo aktu, tačiau iki 2016-11-29 nebuvo pateiktas iš paslaugos teikėjo darbų priėmimo-perdavimo aktas. Pagal sutarties 1.3 punktą, numatytų paslaugų suteikimo data –2016-07-10. Pagal pranešimą, paslaugos teikėjas PVM sąskaitą-faktūrą išrašė 2016-07-29, o Sutarties 3.2 punktas numato, jog vykdytojas įsipareigoja per vieną darbo dieną po darbų priėmimo-perdavimo akto patvirtinimo išrašyti ir pateikti užsakovui PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovas pavėlavo atlikti darbus ir iki šiol vėluoja atlikti ir tinkamai priduoti darbus. Prašė pritaikyti atsakovui 25 procentų baudą nuo sutarties kainos, t. y. 619,38 Eur. Paaiškino, kad raštu informavo paslaugos teikėją (ieškovą), kad 2017-01-09 buvo užfiksuoti darbų defektai, kurių ieškovas nepašalino. Pažymėjo, kad ieškovas nėra atlikęs paslaugos teikėjo darbų numatytų sutartyje, nes darbai nepriduoti, nepasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, neužpildytas statybos darbų žurnalas, nepateikta išpildomoji dokumentacija, montavimo instrukcijos ir technologinės kortelės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2 477,52 Eur skolos, 51,07 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 397 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo 9,67 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
5. Teismas nustatė, kad 2016-06-13 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 1, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti langų montažo (montavimo) paslaugas, o atsakovas atsiskaityti už atliktus darbus. Pagal Sutarties 1.3 punktą numatytų paslaugų suteikimo data 2016-07-10, paslaugos įvertintos 2 438,16 Eur suma. Ieškovas pirmąją PVM sąskaitą faktūrą avansiniam mokėjimui atsakovui išrašė 2016-06-17 1 200 Eur sumai ir 2016-06-20 pateikė elektroniniu paštu bei pakartotinai pateikė 2016-06-29. Atsakovas pagal minėtą sąskaitą apmokėjo 500 Eur. Kita sąskaita buvo išrašyta 2016-07-29 ir išsiųsta elektroniniu paštu 2016-08-22 kartu su pateiktu 2016-08-31 atliktų darbų aktu. Teismas laikė, jog ieškovas tinkamu būdu pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą bei atliktų darbų aktą.
6. Pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog ieškovas langų montavimo darbus atliko nekokybiškai, tačiau apie atliktus darbo trūkumus nėra atžymėta darbų priėmimo-perdavime akte, kaip tą numatė sutarties 2.4 punktas. Nustatė, jog objektas – daugiabutis namas, kuriame buvo atliekami darbai 2016-10-04 buvo priduotas ir su atsakovu bei rangovu yra atsiskaityta, todėl konstatavo, jog atsakovas tinkamai nepagrindė nuostolių dėl ieškovo pavėluotai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų ir nėra pagrindo ieškovo atliktų darbų kainos sumažinti 25 procentais.
7. Laikė, jog atsakovas konkrečiai neįrodė, jog ieškovas netinkamai atliko savo sutartinius įsipareigojimus montuodamas langus. Konstatavo, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios sumos priteisiant atsakovui.
9. Nurodė, kad remiantis portalo www.rekvizitai.lt duomenimis ieškovas yra linkęs nesilaikyti susitarimų bei laiku ir tinkamai neįvykdyti savo įsipareigojimų.
10. Pažymėjo, kad ieškovas užfiksuotų defektų netvarkė, nors apie sutarties pažeidimus nekartą buvo informuotas. Pabrėžė, kad ieškovas nevykdė subrangovui keliamų reikalavimų, numatytų Statybos techniniame reglamente – neužpildė ir nepateikė statybos darbų žurnalo, nepateikė išpildomosios dokumentacijos, nepateikė technologijos projekto, montavimo instrukcijų ir/ar kitų reikalingų dokumentų. Paaiškino, kad ieškovas ne laiku atliko darbus. Atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl užfiksuotų darbų defektų pašalinimo. Remiantis sutarties 2.4 punktu, atsakovas įgijo teisę sutarties kainą sumažinti 25 proc., t. y. 639,38 Eur. Kadangi defektų tvarkymo terminui pasibaigus, atsakovas pasitelkė trečiuosius asmenis minėtų darbų trūkumų/defektų šalinimui. Suma buvo išskaičiuota iš mokėtinų ieškovo sumų, t. y. 718,40 Eur be PVM. Paslaugos teikėjui buvo sumokėtas avansas 500 Eur. Išskaičiavus iš ieškinio sumos nurodytas sumas, ieškovas turėtų gauti 619,74 Eur sumą.
11. Pažymėjo, kad teismas neišsamiai ištyrė visus turimus įrodymus bei neįsigilino į bylą ir neatliko visų būtinų veiksmų bylai tinkamai ištirti. Teismas turėjo iš esmės išsiaiškinti visų bylos duomenų pagrįstumą, t. y. apklausti daugiabučio namo, kuriame buvo atliekami darbai, gyventojus, trečiuosius asmenis kurie atliko minėtų darbų trūkumų/defektų šalinimus ir pan., o ne visą įrodinėjimo naštą perkelti atsakovui.
12. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo reiškiamas nepagrįstas ieškinys vilkina procesą, klaidiną teismą, gaišina tiek atsakovo, tiek teismų darbą, yra reiškiamas piktnaudžiaujant teise, mano, jog tokie neteisėti ieškovo veiksmai turėtų būti baudžiami.
13. Ieškovas atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išladas. Nurodė, kad apeliacinis skundas pateiktas praleidus apskundimo terminą. Pažymėjo, kad atsakovo skunde nėra nurodyta jokių motyvų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, priėmė motyvuotą ir teisingą sprendimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
15. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Tarp ieškovo ir atsakovo 2016-06-13 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 1, pagal kurią vykdytojas (ieškovas) įsipareigojo atlikti langų montavimo paslaugas, o užsakovas (atsakovas) atsiskaityti už atliktus darbus. Sutartimi numatytų paslaugų suteikimo data 2016-07-10 (sutarties 1.3 punktas). Paslaugos įvertintos 2 438,16 Eur suma (sutarties 2.1 punktas). Šalys numatė, kad 1 200 Eur sumokama avansu iki 2016-06-21, likusi suma sumokama per 10 darbo dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos (sutarties 2.2 punktas). Tuo atveju jei užsakovas neįvykdo savo sutartinių įsipareigojimų, jis moka 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (sutarties 2.3 punktas). Tuo atveju, jei vykdytojas neįvykdo ar įvykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį, paslaugų kaina gali būti sumažinta iki 25 proc. Tokiu atveju užsakovas nurodo atlikto darbo trūkumus darbų priėmimo perdavimo akte (sutarties 2.4 punktas). Užsakovo prašymu, vykdytojas įsipareigoja atlikti kitus reikalingus darbus ir suteikti papildomas paslaugas, atskirai raštu suderinus tokių darbų ir paslaugų kainą (sutarties 2.5 punktas). Užsakovas įsipareigojo paslaugų suteikimą patvirtinti darbų priėmimo perdavimo aktu (sutarties 3.1 punktas). Vykdytojas įsipareigojo per vieną darbo dieną po darbų priėmimo perdavimo akto patvirtinimo išrašyti ir pateikti užsakovui PVM sąskaitą faktūrą (sutarties 3.2 punktas). Ieškovas 2016-06-17 išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą avansiniam mokėjimui 1 200 Eur sumai, kuri atsakovui išsiųsta el. paštu 2016-06-20 ir 2016-06-29. Atsakovas 2016-06-29 sumokėjo ieškovui 500 Eur. Ieškovas 2016-07-29 išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurią išsiuntė atsakovui el. paštu 2016-08-22, o 2016-08-31 išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kuria sumažino mokėtiną sumą bei pakoregavo atliktų darbų aktą. Paslaugų kaina – 2 997,80 Eur.
16. Apeliantas nurodė, kad teismas neturėjo visos įrodinėjimo naštos perkelti atsakovui. Teigė, kad teismas turėjo iš esmės išsiaiškinti visų bylos duomenų pagrįstumą, t. y. apklausti daugiabučio namo, kuriame buvo atliekami darbai, gyventojus, asmenis kurie atliko darbų trūkumų/defektų šalinimus ir pan.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Kadangi civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 13 straipsnis), negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti. Pažymėtina, kad atsakovas nepasinaudojo teise prašyti teismo į teismo posėdį šaukti liudytojus, galinčius patvirtinti atsiliepime nurodytas aplinkybes. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismas iniciatyvos teisės rinkti įrodymus neturėjo.
18. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas darbus atliko su defektais bei praleisdamas numatytus terminus. Savo reikalavimams pagrįsti atsakovas yra pateikęs 2017-01-19 pranešimą ieškovui dėl užfiksuotų defektų, kuriame įvardinti užfiksuoti defektai. Tai pat yra pateikęs UAB „Menardis“ 2017-02-20 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą atsakovui UAB „Ferting“ 869,26 Eur sumai už balkonų langų reguliavimą, remontą daugiabučiame name Vilniaus g. 35, Jonava.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas yra pateikęs UAB „Jonavos paslaugos“ 2017-01-16 raštą, kuriame nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Vilniaus g. 35, Jonava, statybos užbaigimo aktas gautas 2016-10-04, rangovui UAB „Grastatas“ už atliktus darbus atsiskaityta bei UAB „Grastatas“ el. laišką, kuriame nurodyta, kad su atsakovu UAB „Ferting“ atsiskaityta už atliktus darbus. Taip pat yra pateikęs 10 daugiabučio namo gyventojų pranešimus, kuriose nurodyta, kad nuo 2016-07-29, kai butuose buvo sumontuoti langai, niekas daugiau dėl langų remonto nesikreipė ir jokių papildomų remonto darbų neatliko. Duomenys, kad 2016-10-04 buvo gautas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Vilniaus g. 35, Jonava, statybos užbaigimo aktas, kad su atsakovu atsiskaityta bei daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų pranešimai, leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad ieškovas tinkamai atliko langų montavimo darbus. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas netinkamai atliko savo sutartinius įsipareigojimus montuodamas langus. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl paslaugos teikėjo vėlavimų buvo patirti nuostoliai. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovas neįgijo teisės remiantis sutarties 2.4 punktu, sutarties kainos sumažinti 25 proc.
20. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
21. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
22. Apeliantas prašė skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis už nepagrįsto ieškinio pareiškimą.
23. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl ieškovas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir pateikiant ieškinį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas, negalima teigti, jog ieškinys būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas, taip siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą, todėl nėra pagrindo skirti baudos (CPK 95 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Liuda Uckienė
Danutė Kutrienė
Tomas Venckus