Byla Nr. 1S-469-317/2019

                                                        Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1;                                                                 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. B. nuteistas Švedijos Karalystės Malmės apylinkės teismo 2003 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 15 skirsnio 7 straipsnio 1 pastraipą, Kontrabandos įstatymo (2000:1225) 6 straipsnio 3 pastraipą ir jam paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi Švedijos Karalystės Malmės apylinkės teismo 2003 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir R. B. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 18 d.

3.       Komisija 2019 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

4.       Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje dar nėra pagrindo teigti, kad R. B. daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog, išėjęs į laisvę, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.       Nuteistasis R. B. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.                      Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, pripažindamas, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas visuomenei neturi būti vertinamas, tai, kad padaryto nusikaltimo pobūdis jau buvo įvertintas nustatant nuteistajam laisvės atėmimo bausmės dydį, spręsdamas R. B. lygtinio paleidimo klausimą, vis tik, vertino jo padaryto nusikaltimo pobūdį bei ankstesnius teistumus. Teismas įvertino daugiau kaip prieš 20 metų jo padarytus nusikaltimus, buvusį požiūrį į vertybes, į visuomenėje priimtų moralės ir teisės normų laikymąsi. Anot nuteistojo, keista, kad teismas, būdamas vienintele institucija, kuriai pavesta vykdyti teisingumą ir kuri vienintelė turi teisę aiškinti bei taikyti teisės normas, įstatymus pripažįsta, tačiau atsisako juos taikyti vien dėl visuomenėje egzistuoja ypatingai neigiamo požiūrio į nusikaltimus dariusius asmenis. Teismai savo priimamų sprendimų grįsti vien visuomenine nuomone negali. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo, negali vertinti jų požiūrio, kuris buvo prieš padarant nusikaltimą, kadangi ir taip aišku, kad tokio asmens požiūris į taisyklių laikymąsi buvo neigiamas. Būtent dėl šios priežasties, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti tik tai, kaip keitėsi nuteistojo elgesys ir požiūris bausmės atlikimo metu. R. B. teigimu, prieš 20 metų padarytos klaidos ir nusikaltimai negali apibūdinti ir neapibūdina jo tokio, koks jis yra dabar. Nuteistasis pažymi, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę, jokių nuobaudų jam nebuvo skirta, jis nepadarė jokių pažeidimų, visą laiką dirbo arba mokėsi. Taigi jo požiūris į visuotinai priimtų taisyklių laikymąsi yra visiškai pasikeitęs.

5.2.                      R. B. teigimu, teismui, nutartyje nurodžiusiam, kad jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos dinaminiai 3 balai gali mažėti, vertėtų nurodyti ir priemones, kurias įgyvendinus, šie balai galėtų dar labiau sumažėti. Anot nuteistojo, teismas turbūt nėra susipažinęs su laisvės atėmimo bausmės vykdymo pataisos įstaigų tikrove ir galbūt įsivaizduoja, kad kiekvieną dieną nuteistiesiems yra vedamos socializacijos paskaitos, įvairūs užsiėmimai ir pan., kurie daro teigiamą įtaką nuteistųjų požiūriui į vertybes, į siekį laikytis visuomenėje priimtų moralės ir teisės normų, tačiau taip nėra, ir tik pačiam nuteistajam, suvokiant savo padaryto nusikaltimo pasekmes bei siekiant pakeisti savo požiūrį į vertybes, gali vykti teigiami pokyčiai nuteistojo elgesyje.

5.3.                      Skunde R. B. pažymi ir tai, kad apylinkės teismas iškėlė abejones, ar jis nestruktūruotoje aplinkoje savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis ir būdais, tačiau, jei jis siektų savo tikslų siekti neteisėtomis priemonėmis ar būdais, tą galėtų daryti ir laisvės atėmimo bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Juk kiekvieną savaitgalį grįžtant į namus, tokios galimybės yra. Nuteistasis taip pat nurodo, jog esminė priežastis, dėl kurios jis siekia lygtinio paleidimo, yra ta, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę atviroje kolonijoje, egzistuoja tam tikri apribojimai, taikomi darbinei ar individualiai veiklai, o tai riboja jo galimybes gauti didesnes pajamas, kurti savo šeimos gerovę, integruotis į visuomenę ir būti šios visuomenės dalimi.

6.       Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – per lygtinio paleidimo komisijos skirtą laikotarpį R. B. drausmine tvarka nebaustas, jis tęsia darbinę veiklą, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Tačiau, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimo, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą ir pobūdį, bei tai, kad nuteistasis nuteistas jau penktą kartą, konstatavo apylinkės teismas. Išvadą, jog nuteistasis dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų egzistavimu, informacija apie bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo padarytą nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimą, taip pat tuo, kad R. B. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo pilnai nepripažįsta iki šiol, be to, yra linkęs pernelyg pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kas leidžia abejoti, jog išėjęs į laisvę šiuo metu, jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad nuteistasis nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų ir taip pažeidė pataisos namuose nustatytą tvarką, rodo, kad jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį, nesielgė nepriekaištingai. Tuo tarpu tai, jog nuteistasis, net ir šiuo metu, teigia, kad nežinojo, jog gabena narkotines medžiagas, apylinkės teismui sudarė pagrindą manyti, jog jis yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką. Nesutikti su tokia pagrįsta žemesnės instancijos teismo nutartimi ir joje padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

9.       Aukščiau nurodyti apylinkės teismo motyvai ne tik patvirtina jo padarytą išvadą, kad nuteistajam R. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bent jau šioje bausmės vykdymo stadijoje, vis dar negali būti taikomas. Nutarties motyvai paneigia nuteistojo skundo argumentus, jog apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą iš esmės vien tik dėl to, kad nuteistasis yra nuteistas už padarymą labai sunkaus nusikaltimo, turinčio visuomeninę reikšmę - narkotikų kontrabandą visuomeniniu mastu, be to, anksčiau teistas keturis kartus, tokiu būdu teismas siekė  išvengti neigiamo visuomenės požiūrio. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria R. B., kad spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo galimybės konkrečiam nuteistajam, tiek Komisija, tiek teismas, visų pirma, privalo vertinti aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje, apibūdinančias jo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, o ne nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, ankstesnius teistumus, kadangi, priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji būtų neskatinami pasitaisyti. Tačiau tai savaime nereiškia, jog į šias aplinkybes, apylinkės teismas, apskritai, negali atsižvelgti. Nors padarytų nusikaltimų sunkumas bei pavojingumas, paskirtos ir neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ar teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas, lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas R. B. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat informaciją apie ankstesnius jo teistumus tik įvertino kitų duomenų kontekste, o tai nei BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

10.       Be žemesnės instancijos teismo nurodytų motyvų, apygardos teismą abejoti nuteistojo dedamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pakankamumu verčia ir tai, kad paskutinį kartą R. B. skatintas tik 2018 m rugpjūčio 8 d. Pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems paskatinimo priemonės skiriamos už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus (BVK 140 straipsnis). Taigi aplinkybė, jog nuteistasis nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos nebuvo skatintas, rodo, kad jis šiuo laikotarpiu į pataisos procesą žiūrėjo pakankamai atsainiai. Nors jis nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau taip pat nesielgė ir visiškai nepriekaištingai, socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinime aktyviai nedalyvavo, stropiai nedirbo. Kadangi bausmės atlikimas jokiu būdu negali būti suvokiamas kaip pasyvus pataisos procesas, nuteistajam tiesiog vykdant numatytas privalomas socialinės reabilitacijos priemones ir nepažeidžiant nustatytų pataisos įstaigos režimo reikalavimų, akivaizdu, jog R. B., kuris bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir siekia išeiti į laisvę likus pakankamai didelei neatliktai laisvės atėmimo bausmės daliai (daugiau kaip 2 metams), privalo aktyviais veiksmais įrodyti, jog yra vertas teismo pasitikėjimo.

11.       Pažymėtina ir tai, jog R. B. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos Komisijai teikia ne pirmą kartą. Paskutinį kartą nuteistojo prašymas Komisijoje buvo išnagrinėtas 2018 m. lapkričio 12 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta nuteistajam R. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis apskundė ją aukštesniajam teismui, kuris 2019 m. sausio 24 d. nutartimi konstatavo, jog apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, ir nuteistojo skundą atmetė. Per laikotarpį nuo ankstesnių teismų procesinių sprendimų priėmimo iki šios nutarties priėmimo nuteistasis skatintas nebuvo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nepakito. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti bent menkiausią prielaidą, jog per minėtą laikotarpį įvyko kokie tai nors reikšmingi R. B. elgesio pokyčiai, sudarantys pagrindą priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokių aplinkybių skunde apygardos teismui nenurodė ir pats nuteistasis.

12.       Tokių išvadų kontekste R. B. skundo argumentai, kad jis, atlikdamas bausmę pataisos namuose, visą laiką dirbo ir mokėsi, nebuvo baustas drausmine tvarka (beje, nuteistasis vieną kartą yra pažeidęs pataisos namų taisykles, tačiau buvo apsiribota jo svarstymu Drausminėje komisijoje, neskiriant drausminės nuobaudos), perkeltas į atvirąją koloniją bei išvykų į namus metu jokių naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, nėra pakankami žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui ir sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui. Tokio sprendimo priėmimo negali nulemti ir tai, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis turėtų galimybę gauti didesnį atlyginimą, kadangi visuomenės interesas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, visuomenės apsaugą, šiuo atveju yra svarbesnis nei nuteistojo materialinė gerovė. Be to, ši aplinkybė yra niekaip nesusijusi su R. B. pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o būtent ji vertinama sprendžiant, ar nuteistasis jau atitinka materialųjį pagrindą lygtiniam paleidimui.

13.       Atsakydama į nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apylinkės teismo paskirtis, nagrinėjant klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų, yra tik patikrinti ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis), t. y. patikrinti Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ką nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas ir atliko. Atsižvelgiant į motyvus teismo nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, nustatyti nuteistajam socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą, privalo ne teismas, o Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija. Taigi nuteistojo skundo argumentas, jog teismui, nutartyje nurodžiusiam, kad nuteistasis dar gali mažinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys rezultatą sudarančių dinaminių balų skaičių, vertėtų nurodyti ir priemones, kurias įgyvendinus, šie balai galėtų sumažėti, atmetamas kaip nepagrįstas.

14.       Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl R. B. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo R. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai         Algirdas Jaliniauskas

        Aurelijus Rauckis

        Danguolė Šiugždinytė