Civilinė byla Nr. e2A-250-798/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00794-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krausas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krausas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“ prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Krausas“ 57 804,74 Eur skolos, 8 procentų dydžio palūkanų (2 774,78 Eur) pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau ir – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas; specialus įstatymas), nustatytų 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal specialų įstatymą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „Krausas“ iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais ir pageidavo siekti taikaus ginčo išsprendimo. 2020 m. rugpjūčio 30 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Nurodė, kad su pagrindinės skolos suma sutinka ir yra sumokėjusi ieškovui dalį skolos, todėl likusi nesumokėta pagrindinė skola sudaro 57 804,74 Eur. Šios sumos sumokėjimą UAB „Krausas“ prašė išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui dėl turimų laikinų finansinių sunkumų, nes negali iš karto sumokėti visos skolos. UAB „Krausas“ nesutiko su ieškovo prašymu priteisti 8 proc. dydžio palūkanų (2 774,78 Eur), kurios, neprotingai didelės bei prašė teismo sumažinti iki 3 proc. dydžio. Taip pat nurodė, jog ieškovo patirtos 1 450,00 Eur bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidos yra nepagrįstos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“ iš atsakovės UAB „Krausas“ 57 804,74 Eur skolos, 2 774,78 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 2 622 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išdėstė priteistos skolos išieškojimą, nustatant, kad 60 579,52 Eur skola mokama per 12 mėnesių laikotarpį, pradedant mokėti lygiomis dalimis kiekvieno mėnesio paskutiniąją dieną, pradedant nuo sekančio mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“ (DKV kortelių išdavėjas) ir atsakovė UAB „Krausas“ (klientas) sudarė 2018 m. sausio 11 d. Sutartį dėl DKV kortelių naudojimo, kliento Nr. 605197 (toliau ir – Sutartis). Atsakovė nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2020 m. vasario 29 d. įsigijo iš ieškovo iš viso 66 295,22 Eur vertės prekių ir paslaugų. Ieškovas išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui 11 vnt. sąskaitų faktūrų. Pagal Sutarties 4.2 papunktį atsakovė už įsigytas prekes ir paslaugas privalo atsiskaityti ne vėliau kaip per 25 dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Atsakovė vėluoja atsiskaityti už įsigytas prekes ir paslaugas pagal pateiktas sąskaitas faktūras, su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies (skolinga 57 804,74 Eur). Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, jog atsakovė pažeidė sutartinę prievolę laiku atsiskaityti už prekes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.205 straipsnis) ir pripažįsta skolos faktą bei dydį, sprendė priteisti iš atsakovės 57 804,74 Eur skolos (CK 6.38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
5. Teismas atmetė atsakovės prašymą sumažinti palūkanas (2 774,78 Eur), apskaičiuotas pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, nuo 8 proc. iki 3 proc. dydžio. Pažymėjo, jog tarp šalių kaip ūkio subjektų susiklostė komerciniai santykiai, prašomoms priteisti palūkanoms taikoma 8 proc. palūkanų norma nustatyta remiantis teisės aktų nuostatomis bei viešai skelbiama Europos Centrinio Banko informacija, t. y. 0 proc. fiksuotoji palūkanų norma padidinta 8 proc. punktais. Atsakovė vėluoja atsiskaityti už įsigytas prekes ir paslaugas pagal pateiktas sąskaitas faktūras nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d.
6. Teismas vertino, kad skolos sumokėjimas iš karto yra apsunkintas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad skolos išdėstymas 12 mėn. laikotarpiui pažeistų jo interesus. Bylos aplinkybės nesudarė teismui pagrindo pripažinti, jog atsakovė sąmoningai ignoruoja ieškovo interesus, atsiskaitinėdama su kitais kreditoriais, taip jiems suteikdamas pirmenybę. Nors byloje kilo ginčas, ar atsakovė bus pajėgi atsiskaityti net ir išdėsčius skolos sumokėjimą, nes jos pateikti finansinės apskaitos dokumentai yra prieštaringi, teismas vertino, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kad atsakovė nemoka skolų ir negauna pajamų, būtinų skoloms apmokėti. Teismas konstatavo, kad sprendimo vykdymo išdėstymas 12 mėn. laikotarpiui nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingas ir nepažeis lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo bei proporcingumo principų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Krausas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą pakeisti – išdėstyti priteistos skolos išieškojimą, nustatant, kad skola mokama 24 mėn. laikotarpiu, sumažinti priteistas palūkanas iki 3 proc., sumažinti priteistas ieškovo teisinės pagalbos išlaidas iki 300 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
7.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, nepakankamai tyrė byloje esančius įrodymus, paviršutiniškai susipažino su bylos medžiaga, remėsi prielaidomis.
7.2. Atsakovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl 60 579,52 Eur dydžio priteistos skolos mokėjimo išdėstymo 12 mėn. laikotarpiui. Pažymi, kad negali ir yra finansiškai nepajėgi sumokėti ieškovui 60 579,52 Eur per 12 mėn., t. y. mokėti po 5 048,29 Eur kas mėnesį. UAB „Krausas“ turi laikinų finansinių sunkumų ir šiai aplinkybei pagrįsti pirmosios instancijos teismui buvo teikęs 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, kurios duomenimis, UAB „Krausas“ turėjo 43 944 Eur nuostolių. Be to, atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškovu ir šią aplinkybę ieškovas pripažino. Papildomai 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakovė sumokėjo ieškovui 1 800 Eur. Šiai dienai likusi nesumokėta skolos suma sudaro 56 004,74 Eur. Atsakovė nevengia skolos mokėjimo ieškovui ir ją moka dalimis, kai gauna pajamų. Atsakovė siekia, jog jai būtų sudarytos sąlygos geranoriškai vykdyti sprendimą, išdėstant jo vykdymą 24 mėn. laikotarpiui.
7.3. Taip pat atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis 2 774,78 Eur palūkanomis. Teismas, priteisdamas dideles palūkanas neatsižvelgė į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą bei Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 ir 3 straipsnius taikė formaliai. 8 proc. palūkanos yra neprotingo dydžio, todėl mažintinos iki 3 proc dydžio. Mažinant palūkanų dydį atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė: i) turi laikinų finansinių sunkumų ir ii) prievolės nevengė ir nevengia vykdyti (iki ir po spredimo priėmimo sumokėjo ieškovui dalį skolos).
7.4. Atsakovė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, neatsižvelgė į bylos faktinių aplinkybių kontekstą. 1 450 Eur išlaidos už advokato parengtą ieškinį yra aiškiai per didelės. Ieškinio turinį sudaro tik 3 lapai ir panaudota standartinė tokių ieškinių forma (ieškinio šablonas). Byloje nereikėjo specialių žinių, didelių laiko sąnaudų, esmės, nebuvo sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, faktinės aplinkybės nesudėtingos. Vien tik tai, kad formaliai vertinant ieškovo turėtos išlaidos už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijų leistino leistino maksimalaus dydžio, nesuponuoja išvados, kad tokios išlaidos yra pagrįstos. Atsakovė prašo sumažinti ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 300 Eur.
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“ prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės apeliaciniu skundu argumentus:
8.1. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti atsakovės finansinę padėtį. Atsakovė privalėjo pateikti ne tik pelno (nuostolių) ataskaitą, bet ir kitus reikšmingus dokumentus: balansus, išrašus apie visas turimas sąskaitas kredito įstaigose bei pinigų likučius juose, duomenis apie turimą turtą, kreditorių ir debitorių sąrašus. Vien tik 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys apie atsakovės turtėtus nuostolius, nepatvirtina finansinių galimybių atsiskaityti su ieškovu neturėjimo. Be to, atsakovė jau nėra įtraukta į viešai skelbiamą nukentėjusių nuo COVID-19 mokesčių mokėtojų sąrašą. Todėl teiginiai apie blogą finansinę padėtį yra nepagrįsti.
8.2. UAB „Krausas“ pateikti argumentai, jog išdėsčius sprendimo vykdymą ne 12, o 24 mėn. laikotarpiui, ji bus pajėgi atsiskaityti su ieškovu, yra deklaratyvūs. Atsakovė įsipareigojimų ieškovui nevykdo nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. ir teismui nėra pateikti įrodymai (vykdytinos sutartys ar kitokie susitarimai su užsakovais), iš kurių būtų galima spręsti, kad prievolė bus tinkamai vykdoma 2 metų laikotarpiu.
8.3. Atsakovės reikalavimas dėl palūkanų normos sumažinimo irgi yra nepagrįstas. UAB „Krausas“ vėluojant atsiskaityti su „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“ pagal PVM sąskaitas faktūras nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d., ieškovas pagrįstai skaičiavo palūkanas taikydamas 8 proc. palūkanų normą, pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo bei viešai skelbiamą Europos Centrinio Banko informaciją, t. y. 0 proc. fiksuotoji palūkanų norma padidinta 8 proc. punktais. Tariamai sunki atsakovės turtinė padėtis nesudaro pagrindo ieškovui neatgauti patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis yra protingas, pagrįstas ir neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus atlyginimo dydžio už advokato teikiamą teisinę pagalbą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Taip pat byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
11. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 23 d. gavo atsakovės UAB „Krausas“ 2021 m. kovo 22 d. prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį aplinkybes, kad atsakovė nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m kovo 22 d. sumokėjo ieškovui „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“ iš viso 16 500 Eur skolos (2020 m. rugsėjo 22 d. 1 800 Eur, 2020 m. spalio 13 d. 2 000 Eur, 2020 m. lapkričio 11 d. 2 200 Eur, 2020 m. gruodžio 8 d. 3 000 Eur, 2020 m. gruodžio 22 d. 1 000 Eur, 2021 m, sausio 29 d. 3 000 Eur, 2021 m. kovo 2 d. 2 000 Eur ir 2012 m. kovo 19 d. 1 500 Eur).
12. Teisėjų kolegija priima ir prideda prie nagrinėjamos bylos atsakovės pateiktus naujus įrodymus, nes nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (mokėjimai atlikti po skundžiamo sprendimo priėmimo), jų pateikimas proceso neužvilkins (atsakovė naujais įrodymais grindžia aplinkybes, kad skolą ieškovui moka) ir ieškovui apie įrodymus, t. y. apie „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“ banko pavedimais įvykdytus skolos mokėjimus, yra žinoma.
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo
13. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai susipažino su bylos medžiaga, nepakankamai tyrė ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi prielaidomis. Atsakovė nedetalizavo, kokias konkrečias faktines aplinkybes ir įrodymus pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino. Taigi teisėjų kolegija nagrinėja atsakovės apeliacinio skundo, ieškovo atsiliepimo į jį argumentus ir sprendžia dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo bylos faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų kontekste.
14. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
15. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-362-378/2015). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.
16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
17. Atsakovė teigia, kad jos finansinė padėtis yra laikinai bloga ir šią aplinkybę grindžia iš esmės vieninteliu įrodymu – 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita, kurios duomenimis, bendrovė 2019 m. veikė nuostolingai (turėjo 43 944 Eur nuostolių).
18. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1189-798/2018 ir kt.).
19. Teisėjų kolegija, patikrinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, nustatė, kad atsakovei UAB „Krausas“ nėra inicijuota (iškelta) bankroto byla. Taip pat patikrinusi valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro viešai skelbiamus duomenis apie UAB „Krausas“, nustatė, kad atsakovės pagrindinė veikla yra krovinių pervežimas sausumos keliais, pervežimų organizavimas ir ekspedicija. Paskutinio juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikto UAB „Krausas“ 2019 m. balanso duomenimis, atsakovė 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo 350 220 Eur vertės turto, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 85 089 Eur. Atsakovė nepateikė duomenų nei apie 2020 m., nei apie dabartinę (aktualią) savo finansinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija neturi galimybės nustatyti kokia yra UAB „Krausas“ finansinė padėtis. Taip pat atsakovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių aplinkybes, kad vykdo veiklą ir gauna pajamas, kad turi likvidaus turto, iš kurio realizavimo arba nuomos, ar kitokio atlygintinio naudojimo, gauna lėšas ir gali patenkinti ieškovo reikalavimą dalimis ilgesniu nei 12 mėn. laikotarpiu (CPK 178 straipsnis).
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 dėl COVID-19 viruso visoje Lietuvos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, kuris truko nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje vėl paskelbtas karantinas. Nagrinėjamu atveju UAB „Krausas“ ginčo skola „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“ susiformavo dar 2019 m. rugpjūčio 10 d., t. y. septyni mėnesiai iki paskelbto pirmo karantino (2020 m. kovo 16 d.) ir laikotarpiu (nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d iki 2020 m. kovo 16 d.) atsakovė prievolės (dalies) ieškovui tinkamai nevykdė. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) 2020 m. įtraukė UAB „Krausas“ į Mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. 59 iki 2021 m. balandžio 30 d. pratęstas mokestinės pagalbos priemonių taikymas nuo COVID-19 nukentėjusios įmonėms. Atsakovė nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, kad jai, kaip nuo COVID-19 nukentėjusiai įmonei, yra pratęstas mokestinės pagalbos priemonių taikymas (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija UAB „Krausas“VMI viešai paskelbiamame UAB „Krausas“ veiklos rodikliai 2020 m., lyginant su 2019 m., turėjo gerėti, todėl jai galimai nepratęstas mokestinės pagalbos priemonių taikymas. Priešingų įrodymų byloje nėra.
21. Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2020 m. vasario 29 d. įsigijo iš ieškovo iš viso 66 295,22 Eur vertės prekių ir paslaugų, už kurias sumokėjo tik 8 490,48 Eur, nes nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. skolinga ieškovui 57 804,74 Eur (ieškinio suma). UAB „Krausas“ 2020 m. rugsėjo 22 d. (po skundžiamos sprendimo priėmimo) sumokėjo „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“ 1 800 Eur. Šią aplinkybę patvirtina prie apeliacinio skundo pridėtas „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas. Taip pat atsakovė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus įrodymus apie skolos dengimą, t. y. atsakovė per pusę metų sumokėjo atsakovui dar 14 700 Eur.
22. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo išdėstyti priteistos skolos išieškojimą, nustatant, kad skola turi būti mokama 24 mėn. laikotarpiu, kadangi UAB „Krausas“ nepateikė nei aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, nei kitų įrodymų, galinčių pagrįsti aplinkybes, jog skolininkė 24 mėn. laikotarpiu reguliariai gaus pastovias (stabilias) pajamas, iš kurių galės mokėti skolą dalimis (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Be to, UAB „Krausas“ iki paskelbto pirmo karantino įsipareigojimų ieškovui tinkamai nevykdė daugiau kaip pusę metų. Po daugiau kaip metų laiko nuo skolos susidarymo, dvi dienos prieš apeliacinio skundo padavimą (teisme gautas 2020 m. rugsėjo 24 d.), skolininkė sumokėjo kreditoriui itin mažą skolos (57 804,74 Eur) dalį (1 800 Eur) ir vėliau (apeliacinio skundo nagrinėjimo eigoje) sumokėjo dar 14 700 Eur. Vadinasi, atsakovė toliau naudojasi nesumokėta ieškovui priklausiančia daug didesne skolos dalimi, nes iš 57 804,74 Eur skolos, per 7 mėn. laikotarpį (nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. skundžiamo sprendimo priėmimo iki 2021 m. kovo mėn.) sumokėjo tik 16 500 Eur (likusi nepadengta skolos dalis sudaro 41 504,74 Eur) ir atsakovė skolos ieškovui sumokėjo mažiau (16 500 Eur), nei turėtų sumokėti (16 859,71 Eur) tuo atveju, jeigu skola būtų išdėstyta 24 mėn. laikotarpiui (2 408,53 Eur × 7 mėn.).
23. Pažymėtina, kad vykdymo proceso metu ieškovas ir atsakovė gali susitarti taikiai dėl skundžiamu sprendimu priteistos ir išdėstytos skolos mokėjimo. CPK 595 straipsnyje numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, kurią antstolis, sustabdęs vykdomosios bylos vykdymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo taikos sutarties gavimo perduoda apylinkės teismui. Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, pareiškimą išsprendžia pagal CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles (CPK 595 straipsnio 3 dalis).
24. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas priteisė neprotingai dideles 8 proc. palūkanas ir jas priteisdamas neatsižvelgė į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą bei Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 ir 3 straipsnius taikė formaliai, atmetami kaip nepagrįsti. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas taikomo palūkanų dydžio (8 proc.) sumažinimas iki 3 proc. dydžio reikštų ne tik nukrypimą nuo specialaus įstatymo normų, bet ir ieškovo teisėtų interesų pažeidimą bei nepagrįsto pranašumo skolininkui suteikimą.
25. Pirma, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Sandorio patekimas į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – toks sandoris turi būti sudarytas tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinio sandorio kriterijaus; 3) sandorio dalyko – pagal sandorį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sandorio atlygintinumo. Pirmieji trys kriterijai – subjektinės sudėties, komercinio sandorio bei atlygintinumo – kumuliatyvūs (visais atvejais turi būti tenkinami visi trys). Dėl sandorio dalyko Mokėjimų vėlavimo prevencijos statymo 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyti kriterijai yra alternatyvūs – pakanka, kad sandoris būtų arba dėl prekių pardavimo, arba dėl paslaugų teikimo, arba dėl darbų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016). Nagrinėjamu atveju du ūkio subjektai (ieškovas ir atsakovė) buvo sudarė komercinį sandorį dėl DKV kortelių naudojimo, pagal kurį ieškovas perdavė prekes ir paslaugas atsakovei, o atsakovė įsipareigojo už įsigytas prekes bei paslaugas sumokėti. Ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas, taip pat ir procesines palūkanas kildinamas ne iš šalių sudarytos 2018 m. sausio 11 d. Sutarties, o iš specialaus Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo.
26. Antra, byloje nėra ginčo, jog šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų normos, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo įstatyme nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012)
27. Trečia, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis palūkanų normą šio įstatymo prasme apibrėžia kaip 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba kaip ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog apskaičiuojant iš atsakovės priteistinų palūkanų dydį vadovaujamasi fiksuotąja palūkanų norma, kuri pagal viešai paskelbtą Europos Centrinio Banko informaciją 2019 m. sudarė 0,00 proc. Taip pat tinkamai nustatė 8 procentų dydžio palūkanas (0,00 proc. + 8 proc., t. y. padidinus 8 procentiniais punktais). Ieškovo paskaičiuota 8 proc. dydžio palūkanų suma, ieškovo apskaičiuota nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. (bei 2019 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. ir 2020 m. kovo 25 d.) sudaro iš viso 2 774,78 Eur suma.
28. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės ir 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi, kai specialieji įstatymai nustato didesnius palūkanų tarifus, skaičiuojant procesines palūkanas taip pat taikomi didesnieji, specialiajame įstatyme nurodyti, palūkanų tarifai. Nagrinėjamu atveju kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytą palūkanų normą, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).
Dėl 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų
29. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės iš viso 2 622 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 172 Eur žyminio mokesčio ir 1 450 Eur advokato pagalbos išlaidų). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. papildomu sprendimu priteista ieškovui iš atsakovės 1 880 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už vertimo paslaugas.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės laikinai bloga finansinė padėtis, juolab kad atsakovė nepateikė jokių dokumentų dėl savo aktualios finansinės padėties, nėra pagrindas ieškovo turėtas 1 450 Eur išlaidas sumažinti iki 300 Eur.
31. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Be kita ko, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, kriterijai, kad byla nesudėtina ir nereikėjo didelių ieškovo advokato darbo ir laiko sąnaudų nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už advokato parengtą ieškinį sudaro 3 395 Eur (1 358 Eur × 2,5 koef.) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.2 papunktis), t. y. daugiau nei dvigubai didesnis už ieškovo turėtas išlaidas, susijusias su ieškinio paruošimu (1 450 Eur). Be to, ieškovas turėjo ir daugiau išlaidų: ieškovo advokatas I. B. parengė ir pateikė teismui 2020 m. rugpjūčio 19 d. prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų, o ieškovo atstovas advokato padėjėjas E. Č. dalyvavo 2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje, kuris truko iki pusvalandžio.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nuostatas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo išdėstymą ir palūkanų, mokėtinų pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas priteisimą, taip pat nepažeidė įrodymų visumos vertinimo taisyklių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Apeliacinis skundas netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlyginamos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 738,10 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos grindžiamos 2020 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaita faktūra ir „Swedbank“, AB 2020 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1 795,30 Eur (1 381 Eur × 1,3 koef.) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis), sprendžia priteisti „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“ iš UAB „Krausas“ 738,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“ (juridinio asmens kodas HRA 4053) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krausas“ (juridinio asmens kodas 302277547) 738,10 Eur (septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir dešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Antanas Rudzinskas
Agnė Tikniūtė