Civilinė byla Nr. 2-1026-798/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00505-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Čiurlionio tiltas“ ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,HIDROSTATYBA“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čiurlionio tiltas“ finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čiurlionio tiltas“ 1 081 650,74 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje.
2. Pareiškėja reikalavimus grindžia 2006 m. liepos 4 d. tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) bei jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių partnerių UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ pasirašyta M.K. Č. tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartimi, 2016 m. birželio 17 d. pasirašytu susitarimu Nr.200-2-709(8) „Dėl 2006 m. liepos 4 d. M. K. Č. tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties Nr. 709 pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas koncesininkas iš UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ į UAB „Čiurlionio tiltas“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“, 2016 m. birželio 17 d. tarp UAB „Hidrostatyba“, UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir UAB „Čiurlionio tiltas“ pasirašyta sutartimi Nr. 2047 „Dėl teisių ir pareigų pagal 2006 m. liepos 4 d. M.K. Č. tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį Nr. 709 bei susijusius sandorius perleidimo“ ir 2016 m. spalio 31 d. tarp UAB „Čiurlionio tiltas“ ir UAB „Hidrostatyba“ pasirašyta Eksploatacijos ir remonto darbų sutartimi Nr. 2105.
3. Pareiškėja nurodo, kad UAB „Hidrostatyba“ sutarties pažeidimu UAB „Čiurlionio tiltas“ padaryta žala sudaro 1 081 650,74 Eur: 14 024,94 Eur skola Savivaldybei už elektros energiją ir apšvietimo sistemos eksploatacinę priežiūrą; UAB „Hidrostatyba“ neatliktų eksploatacijos darbų – deformacinių siūlių remonto atlikimo kaina – 568 662,37 Eur; kapitalinio remonto darbų kainos dalis, viršijanti 500 000 Eur – 498 963,43 Eur.
4. Atsakovė prašo netvirtinti UAB „Čiurlionio tiltas“ 1 081 650,74 Eur dydžio reikalavimo BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje.
5. Nurodo, kad UAB „Čiurlionio tiltas“ neįrodė, kad turi 14 024,94 Eur dydžio reikalavimą UAB „Hidrostatyba“ atžvilgiu. Pažymėjo, kad 4 407,68 Eur dydžio skola už eksploatacines paslaugas grindžiama Savivaldybės 2020 m. spalio 20 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurią Savivaldybė išrašė UAB „Čiurlionio tiltas“ atžvilgiu. Savivaldybės 2020 m. spalio 20 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra reiškia, jog UAB „Čiurlionio tiltas“ turi sumokėti Savivaldybei 4 407,68 Eur dydžio sumą. Teigia, kad išanalizavus UAB „Čiurlionio tiltas“ pateiktus dokumentus, pagrindžiančius 9 617,26 Eur dydžio reikalavimą, nustatyta, jog minėtas reikalavimas grindžiamas Savivaldybės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios išrašytos UAB „Hidrostatyba“ atžvilgiu. UAB „Čiurlionio tiltas“ nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog Savivaldybės išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „Hidrostatyba“ atžvilgiu, UAB „Hidrostatyba“ turėtų apmokėti ne Savivaldybei, o UAB „Čiurlionio tiltas“, todėl UAB „Čiurlionio tiltas“ neturi teisės reikšti 9 617,26 Eur dydžio reikalavimo UAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje. Dėl UAB „Čiurlionio tiltas“ finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro 1 067 625,80 Eur dydžio suma, nurodė, kad nei deformacinių siūlių remonto darbai, kurių kaina, pasak UAB „Čiurlionio tiltas“, yra 568 662,37 Eur, nei kapitalinio remonto darbai, kurių kaina, pasak UAB „Čiurlionio tiltas“, yra 498 963,43 Eur, UAB „Čiurlionio tiltas“ prašymo dėl finansinio reikalavimo pateikimo dieną nebuvo atlikti. UAB „Čiurlionio tiltas“ prašymo pateikimo dieną ne tik dar nebuvo ir nėra patyrusi 1 067 625,80 Eur dydžio išlaidų už deformacinių siūlių remonto darbų ir kapitalinio remonto darbų atlikimą, bet ir nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog būtent 1 067 625,80 Eur dydžio išlaidų reikės atlikti nurodytus remonto darbus, todėl UAB „Čiurlionio tiltas“ finansinis reikalavimas UAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje negali būti tvirtinamas. Pažymėjo, kad UAB „Čiurlionio tiltas“ 1 067 625,80 Eur dydžio reikalavimas neegzistuoja ir neatsiras ateityje. Nurodė, kad Savivaldybė nutraukė Koncesijos sutartį, todėl UAB „Čiurlionio tiltas“ neturės atlikti ir neatliks nei deformacinių siūlių remonto, nei kapitalinio remonto darbų.
6. Savivaldybė prašo dėl pareiškėjo UAB „Čiurliono tiltas“ prašymo spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą iš dalies ir nutarė patvirtinti UAB „Čiurlionio tiltas“ 14 024,94 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
Dėl 4 407,68 Eur finansinio reikalavimo
7.1. BUAB „HIDROSTATYBA“, UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir UAB „Čiurlionio tiltas“ 2016 m. birželio 17 d. pasirašė sutartį Nr. 2047 dėl teisių ir pareigų pagal Koncesijos sutartį ir susijusius sandorius, kurios pagrindu BUAB „HIDROSTATYBA“ įsipareigojo visą likusį Koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį užtikrinti tinkamą Koncesijos sutarties vykdymą laidavimo forma bei užtikrinti UAB „Čiurlionio tiltas“ visus reikiamus finansinius, techninius ir profesinius pajėgumus Koncesijos sutarties tinkamam vykdymui visą likusį Koncesijos laikotarpį. Atsakovei tinkamai nevykdant susitarimo su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, Savivaldybė tęsė priežiūros paslaugų užtikrinimą savo pastangomis ir už Koncesininko nevykdomas pareigas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Savivaldybė Koncesininkui išrašė 2020 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą, taigi pareiškėja dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius, kuriuos jai turi atlyginti atsakovė, todėl yra pagrindas tvirtinti pareiškėjos 4 407,68 Eur dydžio reikalavimą atsakovės bankroto byloje.
Dėl 9 617,26 Eur finansinio reikalavimo
7.2. Pareiškėjos prašoma patvirtinti 9 617,26 Eur skola susidarė už Koncesijos ruožo apšvietimui sunaudotą elektrą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. atsakovė priimdavo pateiktas sąskaitas, tačiau nustojo mokėti už Koncesijos ruožo apšvietimui sunaudotą elektrą pagal Savivaldybės teikiamas PVM sąskaitas faktūras. Kadangi per nurodytą laikotarpį Koncesininkas ar jo pavedimu atsakovė neatsiskaitė už Koncesijos ruožo apšvietimui sunaudotą elektrą Savivaldybė išskaitė susidariusią 9 617,26 Eur skolą iš Koncesininkui mokėtino Koncesijos mokesčio už 2020 m. III ketvirtį. Tai, kad PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos ne UAB „Čiurlionio tiltas“, o Savivaldybės, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes pareiškėjai padengus skolą už Koncesijos ruožo apšvietimui sunaudotą elektrą, pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, todėl yra pagrindas tvirtinti pareiškėjos 9 617,26 Eur dydžio reikalavimą atsakovės bankroto byloje.
Dėl 1 067 625,80 Eur finansinio reikalavimo
7.3. Pareiškėjos prašoma patvirtinti 1 067 625,80 Eur dydžio reikalavimą, sudaro 568 662,37 Eur už neatliktų eksploatacijos darbų – deformacinių siūlių remonto – atlikimą; 498 963,43 Eur už kapitalinio remonto darbų kainos dalį, viršijančią 500 000 Eur.
7.4. BUAB „HIDROSTATYBA“ 2020 m. gruodžio 15 d. gavo Savivaldybės pranešimą Nr. (33.200)2-3596 dėl 2006 m. liepos 4 d. Koncesijos sutarties Nr. 709 nutraukimo. Savivaldybė 2020 m. gruodžio 27 d. pranešimu informavo apie Koncesijos sutarties nutraukimą po 30 dienų nuo šio rašto pateikimo dienos. Kadangi Savivaldybė nutraukė Koncesijos sutartį, darytina išvada, kad UAB „Čiurlionio tiltas“ neturės atlikti ir neatliks nei deformacinių siūlių remonto, nei kapitalinio remonto darbų. Nors pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos apygardos teisme ginčija sutarties nutraukimą, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja (ieškovė) Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2006 m. liepos 4 d. M. K. Č. tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties nutraukimą iš Savivaldybės pusės, įformintą Savivaldybės 2020 m. gruodžio 15 d. raštu „Dėl 2006-07-04 Koncesijos sutarties Nr. 709 nutraukimo“ Nr. (33.200)2-3596; teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos dėl Savivaldybės kaltės nutraukti 2006 m. liepos 4 d. M. K. Č. tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį; priteisti iš Savivaldybės UAB „Čiurlionio tiltas“ naudai 289 620,02 Eur baudą, tačiau nepriklausomai nuo to, dėl kurios iš šalių kaltės (ar dėl abiejų šalių kaltės) sutartis bus laikoma nutraukta, nesant reikalavimo atnaujinti sutarties vykdymą, Koncesijos sutartis nebus atnaujinta ir liks nutraukta, taigi Koncesijos sutartis nebebus vykdoma, todėl pareiškėja nurodytų išlaidų nebepatirs.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Apeliantė atsakovė BUAB „HIDROSTATYBA“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Baklis“, pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-572-538/2021 dalį, kuria UAB „Čiurlionio tiltas“ įtraukta į atsakovės BUAB „HIDROSTATYBA“ kreditorių sąrašą su 14 024,94 Eur finansiniu reikalavimu, ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. netvirtinti pareiškėjos UAB „Čiurlionio tiltas“ 14 024,94 Eur finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria patvirtintas pareiškėjos 4 407,68 Eur finansinis reikalavimas BUAB „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje.
8.2. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ yra pateikęs prašymą patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą BUAB „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje. Minėtas UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ finansinis reikalavimas Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra įtrauktas į atsakovės bankroto byloje patvirtintą kreditorių sąrašą. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje pareiškėjos prašymas dėl 4 407,68 Eur dydžio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje yra grindžiamas Savivaldybės 2020 m. spalio 20 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. KMS0019568. Minėtą sąskaitą Savivaldybė išrašė pareiškėjai. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja prašo patvirtinti 4 407,68 Eur dydžio reikalavimą, remdamasi sąskaita, kurią Savivaldybė išrašė jai pačiai. Teisinis santykis, kylantis minėtos sąskaitos pagrindu yra susiklostęs tarp Savivaldybės ir pareiškėjos, o ne tarp pareiškėjos ir atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad atsakovė turi apmokėti Savivaldybės išrašytą sąskaitą pareiškėjai, darytina išvada, jog pareiškėjos 4 407,68 Eur dydžio reikalavimas negali būti tvirtinamas atsakovės bankroto byloje.
8.3. Atsakovė pažymi ir tai, kad skundžiamoje nutarties dalyje nėra nurodyta jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, dėl kokių priežasčių pareiškėjos prašomas patvirtinti reikalavimas grindžiamas Savivaldybės išrašyta PVM sąskaita faktūra pareiškėjos atžvilgiu, turėtų būti tvirtinamas atsakovės bankroto byloje. Vien aplinkybė, kad teismas skundžiamos nutarties dalyje nurodė, jog UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2020 m. kovo 21 d. nutraukė koncesijos ruožo apšvietimo sistemos eksploatacijos priežiūros sutartį ir koncesijos ruožas liko be apšvietimo įrenginių priežiūros ir eksploatavimo užtikrinimo, negali sudaryti ir nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė yra atsakinga už sąskaitos, kurią Savivaldybė išrašė pareiškėjai, apmokėjimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad koncesininku buvo ne atsakovė, o būtent pareiškėja. Taigi ne atsakovė, o pareiškėja, suvokdama, kad atsakovei yra keliama bankroto byla, turėjo imtis priemonių užtikrinti Koncesijos sutarties tinkamą vykdymą. Vis dėlto, nepaisydama savo pareigos, pareiškėja ne tik neužtikrino tinkamo Koncesijos sutarties vykdymo, nes Savivaldybė po bankroto bylos iškėlimo atsakovei, šią sutartį nutraukė, bet ir iki šiol nevykdo savo pareigos atsiskaityti su atsakove už pareiškėjai suteiktas paslaugas. Pareiškėjos įsiskolinimas atsakovei sudaro daugiau nei 98 312,55 Eur.
8.4. Teismas skundžiama nutarties dalimi taip pat nepagristai patvirtino 9 617,26 Eur dydžio pareiškėjos finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje ir nurodė, kad aplinkybė, jog PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos ne pareiškėjos, o Savivaldybės, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes pareiškėjai padengus skolą už koncesijos ruožo apšvietimui sunaudotą elektros energiją, pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į atsakovę.
8.5. Pareiškėjos prašomą patvirtinti 9 617,26 Eur dydžio reikalavimą teismas motyvavo kaip pagrįstą remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui, kai skolininko laiduotojas ar įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką. Atsakovės vertinimu, minėta įstatymo nuostata šioje civilinėje byloje netaikytina. Pareiškėja nėra atsakovės laiduotoja, priešingai, pareiškėja yra atsakovės skolininkė. Atitinkamai, jau ši nurodyta aplinkybė patvirtina, kad neteisinga yra teigti, jog pareiškėja įvykdė prievolę už atsakovę.
8.6. Pareiškėjos reikalaujama patvirtinti 9 617,26 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalis yra kilusi dėl laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. spalio 1 d. Savivaldybės atsakovei išrašytų, bet neapmokėtų sąskaitų už elektros energijos tiekimą, minėtos sąskaitos atsakovės atžvilgiu buvo kredituotos. Kitaip tariant, Savivaldybė minėtas sąskaitas atsakovei kreditavo ir išrašė sąskaitą pareiškėjai. Pareiškėja šios sąskaitos neapmokėjo, todėl Savivaldybė 9 617,26 Eur dydžio sąskaitos sumą išskaitė iš pareiškėjai, kaip koncesininkui, mokėtino mokesčio pagal Koncesijos sutartį.
9. Apeliantė pareiškėja UAB „Čiurlionio tiltas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties, kuriame prašo sustabdyti civilinės bylos dalį dėl 1 067 625,80 Eur UAB „Čiurlionio tiltas“ finansinio reikalavimo BUAB „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-56-3-00069-2021-6; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos UAB „Čiurlionio tiltas“ prašymas ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Čiurlionio tiltas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo BUAB „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje patvirtinimo tenkinti visa apimtimi, patvirtinti UAB „Čiurlionio tiltas“ 1 081 650,74 Eur finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė tvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą dėl neatlikto deformacinių siūlių remonto, nors tam, anot pareiškėjos, yra akivaizdus pagrindas.
9.2. Pareiškėja ir atsakovė buvo sudarę Eksploatacijos ir remonto darbų sutartį. Eksploatacijos ir remonto darbų sutarties esmė buvo ta, kad pareiškėja įsipareigojo iki Koncesijos sutarties pabaigos mokėti fiksuoto dydžio mokestį, o atsakovė prisiėmė įsipareigojimus dėl eksploatacijos, einamojo ir kapitalinio remonto. Pareiškėja savo piniginius įsipareigojimus sąžiningai vykdė, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų pradėjo nebevykdyti.
9.3. Vienas iš BUAB „HIDROSTATYBA“ įsipareigojimų pagal Eksploatacijos ir remonto darbų sutartį buvo deformacinių siūlių remonto atlikimas vėliausiai 2019 metais. Eksploatacijos darbų trūkumai buvo nuolat konstatuojami Savivaldybės viešųjų pirkimų ir koncesijos skyriaus surašomuose Statinio apžiūros aktuose. Vykdant apžiūras visada dalyvaudavo atsakovės darbuotojas J. M.. Be to, aplinkybę, kad atsakovei buvo žinoma bloga deformacinių siūlių būklė ir jų remonto būtinumas, patvirtina atsakovei Savivaldybės teikta „2018 m. priežiūros ir eksploatavimo darbų koncepcija“, kurioje atsakovė įsipareigojo „ieškoti inžinerinių sprendimų defektinių deformacinių siūlių būsimam remontui“. Apie pareigą atlikti remontą atsakovei buvo teikiami nuolatiniai priminimai. Nepaisant atsakovės pasirašytoje priežiūros ir eksploatacijos koncepcijoje pripažinto įsipareigojimo atlikti deformacinių siūlių remonto darbus, deformacinių siūlių remonto darbai 2019 metais, nebuvo atlikti, nors savo piniginius įsipareigojimus pareiškėja vykdė tinkamai. Nepriklausomai nuo Koncesijos sutarties galiojimo, tęstinumo, pareiškėja laiku atsiskaičiusi su atsakove, tačiau negavusi deformacinių siūlių remonto darbų pagal Eksploatacijos ir remonto darbų sutartį, patyrė 568 662,37 Eur nuostolius. Be to, atsakovė niekuomet neginčijo darbų neatlikimo fakto.
9.4. Egzistuoja pagrindas priteisti ir būsimą žalą už kapitalinį remontą. Nepriklausomai nuo to, kokio konkrečiai dydžio (dalies sąnaudų) iš pareiškėjos pareikalaus Savivaldybė, esant akivaizdžiam ir neginčijamam Eksploatacijos ir remonto darbų sutarties pažeidimo faktui, atsakovė privalo atlyginti tiek esamus, tiek būsimus nuostolius, kurių dydis yra įrodytas byloje esančiais įrodymais. Skundžiama nutarties dalimi formuojamas ydingas, teisei priešingas ir pareiškėjos interesų neginantis interesas, kuomet pareiškėjos akivaizdžiai pagrįstas reikalavimas atmetamas, nesudarant net minimalios galimybės atgauti pareiškėjai jos patirtų nuostolių, kurių dydis yra įrodytas. Kadangi atsakovė šiuos darbus buvo įsipareigojusi atlikti už 500 000 Eur (įskaitant PVM), o UAB „Čiurlionio tiltas“ privalės už juos sumokėti mažiausiai 998 963,43 Eur (įskaitant PVM, skaičiuojant 2016 m. kainomis), todėl UAB „Čiurlionio tiltas“ nuostolį sudaro mažiausiai 498 963,43 Eur.
9.5. Teismas skundžiamoje nutarties dalyje nepagrįstai ir neteisėtai nurodė kito asmens ieškinio pateikimo faktą kaip prievolės atsiradimo pagrindą. Teismas nurodė, kad Savivaldybė nesikreipė į teismą su ieškiniu. Tačiau CK 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Joks įstatymas ar kitas teisės aktas nenumato, kad ieškinio pateikimas yra juridinis faktas, sukuriantis prievolinius santykius. Byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovės prievolių egzistavimą. Pareiškėja paaiškina, kad prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą kildina iš Eksploatacijos ir remonto darbų sutarties, kurios pažeidimo (ir nutraukimo dėl atsakovės kaltės) fakto atsakovė neginčija. Pareiškėja nekildina savo finansinio reikalavimo iš teismo sprendimo ar kito Savivaldybės valinio sprendimo (pavyzdžiui, ieškinio pateikimo). Vertinant prievolės atsiradimo pagrindą, atsižvelgiant į sutarties uždarumo principą, atsakovės neįvykdytoms prievolėms ir dėl jų kilusiems pareiškėjos nuostoliams visiškai nėra reikšmingi Savivaldybės veiksmai.
9.6. Skundžiamoje nutarties dalyje visiškai neatskleistas pareiškėjos ir atsakovės sudarytos sutarties pažeidimas ir dėl to taikytinų sutartinių netesybų klausimas.
9.7. Kadangi šis ginčas iš dalies yra susijęs su Koncesijos sutartimi bei Savivaldybės veiksmais ir dėl jų pradėta civilinė byla Kauno apygardos teisme, pareiškėja du kartus prašė stabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teismo civilinė byla dėl Koncesijos sutarties nutraukimo. Pareiškėjos prašymas stabdyti bylą buvo atmestas abu kartus. Pareiškėjos vertinimu, jos prašymai atmesti nepagrįstai.
10. Pareiškėja UAB „Čiurlionio tiltas“ pateikė atsiliepimą į BUAB „HIDROSTATYBA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Savivaldybės 2020 m. spalio 14 d. raštas patvirtina, kad iš UAB „Čiurlionio tiltas“ buvo reikalaujama sumokėti sumas, kurių nesumokėjo atsakovė BUAB „HIDROSTATYBA“. Savivaldybės 2020 m. lapkričio 16 d. raštas patvirtina, kad 14 024,94 Eur suma buvo sumažinti mokėjimai (įskaitymo tvarka) pareiškėjai UAB „Čiurlionio tiltas“.
10.2. Dalį pareiškėjai teikiamų paslaugų atsakovė pirko iš subtiekėjo UAB „Kauno švara“ (savivaldybės kontroliuojama bendrovė). Pareiškėjos žiniomis, nuo 2019 m. spalio mėn. atsakovė nustojo mokėti UAB „Kauno švara“ už paslaugas. Todėl susiformavo 8 096,36 Eur dydžio skola. Dėl susidariusio įsiskolinimo UAB „Kauno švara“ nutraukė sutartį su atsakove. Siekdama užtikrinti Koncesijos sutarties vykdymą, pareiškėja UAB „Čiurlionio tiltas“ 2020 m. gegužės 7 d. buvo priversta sudaryti sutartį tiesiogiai su UAB „Kauno švara“.
10.3. Pareiškėjos žiniomis, UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ kaip subtiekėjas pagal sutartį su atsakove, vykdė apšvietimo sistemos eksploatacinę priežiūrą. Nuo 2019 m. spalio mėn. atsakovė nustojo mokėti UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ už paslaugas. Todėl susiformavo 4 407,68 Eur skola, kurios dydžiu Savivaldybė sumažino mokėjimus pareiškėjai. Jei atsakovė būtų atsiskaičiusi su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, Savivaldybė nebūtų sumažinusi pareiškėjai mokėtinų sumų.
10.4. Pareiškėjos apšvietimo sistema buvo prijungta prie bendros Kauno miesto apšvietimo tinklų elektros energijos tiekimo sistemos. Už apšvietimui sunaudotą elektros energiją apmokėdavo pagal faktą ir Savivaldybės pateiktas sąskaitas. Nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. atsakovė nustojo mokėti už tilto apšvietimui tiekiamą elektros energiją. Susidariusi skola iki šiol nėra padengta. Skolos dydžiu (9 617,26 Eur) Savivaldybė sumažino mokėjimus pareiškėjai.
10.5. Atskirajame skunde nurodoma visiškai nepagrįsta ir neteisėta koncepcija, kad tuo atveju, jei vienas subjektas išrašo PVM sąskaitą faktūrą kitam subjektui, antrasis subjektas nebeturi teisės išsiieškoti atitinkamos sumos iš atsakingo subjekto. Savivaldybė sąskaitas išrašė tiesiogiai pareiškėjai tik todėl, kad atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų. Savivaldybė 2021 m. balandžio 14 d. atsiliepimu tai iš esmės patvirtino. Teisinius santykius tarp asmenų sukuria ne tik sąskaitos faktūros. Prievolės kyla iš sandorių ir kitų juridinių faktų (CK 6.2 straipsnis). Atsakovės nuostolių atlyginimo prievolė kyla iš sutarties, o ne išrašytos sąskaitos faktūros.
10.6. Atsakovės teiginiai dėl CK 6.101 straipsnio taikymo yra nepagrįsti.
10.7. Atsakovė nepagrįstai naudojasi aplinkybe dėl savarankiško UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje. Kai 2021 m. birželio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 16 min.) buvo pasiteirauta dėl susijusių finansinių reikalavimų (pavyzdžiui, Savivaldybės reikalavimo bankroto byloje), atsakovės atstovė M. S. nurodė, kad pareikšti kiti, nesusiję, reikalavimai. Argumento apie UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ finansinį reikalavimą atsakovė niekada nebuvo nurodžiusi, jokių įrodymų apie tai nebuvo pateikusi, todėl šiuo siurpriziniu argumentu pagrindo vadovautis nėra. Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
10.8. Šioje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovės reikalavimų pareiškėjai ar Savivaldybės reikalavimų pareiškėjai. Pareiškėja paaiškino, kad koncesijos sutarties nutraukimas yra ginčijamas teismine tvarka Kauno apygardos teisme. Tuo tarpu pareiškėja jokių skolų bankrutavusiai ir įsipareigojimų neįvykdžiusiai atsakovei neturi ir jų nepripažįsta. Bet kuriuo atveju, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
11. Atsakovė BUAB „HIDROSTATYBA“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Baklis“, pateikė atsiliepimą į pareiškėjos UAB „Čiurlionio tiltas“ atskirąjį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad nei pareiškėjos akcentuojamų deformacinių siūlų remonto darbų, kurių kaina yra 568 662,37 Eur, nei kapitalinio remonto darbų, kurių kainas yra 498 963,43 Eur, atsakovė prašymo dėl finansinio reikalavimo pateikimo dieną ir atskirojo skundo pateikimo dieną nebuvo ir nėra atlikusi. Priešingai, atsakovė savo prašymą dėl remonto darbų kaštų grindžia ateityje patirtinu išlaidų projektu, apskaičiavimu, kuris negali reikšti ir jokiu būdu nereiškia, kad būtent 1 067 625,80 Eur dydžio sumos reikės atlikti pareiškėjos nurodytus remonto darbus. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nėra patyrusi 1 067 625,80 Eur dydžio išlaidų už deformacinių siūlių remonto darbus ir kapitalinio remonto darbus ir nėra pateikusi jokių pagristų įrodymų, kad būtent 1 067 625,80 Eur dydžio išlaidų reikės pareiškėjai atlikti remonto darbus. Vadinasi, pareiškėja neįrodė, kad turi 1 067 625,80 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę.
11.2. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kokio dydžio iš pareiškėjos pareikalaus Savivaldybė, esant Eksploatacijos ir remonto darbų sutarties pažeidimo faktui, atsakovė privalo atlyginti tiek esamus, tiek būsimus nuostolius, kurių dydis yra įrodytas byloje esančiais įrodymais. Atsakovė su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Priešingai, pareiškėja su Savivaldybe yra pasirašiusi Koncesijos sutartį, todėl Savivaldybė galėtų reikalauti atitinkamų išlaidų tik pagal Koncesijos sutartį. Tuo tarpu teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir atsakovės yra paremti Eksploatacijos ir remonto darbų sutartimi, kurios pagrindu pareiškėja turėjo pareigą mokėti atitinkamą mokestį atsakovei, kurio nemokėjo ir liko skolinga daugiau nei 98 tūkst. Eur.
11.3. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos reiškiamas reikalavimas ateityje gali ir neatsirasti. Remiantis Savivaldybės 2020 m. gruodžio 15 d. pranešimu, Savivaldybė laikosi pozicijos, kad pareiškėja iš esmės yra projekto bendrovė, kuri buvo įsteigta konkrečiai Koncesijos sutarties vykdymui, kaip specialios paskirties įmonė su tikslu, kad atsakovės finansinės ataskaitos nebūtų apsunkinamos iš Koncesijos sutarties kylančiais ilgalaikiais įsipareigojimais. Savivaldybė pažymėjo, kad pareiškėja neturi pajėgumų nei Koncesijos ruožo priežiūrai ir eksploatacijai atlikti, nei juo labiau statybos darbams ar kapitaliniam Koncesijos ruožo remontui, kuris yra numatytas atlikti likus trims metams iki Koncesijos sutarties pabaigos. Taip pat nurodė, kad Koncesijos sutartis gali būti nutraukta, jeigu koncesininko atžvilgiu yra pradėtos likvidavimo, bankroto ar restruktūrizavimo procedūros, nustatomas nemokumas bei tai duoda pagrindą manyti, kad Koncesijos sutartis nebus vykdoma. Šią dieną situacija yra tokia, kad atsakovei yra iškelta bankroto byla, o vienam iš koncesininkų UAB „Šilutės automobilių keliai“ yra vykdoma restruktūrizavimo procedūra. Atsižvelgdama į tai, Savivaldybė informavo pareiškėją, kad Koncesijos sutartis yra nutraukta. Taigi remiantis tuo, kad Savivaldybė nutraukė Koncesijos sutartį, darytina išvada, jog pareiškėja neturės atlikti ir neatliks nei deformacinių siūlių remonto, nei kapitalinio remonto darbų, todėl nepatirs 1 067 625,80 Eur dydžio išlaidų.
11.4. Jeigu pareiškėja ateityje nuspręstų įvykdyti kapitalinio remonto ir deformacinių siūlių taisymo darbus ir už juos patirtų realias išlaidas, pareiškėja galėtų kreiptis į atsakovę dėl faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo. Tokiu atveju, galėtų būti svarstoma galimybė įtraukti pareiškėją į atsakovės kreditorių sąrašą, nes pareiškėja pateiktų įrodymus, kad atitinkamas išlaidas iš tiesų patyrė. Tačiau šiuo metu nėra pagrindo svarstyti dėl pareiškėjos įtraukimo į atsakovės kreditorių sąrašą su neegzistuojančiu reikalavimu.
11.5. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos prašymu dėl bylos sustabdymo, kadangi, jos manymu, neegzistuoja sustabdymo pagrindas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos UAB „Čiurlionio tiltas“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės BUAB „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą
14. Pareiškėja UAB „Čiurlionio tiltas“ atskirajame skunde pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos dalį dėl 1 067 625,80 Eur UAB „Čiurlionio tiltas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės BUAB „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-56-3-00069-2021-6 (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-960-273/2021). Savo prašymą pareiškėja grindžia tuo, kad šioje byloje pareikšti reikalavimai, inter alia (be kita ko), dėl (i) neatliktų eksploatacinių darbų – deformacinių siūlių remonto (568 662,37 Eur); (ii) kapitalinio remonto darbų kainos dalies (498 963,43 Eur). Išnagrinėjus Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-960-273/2021 ir pripažinus Savivaldybę teisėtai nutraukus Koncesijos sutartį, Savivaldybė reikalaus nuostolių atlyginimo iš koncesininko, į kuriuos, be kita ko, įeis ir išlaidos reikalingos Koncesijos ruožo būklės atstatymui į normalią būklę, Koncesininko atliktų statybos darbų defektų pašalinimui, deformacinių siūlių remontui, privalomam būsimam kapitaliniam remontui. Taigi, Kauno apygardos teismas nagrinėjamoje byloje ir galutiniame procesiniame teismo sprendime pasisakys dėl svarbių klausimų, kurie turės res judicata (galutinio teismo sprendimo) reikšmę ir tolesniuose pareiškėjos bei Savivaldybės ginčuose. Išnagrinėjus šią civilinę bylą ir jos nesustabdžius, pirmosios instancijos teismas atsakys į pagrindinį klausimą, – ar Savivaldybė turi teisę reikalauti nuostolių iš pareiškėjos dėl deformacinių siūlių remonto ir kapitalinio remonto darbų kainos, net nebaigus nagrinėti ginčo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-960-273/2021. Todėl, anot pareiškėjos, egzistuoja pagrindas šią civilinės bylos dalį dėl 1 067 625,80 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo sustabdyti.
15. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2013).
17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-960-273/2021 (teisminio proceso numeris 2-56-3-00069-2021-6) tarp pareiškėjos UAB „Čiurlionio tiltas“ (ieškovė) ir Savivaldybės (atsakovė). Ieškovė prašo nurodytoje byloje pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2006 m. liepos 4 d. M.K. Č. tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties nutraukimą iš Savivaldybės pusės, įformintą Savivaldybės 2020 m. gruodžio 15 d. raštu „Dėl 2006-07-04 Koncesijos sutarties Nr. 709 nutraukimo“ Nr. (33.200)2-3596; teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos dėl Savivaldybės kaltės nutraukti 2006 m. liepos 4 d. M. K. Č. tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį; priteisti iš Savivaldybės UAB „Čiurlionio tiltas“ naudai 289 620,02 Eur baudą. Taigi, nurodytoje byloje pareiškėja siekia įrodyti, kad Savivaldybė be pagrindo nutraukė 2006 m. liepos 4 d. M. K. Č. tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį dėl jos kaltės, o taip pat Koncesijos sutartį nutraukti dėl Savivaldybės kaltės.
18. Kaip teisingai nurodė pareiškėja atskirajame skunde, šioje nagrinėjamoje byloje dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pareikšti reikalavimai, inter alia (be kita ko), dėl (i) neatliktų eksploatacinių darbų – deformacinių siūlių remonto (568 662,37 Eur); (ii) kapitalinio remonto darbų kainos dalies (498 963,43 Eur). Taigi, šioje civilinėje byloje yra sprendžiama dėl pareiškėjos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo atsakovės BUAB „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje. Nors pareiškėja teisingai nurodė, kad išnagrinėjus Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-960-273/2021 ir pripažinus, kad Savivaldybė pagrįstai nutraukė Koncesijos sutartį dėl pareiškėjos kaltės, Savivaldybė įgis teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, šiai dienai toks ieškinys teisme nėra pareikštas. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje yra netenkintas pareiškėjos prašymas dėl 1 067 625,80 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje, neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl pareiškėjos kreditorinio reikalavimo patikslinimo (padidinimo) ateityje.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų nurodytų bylų įrodinėjimo dalyką, sprendžia, kad nurodytose bylose turi būti nustatyti skirtingi teisiškai reikšmingi faktai, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl šios nagrinėjamos bylos sustabdymo nėra.
Dėl 4 407,68 Eur finansinio reikalavimo
20. Atsakovė BUAB „HIDROSTATYBA“ nesutinka su pirmosios instancijos nutarties dalimi, kuria patvirtintas pareiškėjos 4 407,68 Eur finansinis reikalavimas BUAB „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje. Nurodė, kad UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ yra pateikęs prašymą patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą BUAB „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje. Minėtas UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ finansinis reikalavimas Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra įtrauktas į atsakovės bankroto byloje patvirtintą kreditorių sąrašą. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje pareiškėjos prašymas dėl 4 407,68 Eur dydžio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje yra grindžiamas Savivaldybės 2020 m. spalio 20 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. KMS0019568. Minėtą sąskaitą Savivaldybė išrašė pareiškėjos atžvilgiu, o ne atsakovės. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dalyje nurodė, jog UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2020 m. kovo 21 d. nutraukė koncesijos ruožo apšvietimo sistemos eksploatacijos priežiūros sutartį ir koncesijos ruožas liko be apšvietimo įrenginių priežiūros ir eksploatavimo užtikrinimo, negali sudaryti ir nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė yra atsakinga už sąskaitos, kurią Savivaldybė išrašė pareiškėjai, apmokėjimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad koncesininku buvo ne atsakovė, o pareiškėja.
21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-268-538/2021 patvirtino UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 1 826,50 Eur dydžio finansinį reikalavimą atsakovės BUAB „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje, kuris nebuvo nei karto patikslintas vėliau priimtomis teismo nutartimis, t. y. jo dydis nepakito. Iš kreditorės UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, pateikto nemokumo administratorei, nustatyta, kad kreditorė savo reikalavimą kildina iš 2014 m. gruodžio 29 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 3.11-14-57, sudarytos tarp UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ ir BUAB „HIDROSTATYBA“. Minėtos sutarties pagrindu UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ suteikė paslaugas ir apmokėjimui išrašė 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KGA0003831, 2019 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KGA003857, 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KGA003909 ir 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KGA003928. Atsakovė BUAB „HIDROSTATYBA“ nurodytų sąskaitų faktūrų neapmokėjo.
22. Iš Savivaldybės pateikto atsiliepimo į pareiškėjos UAB „Čiurlionio tiltas“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nustatyta, kad atsakovė BUAB „HIDROSTATYBA“ nuo Koncesijos sutarties sudarymo faktiškai vykdė šioje sutartyje numatytas koncesininko pareigas ir Koncesijos ruožo apšvietimo sistemos eksploatacinei priežiūrai tarp atsakovės ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. 2019 m. pabaigoje atsakovė nustojo mokėti už pagal šią sutartį teikiamas paslaugas (ką patvirtina atsakovės bankroto byloje esantys įrodymai). UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ nuo 2020 m. kovo 21 d. nutraukė paslaugų teikimo priežiūros sutartį, sudarytą su atsakove BUAB „HIDROSTATYBA“ ir Koncesijos ruožas liko be apšvietimo įrenginių priežiūros ir eksploatavimo užtikrinimo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta manyti, kad 4 407,68 Eur dydžio įsiskolinimas susidarė už Koncesijos ruožo apšvietimo sistemos eksploatacinę priežiūrą laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., t. y. nuo to momento, kai UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ nutraukė paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su atsakove BUAB „HIDROSTATYBA“, ir Savivaldybei teko savarankiškai užtikrinti koncesijos ruožo apšvietimo įrenginių priežiūrą.
23. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo nutartimi BUAB „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje nepaneigia pareiškėjos UAB „Čiurlionio tiltas“ 4 407,68 Eur dydžio reikalavimo pagrįstumo šioje civilinėje byloje. Be to, kaip teisingai nurodė pareiškėja atsiliepime į atsakovės skundą, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Analogiškas reikalavimas taikomas ir atskiriesiems skundams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė BUAB „HIDROSTATYBA“ aukščiau išdėstytais argumentais nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija plačiau šių atsakovės argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
24. Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė BUAB „HIDROSTATYBA“, UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir pareiškėja UAB „Čiurlionio tiltas“ 2016 m. birželio 17 d. pasirašė sutartį Nr. 2047 dėl teisių ir pareigų pagal Koncesijos sutartį ir susijusius sandorius, kurios pagrindu BUAB „HIDROSTATYBA“ įsipareigojo visą likusį Koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį užtikrinti tinkamą Koncesijos sutarties vykdymą laidavimo forma bei užtikrinti UAB „Čiurlionio tiltas“ visus reikiamus finansinius, techninius ir profesinius pajėgumus Koncesijos sutarties tinkamam vykdymui visą likusį Koncesijos laikotarpį.
25. Kaip minėta, UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ nuo 2020 m. kovo 21 d. su atsakove nutraukė paslaugų teikimo priežiūros sutartį ir Koncesijos ruožas liko be apšvietimo įrenginių priežiūros ir eksploatavimo užtikrinimo. Kadangi Savivaldybė turi pareigą užtikrinti eismo saugumą nepriklausomai nuo jokių šalutinių aplinkybių, todėl Koncesijos sutartyje nustatyta tvarka (29.3, 39.1.2 punktai), Savivaldybė savo pastangomis ir išlaidomis užtikrino apšvietimo sistemos eksploatacinės priežiūros paslaugų teikimą Koncesijos ruože. Kaip paaiškino Savivaldybė procesiniuose dokumentuose, Koncesininkas tuo tarpu nesiėmė jokių veiksmų, kad savo pastangomis ir išlaidomis užtikrintų Koncesijos ruožo apšvietimo sistemos eksploatacinę priežiūrą.
26. Byloje yra pateikti Savivaldybės 2020 m. balandžio 1 d. raštas; 2020 m. spalio 22 d. raštas ir 2020 m. lapkričio 16 d. raštas. Savivaldybės 2020 m. balandžio 1 d. rašte yra nurodoma, kad 2016 m. BUAB „HIDROSTATYBA“ turint finansinių sunkumų ir siekiant, kad likusi paskolos Koncesijos ruožo statybai dalis būtų nurodoma ne šios bendrovės buhalterijos balanse, Savivaldybė sutiko, kad vietoj BUAB „HIDROSTATYBA“ Koncesijos sutartyje veiktų jos dukterinė bendrovė UAB „Čiurlionio tiltas“. Šalys suprato, kad ši nauja bendrovė neatitinka net minimaliausių Koncesininkui keliamų reikalavimų, todėl toks Savivaldybės sutikimas buvo duotas tik su privaloma sąlyga, t. y. kad BUAB „HIDROSTATYBA“ visą Koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį savo turima kvalifikacija, patirtimi ir kitais pajėgumais (įskaitant finansinius) neatlygintinai laiduos UAB „Čiurlionio tiltas“ atitikimą Koncesininkui keliamiems reikalavimams ir užtikrins Koncesininko įsipareigojimų tinkamą vykdymą visą Koncesijos sutarties laikotarpį, įskaitant ir įsipareigojimus, kurie kilo ar yra susiję su aplinkybėmis, atsiradusiomis iki Koncesijos perleidimo, t. y. laiduos taip, tarsi UAB „Čiurlionio tiltas“ būtų Koncesijos sutarties šalimi nuo Koncesijos sudarymo dienos.
27. Savivaldybės argumentus patvirtina 2016 m. birželio 17 d. laidavimo sutartis Nr. 2048, sudaryta tarp BUAB „HIDROSTATYBA“ ir UAB „Čiurlionio tiltas“ bei Savivaldybės. Nors ši laidavimo sutartis į bylą nėra pateikta, tačiau apie tokios sutarties sudarymą liudija 2016 m. birželio 17 d. susitarimas „Dėl 2006 m. liepos 4 d. M. K. Č. tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties Nr. 709 pakeitimo“. Be to, nurodytos laidavimo sutarties sudarymo fakto šalys byloje neginčijo.
28. Savivaldybė 2020 m. spalio 22 d. raštu informavo BUAB „HIDROSTATYBA“, UAB „Čiurlionio tiltas“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“, kad už koncesijos ruožo apšvietimo sistemos priežiūrą ir eksploataciją Savivaldybė patyrė 4 407,68 Eur išlaidas už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir prašė nurodytą sumą apmokėti iki 2020 m. spalio 29 d. į Savivaldybės banko sąskaitą. Savivaldybė taip pat informavo, kad nurodytos sumos nesumokėjus, ji bus išskaityta iš koncesijos mokesčio. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėja UAB „Čiurlionio tiltas“ dėl atsakovės BUAB „HIDROSTATYBA“ neteisėtų veiksmų neapmokant Savivaldybės pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir šią sumą Savivaldybei išskaičius iš koncesijos mokesčio, patyrė nuostolius, kuriuos jai turi atlyginti atsakovė.
29. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimas šioje civilinėje byloje dėl 4 407,68 Eur dydžio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje yra pagrįstai grindžiamas Savivaldybės 2020 m. spalio 20 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. KMS0019568 ir Savivaldybė turėjo pagrindo šią sąskaitą išrašyti pareiškėjos atžvilgiu. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus dėl pareiškėjos 4 407,68 Eur dydžio reikalavimo nepagrįstumo ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą nurodyto dydžio kreditorinį reikalavimą patvirtinti BUAB „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties šioje dalyje nėra pagrindo.
Dėl 9 617,26 Eur finansinio reikalavimo
30. Atsakovė BUAB „HIDROSTATYBA“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai patvirtino 9 617,26 Eur dydžio pareiškėjos finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Atsakovės teigimu, prašomą patvirtinti 9 617,26 Eur dydžio reikalavimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvavo remdamasis CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punktu. Atsakovės vertinimu, minėta įstatymo nuostata šioje civilinėje byloje netaikytina, kadangi pareiškėja nėra atsakovės laiduotoja, priešingai, pareiškėja yra atsakovės skolininkė. Be to, nors pareiškėjos reikalaujama patvirtinti 9 617,26 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalis yra kilusi dėl laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. spalio 1 d. Savivaldybės atsakovei išrašytų, bet neapmokėtų sąskaitų už elektros energijos tiekimą, minėtos sąskaitos buvo išrašomos pareiškėjos vardu, o ne atsakovės.
31. CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu, kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką.
32. Šios nutarties 26-27 punkte išdėstyti argumentai paneigia atsakovės atstovės argumentus dėl to, kad laidavimo santykiai byloje nesusiklostė. Kaip minėta, atsakovė BUAB „HIDROSTATYBA“ įsipareigojo visą Koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį savo turima kvalifikacija, patirtimi ir kitais pajėgumais (įskaitant finansinius) neatlygintinai laiduoti UAB „Čiurlionio tiltas“ atitikimą Koncesininkui keliamiems reikalavimams ir užtikrinti Koncesininko įsipareigojimų tinkamą vykdymą visą Koncesijos sutarties laikotarpį.
33. Savivaldybė nurodė, kad pagal tarp Koncesijos sutarties šalių susiklosčiusią praktiką, už Koncesijos ruožo apšvietimui sunaudotą elektrą savivaldybė apmokėdavo elektros pardavėjams ir atitinkamų sumų kompensavimui išrašydavo sąskaitas atsakovei. Iki 2019 m. rugsėjo mėn. tokia tvarka tiko visiems subjektams, nors ir su mokėjimo terminų pradelsimais, tačiau sąskaitos už Koncesijos ruožo apšvietimui sunaudotą elektrą atsakovės buvo apmokamos. Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. atsakovė priimdavo pateiktas sąskaitas, tačiau nustojo mokėti už Koncesijos ruožo apšvietimui sunaudotą elektrą pagal savivaldybės teikiamas PVM sąskaitas faktūras.
34. Savivaldybė 2020 m. spalio 19 d. raštu informavo BUAB „HIDROSTATYBA“, UAB „Čiurlionio tiltas“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“, kad už koncesijos ruožo apšvietimui sunaudotą elektros energiją yra susidaręs 9 617,26 Eur dydžio įsiskolinimas nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. ir prašė nurodytą sumą apmokėti per 2 darbo dienas į Savivaldybės banko sąskaitą. Savivaldybė taip pat informavo, kad nurodytos sumos nesumokėjus, ji bus išskaityta iš koncesijos mokesčio.
35. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nėra vertinamas pareiškėjos UAB „Čiurlionio tiltas“ skolos atsakovei BUAB „HIDROSTATYBA“ dydis ir jos pagrįstumo klausimas, todėl nemokumo administratorės argumentai šioje dalyje yra atmetami.
36. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jeigu atsakovė BUAB „HIDROSTATYBA“ būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus ir atsiskaičiusi už elektros energiją su trečiaisiais asmenimis arba Savivaldybe pagal jos pateikiamas sąskaitas, tai Savivaldybė nebūtų sumažinusi pareiškėjai UAB „Čiurlionio tiltas“ mokėtinų sumų, atitinkamai pareiškėja nebūtų patyrusi nuostolių. Atitinkamai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškėjos prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo šioje dalyje.
Dėl 1 067 625,80 Eur finansinio reikalavimo
37. Pareiškėja UAB „Čiurlionio tiltas“ nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atmestas jos prašymas dėl 1 067 625,80 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės BUAB „HIDROSTATYBA“ bankroto byloje nurodė, kad nutraukus tarp šalių sudarytą Eksploatacijos ir remonto darbų sutartį, pareiga atlikti deformacinių siūlių remontą ir kapitalinį remontą teks pareiškėjai.
38. Iš pareiškėjos prašymo nustatyta, kad jos reikalavimą sudaro 568 662,37 Eur už neatliktų eksploatacijos darbų – deformacinių siūlių remonto – atlikimą; 498 963,43 Eur už kapitalinio remonto darbų kainos dalį, viršijančią 500 000 Eur.
39. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, ir dėl to tarp šalių ginčas nekilo, kad nuo 2016 metų deformacinės siūlės nebuvo remontuotos, nors pareiga jas remontuoti buvo nustatyta Eksploatacijos ir remonto darbų sutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja būtų atlikusi eksploatacijos darbus (deformacinių siūlių remontą) arba kapitalinio remonto darbus. Priešingai, sutiktina su atsakove, kad pareiškėja savo reikalavimą grindžia tikėtinu ateityje patirtinų išlaidų projektu, kuris negali reikšti, jog būtent deklaruojamas išlaidas darbų atlikimui pareiškėja realiai patirs.
40. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas.
41. Rangovo pareiga užtikrinti, kad rangos darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus, gali išlikti ir pasibaigus rangos sutarčiai. Pagal CK išdėstytą reglamentavimą, tuo atveju, jeigu įstatyme ar rangos sutartyje yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 6.697 straipsnio, reglamentuojančio statybos rangos teisinius santykius, 1 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ko kita nėra nustatyta statybos rangos sutartyje, rangovas per visą garantinį laiką turi užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Konkretūs garantiniai terminai, taikytini statybos rangos teisinių santykių atveju, yra nurodyti CK 6.698 straipsnyje.
42. Byloje pateikti M. K. Č. tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo apžiūros aktai patvirtina, kad statinio priežiūra buvo vykdoma patenkinamai – nepanaikinami grafiti piešiniai ant sienų, neužtikrinamas tinkamas apšvietimo sistemos funkcionavimas, apšvietimo stulpų ir šviestuvų savalaikis atstatymas po avarijų, ne visur sudaroma galimybė saugiai judėti pėstiesiems, neatliekamas statinio dalių paprastasis remontas, arba jis atliekamas per lėtai ir dėl to nebaigiamas iki šaltojo sezono pradžios, važiuojamoji dalis ir jos pakraščiai žiemos sezonu prižiūrimos netinkamai, šiltuoju metų laiku važiuojamosios dalies pakraščiai nešluojami, netinkamai prižiūrima veja, nesutvarkomos šiukšlės, nesavalaikiai atnaujinamas horizontalusis ženklinimas ir pan. Galiausiai 2019 m. gruodžio 10 d. akte konstatuota, kad atsakovė BUAB „HIDROSTATYBA“ kuo toliau, tuo mažiau lėšų skyrė Koncesijos ruožo tinkamai priežiūrai.
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja klaidingai nurodo, jog nutraukus tarp šalių sudarytą Eksploatacijos ir remonto darbų sutartį, pareiga atlikti deformacinių siūlių remontą ir kapitalinį remontą teks pareiškėjai. Koncesijos sutarties 39.1.2 punktas numato, kad jeigu per suteikiančiosios organizacijos (Savivaldybės) nustatytą protingą terminą atsiradę trūkumai nepašalinami arba pašalinami netinkamai, suteikiančioji institucija turi teisę pati imtis reikiamų priemonių Koncesininko sąskaita arba įpareigoti tai atlikti trečiuosius asmenis Koncesininko sąskaita. Vadinasi, šiuo Koncesijos sutarties punktu yra paneigiama aplinkybė, kad būtent pareiškėja atliks deformacinių siūlių remontą ir / arba kapitalinį remontą.
44. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamas konkretus reikalavimas į bankrutuojančią įmonę. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
45. Nors pareiškėja UAB „Čiurlionio tiltas“ teigia, kad egzistuoja teisinis pagrindas priteisti ne vien tik byloje surinktais įrodymais pagrįstą neatliktų eksploatacijos darbų kainą, tačiau ir būsimus kapitalinio remonto atlikimo nuostolius, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog vienas iš tiesioginių nuostolių (išlaidų) požymių yra jų realumas, reiškiantis, kad išlaidomis laikomos realiai išleistos lėšos. Tokia suformuota kasacinio teismo praktika vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį šioje dalyje. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjos pozicija dėl būsimų remonto išlaidų priteisimo galimybės būtų pripažinta pagrįsta, teismas, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, gali priteisti būsimus nuostolius tik vadovaudamasis realia jų atsiradimo tikimybe. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (pvz., 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-69-516/2017) nurodoma, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikytina tuo atveju, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus (ar ieškovas žalos padarymo faktą gali lengvai įrodyti), tačiau nėra įmanoma tiksliai apskaičiuoti jos dydžio. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad būsimų nuostolių atsiradimo faktas nėra akivaizdus, priešingai – byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja galimai nebus pajėgi ne tik atlikti eksploatacijos darbus, tačiau ir galimai kapitalinio remonto darbus.
46. Teisėjų kolegija sutinka su nemokumo administratorės argumentais, kad patvirtinus pareiškėjos šiuo metu neegzistuojantį ir leistinais rašytiniais įrodymais nepatvirtintą kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, būtų pažeisti kitų atsakovės kreditorių interesai ir galimybė gauti kaip įmanoma didesnę kreditorinio reikalavimo dalį.
47. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „HIDROSTATYBA“ 2020 m. gruodžio 15 d. gavo Savivaldybės pranešimą dėl 2006 m. liepos 4 d. Koncesijos sutarties Nr. 709 nutraukimo. Savivaldybė 2020 m. gruodžio 27 d. pranešimu informavo apie Koncesijos sutarties nutraukimą po 30 dienų nuo šio rašto pateikimo dienos. Pareiškėja teisme ginčija sutarties nutraukimą, tačiau susipažinus su Kauno apygardos teismui pateiktu pareiškėjos ieškiniu, nustatyta, kad ji nereikalauja, jog Koncesijos sutarties galiojimas būtų atnaujintas. Priešingai, pareiškėja siekia, kad dėl Koncesijos sutarties nutraukimo būtų pripažinta kalta Savivaldybė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, dėl kurios iš šalių kaltės (ar dėl abiejų šalių kaltės) sutartis bus laikoma nutraukta, nesant reikalavimo atnaujinti sutarties vykdymą, Koncesijos sutartis nebus atnaujinta ir liks nutraukta, taigi Koncesijos sutartis nebebus vykdoma, todėl pareiškėja jos prašomų patvirtinti ateityje patirtinų išlaidų nebepatirs.
48. Pareiškėja savo skunde taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai nurodė kito asmens ieškinio pateikimo faktą kaip prievolės atsiradimo pagrindą. Anot pareiškėjos, CK 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Joks įstatymas ar kitas teisės aktas nenumato, kad ieškinio pateikimas yra juridinis faktas, sukuriantis prievolinius santykius.
49. Nagrinėjamu aspektu, pareiškėja neteisingai aiškina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors Savivaldybė ir nurodė, jog išnagrinėjus bylą ir pripažinus Savivaldybę teisėtai nutraukus Koncesijos sutartį, Savivaldybė reikalaus nuostolių atlyginimo iš Koncesininko, į kuriuos, be kita ko, įeis ir išlaidos reikalingos Koncesijos ruožo būklės atstatymui į normalią būklę, Koncesininko atliktų statybos darbų defektų pašalinimui, deformacinių siūlių remontui, privalomam būsimam kapitaliniam remontui, tačiau toks ieškinys šiuo metu nėra pareikštas, todėl nesant minėto ieškinio ir nenustačius galimo nuostolių dydžio, nėra pagrindo patvirtinti pareiškėjos 1 067 625,80 Eur finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais.
50. Pirmiausia, teisę Savivaldybei reikalauti nuostolių atlyginimo sąlygoja tiek galiojantys teisės aktai, tiek sudaryta Koncesijos sutartis. Atitinkamai Savivaldybei įrodžius jos patirtus nuostolius bei galimai priėmus jai palankų teismo sprendimą, pareiškėjai prievolė atsiskaityti su Savivaldybe kils įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, o ne kokio nors sandorio ar kito juridinio fakto pagrindu.
51. Galiausiai pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ignoravo aplinkybes dėl atsakovės ir pareiškėjos sudarytos sutarties pažeidimo ir dėl to taikytinų sutartinių netesybų. Pareiškėjos teigimu, savo reikalavimus šioje byloje ji kildina iš Eksploatacijos ir remonto darbų sutarties. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl Eksploatacijos ir remonto darbų sutarties pažeidimo faktų. Nesant ginčo dėl atsakovės BUAB „HIDROSTATYBA“ neteisėtų veiksmų, pareiškėjos reikalavimas dėl sutartinių netesybų negalėjo būti atmestas.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktame pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pareiškėja pati aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jos reikalavimą sudaro 568 662,37 Eur už neatliktų eksploatacijos darbų – deformacinių siūlių remonto – atlikimą; 498 963,43 Eur už kapitalinio remonto darbų kainos dalį, viršijančią 500 000 Eur. Be to, pareiškėja nemokumo administratorei nurodė, kad baudos dydis yra įskaitomas į nuostolius, todėl atskirai netesybų reikalavimas nėra reiškiamas. Iš pareiškime keliamų reikalavimų turinio nenustatyta, kad pareiškėja būtų kėlusi alternatyvų reikalavimą dėl baudos priteisimo tuo atveju, jei jos reikalavimai (568 662,37 Eur už neatliktų eksploatacijos darbų – deformacinių siūlių remonto – atlikimą; 498 963,43 Eur už kapitalinio remonto darbų kainos dalį, viršijančią 500 000 Eur) būtų atmesti. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad neturėdamas argumentų dėl skaičiuotinų netesybų dydžio ir aiškiai išreikšto reikalavimo dėl baudos atsakovei priteisimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos spręsti klausimo dėl baudos priteisimo pareiškėjai iš atsakovės.
53. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą ir nepatvirtinto 1 067 625,80 Eur finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje. Kiti pareiškėjos skunde nurodomi argumentai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl teisėjų kolegija detaliau dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Atsakovė BUAB „HIDROSTATYBA“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Baklis“, pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos UAB „Čiurlionio tiltas“ šias bylinėjimosi išlaidas – 605 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties paruošimą ir 544,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
55. Atmetus atskiruosius skundus ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, BUAB „HIDROSTATYBA“ neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atskirojo skundo parengimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, BUAB „HIDROSTATYBA“ patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisiniai pagalbai apmokėti už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą priteistinos iš pareiškėjos UAB „Čiurlionio tiltas“ (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės BUAB „HIDROSTATYBA“ patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.16 punktas), todėl iš pareiškėjos UAB „Čiurlionio tiltas“ atsakovės naudai priteistina 544,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
57. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „HIDROSTATYBA“ (juridinio asmens kodas 163281914) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čiurlionio tiltas“ (juridinio asmens kodas 304223950) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Antanas Rudzinskas