Civilinė byla Nr. e2A-789-790/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00044-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“ ir uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekonovus“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2020 m. birželio 26 d. viešojo pirkimo komisijos protokole išdėstytą sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį UAB „VSA Vilnius“ atitinkančiu viešajame pirkime „Prienų rajono ir Birštono savivaldybės teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ (toliau – ir pirkimas) keliamus reikalavimus; 2) panaikinti atsakovės 2020 m. liepos 20 d. viešojo pirkimo komisijos protokole išdėstytą sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Kauno švara“ atitinkančiu pirkime keliamus reikalavimus; 3) panaikinti atsakovės sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, kuriame į šią eilę pirkimo 1 ir 2 dalyse buvo įtraukti tretieji asmenys.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė pirkimą, kurio siekė įgyti Prienų rajono savivaldybės ir Birštono savivaldybės teritorijose susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas. Pasiūlymus pirkime pateikė 4 dalyvės, tačiau vienos iš jų pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės pasiūlymo kainos. Vertinant ieškovės ir trečiųjų asmenų pasiūlymus buvo nustatyti jų trūkumai ir tiekėjoms buvo pasiūlyta patikslinti duomenis. Tiekėjoms patikslinus pasiūlymus, 2020 m. birželio 26 d. UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu reikalavimus, o kitoms tiekėjoms pakartotinai pasiūlyta patikslinti duomenis. 2020 m. liepos 20 d. UAB „Kauno švara“ pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu reikalavimus, o ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, nes ji netinkamai užpildė kartu su pirkimo dokumentais pateiktas paslaugų kainų pagrindimo skaičiavimo lenteles. Ieškovė teisme ginčijo atsakovės sprendimą atmesti jos pasiūlymą, tačiau teismai jos reikalavimų netenkino. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, susipažinusi su trečiųjų asmenų pasiūlymais, sužinojo, kad jie taip pat parengė pirkimo reikalavimų neatitinkančias paslaugų kainos pagrindimo skaičiavimo lenteles.
3. Ieškovė nurodė, kad UAB „Kauno švara“ neįtraukė į fiksuotus įkainius tam tikrų išlaidų ir sąnaudų, nes jos nurodyta pasiūlymo kaina buvo mažesnė už paslaugos kainos pagrindimo lentelėse pateiktus kaštų ir sąnaudų duomenis. Atsakovė nustatė daug UAB „Kauno švara“ kainos skaičiavimo klaidų, kurios rodo, kad ji netinkamai parengė paslaugų kainos pagrindimo lenteles ir sudarė savarankišką pagrindą atmesti pasiūlymą. Atsakovei kilo abejonių ir dėl UAB „Kauno švara“ pasiūlymų kainos pagrindimo lentelėje pateiktų duomenų dėl apvažiavimo laiko ir pervežimų atstumų apskaičiavimo. Nurodyti atsakovės užfiksuoti UAB „Kauno švara“ pasiūlymo trūkumai negalėjo būti patikslinti nekeičiant pasiūlymo esmės. Vertindama UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymą atsakovė nustatė, kad ji netinkamai skaičiavo administracines sąnaudas ir pelną, tačiau nepaisant to, neatmetė pasiūlymo ir leido paaiškinti tokius kainos duomenis. Teikdama paaiškinimus, UAB „VSA Vilnius“ pakeitė pasiūlymo kainos skaičiavimo principus, taigi, ji taip pat draudžiamai pakeitė pasiūlymo esmę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus, kadangi pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, o pagal įstatymą yra teikiami ne daugiau kaip 2 paruošiamieji dokumentai; rašytiniai paaiškinimai pateikti teismo posėdžio dieną, todėl, juos priėmus, bylos nagrinėjimas būtų užvilkintas, o ieškovė nepaaiškino, kodėl ji neturėjo galimybės pateikti juos nedelsiant po triplikų priėmimo; rašytiniai paaiškinimai nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi, nes juose nurodytos aplinkybės ir argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
6. Teismas nurodė, kad, teikdama dubliką, ieškovė nurodė naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti ieškovės pretenzijoje ir ieškinyje. Ieškovės teigimu, teismui nepripažinus trečiųjų asmenų pasiūlymų nevieša bylos medžiaga, jai paaiškėjo naujos aplinkybės, kad tikslinant pasiūlymus buvo pakeisti ir kiti duomenys, susiję su kainos apskaičiavimu. Tačiau tokios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė gali pareikšti naujus reikalavimus nesilaikydama ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir dublike išplėsti bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, nesiekė susipažinti su trečiųjų asmenų pasiūlymais ir jų paaiškinimais, neginčijo atsakovės atsisakymo juos pateikti, nors žinojo, kokius trečiųjų asmenų pasiūlymų trūkumus buvo nustačiusi atsakovė. Ieškovė turėjo galimybę prašyti pateikti šiuos duomenis ir Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1802-601/2020. Tačiau ieškovė neveikė kaip apdairus, rūpestingas ir atidus asmuo. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat nėra teisinio pagrindo ir ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl ieškovės dublike nurodytų naujų argumentų pagrįstumo.
7. Teismas nesutiko su argumentu, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą ginčyti atsakovės sprendimus, kuriais trečiųjų asmenų pasiūlymai buvo pripažinti tinkamais. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1802-601/2020 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė pirkimo procedūras. Laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2021 m. sausio 14 d. Atsakovė, atnaujinusi pirkimo procedūras, 2021 m. sausio 20 d. išnagrinėjo ir atmetė ieškovės pretenziją. Terminas pareikšti ieškinį ieškovei baigėsi 2021 m. vasario 1 d. ir ieškovė, nepraleisdama šio termino, pateikė ieškinį. Net jei būtų laikoma, kad atsakovė, nepaisydama pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, privalėjo nagrinėti ieškovės pretenziją, teismas turėtų pagrindą atnaujinti terminą ieškiniui pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes ieškovė buvo pakankamai atidi. Sužinojusi apie galimai pažeistas teises ji per nustatytą terminą pateikė pretenziją ir tikėjosi, kad atsakovė, pasibaigus pirkimo procedūrų sustabdymui, ją išnagrinės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti teikiama ne civilinių teisinių santykių stabilumui, bet pirkimo procedūrų teisėtumui.
8. Teismas nurodė, kad pasiūlymo kainos pagrindimo paskaičiavimo formoje nurodomų duomenų tikslinimas negali būti laikomas pasiūlymo keitimu iš esmės ir yra leidžiamas. UAB „Kauno švara“ nekeitė pasiūlymo formoje nurodyto paslaugų įkainio, pagal kurį bus faktiškai atsiskaitoma vykdant sutartį, bet tik pakoregavo duomenis, esančius paslaugų kainos pagrindimo paskaičiavimo formoje, kurioje buvo reikalaujama pateikti informaciją, reikalingą sąnaudoms įvertinti, ir nurodyti sąnaudas. Tiekėja pateikė sąnaudų skaičiavimus su ištaisytomis aritmetinėmis klaidomis, tačiau ji neatsisakė jokių kainos pagrindimo paaiškinimuose buvusių kainos sudėtinių dalių ir neįterpė naujų dalių, taigi, nepakeitė pasiūlytų paslaugų įkainių. UAB „Kauno švara“ taip pat pateikė atsakovės prašytus detalesnius apvažiavimui suplanuoto laiko ir atstumų skaičiavimus. Tai, kad trečiojo asmens pasiūlyti atitinkamų paslaugų dalių fiksuoti įkainiai buvo mažesni nei paslaugos kainos pagrindimo lentelėse nurodytų išlaidų suma, nereiškia, jog nebuvo pasiūlytos tam tikros perkamos paslaugos ir nebuvo įskaičiuotos visos išlaidos ar kad buvo vykdomos draudžiamos derybos dėl kainos. Net ir nustačius, kad trečiojo asmens faktinės išlaidos yra didesnės už nurodytas pasiūlyme, atsakovės sprendimas vien dėl to atmesti pigiausią tiekėjo pasiūlymą prieštarautų viešųjų pirkimų tikslui sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti paslaugas racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė pirkimo dokumentuose nebuvo nurodžiusi, kaip tiekėjai turi apskaičiuoti administracines sąnaudas ir pelną. UAB „VSA Vilnius“ įvertino administracines sąnaudas ir pelną pinigine išraiška ir nurodė jų procentinę vertę, apskaičiuotą nuo bendros pasiūlymo kainos. Procentinės išraiškos apskaičiavimas nuo bendros pasiūlymo kainos nepakeitė nei pasiūlymo kainos, nei bendros kainos, nei sąnaudų sudedamųjų dalių. Pati tiekėja, teikdama paaiškinimus, nurodė, kad gali perskaičiuoti procentinę išraišką pagal atsakovės pateiktą formuluotę, pažymėdama, kad tai neturės įtakos pasiūlymui, nes piniginė išraiška nebus keičiama. Atsakovė, įvertinusi UAB „VSA Vilnius“ rašte nurodytus paaiškinimus, pagrįstai pripažino jos pasiūlymą atitinkančiu pirkimo reikalavimus. Priešingai nei nurodo ieškovė, UAB „VSA Vilnius“ tik paaiškino, kaip užpildė pasiūlymą, bet nepakeitė jo esmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės dublike nurodytų papildomų argumentų remdamasis tuo, kad ieškovė nebuvo nurodžiusi jų savo pretenzijoje. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas turėjo įvertinti naujų ieškovės argumentų įtaką nagrinėjamo ginčo riboms ir spręsti, užbaigti nagrinėti bylą ar ginčą dėl naujai nurodytų aplinkybių grąžinti į ikiteisminę proceso stadiją. Šiuo atveju teismas turėjo išnagrinėti naujai teikiamus argumentus, nes jie susiję su ieškinio dalyku ir faktiniu pagrindu (jie papildomai patvirtina reikalavimų pagrįstumą). Jei teismas manė, kad naujai pateikti argumentai sudaro savarankišką pagrindą naujam ginčui, jis, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, privalėjo ginčo šalis grąžinti į ikiteisminę proceso stadiją.
10.2. Teismas turėjo priimti ieškovės rašytinius paaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose išdėstyta informacija tapo žinoma ieškovei po to, kai buvo pateikti atsiliepimai į ieškinį. Pirmasis dokumentas, kuriame ieškovė galėjo nurodyti naujai paaiškėjusią informaciją – tai dublikas, todėl, kitiems proceso dalyviams pateikus triplikus, ieškovei turėjo būti sudaryta galimybė atskirsti į pateiktus argumentus. Ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės atliko dubliko ar tripliko funkciją, todėl, vertinant jų pateikimo laiką, pagal analogiją galėtų būti taikomas įstatyme nustatytas terminas šiems dokumentams pateikti. Terminas, per kurį ieškovė pateikė paaiškinimus (15 dienų), iš esmės atitinka įstatyme nustatytą terminą. Vien tai, kad atsakovei ir tretiesiems asmenims turėtų būti sudarytos galimybės atskirsti į rašytinius paaiškinimus, nereiškia, kad juos priėmus būtų užvilkintas teismo procesas, nes tokiu atveju visas ginčas būtų išspręstas vienoje byloje. Teismas turėjo ieškovės naujai nurodytas aplinkybes įvertinti ex officio.
10.3. Tikslinant pasiūlymo duomenis buvo draudžiama tikslinti ne tik kainas, bet ir sąnaudas, o UAB „Kauno švara“ pakeitė sąnaudas. Pagal kasacinio teismo praktiką, pasiūlymo siaurąja prasme trūkumo tikslinimas yra siejamas ir su tokio trūkumo ištaisymo objektyvumu, t. y. vertinimu, ar tokį trūkumą visi subjektai identifikuotų ir taisytų vienodai, ar jo taisymas priklauso išimtinai nuo taisančio subjekto veiksmų. UAB „Kauno švara“, tikslindama pasiūlymą, pakeitė sąnaudų dydžius ir toks pasiūlymo tikslinimas neatitinka kasacinio teismo suformuoto objektyvumo kriterijaus, nes sąnaudų pakeitimas priklauso išimtinai nuo tiekėjos veiksmų. Šiuo atveju negali būti vertinama, kad visi subjektai tokius neatitikimus identifikuotų ir taisytų vienodai. Sąnaudų dydis apibrėžia siūlomą paslaugos įkainį, todėl, kai UAB „Kauno švara“ pakeitė sąnaudų dydžius, turinio prasme buvo pakeistas ir įkainis, neatsižvelgiant į tai, kad jo galutinė išraiška pinigais nepasikeitė.
10.4. Ieškovės poziciją, kad UAB „Kauno švara“ pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų, papildomai patvirtina šios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurias teismas turėjo įvertinti ex officio. Pirma, pirkimo dokumentuose nurodyta, kiek kartų per metus turi būti suteiktos atitinkamos paslaugų dalys, o iš UAB „Kauno švara“ paslaugos kainos pagrindimo lentelių matyti, kad jos nurodytas darbo dienų kiekis yra mažesnis, nei turimų suteikti paslaugų dažnis. Antra, UAB „Kauno švara“ pasiūlyme nurodytas darbuotojams mokėtinas darbo užmokestis neatitinka pirkimo dokumentuose keliamo reikalavimo mokėti darbuotojams ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį. Trečia, UAB „Kauno švara“ skaičiavo paslaugų maršrutą kitaip, nei nustatyta pirkimo dokumentuose. Atsakovė pati nustatė nurodytus pasiūlymo trūkumus, tačiau neatmetė pasiūlymo.
10.5. Vertindamas ieškovės argumentus dėl UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymo, teismas nepagrįstai nurodė, esą pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kaip turi būti apskaičiuojamos sąnaudos. Paslaugos kainos pagrindimo formoje yra pateiktos 2 lentelės, kuriose turėjo būti nurodyti duomenys sąnaudoms įvertinti (1 lentelė) ir sąnaudos (2 lentelė). 1 lentelėje, be kita ko, turėjo būti nurodytos administracinės išlaidos ir pelnas (proc.). Kadangi šios sąnaudos išskirtos atskiromis eilutėmis, akivaizdu, kad jos turi būti išskirtos iš visų kitų sąnaudų ir įvertintos atskirai, nedubliuojant tų pačių sąnaudų. Reikalavimai, kaip turi būti užpildoma paslaugos kainos paskaičiavimo forma, yra aiškūs ir nekelia jokių abejonių. Pati atsakovė nustatė, kad UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymas neatitiko pirkimo reikalavimų, nes ji prašė pateikti paaiškinimus dėl nustatytų trūkumų. UAB „VSA Vilnius“, pateikusi paaiškinimus, nurodė, kad pasiūlyme įrašė, kokią pasiūlymo kainos dalį procentine išraiška sudaro administracinės sąnaudos ir pelnas, tačiau tokie paaiškinimai negali būti vertinamas kaip atitinkantys pirkimo sąlygas, nes atsakovė tokį formos užpildymą laikė neatitikimu.
11. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja visus argumentus, kurie buvo išdėstyti jos pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o atsakovė yra pateikusi savo poziciją dėl šių argumentų savo anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai įvertino ieškovės išdėstytus argumentus ir dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus.
12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Kauno švara“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
12.1. Teismas pagrįstai nevertino ieškovės dublike nurodytų argumentų, nes ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai. Ieškovė apie trečiųjų asmenų pasiūlymų trūkumus sužinojo dar tuo metu, kai teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl atmesto ieškovės pasiūlymo, todėl, būdama rūpestinga, ji galėjo sužinoti visus pasiūlymų duomenis prieš pateikdama ieškinį šioje byloje. Ieškovė remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais bylose, kurių faktinės aplinkybės nesutapo su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, be to, ji subjektyviai juos interpretuoja. Teismas pagrįstai savo iniciatyva neperžengė ginčo ribų ir nenagrinėjo ieškovės dublike nurodytų argumentų, nes jie nepagrindžia, kad šiuo atveju buvo akivaizdžiai pažeistos įstatymų nuostatos ar viešasis interesas.
12.2. Teismo sprendimas atsisakyti priimti ieškovės papildomus rašytinius paaiškinimus atitinka teisės aktuose nustatytą taisyklę, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti teikiami ne daugiau kaip 2 paruošiamieji dokumentai. Ieškovė galėjo pateikti rašytinius paaiškinimus anksčiau, iš karto po to, kai buvo pateikti triplikai. Teismui priėmus rašytinius paaiškinimus būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas. Ieškovės rašytiniai paaiškinimai nebuvo reikšmingi siekiant išspręsti ginčą, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovės naujai pradėti kelti klausimai negalėjo būti vertinami šioje byloje.
12.3. Ieškovė nei pretenzijoje, nei ieškinyje neteigė, kad UAB „Kauno švara“ pakeitė pasiūlyme nurodytas sąnaudas. Tokį argumentą ieškovė iškėlė tik apeliaciniame skunde, todėl jis neturi būti vertinamas. Pirkime pasiūlymų ekonominis naudingumas buvo nustatomas tik pagal kainą, kuri išreiškiama nurodant fiksuotus įkainius. Kainos pagrindimo paskaičiavimuose nurodomos tiekėjų sąnaudos nebuvo vertinamos nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir neturi jokios įtakos pirkime siekiamų įgyti paslaugų kainai. Kainos pagrindimo paskaičiavimuose nurodytos sąnaudos nesudarė savarankiško tiekėjo prisiimamo įsipareigojimo dėl paslaugų teikimo sąlygų, tai tiesiog atsakovės iš anksto paprašyti dokumentai, kuriuose tiekėjai turėjo pateikti duomenis, pagal kuriuos jie skaičiavo pirkimui siūlomus įkainius ir kurie leistų atsakovei įsitikinti jų pagrįstumu. Kainos pagrindimo paskaičiavimuose nurodytos sąnaudos negali būti prilyginamos kainai ar pasiūlymo esmei, kurios negalima patikslinti.
12.4. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde kartoja tik dublike iškeltus argumentus dėl tariamai netinkamos UAB „Kauno švara“ nurodytos paslaugų teikimo trukmės, važiavimo atstumų, vidutinio darbo užmokesčio. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šie argumentai turėjo būti įvertinti ikiteismine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų jų nagrinėti. Šie argumentai taip pat nėra pagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
14. Atsakovė vykdė pirkimą „Prienų rajono savivaldybės ir Birštono savivaldybės teritorijose susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kurio objektas buvo suskaidytas į 2 dalis – atsakovė ketino išsirinkti tiekėją, teiksiantį Prienų rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas (1 pirkimo dalis) ir tiekėją, teiksiantį analogiškas paslaugas Birštono savivaldybės teritorijoje (2 pirkimo dalis) (pirkimo sąlygų 1.1 ir 2.2 papunkčiai). Pirkimo sąlygose atsakovė nustatė reikalavimą, kad pasiūlymus pirkime tiekėjai turi pateikti užpildydami pasiūlymo formą Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis ir prie jos pridedami visus pasiūlymo formoje reikalaujamus pateikti dokumentus. Pasiūlymo formoje (pirkimo sąlygų 1 priedas) buvo nurodyta, kad vienas iš kartu su pasiūlymu reikalaujamų pateikti dokumentų – tai pasiūlymo formos priedas „Paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimas“, kuriame tiekėjai turėjo pateikti duomenis, reikalingus sąnaudoms įvertinti (1 lentelė), taip pat nurodyti sąnaudas (2 lentelė).
15. Byloje esantys atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. gegužės 25 d. protokolai patvirtina, kad pasiūlymus abiem pirkimo dalims pateikė 4 tiekėjos – ieškovė, UAB „Ecoservice“, taip pat tretieji asmenys UAB „Kauno švara“ ir UAB „VSA Vilnius“. Tačiau UAB „Ecoservice“ abiem pirkimo dalims pasiūlytos kainos viršijo atsakovės nustatytas maksimalias bendras metines pasiūlymų kainas, todėl jos pasiūlymas buvo atmestas jau pradinėje pirkimo stadijoje. Likusių dalyvių pasiūlytos kainos neviršijo didžiausių atsakovei priimtinų kainų. Vis dėlto, kaip matyti iš atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2020 m. birželio 15 d. protokole užfiksuotų aplinkybių, vertindama šiuos pasiūlymus, atsakovė nustatė jų neatitikimus, kurie turėjo būti paaiškinti ar pataisyti:
15.1. UAB „Kauno švara“ užpildytose pasiūlymų formų lentelėse „Bendrosios metinės MKA ir MA vežimo ir surinkimo paslaugos“ 1MKA12, 2MKA90, 1MA17, 2MA35, 2MKA40 indeksais pažymėtų paslaugų dalių bendrosios metinės paslaugų kainos nesutapo su pasiūlymo priede „Paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimas“ šioms paslaugų dalims nurodytų sąnaudų sumomis; pasiūlymo formos lentelėje „MKA ir MA vežimo ir surinkimo paslauga surenkant MKA iš Birštono m. įmonių konteinerių“ 3MKA1 indeksu pažymėtos paslaugos dalies bendroji metinė kaina nesutapo su pasiūlymo priede „Paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimas“ šiai paslaugų daliai nurodytų sąnaudų suma; pasiūlymo formos lentelėje „Kitos paslaugos“ nurodyta konteinerių pakeitimo kaina nesutapo su pasiūlymo priede „Paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimas“ nurodytų sąnaudų suma; kainos pagrindimo lentelėse kiekvienos dalies paslaugų sąnaudų suma neatitiko eilutėje „Paslaugos sąnaudos iš viso“ nurodytos sumos. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašė trečiojo asmens pateikti paaiškinimus ir patikslinti šiuos duomenis (ištaisyti aritmetines klaidas). Atsakovė taip pat prašė trečiojo asmens pateikti Prienų kainos pagrindimo prielaidose nurodyto laiko, skirto 1 apvažiavimui atliekų surinkimo metu, ir laiko, skirto 1 apvažiavimui atliekų surinkimo metu, išsamesnius skaičiavimus;
15.2. UAB „VSA Vilnius“ skaičiavo administracines išlaidas ir pelną (jų procentinę dalį) nuo visų paslaugos sąnaudų, į kurias jau yra įtrauktos administracinės išlaidos, pelnas, didelių gabaritų surinkimo išlaidos ir konteinerių pakeitimo išlaidos. Trečiajam asmeniui pasiūlyta paaiškinti šį neatitikimą;
15.3. ieškovė, teikdama kainos pagrindimą, nurodė vienodą atstumą visoms paslaugos dalims, vienodą laiką, skirtą apvažiavimui, todėl atsakovė prašė paaiškinti, kaip ieškovė skaičiuoja atstumus ir laiko prielaidas, reikalingas paslaugoms suteikti. Taip pat ieškovė skaičiavo administracines išlaidas ir pelną (jų procentinę dalį) nuo visų paslaugos sąnaudų, į kurias jau yra įtrauktos administracinės išlaidos, pelnas, didelių gabaritų surinkimo išlaidos ir konteinerių pakeitimo išlaidos, todėl jai pasiūlyta paaiškinti šį neatitikimą. Ieškovei nurodyta pagrįsti ir konteinerių ištuštinimo išlaidas.
16. Įvertinusi tiekėjų pateiktus paaiškinimus, atsakovės Viešųjų pirkimų komisija 2020 m. birželio 26 d. posėdyje nutarė, kad UAB „VSA Vilnius“ pateiktas pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. UAB „Kauno švara“ pateikti paaiškinimai buvo įvertinti kaip tinkami, tačiau atsakovė nutarė prašyti šios tiekėjos papildomai pateikti paslaugų kainos pagrindimo formoje nurodytų pervežimo atstumų apskaičiavimus, nurodant ir atliekų surinkimo metu nuvažiuotus atstumus kiekvienai pasiūlymo daliai. Ieškovei savo ruožtu buvo pakartotinai pasiūlyta pateikti pervežimo atstumų ir laiko, skirto pervežimui, skaičiavimus, kadangi kainos pagrindimas yra išskaidytas pagal atskiras paslaugos dalis, o ieškovė paaiškinime nurodė, kad kainos pagrindime yra pateikti bendri duomenys, nurodyti visoms paslaugos dalims.
17. Tiekėjoms pakartotinai pateikus pasiūlymų paaiškinimus, atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2020 m. liepos 20 d. posėdyje trečiojo asmens UAB „Kauno švara“ pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, o ieškovės pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad ieškovė nesutiko su atsakovės sprendimu atmesti jos pasiūlymą ir ginčijo jį teisme, prašydama grąžinti šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovės pareikšti reikalavimai buvo atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovės 2021 m. sausio 20 d. raštu pirkimo dalyviai buvo informuoti, kad pirkimo 1 ir 2 dalių laimėtoja buvo pripažinta UAB „Kauno švara“.
18. Nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas dėl atsakovės sprendimų, kuriais trečiųjų asmenų pateikti pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, teisėtumo. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovės nustatyti trečiųjų asmenų pasiūlymų trūkumai neleido šių pasiūlymų pripažinti tinkamais, o jų aiškinimas ir tikslinimas nebuvo galimas, nes tokiu būdu buvo neleistinai pakeista pasiūlymų esmė. Taip pat ieškovė apeliaciniame skunde kelia procesinio pobūdžio klausimus, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti jos dublike naujai pareikštus argumentus, kurie nebuvo įvertinti nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka, ir nepriėmė jos pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų.
Dėl byloje naujai nurodytų argumentų vertinimo, papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo
19. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. CPK 4233 straipsnio, kuriame yra nustatyti specialūs reikalavimai, keliami viešųjų pirkimų bylose teikiamiems ieškiniams, 2 dalyje nurodyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Šio straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad viešųjų pirkimų byloje reiškiamo ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Taigi, viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams teisės aktuose nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
20. Kasacinio teismo praktikoje dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos viešųjų pirkimų bylose yra išaiškinta, kad šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš sudarant viešojo pirkimo sutartį leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka nustatyta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015). Sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, be to, tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje – tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).
21. Kita vertus, tai, kad tiekėjas, teikdamas perkančiajai organizacijai pretenziją, nenurodė tam tikrų aplinkybių ir argumentų, nesudaro absoliutaus pagrindo teismui atsisakyti nagrinėti šiuos argumentus tiekėjui pareiškus juos teisme, kadangi šios aplinkybės dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, tam tikrų duomenų neišviešinimo ir pan.) gali būti nežinomos tiekėjui ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio turi aiškinti ir taikyti taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą, nes, nepriklausomai nuo to, kad peržiūros procedūros nuostatos pritaikytos teisėtai, jų taikymas konkrečiu atveju gali lemti neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą. Todėl teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
22. Plėtodamas praktiką dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos taikymo, kasacinis teismas išaiškino, kad tiekėjų pažeistų teisių gynybos tinkamumas, be kita ko, turi būti vertinamas, atsižvelgiant ir į tiekėjų iniciatyvumą viešųjų pirkimų procedūros metu bei vykstant teismo procesui, nes tiekėjai turi aktyviai domėtis savo teisėmis ir, sužinoję apie (galimą) jų pažeidimą, operatyviai imtis jų gynybos veiksmų. Kasacinis teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl tiekėjo naujai pareikštų argumentų, visų pirma, turi būti įvertinta, ar tiekėjas turėjo tam tikrus duomenis, galėjo jais remtis ir ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu kelti tam tikrus reikalavimus; antra, jeigu tiekėjas to negalėjo padaryti, turi būti nustatyta, kada tokia informacija jam galėjo ir tapo žinoma, taip pat įvertintas tiekėjo elgesys po aktualių duomenų gavimo; trečia, turi būti įvertinta, ar, atsižvelgiant į proceso eigą ir kitas reikšmingas aplinkybes, byloje esant tam tikrų duomenų, neatsirado pagrindo teismui ex officio spręsti dėl jų įtakos perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama atsakovei pretenziją dėl šioje byloje ginčijamų atsakovės sprendimų, joje nurodė tokius esminius jos poziciją pagrindžiančius argumentus:
23.1. atsižvelgdama į atsakovės nustatytus UAB „Kauno švara“ pasiūlymo netikslumus (žr. šios nutarties 15.1 papunktį), ieškovė nurodė, kad UAB „Kauno švara“, teikdama pasiūlymą pirkime, neįtraukė tam tikrų išlaidų ir sąnaudų į pasiūlytus įkainius. Taip pat ieškovė nurodė, kad šios tiekėjos pateiktos paslaugų kainos pagrindimo lentelės buvo užpildytos netinkamai (jose buvo daug klaidų) ir dėl šios priežasties jos pasiūlymas turėjo būti atmestas. Ieškovė vertino, kad šie trūkumai negalėjo būti pakeisti nepakeičiant pasiūlymo esmės;
23.2. ieškovė nurodė, kad UAB „VSA Vilnius“, pildydama kainos pagrindimo lenteles, klaidingai skaičiavo administracines sąnaudas ir pelną, tačiau nepaisant to, atsakovė neatmetė jos pasiūlymo, bet leido jį paaiškinti. Ieškovės vertinimu, ši tiekėja, teikdama paaiškinimus, taip pat neleistinai pakeitė pasiūlymo esmę.
24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš esmės tokiomis pačiomis, kaip ir pretenzijoje, aplinkybėmis ir argumentais ieškovė rėmėsi ir teikdama ieškinį nagrinėjamoje byloje. Tačiau vėliau, teikdama byloje dubliką, ieškovė nurodė ir kitus argumentus, jos vertinimu, papildomai patvirtinančius, kad UAB „Kauno švara“ pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose išdėstytų reikalavimų. Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad: 1) UAB „Kauno švara“ paslaugos kainos pagrindimo lentelėse nurodytas darbo dienų, kai bus teikiamos atitinkamos paslaugų dalys, skaičius yra mažesnis, nei techninėje specifikacijoje nurodytas atliekų surinkimo dažnis; 2) tiekėjos paslaugų kainos pagrindimo lentelėse nurodytas darbuotojams mokėtinas darbo užmokestis neatitinka techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų dėl mokėtino darbo užmokesčio dydžio; 3) iš UAB „Kauno švara“ pateiktų paaiškinimų matyti, kad ji apskaičiavo paslaugų maršrutus (turimus įveikti atstumus) ne pagal pirkime keliamus reikalavimus.
25. Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad joje išdėstytas aplinkybes ji sužinojo, kai atsakovė kitoje ieškovės inicijuotoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovės sprendimo pašalinti ieškovę iš pirkimo teisėtumo, pateikė Viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolus ir ieškovė susipažino su juose išvardintais kitų tiekėjų (trečiųjų asmenų) pasiūlymų trūkumais. Savo ruožtu aplinkybes, kurių pagrindu ji pateikė dublike naujus argumentus, ieškovė sužinojo po to, kai Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi, priimta šioje byloje, netenkino UAB „Kauno švara“ prašymo pripažinti nevieša bylos medžiaga jos pateiktų kainų pagrindimo lentelių ir raštų, kuriais buvo aiškinama ir tikslinama jose pateikta informacija. Vadinasi, formaliai šie duomenys tapo prieinami ieškovei tik bylos nagrinėjimo metu, ji nedisponavo jais tuo metu, kai teikė atsakovei pretenziją dėl ginčijamų sprendimų ir negalėjo remtis jais ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Vis dėlto ši aplinkybė savaime nereiškia, kad teismas turėjo nagrinėti tokius ieškovės naujai pareikštus argumentus, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pati ieškovė nebuvo pakankamai iniciatyvi ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje.
26. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors ieškovė dar iki šios bylos iškėlimo žinojo, kokius trečiųjų asmenų pasiūlymų trūkumus buvo nustačiusi atsakovė, ji nesiekė susipažinti su trečiųjų asmenų pasiūlymų duomenimis, jų paaiškinimais ir patikslinimais, nereiškė tokio pobūdžio prašymų atsakovei, neginčijo atsakovės sprendimų neatskleisti duomenų ir pan. Ieškovė neprašė leisti jai susipažinti su aktualiomis kitų tiekėjų pasiūlymų dalimis ir nagrinėjant teisme minėtą kitą jos inicijuotą bylą, kurioje buvo sprendžiama, ar pagrįstai buvo atmestas pačios ieškovės pasiūlymas jai netinkamai užpildžius pasiūlymo priede esančias lenteles. Taigi, ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad jai būtų atskleisti visi duomenys, reikalingi siekiant įvertinti ginčijamų sprendimų pagrįstumą. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė negalėjo ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje remtis jos dublike pateiktais argumentais dėl jos pačios pasirinkto pasyvaus elgesio modelio, o ne dėl objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad, taikant formalias įstatyme nustatytas ginčų nagrinėjimo procedūras, ieškovės galimybė apginti savo galimai pažeistas teises nebuvo pakankamai veiksminga ar buvo pernelyg suvaržyta.
27. Ieškovė, nagrinėjamoje byloje įrodinėdama, kad teismas turėjo vertinti jos naujai pateiktus argumentus, kurie nebuvo įvertinti nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo 2018 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018, pateiktais išaiškinimais, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, jog viešojo pirkimo byloje tiekėjo pasiūlymo duomenys turi būti išviešinti, jis turi sudaryti galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims su šiais duomenimis susipažinti ir juos panaudoti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindimui. Vis dėlto pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aktualios aplinkybės nėra tapačios ar panašios į minėtoje byloje vertintas aplinkybes. Iš nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išdėstytų duomenų matyti, kad reikalavimus minėtoje byloje pareiškusi tiekėja, priešingai nei ieškovė, nebuvo pasyvi ir siekė susipažinti su neviešais dokumentais, tačiau toks jos prašymas pirmosios instancijos teismo nebuvo patenkintas ir jai buvo leista susipažinti su pirkimo laimėtojos pasiūlymo duomenimis tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu ieškovė, kaip minėta, pati nesiėmė jokių veiksmų tam, kad jai būtų leista susipažinti su trečiųjų asmenų pasiūlymų dokumentais. Taigi, teismas neturėjo pagrindo nagrinėti ieškovės naujai pateiktų argumentų remdamasi minėtoje byloje pateiktais išaiškinimais.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje taip pat neturėjo pagrindo nagrinėti ieškovės naujai pareikštų argumentų ir savo iniciatyva. Ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, taikomos tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus teismui, teisinio reglamentavimo ir teismo pareigos ex officio spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių sisteminis taikymas suponuoja, kad ir tuo atveju, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015). Tačiau ieškovės naujai nurodyti argumentai savaime, be papildomo jų vertinimo nepatvirtina, kad šioje byloje ginčijami atsakovės sprendimai yra akivaizdžiai neteisėti, o iš bylos dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių matyti, kad jie ginčija ieškovės dublike nurodytus argumentus ir vertina juos kaip nepagrįstus.
29. Atsisakęs nagrinėti ieškovės dublike išdėstytus papildomus argumentus, kurie nebuvo nurodyti nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka, teismas pagrįstai atsisakė priimti ir ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus, nes juose iš esmės buvo nurodytos tik aplinkybės, susijusios su ieškovės naujai pateiktais argumentais ir nepatenkančios į nagrinėjamo ginčo dalyką. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas atsisakyti priimti šį ieškovės pateiktą procesinį dokumentą yra pagrįstas dar ir dėl to, kad jo priėmimas galėjo nepagrįstai užvilkinti bylos nagrinėjimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo posėdis, kuriame byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės, buvo paskirtas dar 2021 m. kovo 10 d. nutartimi, tačiau ieškovės rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti tik 2021 m. kovo 25 d., tą pačią dieną, kai turėjo įvykti teismo posėdis. Siekiant užtikrinti dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę susipažinti su ieškovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais, pateiktais paskirtą teismo posėdžio dieną, bylos nagrinėjimas turėtų būti atidedamas, tokiu būdu pratęsiant šios bylos nagrinėjimo terminą, nors pagal CPK nustatytas specialias taisykles ji turi būti nagrinėjama ypatingai operatyviai. Pažymėtina, kad ieškovė nei teikdama rašytinius paaiškinimus, nei apeliaciniame skunde nenurodė, dėl kokių priežasčių šis procesinis dokumentas negalėjo būti pateiktas anksčiau.
Dėl ginčijamų atsakovės sprendimų (ne)teisėtumo
30. VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.
31. Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje VPĮ nustatytą galimybę tiekėjams patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus aiškina siaurai, kaip apimančią tik išskirtines situacijas, daugiau kaip išimtį nei bendrą taisyklę, taikytiną tik tais atvejais, kai pasiūlymo trūkumai yra redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas laikomas neatitinkančiu nurodytų kriterijų, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad tiekėjo pasiūlymo neaiškumai (ar net atitinkamos pasiūlymo dalies nenurodymas) ne visada automatiškai suponuoja jo atmetimą, a fortiori (ypač) kai tokio pobūdžio trūkumas viešojo pirkimo sąlygose nesusietas su griežčiausiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).
32. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tiekėjams nėra draudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Kartu šiuo aspektu nurodyta, kad įgyvendindama turimą diskreciją, perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus kandidatui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas. Analogiškas prašymas turi būti pateiktas visoms tapačioje situacijoje esančioms įmonėms, jei nėra objektyvios priežasties, pateisinančios nevienodą kandidatų vertinimą šiuo klausimu, ypač kai pasiūlymas bet kuriuo atveju turi būti atmestas kitais pagrindais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2012 m. kovo 29 d. sprendimas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018).
33. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad įstatyme ir teismų praktikoje nėra pateiktos aiškios sąvokų „redakcinio pobūdžio klaida“ ar „paprastas paaiškinimas“ apibrėžties. Tačiau yra akivaizdu, kad VPĮ 55 straipsnio 9 dalis nėra skirta išimtinai gramatinėms (lingvistinėms) ar panašaus pobūdžio mažareikšmėms tiekėjų pasiūlymų atitikties vertinimo atžvilgiu klaidoms taisyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmiau nurodytų sąvokų apibrėžties nepateikta ir Teisingumo Teismo praktikoje. Vis dėlto iš Teisingumo Teismo praktikos šioje srityje de minimis (bent jau) galima daryti dvejopo pobūdžio apibendrinimus. Pirma, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; todėl tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (faktiškai nebūtų pateikta nauja oferta). Antra, su šiomis tiekėjų leistino elgesio gairėmis ir su pirmiau nurodyta Teisingumo Teismo pozicija koreliuoja šio teismo praktika dėl pasiūlymų tikslinimo ribų. Pagal nuosekliai suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų (Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Manova, C-336/12, 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje Archus ir Gama, C-131/16, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).
34. Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų išaiškinimų, VPĮ 55 straipsnio 9 dalis – tai iš esmės procedūrinio pobūdžio norma, kurioje nėra nustatyta absoliuti perkančiųjų organizacijų pareiga dėl bet kokio pobūdžio tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme trūkumo juos atmesti. Priešingai – šioje normoje nustatyta jų pareiga spręsti, ar ir kaip reikia tiekėjams patikslinti savo pasiūlymų trūkumus. Dėl to VPĮ 55 straipsnio 9 dalies taikymo rezultatas – leidimas ar draudimas paaiškinti, patikslinti pasiūlymą siaurąja prasme – bet kokiu atveju negali būti nesuderinamas su proporcingumo, protingumo, sąžiningumo imperatyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).
35. Nagrinėjamu atveju iš pirkimo dokumentų matyti, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas atsakovės vykdytame pirkime turėjo būti išrinktas pagal kainos kriterijų, ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu pirkime yra laikomas mažiausios kainos pasiūlymas (pirkimo sąlygų 14.1 papunktis). Pasiūlymo formoje nurodyta, kad bendra pasiūlymų kaina bus naudojama tik pasiūlymų eilei sudaryti ir laimėtojui nustatyti, o faktinė laimėtojui mokama sutarties kaina priklausys nuo mokėtinos pastoviosios kainos ir kintamosios dalies už faktiškai ištuštintus konteinerius. Pirkimo sutarties projekto 4 priedo „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ 3 punkte nurodyta, kad ši pirkimo sutartis – tai fiksuoto įkainio (su peržiūra) sutartis. Todėl teikdami pasiūlymus, tiekėjai pasiūlymo formoje turėjo nurodyti konkrečius savo siūlomus įkainius už atskiras paslaugų dalis.
36. Kaip minėta pirmiau, teikdami pasiūlymus pirkime tiekėjai turėjo ne tik užpildyti pasiūlymo formą, tačiau taip pat užpildyti ir pateikti atsakovei pasiūlymo priedą „Paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimas“, kuriame pagal lentelėje nustatytas kategorijas turėjo būti pateikti duomenys, reikalingi tiekėjų sąnaudoms įvertinti (pvz., šiukšliavežio talpa, vertė, nusidėvėjimo laikotarpis, laikas, skirtas 1 apvažiavimui surenkant atliekas ir laikas, skirtas 1 apvažiavimui jas transportuojant, kt.), ir sąnaudos (visuomenės informavimo, darbo, techninės priežiūros ir kt. sąnaudos). Pažymėtina, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta jokių konkrečių reikalavimų dėl to, kaip tiekėjai turėtų užpildyti šį pasiūlymo formos priedą. Tokių paaiškinimų atsakovė neišdėstė ir 2020 m. gegužės 12 d. rašte, kartu su kuriuo ji pateikė potencialiems tiekėjams sąnaudų pagrindimo formą.
37. Pirkimo sąlygų 5.9 papunktyje buvo nurodyta, kad apskaičiuojant įkainį / kainą arba sąnaudas, turi būti atsižvelgta į visus pirkimo sąlygų, įskaitant pirkimo sutarties projektą, reikalavimus. Į pasiūlymo įkainius / kainą arba sąnaudas turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos, apimančios viską, ko reikia siekiant visiškai ir tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Pirkimo sąlygų 11.4 papunktyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. Pirkimo sąlygų 11.3 papunktyje nurodyta, kad perkančioji organizacija taip pat gali raštu Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pateikto pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Šios pirkimo sąlygų nuostatos iš esmės atitinka VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatytas taisykles.
38. Kaip minėta pirmiau, UAB „Kauno švara“, kuri buvo pripažinta šio pirkimo laimėtoja, pateikė pasiūlymo priede „Paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimas“ turimus nurodyti duomenis, tačiau sudėjus tam tikras pateiktose lentelėse nurodytas sąnaudas, bendra sąnaudų suma neatitiko pasiūlymo formoje nurodytų įkainių, o visų dėl atskirų paslaugų dalių nurodytų sąnaudų suma neatitiko lentelėje nurodytos bendros sąnaudų sumos. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašė trečiojo asmens pateikti paaiškinimus ir patikslinti kainos pagrindimo lentelėse esančius duomenis. Formuluodama šį prašymą, atsakovė nurodė, kad pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, todėl taisant aritmetines klaidas neturi būti keičiami pradiniai pasiūlyti įkainiai, tačiau gali būti patikslinta bendra pasiūlymo palyginamoji kaina. Be to, atsakovė taip pat prašė trečiojo asmens pateikti ir detalizuotus laiko, skirto 1 apvažiavimui atlikti, skaičiavimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Kauno švara“ pateikė atsakovei patikslintą pasiūlymo priedą, kuriame pakoregavo tam tikras sąnaudų vertes ir nurodė, kad atsakovės nustatyti kainų netikslumai atsirado dėl apskaičiuotų išvestinių įkainių ir jų suapvalinimo. UAB „Kauno švara“ taip pat pateikė detalizuotus apvažiavimui suplanuoto laiko ir atstumų skaičiavimus, tokiu būdu pašalindama atsakovei kilusius neaiškumus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiojo asmens pasiūlyti įkainiai, nurodyti pasiūlymo formoje, patikslinus pasiūlymo priede nurodytas sąnaudas, liko nepakitę.
39. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Kauno švara“ neleistinai pakeitė savo pradinį pasiūlymą, pateiktą ginčo pirkime. Šiuo atveju yra reikšminga tai, kad pirkime buvo taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, o UAB „Kauno švara“ nepakeitė ir nepakoregavo pasiūlymo formoje nurodytų įkainių, kuriais remiantis bus atsiskaitoma su tiekėja tuo atveju, jeigu ji bus pripažinta pirkimo laimėtoja ir su ja bus sudaryta pirkimo sutartis. Tikslindama pasiūlymą, UAB „Kauno švara“ tik pakoregavo pasiūlymo formos priede „Paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimas“, kuriame turėjo buvo pateikti duomenys, reikalingi sąnaudoms įvertinti ir nurodytos sąnaudos, atsiradusius neatitikimus, taip pat pateikė paaiškinimus dėl atsakovės nurodytų jai abejonių keliančių sąnaudų skaičiavimo aspektų. Tokie paaiškinimai ir patikslinimai, kuriais nėra keičiamos pasiūlymo sąlygos (įskaitant ir tiekėjos pasiūlytus įkainius), bet tik yra tikslinami duomenys, detalizuojantys tiekėjo planuojamas patirti sąnaudas ir pagrindžiantys tiekėjo pasiūlymo pagrįstumą, negali būti vertinami kaip keičiantys iš esmės trečiojo asmens pasiūlymą ar kaip nauja jo teikiama oferta. Pažymėtina, kad tokios pozicijos nagrinėjamoje byloje laikėsi ir išvadą pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba.
40. Išvados, kad UAB „Kauno švara“ neleistinai nepakeitė savo pasiūlymo, nepaneigia ir ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Nors ieškovė nurodo, kad jos vertinimu, UAB „Kauno švara“, teikdama pasiūlymą pirkime, nebuvo įvertinusi visų sąnaudoms ir įkainiams apskaičiuoti reikalingų išlaidų ir dėl to pažeidė pirkimo sąlygų 5.9 papunktį, tokia jos pozicija yra grindžiama tik prielaidomis. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų ar įrodymų. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad UAB „Kauno švara“, tikslindama pasiūlymą, pakeitė sąnaudas, kurios sudaro savarankišką privalomą pasiūlymo elementą ir kad reikalavimas nekeisti sąnaudų negali būti tapatinamas su reikalavimu nekeisti įkainių. Tačiau, kaip minėta pirmiau, ištaisiusi pasiūlymo priede esančias klaidas ir patikslinusi konkrečias sąnaudų sumas, tiekėja nepakeitė savo pasiūlymo esmės ir nepateikė atsakovei naujos ofertos, todėl šioje nutarties dalyje aptartos teismų praktikos kontekste toks pasiūlymo tikslinimas negali būti vertinamas kaip neleistinas. Ieškovės teiginiai, kad patikslinusi sąnaudas, tiekėja turinio prasme pakeitė ir įkainius, nors jų piniginė išraiška ir nepakito, vertintini kaip jos subjektyvi susiklosčiusios situacijos interpretacija. Tokį ieškovės argumentą paneigia šioje byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad UAB „Kauno švara“ užpildytoje pasiūlymo formoje nurodyti įkainiai nebuvo pakeisti.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo pritarti ieškovės pozicijai, kad trečiojo asmens UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų. Vertinant pastarosios tiekėjos pasiūlymą, atsakovei kilo abejonių dėl pasiūlymo formos priede „Paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimas“ pateikto administracinių išlaidų ir pelno apskaičiavimo (žr. plačiau šios nutarties 15.2 papunktį). Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pirkimo dokumentuose nebuvo pateikta paaiškinimų, kaip turėtų būti užpildytas šis pirkimo formos priedas ir nebuvo nurodyta, pagal kokias formules turėtų būti apskaičiuotos jame turimos nurodyti administracinės išlaidos ar pelnas (jų procentinė išraiška). Šia aplinkybe, teikdama paaiškinimus atsakovei, rėmėsi ir UAB „VSA Vilnius“. Tiekėja pažymėjo, kad kainos pagrindimo lentelėse buvo prašoma pateikti administracinių sąnaudų ir pelno vertę procentais, tačiau nebuvo nurodyta, kaip ši procentinė išraiška turi būti apskaičiuota, todėl ji lentelėje nurodė, kokią bendros pasiūlymo kainos dalį sudaro administracinės išlaidos ir pelnas. Tiekėja paaiškinimuose taip pat nurodė, kad tiek administracines išlaidas, tiek ir pelną, ji, visų pirma, įvertino pinigine išraiška ir tik vėliau apskaičiavo šių išlaidų procentines dalis bendroje pasiūlymo kainoje; be to, ji nurodė, kad galėtų perskaičiuoti administracinių išlaidų ir pelno procentinę išraišką pagal atsakovės pateiktą formulę, tačiau tai neturėtų jokios įtakos jos pasiūlymui, nes administracinių sąnaudų ir pelno piniginė vertė nebūtų keičiama. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, nei kad UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymas neatitiko pirkime keliamų reikalavimų, nes jo priedas buvo netinkamai užpildytas, nei kad teikdama paaiškinimus dėl šio pasiūlymo tiekėja neleistinai jį pakeitė.
42. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad pirkimo dokumentuose nebuvo apibrėžta, nuo kokios sumos turi būti skaičiuojama administracinių išlaidų ir pelno procentinė išraiška, kadangi, jos vertinimu, vien jau iš kainos pagrindimo lentelėse prašomų nurodyti duomenų yra akivaizdu ir suprantama, kaip turėtų būti apskaičiuotos minėtos sąnaudos. Tačiau tokios aplinkybės nepaneigia teismo nustatytų faktų, kad šio pasiūlymo priedo pildymo tvarka nebuvo aptarta pirkimo dokumentuose, todėl atsakovė neturėjo pagrindo atmesti pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų remdamasi vien tokiais neišviešintais reikalavimais, juo labiau kad trečiojo asmens pasirinktas administracinių išlaidų ir pelno procentinės išraiškos nustatymo būdas neturėjo įtakos jų piniginei vertei. Be to, nors ieškovė nurodo, kad minėtų sąnaudų skaičiavimo tvarka buvo akivaizdžiai aiški, byloje pateiktuose atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2020 m. birželio 15 d. posėdžio protokole, atsakovės 2020 m. birželio 15 d. rašte, kuriame ji prašė ieškovės paaiškinti pasiūlymą, ir ieškovės 2020 m. birželio 18 d. atsakyme į atsakovės prašymą patikslinti pasiūlymą esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad pati ieškovė, kaip ir trečiasis asmuo, skaičiavo administracines sąnaudas ir pelną nuo visų paslaugų sąnaudų ir šią aplinkybę pripažino savo paaiškinimuose. Ieškovei paaiškinus šias aplinkybes, atsakovė pakartotinai neprašė jų aiškinti ir nesirėmė jomis atmesdama ieškovės pasiūlymą.
43. Pirmiau aptartos aplinkybes sudaro pagrindą vertinti, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, trečiųjų asmenų pasiūlymų priedo „Paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimas“ neatitikimai ir neaiškumai nebuvo tokio pobūdžio, kad jie negalėtų būti ištaisyti ar paaiškinti neleistinai nekeičiant pasiūlymo esmės. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovė turėjo atmesti trečiųjų asmenų pasiūlymus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne tik tretieji asmenys, bet ir ieškovė, teikdama pasiūlymą, nebuvo tinkamai užpildžiusi minėto jo priedo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei buvo kilę abejonių dėl visų 3 pirkime dalyvavusių tiekėjų, kurių pasiūlymai pradinėje pirkimo stadijoje nebuvo atmesti dėl pasiūlytų atsakovei nepriimtinų kainų, pasiūlymų priede pateiktų duomenų (žr. šios nutarties 15.1–15.3 papunkčius) ir atsakovė visoms pirkimo dalyvėms buvo sudariusi galimybę atitinkamais aspektais pataisyti ar paaiškinti savo pasiūlymus. Taigi, atsakovė vienodai vertino visas tiekėjas ir nesuteikė konkrečioms tiekėjoms nepagrįsto pranašumo. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties, priimtos byloje, kurioje ieškovė ginčijo atsakovės sprendimą atmesti jos pasiūlymą, išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovė buvo pašalinta iš pirkimo ne dėl to, kad jos pateiktas kainos pagrindimo paaiškinimas ir patikslinimas buvo vertinamas kaip neleistinas pasiūlymo pakeitimas, bet dėl to, kad ieškovė nepateikė atsakovei išsamių duomenų ir paaiškinimų net po to, kai toks prašymas buvo pareikštas pakartotinai ir atsakovė dėl šios priežasties negalėjo tinkamai įvertinti jos pasiūlymo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
44. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės pareikštus reikalavimus, tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės pateikto apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į jos išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodo, kad jos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, sudaro 1 061,78 Eur. Šias išlaidas atsakovė grindžia 2021 m. gegužės 21 d. sąskaita ir suteiktų paslaugų ataskaita, taip pat 2021 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymu. Pažymėtina, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunkčio pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteistinų išlaidų, kurios šiuo atveju sudaro 1 981,46 Eur (1,3 x 1 524,20 Eur). Tačiau įvertinus atsakovės pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, matyti, kad šis procesinis dokumentas yra gana lakoniškas, atsakovė nepateikė jame išsamesnių nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentu, bet iš esmės tik nurodė, kad šiuo atveju ji laiko pagrįstais kituose savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašo jais vadovautis nagrinėjant ginčą. Atsižvelgiant į tai, atsakovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma mažinama ir atsakovei priteisiama 500 Eur.
46. Trečiasis asmuo UAB „Kauno švara“ nagrinėjamoje byloje nesutiko su ieškovės pareikštais reikalavimais, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, trečiasis asmuo taip pat įgijo teisę, kad būtų atlygintos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Trečiasis asmuo nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 3 017,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžia 2021 m. gegužės 10 d. sąskaita ir 2021 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymas. Kadangi trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra žymiai didesnės, nei Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma, o byloje nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos, trečiajam asmeniui priteisiama pagal Rekomendacijas apskaičiuota 1 981,46 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui (juridinio asmens kodas 250135860) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“ (juridinio asmens kodas 132616649) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) 1 981,46 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą keturiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Agnė Tikniūtė
Aldona Tilindienė