Civilinė byla Nr. 2A-60-278/2020
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00836-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.14; 3.3.1.18.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau ir bendrija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2641-902/2019 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, K. M., A. V., K. N. dėl bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. prašė teismo panaikinti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2018-12-12 susirinkimo priimtus sprendimus, kaip prieštaraujančius Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo (toliau ir Bendrijos įstatymo, Įstatymo) 11 straipsnio 2, 5, 6, 7, 11, 12, 13 dalims, 15 straipsnio 2 daliai, 21 straipsnio 5 daliai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018-12-12 įvyko (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkimas, kurio metu buvo svarstytas bendrijos pirmininkės K. M. atšaukimas iš pareigų ir naujo bendrijos pirmininko paskyrimas bei svarstyti kiti einamieji klausimai. Nurodė, kad susirinkimas yra neteisėtas, nes susirinkimo organizatorių paviešintas skelbimas buvo su esminiais trūkumais, susirinkimo organizatoriai skelbime kvietė į visuotinį susirinkimą kaimynus, nors yra privaloma kviesti bendrijos narius, o susirinkime balsavę R. K., R. V., D. S., G. B., A. B., S. U. balsuoti negalėjo, nes nėra bendrijos nariai. Be to, nurodė, kad susirinkimo organizatoriai skelbime nenurodė, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Teigė, kad susirinkimo organizatoriai per 5 darbo dienas turėjo parengti ir pasirašyti susirinkimo protokolą ir įteikti bendrijos pirmininkei, kas taip pat nebuvo padaryta. Nurodė, kad iš 2018-12-12 susirinkimo protokolo matyti, jog susirinkime dalyvavo 20 narių, todėl kvorumo nebuvo, nes iš anksto raštu pareikšti nuomonę bendrijos nariai negalėjo.
3. Ieškovas teigė, kad bendrijos pirmininkas galėjo būti renkamas tik iš bendrijos narių, tačiau išrinktas V. N. nėra nei buto savininkas, nei bendrijos narys. Nurodė, kad V. N. galėjo būti renkamas į pirmininko pareigas, kai bendrijoje yra sudarytas (išrinktas) valdymo organas – valdyba, tačiau ginčo susirinkimo sušaukimo metu bendrijoje valdyba nebuvo sudaryta. G. B. negalėjo būti renkama į bendrijos valdybos narius, nes nėra buto savininkė, o bendrijos pirmininkė negalėjo būti atleista nuo 2018-12-14, nes susirinkimo organizatorių surengtas susirinkimas bei priimti nutarimai yra neteisėti.
4. Atsakovė (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad 2018-11-20 bendrijos pirmininkei K. M. buvo įteiktas 17 bendrijos narių prašymas dėl susirinkimo sušaukimo, kuriame numatyta svarstyti naujo bendrijos pirmininko rinkimų, bendrijos įstatų keitimo, revizoriaus atšaukimo ir kt. klausimai. Teigė, kad 2018-11-20 gavus bendrijos pirmininkės K. M. atsisakymą sušaukti susirinkimą, tą pačią dieną visose gyvenamojo namo laiptinių skelbimų lentose buvo iškabinti pranešimai apie šaukiamą susirinkimą. Pranešimuose buvo nurodyta, kad susirinkimas vyks 2018-12-12, 19 val. namo pirmoje laiptinėje bei nurodyti svarstomi klausimai. Be to, pranešime buvo siūloma aktyviai dalyvauti, reikšti savo nuomonę, iki susirinkimo teikti pasiūlymus dėl naujo pirmininko kandidatūros, valdybos narių, revizoriaus, nurodyti susirinkimo organizatorių A. V. ir K. N. kontaktai bei kur galima susipažinti su sprendimų projektais. Tą pačią dieną, minėto turinio pranešimai apie šaukiamą susirinkimą buvo įmesti ir į visų namo gyventojų pašto dėžutes, apie šio veiksmo įvykdymą surašytas aktas, kurį pasirašė trys bendrijos nariai: K. N., A. V., R. Ž..
5. Nurodė, kad susirinkimas įvyko esant kvorumui - bendrijos nariai S. S., G. V., J. K., N. D. iš anksto pareiškė nuomonę raštu. Sutiko, kad susirinkime dalyvavusi namo gyventoja R. K. nėra bendrijos narė, todėl ji, neturėdama bendrijos narės G. T. įgaliojimo, į balsavimo rezultatus negalėjo būti įskaitoma. Susirinkime dalyvavęs R. V. nėra bendrijos narys (ieškinyje V.), tačiau jo žmona N. V. dalyvavo ankstesniuose susirinkimuose. Susirinkimo dalyvių sąraše įrašyta S. U. yra mirusios bendrijos narės nuo 2013-07-05 L. M., 27 buto savininkės dukra. Susirinkimo metu ji turėjo liudijimą dėl paveldėjimo teisės, ji iš karto po L. M. mirties faktiškai pradėjo valdyti paveldimą butą, (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.. Teigė, kad ji pagrįstai buvo įtraukta į susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašą ir jos balsas pagrįstai įskaitytas į balsavimo rezultatus. A. B. yra bendrijos narė nuo 2013-07-05, ją susirinkime atstovavo sūnus R. B., todėl jis pagrįstai įtrauktas į susirinkime dalyvavusių asmenų už A. B. sąrašą. Nurodė, kad D. S. yra bendrijos narės S. S. vyras, kuriam S. S. 2018-10-23 balsavimo teisės perleidimo sutartimi perleido savo teisę balsuoti bendrijos susirinkimuose. Be to, S. S. buvo pateikusi išankstinę nuomonę raštu, todėl bet kokiu atveju jos dalyvavimas susirinkime yra teisėtas ir vienas jos balsas pagrįstai įskaitytas į balsavimo rezultatus. Tvirtino, kad G. B. pagal 2016-10-12 įgaliojimą susirinkime atstovavo dukrą A. B., bendrijos narę nuo 2013-07-05, todėl pagrįstai buvo įtraukta į susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašą ir jos balsas pagrįstai įskaitytas į balsavimo rezultatus. Nurodė, kad susirinkime dalyvavo daugiau negu pusė bendrijos narių, t. y. 22 bendrijos nariai, todėl susirinkimas buvo teisėtas ir galėjo priimti sprendimus.
6. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. V., K. N. nurodė, kad visuotinio bendrijos susirinkimo sušaukimo tvarka nebuvo pažeista, susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė visų bendrijos narių, už priimtus sprendimus balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvavusių bendrijos narių, todėl visi priimti sprendiniai yra teisėti. Teigė, kad A. L. buvo informuotas raštu apie vyksiantį susirinkimą, žinojo sprendžiamus klausimus, priimtus sprendimus, dalyvavo ginčijamame susirinkime bei turėjo galimybę susipažinti su dalyvaujančiųjų sąrašu, įtraukti į protokolą pastabas, pretenzijas, žinojo, kiek bendrijos narių dalyvauja susirinkime, bet to nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-09-02 sprendimu ieškinys pilnai patenkintas, be to, iš atsakovo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos priteista ieškovui A. L. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 26,60 Eur į valstybės biudžeto pajamas.
8. Teismas nustatė, kad pagal ¼ d. namo gyventojų 2018-11-20 prašymą atsisakius bendrijos pirmininkei K. M. surengti visuotinį bendrijos narių susirinkimą, 2018-12-12 buvo sušauktas daugiabučių namo, (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkimas, kurio metu priimti sprendimai dėl susirinkimo pirmininko ir susirinkimo sekretoriaus rinkimo; patvirtinta susirinkimo (posėdžio) darbotvarkė; išspręsti esamo bendrijos pirmininko (K. M.) atšaukimo ir naujo bendrijos pirmininko rinkimų; bendrijos įstatų keitimo, valdybos išrinkimo; revizoriaus atšaukimo, naujo revizoriaus išrinkimo ir kiti klausimai. Nurodė, kad susirinkimą organizavo A. V. ir K. N., susirinkimui pirmininkavo A. V., sekretoriavo K. N.. Teismas nustatė, kad 2018-12-12 susirinkimo protokole nurodyta, jog susirinkime dalyvavo 20 narių, išankstinę nuomonę raštu pareiškė 4 bendrijos nariai, o 2018-12-12 bendrijos narių sąraše įrašyti 34 Žemaičių g. 30 bendrijos nariai.
9. Pažymėjo, kad ginčo dėl to, kad 2018-12-12 visuotinį susirinkimą sušaukė daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių nėra ir ši teisė yra įtvirtinta Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, tačiau sprendė, kad susirinkimas įvyko nepasibaigus Įstatymu nustatytam 1 mėnesio terminui, per kurį susirinkimą turi teisę sušaukti valdymo organas į kurį buvo kreiptasi su prašymu. Be to, darė išvadą, kad nebuvo išlaikytas 14 dienų terminas iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodant susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbiant susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.
10. Teismas sutiko su ieškovu, kad skelbimas apie šaukiamą 2018-12-12 visuotinį susirinkimą buvo neinformatyvus, jame nėra aišku, kokios bendrijos nariai yra kviečiami į susirinkimą (nenurodytas bendrijos adresas, buveinė), kokio namo gyventojai iniciavo susirinkimo sušaukimą, kokios bendrijos pirmininko rinkimai vyks skelbime nurodytu laiku, kokios bendrijos įstatai ir kaip jie bus keičiami, koks revizorius atšauktinas, nenurodyti kiti klausimai, kurie buvo sprendžiami 2018-12-12 visuotiniame susirinkime, t. y., darbotvarkė nurodyta netiksliai, taip pat nėra aiški susirinkimo vieta (apsiribota ,,pirmos laiptinės“ nurodymu), skelbimas nepasirašytas susirinkimo organizatorių. Teismas konstatavo, kad buvo pažeisti Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai.
11. Iš bendrijos atstovo pirmininko V. N. ir trečiojo asmens A. V. paaiškinimų teismas sprendė, kad iki šaukiamo susirinkimo bendrijos nariams nebuvo suteikta galimybė susipažinti su siūlomų sprendimų projektais, nes tokių projektų nebuvo paruošta, renkamų asmenų (bendrijos pirmininko, valdybos narių) kandidatūros buvo tiesiogiai siūlomos susirinkimo metu ir už jas tuo metu buvo balsuojama. Bendrijos nariai nebuvo supažindinti su įstatų pakeitimais, todėl nebuvo aišku, kokios bendrijos įstatų nuostatos yra keičiamos, už kokių įstatų pakeitimus (jų priėmimą) bendrijos nariai balsavo susirinkime. Kad iki susirinkimo nebuvo paruošti ir pateikti susipažinti sprendimų projektai rodo ir į bylą pateiktas bendrijos pirmininkės K. M. 2018-11-26 ,,Atsakymas į prašymą dėl susirinkimo surengimo“ ir dėl šios priežasties bendrijos pirmininkė nešaukė visuotinio susirinkimo pagal 2018-11-20 ¼ dalies namo gyventojų prašymą.
12. Sprendė, kad balsuojant ginčo susirinkime buvo pasiektas įstatymo numatytas susirinkimo dalyvių skaičius, nes 2018-12-12 susirinkimo protokole nurodyta, jog susirinkime dalyvavo 20 narių ir išankstinę nuomonę raštu pareiškė 4 bendrijos nariai. Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad R. K., R. V., G. B., A. B., S. U. balsai negalėjo būti įskaityti į balsavusiųjų ginčo susirinkime skaičių, nes 2018-12-12 susirinkime buvo sprendžiami pačiai bendrijai reikšmingi klausimai. Nurodė, kad S. U. negalėjo dalyvauti visuotiniame susirinkime ir jame balsuoti, raštu reikšti išankstinę nuomonę, nes susirinkimo metu 2018-12-12 ji nebuvo patalpų savininkė ir bendrijos narė. R. B. ginčo susirinkime atstovavo A. B., o G. B. A. B., tačiau jų turimi įgaliojimai nesuteikė teisės balsuoti bendrijos susirinkimuose pagal įstatų 16.3 punkto nuostatą, nes įgaliojime tiesiogiai nepasisakyta dėl dalyvavimo bendrijos veikloje, balsavimo ginčo susirinkime. S. S. balsas buvo įskaitytas pagrįstai, nes ji tiesiogiai dalyvavo susirinkime, būdama bendrijos nare.
13. Sistemiškai vertindamas Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį, teismas darė išvadą, kad bendrijos nario teisė pareikšti savo nuomonę iš anksto gali būti įgyvendinta tik jį tinkamai informavus apie siūlomų sprendimų projektus, o jų tinkamo pateikimo atsakovė neįrodė. Konstatavo, kad nesant projektinių sprendimų dėl ginčo susirinkime svarstytų klausimų, t. y., netinkamai įgyvendinus iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų G. V., N. D., J. K., S. U. balsai negalėjo būti įskaitomi į balsavimo rezultatus.
14. Teismas konstatavo, kad nesant 2018-12-12 visuotiniame susirinkime svarstytų klausimų (arba sprendimų) projektų, negalėjo vykti bendrijos narių raštu nuomonės dėl susirinkime svarstomų klausimų pareiškimas ir balsavimas 2018-12-12 visuotiniame susirinkime. Be to, visuotinį susirinkimą pradėjus organizuoti ir sušaukus nesulaukus, kol pasibaigs vieno mėnesio terminas iki 2018-12-21, ginčo visuotinis susirinkimas negali būti laikomas teisėtai įvykusiu (sušauktu), o priimti sprendimai galiojančiais.
15. Atsižvelgęs į tai, kad V. N. nebuvo nei buto savininkas, nei bendrijos narys, sprendė, kad visuotinio susirinkimo metu 2018-12-12 jis negalėjo būti renkamas bendrijos pirmininku. Pažymėjo, kad tik naujai priimtoje įstatų redakcijoje (įregistruota tik 2019-01-15 juridinių asmenų registre; įstatų 44.2 punktas) buvo numatyta, kad bendrijos pirmininku gali būti asmuo, kuris neturi Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų, esančių pastate. Taip pat ir G. B. negalėjo būti renkama į bendrijos valdybos narius, nes nebuvo buto savininkė.
16. Sprendė, kad pripažinus negaliojančiais visus 2018-12-12 visuotiniame susirinkime priimtus sprendimus, įskaitant ir dėl bendrijos pirmininkės atšaukimo, naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, su šiuo klausimu susiję kiti sprendimai nėra teisiškai reikšmingi ir negalioja. Pažymėjo, kad K. N. padaryti pataisymai protokole, prierašai, yra labiau susiję su galimu jos atžvilgiu civilinės atsakomybės taikymu, t. y., sprendžiant klausimą, ar ji būdama 2018-12-12 susirinkimo sekretore galėjo taip veikti, ar ji neviršijo savo įgalinimų, ar ji priėmė sprendimą laikydamasi bendrijos nuostatų, juo labiau, kai sprendimų projektų apie 2018-12-12 visuotiniame susirinkime svarstytus klausimus nebuvo paruošta ir nustatyta tvarka nepateikta iki susirinkimo sušaukimo, o ne su baudžiamąja atsakomybe, klastojant dokumentą bei dokumentą pateikiant suinteresuotiems asmenims.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija prašo 2019-09-02 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad sprendimo motyvai nėra išsamūs, be to, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, peržengė ieškinio ribas, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, t. y., dėl išankstinių nuomonę raštu pareiškusių bendrijos narių S. S., G. V., J. K., N. D., dėl G. ir R. B. įgaliojimų, dėl jų teisių ir pareigų, taip pat vadovavosi faktais, kurių ieškinyje ieškovas nebuvo nurodęs – dėl Bendrijų įstatymo11 straipsnio 1 dalies, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
19. Tvirtina, kad teismas netaikė teisės normų ieškinyje pateiktiems 10-čiai teisinių argumentų. Ieškovas nei ieškinyje nei teisme nenurodė fakto, kad nebuvo išlaikytas Bendrijų įstatymo nustatytas ne mažesnis nei 14 dienų terminas. Be to, teismas netinkamai aiškino ir taikė Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 7 dalis, nenustatė tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą.
20. Nurodo, kad bendrijos valdymo organo rinkimo ar atšaukimo klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkę iš anksto ir tai patvirtina byloje paties ieškovo pateiktas skelbimas. Tvirtina, kad ieškovas neturėjo reikalavimo teisės ieškininių reikalavimų apimtyje dėl išankstinę nuomonę raštu pareiškusių bendrijos narių teisių ir pareigų; dėl to, kad K. M. negalėjo būti atleista nuo 2018-12-14, nes procesiniai įstatymai asmeniui nesuteikia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę.
21. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-482-1075/2017 pateiktais išaiškinimais, nes civilinės bylos yra skirtingos savo esme, faktinėmis aplinkybėmis bei reiškiamais reikalavimais.
22. Teigia, kad teismas iš esmės netyrė, neanalizavo ir nepriėmė sprendimo dėl atsakovės atstovo pateikto prašymo įvertinti ar ieškovo balsavimas skundžiamame susirinkime būtų įtakojęs ar būtų pakeitęs esmę priimant sprendimus, kurie buvo priimti vadovaujantis Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalies norma. Skundžiame susirinkime iš 22 bendrijos narių susilaikė tik vienas bendrijos narys, kiti balsavo už priimtus sprendimus ir ieškovas neįrodė (ir net neįrodinėjo) buvus jo kokių nors teisių pažeidimą.
23. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą įtraukti į procesą visus teisinį suinteresuotumą turinčius asmenis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškintos teisingam ginčo išsprendimui svarbios aplinkybės, t. y., neįtraukė bendrijos narių, dalyvavusių ginčo susirinkime ir priėmusių ginčijamus sprendimus, taip pat bendrijos narės R. K. šiame susirinkime išrinktos revizore, bendrijos nario V. K., išrinkto valdybos nariu. Nurodytos aplinkybės lėmė, kad liko neatskleistos reikšmingos ir esminės bylos aplinkybės. Be to, teismas nenustatė kaip buvo konkrečiai pažeistos ieškovo teisės ar bendrija, jos nariai ir viešas interesas patyrė kokius neigiamus padarinius.
24. Nesutinka su teismo išvada, jog nebuvo išlaikytas 14 dienų informavimo apie organizuojamą susirinkimą terminas, šios aplinkybės neginčijo ir pats ieškovas. Nurodo, kad bendrijos pirmininkė nepagrįstai atsisakė tenkinti 2018-11-18 ir 2018-11-20 bendrijos narių prašymus dėl susirinkimo organizavimo, todėl 2018-11-26 buvo atspausdinti 43 informaciniai pranešimai su numatoma darbotvarke, įmesti į pašto dėžutes, informaciniai pranešimai pakabinti visose trijose laiptinėse, skelbimų lentose. Nuo 2018-11-26 iki 2018-12-12 praėjo daugiau nei 14 dienų (16 dienų), todėl susirinkimo sušaukimo, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, procedūra buvo išlaikyta.
25. Nesutinka su teismo nuomone, kad nebuvo nurodyta kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Iš ieškovo pateikto susirinkimo informacinio pranešimo apie susirinkimą aiškiai matyti, kad jame buvo nurodyti organizatorių telefonų numeriai, todėl buvo galima suprasti, kur reikia kreiptis dėl visos rūpimos informacijos ir teikti pasiūlymus. Nei Bendrijų įstatymo nei galiojusių įstatų teisės normos dėl susirinkimo organizavimo tvarkos neapriboja ir bendrijos narių teisių dalyvauti susirinkime ir nedraudžia jiems susirinkimo eigoje priimti sprendimus, tik dėl to, kad susirinkimo organizatoriai nepakabino sprendimų projektų skelbimų lentoje. Be to, iki susirinkimo nė vienas bendrijos narys nesikreipė į susirinkimo organizatorius dėl papildomos informacijos pateikimo ar siekdamas susipažinti su sprendimų projektais. Ginčijamame susirinkime dalyvavo 22 bendrijos nariai iš 34 tuo metu buvusių bendrijoje narių, t. y., daugiau nei 2/3 iš visų esamų bendrijos narių. Teismas neįvertino, kad tik vienas bendrijos narys reiškia nepasitenkinimą dėl priimtų sprendimų.
26. Teigia, kad Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 20 dalyje numatytuose reikalavimuose pranešimo turiniui nėra teismo nurodytų reikalavimų – skelbimo organizatorių parašai, konkretus bendrijos pavadinimo nurodymas, kokios bendrijos pirmininko rinkimai vyks, koks revizorius atšauktinas ir kt.. Be to, negautas nei vienas bendrijos nario skundas, kad nebuvo aišku kur vyks susirinkimas, kas bus svarstoma ar dėl to buvo apribota bendrijos narių teisė dalyvauti ir balsuoti susirinkime.
27. Nesutinka su išvada, kad bendrijos nariai nežinojo kokie bus įstatų pakeitimai, nes po 2018-10-29 vykusio narių susirinkimo, 22 bendrijos nariams pareiškus nepasitikėjimą pirmininke K. M., buvo nutarta keisti esminę senų įstatų dalį – iš vienasmenio valdymo organo suformuoti kolegialų – valdybą.
28. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog išankstines nuomonės raštu pateikusių bendrijos narių S. S., V. V., J. K., N. D. ir S. U. balsai negalėjo būti įskaitomi balsavime. Šią teisę joms suteikė Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis, taip pat šios bendrijos narės 2019-08-13 pateikė teismui savo prašymus, kuriuose nurodė, kad jos pritarė priimtiems sprendimams, neprašo naikinti 2018-12-12 bendrijos susirinkime priimtų sprendimų ir neįgaliojo A. L. atstovauti jų interesų.
29. Nesutinka su teismo argumentais, kad G. ir R. B. įgaliojimai yra bendro pobūdžio, juose atskirai nepasisakyta dėl galimybės balsuoti bendrijos susirinkimuose, neaiški įgalinimų apimtis. Pažymi, kad byloje pateikta 12 anksčiau vykusių, bendrijos pirmininkės K. M. organizuotų susirinkimų protokolų, iš kurių matyti, kad nuo 2012 m. G. ir R. B. dalyvaudavo ir priimdavo labai svarbius bendrijai sprendimus. 2018-06-20 vykusiame bendrijos narių susirinkime ieškovas A. L. buvo susirinkimo sekretoriumi ir nereiškė jokių pretenzijų dėl ginčijamų G. ir R. B., R. K. dalyvavimo ir balsavimo susirinkimuose.
30. Mano, kad teismas nepagrįstai sprendė buvus pažeistą bendrijos narių išankstinio balsavimo teisę, be to, tai nebuvo ir šios bylos nagrinėjimo dalyku. Byloje pateiktuose išankstiniuose nuomonės raštu pareiškimuose aiškiai matomi siūlomų sprendimų projektai (siūlomo pirmininko V. N. kandidatūra, atšaukiama revizorė B. D., atšaukiama buvusi pirmininkė, įstatų keitimo esminis punktas), todėl nesutinka su teismo išvada, kad bendrijos narės nebuvo tinkamai informuotos. Jos aiškiai išreiškė savo valią ir pagrįstai buvo įtrauktos į dalyvaujančiųjų sąrašą. Teigia, kad ieškovas nepateikė duomenų, kurie galėtų paneigti aplinkybę, jog išankstinės nuomonės raštu pareiškimai pateikti ar surinkti ne pagal bendrijos įstatų tvarkos aprašą ar Bendrijų įstatymo nuostatas. Išankstinę nuomonę raštu pareiškusių bendrijos narių rašytinė valia yra aiški ir būtų nesąžininga ir neprotinga bendrijai priklausančių narių išankstinių nuomonės raštu pareiškimus nelaikyti tinkamai išreikšta valios forma.
31. Nurodo, kad nei K. M., nei A. L. ieškinyje neskundė ir nenurodė bei nepateikė įrodymų, kad jie pageidavo susipažinti su susirinkimo sprendimo projektais ir kad jiems tokia teisė buvo atimta. A. L. tik praėjus pusantro mėnesio po skundžiamo susirinkimo, 2019-01-28, kreipėsi dėl informacijos pateikimo, todėl nepaskelbus sprendimų projektų skelbimų lentoje, bet nurodžius organizatorių kontaktus konstatuoti, kad buvo pažeista pareiga suteikti informaciją ir kad tai turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui, nėra pagrindo.
32. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2019-09-30 bendrijos narių prašymus, o 2020-01-22 ir papildomus dokumentus - (duomenys neskelbtini) NSB 2020-01-13 susirinkimo protokolo, dalyvaujančiųjų sąrašo ir darbo sutarties kopijas bei prašo juos priimti.
33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. L. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
34. Nurodo, kad šaukiant susirinkimą iš esmės buvo pažeistas Įstatymo reikalavimas apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešti raštu, nes šaukiamame susirinkime buvo numatoma svarstyti klausimus dėl bendrijos valdymo organo atšaukimo, rinkimo, numatyta keisti bendrijos įstatus. Nors atsakovė teigia, kad bendrijos nariai apie šaukiamą visuotinį susirinkimą buvo informuoti raštu, pranešimus įmetant į jų pašto dėžutes, ką patvirtina 2018-11-26 aktas, tačiau net ir darant prielaidą, kad pranešimai buvo įmesti bendrijos nariams į pašto dėžutes 2018-11-26, akivaizdu, kad yra pažeistas Įstatymo numatytas 14 dienų terminas pranešimui įteikti iki susirinkimo dienos. Bendrijos įstatų, registruotų Juridinių asmenų registre 2013-07-05, 63.3 punkte detalizuota, kad pranešimai gali būti įteikti, įmetant juos į bendrijos narių pašto dėžutes, apie šio veiksmo įvykdymą surašant aktą, kurį pasirašo bendrijos pirmininkas ir ne mažiau kaip du bendrijos nariai arba trys bendrijos nariai, kai pranešimą įteikia ne bendrijos valdymo organas. Įstatų 63.4 punkte numatyta, kad aptartu įteikimo atveju laikoma, kad adresatas buvo supažindintas su pranešimu po septynių kalendorinių dienų nuo pranešimo įdėjimo į pašto dėžutę dienos. Teigia, kad bendrijos nariai rašytine tvarka apie šaukiamą susirinkimą buvo informuoti ne 2018-11-26, tačiau po septynių dienų. t. y., 2018-12-03, todėl susirinkimas negalėjo būti šaukiamas anksčiau kaip 2018-12-17.
35. Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. N., A. V. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimuose išdėstyti argumentai iš esmės sutampa su išdėstytais bendrijos apeliaciniame skunde. Be to, prašo priimti į bylą naujus įrodymus: visų bendrijos narių dalyvavusių 2018-12-12 ginčijamame susirinkime, prašymą; 2019-01-15 bendrijos su V. N. sudarytą darbo sutartį, kuri įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2019-01-16, o bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei įvertinti ar vieno asmens, ginčijančio visus susirinkimo nutarimus, balsavimas susirinkime būtų pakeitęs balsavimo rezultatus.
36. Pažymi, kad 2018-12-12 susirinkime buvo svarstyti 8 klausimai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta reikšminga aplinkybė dėl ginčijamo susirinkimo bendrijos narių balsų pasiskirstymo skirtingais klausimais. Protokole akivaizdžiai matyti, kad konkrečiai už klausimus - 1; 2; 6; 7; 8 - išankstinius nuomonės raštu pareiškimus pateikusių bendrijos narių balsai nebuvo įskaičiuoti į balsavimo rezultatus, todėl šių priimtų sprendimų naikinti nebuvo teisinio pagrindo, pripažinus, kad buvo kvorumas.
37. Mano, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovas reikalavimo dėl pakeistų įstatų nereiškė. Visi dalyvavę susirinkime bendrijos nariai buvo informuoti kokie siūlomi įstatų pakeitimai, juo labiau visi dalyvavę rinko valdybos narius. Tvirtina, kad nei vienas bendrijos narys, nei ieškovas A. L. neišreiškė noro susipažinti su keičiamų įstatų projektu ir nereiškė pretenzijų iki susirinkimo ar susirinkime, kad tokia galimybė jiems nebuvo sudaryta.
38. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą trečiaisiais asmenimis įtraukti visus tiesioginį teisinį suinteresuotumą šioje byloje turinčius bendrijos narius, dalyvavusius ginčijamame susirinkime. Be to, nurodo, kad teismas negalėjo spręsti pagal kompetenciją ir Darbo ginčų komisijai priklausančio individualaus K. M. ir (duomenys neskelbtini) bendrijos klausimo, dėl jos atleidimo nuo 2018-12-14. Pati K. M. nebuvo ieškovė šioje byloje, jokių reikalavimų dėl savo atleidimo teisėtumo/neteisėtumo nepareiškė.
48. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. M. nurodo neatsisakiusi rengti susirinkimo, kurio prašė A. V. ir pateikęs antrą prašymą. Teigia paprašiusi papildyti prašymą, t. y., pateikti pagal įgaliojimus pasirašiusių asmenų įgaliojimų kopijas ir susirinkimo sprendimus, kaip reikalauja įstatymas, renkant valdymo organus. Jokių prašytų dokumentų iš A. V. negavo, o jis skubiai pats organizavo susirinkimą. Mano, kad sušaukiant 2018-12-12 bendrijos susirinkimą, buvo pažeisti Bendrijų įstatymas ir bendrijos įstatai, reglamentuojantys susirinkimo šaukimo tvarką, renkant valdymo organus. V. N. dirbti pirmininku pradėjo 2019-01-15, todėl neaišku, kokiomis teisėmis jis pasirašė įsakyme dėl atleidimo ir darbo sutarties nutraukime 2018-12-14, nes tuo metu nebuvo nei bendrijos narys, nei bendrijos pirmininkas, nei buto savininkas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
40. Tretieji asmenys atsiliepimuose į apeliacinį skundą išreiškė prašymus dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, suteikiant šalims galimybę išsamiai išdėstyti nesutikimo su teismo sprendimu motyvus. Pagal bendrąją taisyklę apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 321, 322 straipsniai). Pažymėtina, kad asmens prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais prašymais, sprendžia, kad tretieji asmenys nepagrindė būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, be to, nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyviai nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Konstatuotina, kad byloje pakanka duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 338 straipsnis, 321 straipsnio 1 dalis).
41. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu bei vėliau pateikė prašymus priimti naujus įrodymus, kurie, apeliantės teigimu, patvirtina, kad nebuvo padaryta teisės normų pažeidimų sušaukiant susirinkimą. Analogiškus įrodymus pateikė ir tretieji asmenys, K. N. ir A. V.. Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ginčo bei šalių įrodinėtinas aplinkybes, taip pat apeliaciniu skundu keliamus klausimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės bei ryšio su byloje įrodinėtinomis reikšmingomis aplinkybėmis – tai, kad jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo bendrijos nariai, dalyvavę ir ginčo susirinkime, 2019-09-30 prašyme patvirtino turėję galimybę susipažinti su visa rūpima informacija bei tinkamai išreiškė savo valią susirinkime ir neįgaliojo ieškovo A. L. atstovauti jų interesams, neturi teisinės reikšmės ginčo situacijoje, nes sprendžiant klausimą dėl sušaukto susirinkimo teisėtumo aktualūs yra tik tuo laikotarpiu teismui teikti įrodymai. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie kitus teikiamus įrodymus – 2020-01-13 bendrijos susirinkimo protokolo, 2019-01-15 darbo sutarties kopijos priėmimą, nes jie teisinės reikmės, sprendžiant byloje nagrinėtinus klausimus neturi, todėl juos priimti atsisakoma.
42. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2018-12-12 vykusio susirinkimo sušaukimo bei jo metu priimtų sprendimų teisėtumo klausimas. Apeliantė iš esmės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tiek sušaukiant susirinkimą, tiek jame balsuojant buvo pažeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo reikalavimai, o jei tam tikri pažeidimai ir buvo padaryti, jie iš esmės turi būti vertinami, kaip formalūs pažeidimai, nedarantys įtakos minėto susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui, kuriems pritaria bendrijos nariai, dalyvavę susirinkime. Be to, tvirtina, kad teismas neatskleidė bylos esmės, išėjo už ieškinio ribų, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
43. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apeliantų teiginiais ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad visuotinį bendrijos susirinkimą pradėjus organizuoti ir sušaukus nepasibaigus Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminui, kuris nustatytas bendrijos valdymo organui sušaukti susirinkimą nuo reikalavimo pateikimo dienos ir nepaskelbus susirinkime svarstomų klausimų (arba sprendimų) projektų, ginčo visuotinis susirinkimas negali būti laikomas teisėtai įvykusiu (sušauktu), o priimti sprendimai negali būti laikomi galiojančiais. Pažymėtina, kad dalis apeliaciniame skunde bei trečiųjų asmenų K. N. ir A. V. atsiliepimuose dėstomų argumentų yra itin išsamiai bei motyvuotai aptarti pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime. Vien tai, kad teismo išvados neatitiko apeliantės lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo savaime neteisėtu. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išsamiai išdėstytais motyvais bei padarytomis išvadomis, nesikartoja ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
44. Visuotinių susirinkimų šaukimo ir organizavimo bei sprendimo priėmimo jų metu tvarką nustatė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo nuostatos. Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bendroji taisyklė yra ta, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, taip pat susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.
45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo 2018-12-12 susirinkimas buvo inicijuotas ¼ dalies namo gyventojų – bendrijos pirmininkei K. M. 2018-11-26 pateikus atsakymą į iniciatyvinės grupės 2018-11-20 prašymą dėl susirinkimo surengimo, kuriame nurodoma, kad negali sušaukti bendrijos susirinkimo, nes nėra pateikti sprendinių projektai (1 t., b.l. 58-59 Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos). Tą pačią dieną gyvenamojo namo visose trijose laiptinių skelbimų lentose buvo iškabinti pranešimai apie 2018-12-12 šaukiamą susirinkimą, be to, to paties turinio pranešimai apie susirinkimą buvo įmesti ir į visų namo gyventojų pašto dėžutes. Apie šio veiksmo įvykdymą surašytas aktas, kurį pasirašė trys bendrijos nariai: K. N., A. V., R. Ž. (1 t., b.l. 61). Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, K. M. turėjo pareigą sušaukti prašomą susirinkimą iki 2018-12-21 imtinai, t. y., per Įstatymo numatytą 1 mėnesio terminą, todėl iniciatyvinė grupė neturėjo teisės pradėti organizuoti visuotinio susirinkimo sušaukimą nepasibaigus minėtam terminui. Teisėjų kolegija su šia išvada neturi pagrindo nesutikti, nes, priešingai apeliantės teiginiams, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad K. M. atsisakė sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą (CPK 178 straipsnis).
46. Apeliantė nurodo, kad minėtas pažeidimas vertintinas kaip formalus pažeidimas, tačiau sutikti su minėtu teiginiu nėra pagrindo, be to, minėtas pažeidimas nebuvo vienintelis, nustatytas ginčo susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimas, nulėmęs ginčo susirinkimo pripažinimą neteisėtu ir šio susirinkimo metu priimtus sprendimus negaliojančiais.
47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad buvo pažeisti ir Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti esminiai reikalavimai, o būtent, skelbimas apie šaukiamą 2018-12-12 visuotinį susirinkimą buvo neinformatyvus, nebuvo nurodyti siūlomų sprendimų projektai arba vieta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.
48. Apeliantės teigimu, skelbime apie šaukiamą susirinkimą buvo numatyta susirinkimo darbotvarkė, susirinkimo organizatorius bei nurodyti jo kontaktai, todėl bendrijos nariai turėjo galimybę kreiptis dėl aktualios informacijos (sprendimų projektų ir kt.) gavimo, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad neįteikus sprendimų projektų buvo padarytas pažeidimas. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais neturi pagrindo sutikti.
49. Kaip matyti iš pranešimo apie 2018-12-12 šaukiamą susirinkimą, jame buvo numatyta svarstyti šiuos klausimus: 1) naujo bendrijos pirmininko rinkimai; 2) bendrijos įstatų keitimas; 3) revizoriaus atšaukimas; 4) kiti gyventojų pasiūlyti klausimai. Pirmosios instancijos teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, šios aplinkybės neginčija ir pačios šalys, kad iki šaukiamo susirinkimo bendrijos nariams nebuvo suteikta galimybė susipažinti su siūlomų sprendimų projektais, nes tokių projektų nebuvo paruošta – renkamų asmenų (bendrijos pirmininko, valdybos narių) kandidatūros buvo tiesiogiai siūlomos susirinkimo metu ir už jas tuo metu buvo balsuojama. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir ginčo susirinkimo protokole padaryti pataisymai dalyje dėl valdybos išrinkimo ir jau minėto K. M. 2018-11-26 atsakymo į prašymą dėl susirinkimo surengimo turinys (1 t., b.l. 21-22, 59). Be to, bendrijos nariai nebuvo supažindinti su įstatų pakeitimais, todėl nebuvo aišku už kuriuos įstatų punktų pakeitimus (jų priėmimą) bendrijos nariai balsavo ginčo susirinkime.
50. Teisėjų kolegija pažymi, jog bendrijos įstatai yra svarbiausias daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos dokumentas, apibrėžiantis pagrindinius bendrijos veiklos principus, jos valdymo, sprendimų priėmimo tvarką, bendrijos narių teises bei pareigas ir reglamentuojantis kitus, bendrijos veiklai aktualius klausimus (Bendrijų įstatymo 7 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčo susirinkime, be kitų spręstinų klausimų, buvo numatyta keisti ir bendrijos įstatus, ir, kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, bendrijai itin reikšmingų klausimų apimtyje – keičiant valdymo struktūrą. Tačiau konkretūs pakeitimų sprendimai (projektai) nebuvo parengti. Iš 2018-12-12 susirinkimo protokolo (1 t., b.l. 21-22) taip pat neaišku, kaip konkrečiai buvo nutarta keisti bendrijos įstatus. Iš apeliantės teiktų procesinių dokumentų turinio bei minėto susirinkimo metu priimtų sprendimų pobūdžio nustatyta, kad susirinkimo metu buvo iš esmės pertvarkoma bendrijos struktūra – šalia vienasmenio bendrijos valdymo organo (pirmininko) įsteigta ir valdyba, taigi kartu turėjo būti nustatomi valdybos įgaliojimai, atliekamos funkcijos, išrinkimo tvarka ir kt.. Bendrijos įstatai buvo keičiami ir dalyje dėl reikalavimų, keliamų bendrijos pirmininkui, sudarant galimybę rinkti asmenį, kuris neturi Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų, esančių bendrijos pastate. Tuo tarpu iš byloje pateikto bendrijos 2018-12-12 susirinkimo protokolo matyti, kad 4 klausimu buvo svarstytas „bendrijos įstatų keitimas, valdybos išrinkimas“ bei nutarta „pritarti bendrijos įstatų keitimui“ – kokie konkretūs pakeitimai buvo daromi, iš minėto protokolo turinio nėra aišku. Taip pat konstatuotina, kad esant tokiai situacijai nėra aišku kokiems konkrečiais bendrijos įstatų pakeitimams pritarė išankstinę nuomonę raštu pareiškė bendrijos nariai. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju visuotinį susirinkimą šaukusi iniciatyvinė grupė, neparuošusi sprendimų projektų, pažeidė pareigą suteikti bendraturčiams, įskaitant ieškovą, namo pirmininkę K. M., visą reikiamą informaciją, kad ją gavę galėtų ne tik priimti sprendimus, turėdami visą sprendimui priimti reikšmingą informaciją, bet ir turėtų galimybę esant poreikiui, tinkamai ir laiku apginti savo teises, teisėtus interesus. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
51. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad bendrijos narių išankstinio balsavimo teisė nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, be to, byloje pateiktuose išankstiniuose nuomonės raštu pareiškimuose aiškiai matomi siūlomų sprendimų projektai, atmeta, kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad ieškovas ginčijo susirinkimo sušaukimo teisėtumą bei jo metu priimtų sprendimų pagrįstumą, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą vertinti ir balsavimo ginčo susirinkime organizavimą bei atitikimą teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad bendrijos nario teisė pareikšti savo nuomonę iš anksto gali būti įgyvendinta tik jį tinkamai informavus apie siūlomų sprendimų projektus, o jų tinkamo pateikimo atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad iš anksto nuomonę raštu pareiškę asmenys ne tik kad balsavo ne visais susirinkime svarstomais klausimais, bet ir neturėjo visos svarstomiems klausimams aktualios ir išsamios informacijos, o iš pateiktų biuletenių neaišku kokiems konkrečiai sprendimams bei bendrijos įstatų pakeitimams pritarė.
52. Sprendžiant klausimą dėl kvorumo buvimo, sutiktina su apeliante, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog R. B. ir G. B., veikiantys pagal notaro išduotus įgaliojimus, ginčo susirinkime negalėjo balsuoti, nes įgaliojimuose galimybė balsuoti bendrijos susirinkimuose nėra išskirta. Nustatyta, jog ginčo susirinkime R. B. atstovavo savo mamą A. B., pagal 2017-09-28 notaro patvirtintą įgaliojimą, o G. B. – dukrą A. B., pagal 2016-10-10 notaro patvirtintą įgaliojimą (1 t., b.l. 81-82). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš minėtų įgaliojimų turinio akivaizdu, jog asmenims buvo išduoti generaliniai įgaliojimai – įvairiems sandoriams sudaryti ir kitiems veiksmams atlikti, tarp jų ir visiems veiksmams, susijusiems su nekilnojamojo turto valdymu, todėl vien ta aplinkybė, kad juose nėra atskirai pasisakyta dėl asmenų galimybės balsuoti bendrijos susirinkimuose, neeliminuoja R. B. ir G. B. teisių bendrijos veikloje. Tuo labiau, kad duomenų apie tai, jog išduoti įgaliojimai būtų panaikinti ar ginčijami juos išdavusių asmenų, byloje nėra.
53. Ieškiniu A. L. prašė teismo pripažinti bendrijos susirinkimą sušauktu neteisėtai, tame tarpe panaikinti priimtus sprendimus dėl buvusios pirmininkės atšaukimo iš pareigų. Apeliantė teigia, kad ginti kitų asmenų teises ieškovas negali. Ieškovas tvirtina, kad bendrijos susirinkimas sušauktas neteisėtai ir jo metu priimti visi nutarimai yra neteisėti. Ginčyti nutarimų teisėtumą ieškovui, kaip (duomenys neskelbtini) namo buto ir kitų patalpų (pastatų) savininkui, bendrijos nariui, teisę suteikia Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatos. Kadangi teismas, pagal ieškovo reikalavimą, sprendė namo savininkų bendrijos narių susirinkimo sušaukimo teisėtumą, todėl susirinkimo sušaukimą pripažinus neteisėtu, visi jame svarstytais klausimais priimti sprendimai pripažintini neteisėtais. Todėl apeliantės akcentuojama aplinkybė dėl ginčo ribų peržengimo, pirmosios instancijos teismui konstatavus Bendrijos įstatymo pažeidimus (11 straipsnio 1 dalį), atmetama.
54. Tretieji asmenys K. N. ir A. V. prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-03-29 ir 2002-02-04 nutartyse, priimtose civilinėse bylose, atitinkamai, Nr. 3K-3-383/2000 ir Nr. 3K-3-215/2002 pateiktais išaiškinimais ir įvertinti ar vieno asmens (šiuo atveju ieškovo), ginčijančio visus susirinkimo nutarimus, balsavimas susirinkime būtų pakeitęs balsavimo rezultatus. Nagrinėjamoje byloje buvo konstatuoti imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimai, todėl susirinkimas negali būti pripažįstamas teisėtai įvykusiu, kaip ir jo metu priimti sprendimai. Esant imperatyviems Įstatymo reikalavimų pažeidimams, teismui nėra pagrindo svarstyti ar vieno bendrijos nario nesutikimas su priimtais sprendimais galėjo pakeisti priimtų sprendimų rezultatus. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti ginčijamame susirinkime dalyvavę bei išankstinę nuomonę pareiškę asmenys. Konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju minėtų asmenų neįtraukimas į bylą pažeidė jų teises ir teisėtus interesus, nėra pakankamo pagrindo, nes teismui panaikinus priimtus susirinkimo nutarimus bei įvertinus, kad ginčijamo bendrijos susirinkimo klausimai bus sprendžiami pakartotinai.
55. Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai, įvertinus pirmiau išdėstytas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo jau pradinėje visuotinio susirinkimo sušaukimo stadijoje, nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių apeliaciniame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
56. Atsižvelgusi į aukščiau aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
57. Atmetus atsakovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą, ieškovui A. L. priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Nustatyta, jog A. L. patyrė 400 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t., b.l. 163-164). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog sprendžiamas klausimas teisine prasme nėra naujas, taip pat, jog pateiktame atsiliepime iš esmės yra atkartojami pirmosios instancijos teismo motyvai su kuriais yra sutinkama bei analizuojamos tos pačios faktinės aplinkybės, kurios jau buvo dėstomos ir pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad prašomos priteisti išlaidos nors ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) rekomenduojamų dydžių, yra per didelės ir mažintinos iki 250 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos (į. k. 148458649) ieškovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Zina Mickevičiūtė
Nijolė Danguolė Smetonienė
Birutė Valiulienė