Civilinė byla Nr. e2S-1708-259/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24835-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3.; 2.5.6.; 3.4.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl šalių civilinėje byloje pakeitimo, vykdomojo rašto išdavimo ir termino pareikšti kreditorinį reikalavimą pratęsimo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Ignitis“ kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama civilinėje byloje Nr. e2-3861-713/2018 ieškovą AB „Energijos skirstymo operatorius“ pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėju UAB „Ignitis“, o atsakovą V. A. pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėju Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti reikalavimus V. A. įpėdiniui, ir išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3861-713/2018 iš V. A. AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai priteista 181,30 Eur skola, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,48 Eur bylinėjimosi išlaidos. Įsiteisėjus sprendimui buvo išduotas vykdomasis raštas AB „Energijos skirstymo operatorius“. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. spalio 1 d. sudarė Verslo dalies pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, kuriai perleido, o UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ turtinį kompleksą, t. y. elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. Įgydamas AB „Energijos skirstymo operatorius“ verslo dalį sutarties pagrindu, t. y. perimdamas materialines subjektines teises ir pareigas, UAB „Ignitis“ kartu perėmė ir visas AB „Energijos skirstymo operatorius“ kaip ieškovo procesines teises ir pareigas civilinėje byloje Nr. e2-3861-713/2018. Atsakovas V. A. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka suėjo 2019 m. balandžio 25 d. Šią aplinkybę pareiškėja sužinojo iš VĮ „Turto bankas“ tik 2020 m. kovo 6 d., todėl iki minėtos datos pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomas faktas, jog V. A. mirė. . Pareiškėja yra didelė įmonė, teikianti paslaugas dideliam kiekiui paslaugos gavėjų. Nurodyta aplinkybė lemia, jog duomenų apie skolininkus kontrolė reikalautų logiškai nepateisinamų žmogiškųjų išteklių ir finansinių sąnaudų. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad pareiškėja CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėja prašo atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti reikalavimus V. A. palikimą priėmusiai Lietuvos Respublikai.
2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimo dalyje dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, vykdomojo rašto išdavimo ir skolininko pakeitimo netenkinti, o dalyje dėl kreditoriaus pakeitimo – spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, gavusi pranešimą apie nepriimtą V. A. palikimą, kreipėsi į notarų biurą dėl šio asmens buto, (duomenys neskelbtini), paveldėjimo procedūrų atlikimo valstybei, 2020-01-14 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl minėto asmens palikimo. Kreditoriui praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą. Svarbių priežasčių vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015; 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėja netikrino informacijos apie skolininką ir ėmėsi veiksmų dėl skolos atgavimo daugiau kaip po 12 mėnesių po palikėjo mirties. Faktas, kad pareiškėja nesirūpino minėta skola ilgą laikotarpį rodo, kad ji pažeidė reikalavimą veikti aktyviai ir rūpestingai. Iš susidariusios situacijos yra akivaizdu, kad UAB ,,Ignitis“ veikė savo rizika, todėl jai turi būti taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Pareiškėjai nebuvo suvaržyta teisė domėtis palikėjo skolos grąžinimo galimybėmis. Taigi UAB ,,Ignitis“ turėjo pareigą kontroliuoti ar bent pasidomėti, kada minėtas asmuo įvykdys jai savo įsipareigojimus. Dėl to yra akivaizdu, kad pareiškėjas susidariusioje situacijoje elgėsi neapdairiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos UAB „Ignitis“ prašymą ir pakeitė pradinę ieškovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ jos teisių ir pareigų perėmėja UAB „Ignitis“ Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3861-713/2018 pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos priteisimo, o kitoje dalyje prašymą atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3861-713/2018 priteisė iš atsakovo V. A. ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 181,30 Eur skolą. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. spalio 1 d. sudarė Verslo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) su UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, kuriai perleido turtinį kompleksą, t. y. elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. Įgydama AB „Energijos skirstymo operatorius“ verslo dalį Sutarties pagrindu, t. y. perimdamas materialines subjektines teises ir pareigas, UAB „Ignitis“ kartu perėmė ir visas AB „Energijos skirstymo operatorius“ kaip ieškovės procesines teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, o Verslo dalies pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta ar ginčijama, teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas dėl pradinės ieškovės pakeitimo jos teisių perėmėja tenkinamas (CPK 48 straipsnis).
6. Teismas taip pat nustatė, kad V. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas kreditoriui pateikti reikalavimą mirusiojo įpėdiniams suėjo 2019 m. balandžio 25 d. Tuo tarpu pareiškėja dėl termino pareikšti reikalavimą atnaujinimo į teismą kreipėsi tik 2020 m. liepos 2 d. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad terminą pateikti kreditoriaus reikalavimą mirusiojo skolininko įpėdiniams pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, nes UAB „Ignitis“ yra didelė įmonė, teikianti paslaugas plačiam kiekiui paslaugos gavėjų, todėl duomenų apie skolininkus kontrolė reikalautų logiškai nepateisinamų žmogiškųjų išteklių ir finansinių sąnaudų. Teismas pažymėjo, kad duomenys neprivalo būti tikrinami visų aptarnaujamų asmenų atžvilgiu, tačiau tokie veiksmai yra būtini, jei teisė į skolininko skolą perimta, išduotas vykdomasis raštas priverstiniam skolos išieškojimui, be to, pareiškėja yra išieškotoja kitose vykdomosiose bylose dėl skolos išieškojimo iš to paties asmens. Pabrėžtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0036/19/00173 (antstolės Audronės Adomaitienės kontora) vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko V. A. išieškotojai UAB „Ignitis“, įstojusiai į bylą nuo 2020 m. sausio 15 d., pagal vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-24668-921/2018. Vykdomoji byla 2019 m. lapkričio 18 d. sustabdyta skolininkui mirus. Iš pasakyto seka, kad pareiškėjai jau 2020 m. sausio 15 d. turėjo būti žinoma apie skolininko mirtį, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų iki 2020 m. kovo 6 d. VĮ „Turto bankas“ kreipimosi į pareiškėją. Negana to, ji pareiškimu dėl termino kreditoriniam reikalavimui patvirtinimo kreipėsi į teismą tik 2020 m. liepos 2 d. Teismo vertinimu, toks pasyvus pareiškėjos elgesys priklausė būtent nuo pareiškėjos valios ir galėjo būti jos kontroliuojamas, kadangi įmonės veiklos organizavimas, išieškant skolas už suteiktas paslaugas, yra išimtinai nuo juridinio asmens valdymo organų sprendimų priklausantys veiksmai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėja buvo neaktyvi, nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių, siekdama valdyti informaciją apie skolininką, todėl tai negali būti laikoma objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai pasinaudoti jai įstatymų suteikta teise, ginant savo galimai pažeistus interesus.
7. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja UAB „Ignitis“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, ne vienus metus užsiimantis elektros energijos paslaugų teikimu vartotojams ir turintis reikiamų įgūdžių šioje verslo srityje, todėl privalo žinoti visas savo teises ir pareigas, elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepiktnaudžiauti savo teisėmis bei sąžiningai ir laiku rinkti visus savo veiklai vykdyti būtinus duomenis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą dėl pasyvumo, todėl sprendė, kad pareiškimas dalyje dėl termino atnaujinimo netenkinamas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
8. Netenkinus pareiškimo dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, teismas sprendė, kad atmestinas ir pareiškėjos prašymas dėl V. A. pakeitimo jo įpėdine Lietuvos Respublika, kadangi nėra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindo, t. y. kreditorės reikalavimas neatitinka CK 5.63 straipsnio sąlygų. Teismas taip pat išaiškino, jog įstatymas nustato, kad pagal kiekvieną sprendimą yra išduodamas vienas vykdomasis raštas (CPK 647 straipsnio 1 dalis). Kadangi pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3861-713/2018 vykdomasis raštas ieškovei išduotas 2018 m. spalio 12 d., todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Ignitis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiai argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja UAB „Ignitis“ dėl to, jog yra pelno siekiantis juridinis asmuo, ne vienus metus užsiimantis elektros energijos paslaugų teikimu vartotojams ir turintis reikiamų įgūdžių šioje verslo srityje, privalo laiku rinkti visus savo veiklai vykdyti būtinus duomenis. Pareiškėja elektros energiją tiekia labai dideliam vartotojų skaičiui, kas įtakoja galimybę iš karto sužinoti apie kiekvieno vartotojo mirtį. Taip pat, pareiškėja yra sudariusi sutartį su UAB „Creditinfo Lietuva“, pagal kurią kiekvienas gyventojų registro ar nekilnojamojo turto registro išrašo tikrinimas yra apmokestinamas, o siekiant nepraleisti CK 5.63 straipsnyje numatyto termino, tokius duomenis tektų tikrinti bent kartą per mėnesį, dėl ko būtų patirtos didelės išlaidos.
9.2. Pareiškėja atliko aktyvius skolos administravimo veiksmus t. y. iš buvusio buto, kuriam buvo tiekiama elektros energija, savininko V. A. pareiškėja skolą yra prisiteisusi, todėl negalima teigti, jog pareiškėja elgėsi pasyviai. Be to, pareiškėja turėjo įvertinti ir priteistos skolos dydį, tam kad nebūtų patirta per daug išlaidų jos administravimui.
9.3. Pareiškėjos veiksmai turi būti vertinami tik po to, kai buvo sužinota apie skolininko mirtį. Šią aplinkybę pagrindžia ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-857-343/2019, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas, ir konstatuota, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo neturėtų būti tenkinamas tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų žinojusi, kad skolininkas mirė ir sąmoningai per įstatyme įtvirtintą trijų mėnesių terminą būtų nesikreipusi dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo arba būtų praleidusi įstatyme įtvirtintą trijų metų terminą, arba prašymą dėl termino atnaujinimo būtų pateikusi po neprotingai ilgo laikotarpio.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Butų ir kitų patalpų savininkams atliekamų mokėjimų už suteiktas paslaugas komunalinius patarnavimus teikiančioms įmonėms teisinis reglamentavimas nustato vartotojams pareigą mokėti kas mėnesį įmokas už jiems suteiktas paslaugas, todėl tai suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas. V. A. priklausiusiame bute, (duomenys neskelbtini), skola už patiektą elektros energiją pradėjo kauptis nuo 2017 metų. Pareiškėjui anksčiau buvo žinoma, negu jis nurodo savo procesiniuose dokumentuose, apie nemokamus mokesčius bute, (duomenys neskelbtini), ir V. A. mirtį. Be to, antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0036/19/00173 buvo vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko V. A. pareiškėjui UAB „Ignitis“, įstojus į bylą nuo 2020 m. sausio 15 d., pagal vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-24668-921/2018. Taigi, pirmos instancijos teismas savo nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjui jau 2020 m. sausio 15 d. turėjo būti žinoma apie skolininko mirtį, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų iki 2020 m. kovo 6 d., t. y., iki VĮ Turto bankas kreipimosi į pareiškėją.
10.2. Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3861-713/2018 vykdomasis raštas pareiškėjui buvo išduotas 2018 m. spalio 12 d., todėl VĮ Turto banko įsitikinimu, UAB ,,Ignitis“ be pateisinamos priežasties delsus pareikšti kreditorinį reikalavimą įstatymų nustatyta tvarka, buvo pažeistas reikalavimas veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmos instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį civilinėje byloje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti pareiškėjai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareikšti reikalavimą skolininko V. A. palikimą priėmusiai Lietuvos Respublikai bei atmesti kiti su tuo susiję reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo. Atskirajame skunde pateikiami argumentai tik dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais remiantis buvo netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą skolininko V. A. palikimą priėmusiai Lietuvos Respublikai.
13. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK5.63 straipsnio 4 dalis).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias teisės normas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesams apsaugoti, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 17 punktą). Spręsdamas valstybės, kaip paveldėtojos, atžvilgiu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino laikymosi klausimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020, 34 punktas). Taigi, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, vertintinos tik priežastys, nulėmusios termino praleidimą.
15. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015)
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus skolininkui V. A. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas pareikšti reikalavimą skolininko V. A. palikimą priėmusiems įpėdiniams baigėsi 2019 m. balandžio 25 d. Taigi, pareiškėja, teikdama pareiškimą teismui dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, turėjo nurodyti konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios minėtu laikotarpiu sukliudė pareiškėjai pareikšti savo reikalavimą skolininko V. A. palikimą priėmusiems įpėdiniams. Pareiškėja tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde remiasi tuo, kad elektros energija yra tiekiama dideliam vartotojų skaičiui, o duomenų apie kiekvieną vartotoją rinkimas galimai pareikalautų neproporcingai didelių pareiškėjos veiklos sąnaudų.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja vykdydama perimtą elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis, nenurodė kokį konkretų elektros vartotojų skaičių tenka aptarnauti, kiek iš šių vartotojų yra skolininkai. Pareiškėja atskirajame skunde nurodydama, kad duomenų bazių tikrinimas reikalauja papildomų sąnaudų, nenurodė šių patiriamų sąnaudų dydžio, kokiu dydžiu išaugtų pareiškėjos sąnaudos tikrinant tokią informaciją, kaip šių sąnaudų augimas galimai neigiamai paveiktų pareiškėją, jog tai užkirstų kelią pareiškėjai efektyviai vykdyti savo veiklą. Be to, pareiškėja nekonkretizavo objektyvių kliūčių, trukdžiusių jai pareikšti savo reikalavimą skolininko V. A. įpėdiniams per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. Todėl abstrakčių argumentų pateikimas, nepagrindžiant jų konkrečiais duomenimis, negali būti vertinamas kaip pagrindžiantis svarbių priežasčių, nulėmusių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimą, egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino paskirtis informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis nepripažino svarbiomis.
18. Nors pareiškėja skundžiamos nutarties nepagrįstumą grindžia Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-857-343/2019, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad svarbios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino priežastys yra vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju (žr. nutarties 15 punktą). Nustačius, kad pareiškėja nekonkretizavo aplinkybių, nulėmusių termino praleidimo priežastis, susijusias su vartotojų skaičiumi, teismas neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja analogiškos aplinkybės kaip ir pareiškėjos nurodomoje civilinėje byloje, kurioms esant būtų pagrindas spręsti dėl praleisto termino reikalavimui įpėdiniams pareikšti atnaujinimo. Be to, nurodomą procesinė sprendimą lėmė ne vien tik šilumos energijos vartotojų skaičius, bet ir šilumos energija tiekiančio subjekto nuoseklus elgesys vykdant apmokėjimo už tiekiamą šilumos energiją kontrolę, kuris leido spręsti, kad šilumos energiją tiekiantis subjektas buvo pakankamai aktyvus gindamas savo kaip kreditoriaus teises. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodomoje Kauno apygardos teismo byloje terminas reikalavimams pareikšti buvo praleistas mažiau negu metus, tuo tarpu šiuo atveju pareiškėja dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi praėjus daugiau nei metams nuo šio termino pabaigos. Atitinkamai ir termino praleidimo priežastys turėjo būti nurodomos dar svaresnės.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. spalio 12 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-3861-713/2018 Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui V. A. dėl 181,30 Eur skolos išieškojimo. Taigi, pareiškėja, perėmusi AB „Energijos skirstymo operatorius“ dalį veiklos pagal 2018 m. spalio 1 d. Verslo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, galėjo šį vykdomąjį raštą pateikti vykdyti antstoliui, tačiau to nepadarė iki skolininko V. A. mirties. Vykdomojo rašto pateikimas vykdyti neabejotinai būtų palengvinęs aplinkybių, susijusių su skolos išieškojimų kontrolę, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Taigi, pareiškėja savo interesus galėjo apginti esant gyvam skolininkui V. A. pateikdama vykdomąjį raštą antstoliui vykldyti, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, priežasčių, nulėmusių tokį delsimą nenurodė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėja buvo pakankamai aktyvi gindama savo kaip kreditoriaus teises dar iki skolininko mirties. Toks pareiškėjos elgesys taip pat leidžia spręsti, kad pareiškėja kaip mirusio skolininko kreditorė nebuvo suinteresuota efektyviu savo interesų gynimu.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai sprendus, jog nėra CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino atnaujinimo sąlygų, nėra pagrindo spręsti ir kitų pareiškėjos pareiškime nurodytų reikalavimų dėl skolininko pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo juo labiau, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, o teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, toks vykdomasis raštas civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui V. A. dėl 181,30 Eur skolos išieškojimo buvo išduotas (CPK 647 straipsnio 1 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkami taikė materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimu. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Arvydas Žibas