Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 490 – 198 / 2010
Irena Stulgienė Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
30.5; 121.15; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Ramunės Čeknienės,
sekretoriaujant L.Talžūnienei
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui J. S.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-233/2010 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams B. B., J. B., L. K., R. B., Panevėžio apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims notarei V. V., Valstybės įmonei “Registrų centras“, P. B. dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos įsakymo dalies panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties, dovanojimo sutarčių panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė, sutikslinusi ieškinį (t 2, b. l. 14-16), prašė:
- pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos ir panaikinti 2004 m. balandžio 5 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1300, įsakymo priedo - sąrašo Nr. 4 (Piliečių, kuriems parduodami asmeninio ūkio ir namų valdų žemės sklypai, Kazliškio, Panemunėlio, Kamajų, Pandėlio, Jūžintų, Juodupės seniūnijos) dešimtą įrašą, kuriame nurodyta (Piliečio, kuriam parduodami žemės sklypai, vardas, pavardė) B. B., J. B., A. J.; (žemės sklypo vieta kadastro vietovė) (duomenys neskelbtini) , Onuškio kv. (7363); (valstybės parduodamo turto plotas namų valda) 0,56; (vertė) 3 276; (vienkartinėmis išmokomis) 18,90; 18,90; 34,56; (specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir servitutai ) I(1), II(2), VI(6); (pastabos) bendrosios dalinės nuosavybės teise: B. B. 0,145 ha - 848 Lt, J. B. 0,145 ha - 848 Lt, A. J. 0,27 ha – 1 580 Lt;
- pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos ir panaikinti 2004 m. birželio 3 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, kuria parduotas 0,56 ha žemės sklypas, kadastro Nr. 7363/0006:355, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Rokiškio rajono 1-o notarų biuro notarės V. V. notarinio registro Nr. IVVR-2724) ir taikyti restituciją;
- pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos ir panaikinti 2009 m. kovo 30 d. dovanojimo sutartį Nr. 2364, kuria J. B. padovanojo 725/5600 žemės sklypo Nr. 7363/0006:355, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Rokiškio rajone, R. B.;
- pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos ir panaikinti 2009 m. kovo 30 d. dovanojimo sutartį Nr. 2362, kuria B. B. padovanojo 725/5600 žemės sklypo Nr. 7363/0006:355, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Rokiškio rajone, L. K.;
- panaikinti 0,56 ha žemės sklypo, kadastro Nr. 7363/0006:355, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , teisinę registraciją viešame registre VĮ Registrų centras, atliktą ginčijamos pirkimo padavimo sutarties ir dovanojimo sutarčių pagrindu;
- priteisti turėtas teismo ir advokato pagalbos išlaidas.
Nurodė, kad 2004 metų birželio 3 d. ji, B. B., J. B. iš valstybės nupirko 0,56 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , Rokiškio rajone. Nupirkus žemės sklypą paaiškėjo, kad į šį žemės sklypo plotą primatuota ir žemės dalis, patenkanti po statiniais, kurių nuosavybė neįteisinta. Be to, pirtimi 511 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , priestatu 1i1ž, priestatu 2ilž iki žemės sklypo atmatavimo naudojosi ir naudojasi P. B., nors į nupirkto žemės sklypo plotą primatuota ir žemė po pirtimi bei aplink ją. P. B. yra kreipęsis į teismą dėl pirties su priklausiniais įteisinimo įgyjamąja senatimi civilinėje byloje Nr. 2-217-126/2009. Parduodant bendrasavininkams žemės sklypą nesilaikyta LR Žemės reformos įstatymo 9 str. (Parduodamų žemės sklypų dydžiai) 2 d., numatančios, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos ) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Šiuo atveju namų techninėje apskaitos byloje yra nurodytos namų valdos žemės sklypo ribos ir plotas. Pagal faktinį namų valdos naudojimą 1992 metais individuali V. K. projektavimo įmonė paruošė namų valdos sklypo planą, kuriame nurodė, kad B. ir B. naudojasi 2851 kv. m. ploto sklypu, o A. J. – 2668 kv. m. ploto sklypu, iš viso 5519 kv. m. arba 0,5519 ha. Nei vienam iš valstybinės žemės pirkėjų pirtis 5Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , statyta 1970 m., priestatas 1ilž, statytas 1970 m., priestatas 2ilž, statytas 1970 m., pirtis 6I1m, malkinė 2Ilm ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) , nuosavybė teise nepriklausė ir iki šiol nepriklauso. Pirtis 511 m buvusi už namų valdos sklypo ribų laisvos valstybinės žemės plote. Tokiu būdu, ieškovė nupirko daugiau, nei faktiškai naudojosi - 32 kv. m. žemės, o B. ir B. nusipirko daugiau nei naudojosi - 49 kv. m. žemės. Pagal namų techninės apskaitos bylą, namų valdos žemės sklypo plotas yra 0,3442 ha. Pirktas žemės sklypo plotas neatitinka faktiškai naudojamam plotui. Be to, 2009 m. kovo mėnesio 30 d. J. B. dovanojimo sutartimi Nr. 2364 padovanojo R. B. ½ dalį žemės sklypo iš turimų 1450/5600 dalių žemės sklypo, o 2009 m. kovo mėnesio 30 d. B. B. dovanojimo sutartimi Nr. 2362 padovanojo L. K. ½ dalį žemės sklypo iš turimų 1450/5600 dalių žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,56 ha, kadastrinis adresas: 7363/0006:355 Onuškio k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , Rokiškio rajone. Nors abiejų dovanojimo sutarčių 2.5 punkte nurodyta, kad dovanotojas garantuoja, jog į dovanojamą žemės sklypą tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų, tačiau tiek J. B., tiek B. B. žinojo, kad P. B. yra pateikęs Rokiškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl pirties 511m įteisinimo įgyjamąja senatimi, kuri yra šalių nupirktame 0,56 ha žemės sklype.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad Panevėžio apskrities viršininko 2004-04-05 įsakymo Nr. Ž-1300 „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius priėmimo, asmeninio ūkio ir namų valdos žemės sklypų pardavimo, namų valdos žemės sklypų nuomos Rokiškio rajone“ 1.4 punktu patvirtintas piliečių, kuriems parduodami asmeninio ūkio ir namų valdos žemės sklypai Kazliškio, Panemunėlio, Kamajų, Pandėlio, Obelių, Jūžintų, Juodupės seniūnijose sąrašas Nr. 4, kurio 10 punkte nurodyti 0,56 ha namų valdos (duomenys neskelbtini) , Onuškio k.v. (7363), bloko Nr./sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , piliečio, kuriam parduodami žemės sklypai, vardas, pavardė - B. B., J. B., A. J.. Pastabose nurodyta: bendrosios dalinės nuosavybės teise: B. B. 0,145 ha – 848 Lt, J. B. 0,145 ha -848 Lt, A. J. 0,27 ha – 1 580Lt. Minėtos Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1300 dalies pagrindu buvo sudaryta 2004-06-03 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, kuria Lietuvos valstybė pardavė, o pirkėjai nupirko 0,56 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , Juodupės sen., Rokiškio r., bendrosios dalinės nuosavybės teise šiomis dalimis: B. B. perkamos dalies plotas 0,145 ha, A. J. 0,27 ha, J. B. 0,145ha. Šios sutarties 10 punkte nurodyta, kad neatskiriama sutarties dalis yra prie šios sutarties pridedamas parduodamos žemės sklypo planas M 1:5000. Šiame žemės sklypo plane yra visų žemės sklypo savininkų parašai, patvirtinantys, kad jie sutinka su nustatytu plotu, žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietovėje pagal 2003-12-12 žemės sklypo paženklinimo parodymo aktą. Žemės sklypo plane taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribos atitinka Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Panevėžio apskrities viršininko 2000-04-19 įsakymu Nr. 707ž suprojektuotas ribas.
Teismo nuomone, nepagrįstas ieškovės argumentais, kad valstybinės žemės sklypas namų valdai jai ir kitiems bendrasavininkams turėjo būti parduotas pagal namų valdai skirto žemės sklypo duomenis, nurodytus namo techninės apskaitos byloje. Būtent namų valdos techninės apskaitos byloje turi būti pažymimi teisės aktų nustatyta tvarka statinių savininkams paskirti ir naudojami sklypai. Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad techninės apskaitos byloje nurodytas kaip naudojamas žemės sklypas buvo šiai namų valdai paskirtas. Priešingai: žemės tvarkymo byloje Juodupės apylinkės viršaičio 1993-05-11 pažymėjime Nr. 239 nurodyta, kad J. A. – A. ir J. A. turi išskirtą 2668 kv. m. žemės sklypą namų valdai; Juodupės apylinkės Tarybos 1 šaukimo 23 sesijos 1994-02-03 sprendime J. A. namų valda nurodyta - 0,267 ha, 1992 m. individualios V. K. projektavimo įmonės sudarytame plane išskirto B. B., J. B. ir A. J., A. J. žemės sklypo plane nurodyta ieškovei priklausantis žemės sklypas - 2668 kv. m, B. - 2851 kv. m.; 1993-05-14 ieškovė A. J. ir A. J. pateikė prašymą dėl 0,267 ha žemės sklypo išpirkimo ir tą pačią dieną notariškai patvirtino susitarimą dėl 0,267 ha žemės sklypo išpirkimo, susipažino su žemės sklypo įkainojimo aktu ir 1993-05-14 sumokėjo investiciniais čekiais atitinkamą sumą. Šie aktyvūs veiksmai, teismo nuomone, aiškiai rodo ieškovės norą įgyti nuosavybėn iš valstybės šiuo metu jos ginčijamą Panevėžio apskrities viršininko 2004-04-05 įsakymo Nr. Ž-1300 4 sąrašo 10 punkte ir 2004-06-03 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartyje nurodyto dydžio žemės sklypą. Tai, kad suteikto ieškovei naudotis namų valdai žemės sklypo duomenų ieškovė nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka inventorizacijos biurui, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka turėjusiam teisę registruoti pakitimus namų valdos techninės apskaitos byloje, nėra pagrindu ieškovės ginčijamą Panevėžio apskrities viršininko 2004-04-05 įsakymo Nr. Ž-1300 4 sąrašo 10 punktą ir 2004-06-03 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį laikyti pažeidžiančiais ieškovės teises ar imperatyvius įstatymo reikalavimus.
Teismas laikė įrodytu, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) , Rokiškio r., buvo suformuota teisės aktų nustatyta tvarka prie jiems priklausančių nuosavybės teise pastatų. Tiek ieškovė, tiek atsakovai nurodė, kad namų valdoje yra pastatų, kuriais ilgą laiką naudojosi ir naudojasi šalys. Tačiau nei viena iš šalių, pareigūnams, vykdžiusiems žemės reformos įstatymo, kitų teisės aktų pagrindu jiems pavestas pareigas (nustatant žemės sklypo ribas, ruošiant abrisą, surašant ribų paženklinimo vietoje aktą, sudarant valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį), nepranešė apie galimai esamus kitiems asmenims priklausančius pastatus, kurie patenka į šalių namų valdą ir kurią jie nuosekliais ir aktyviais veiksmai jau nuo 1992 metų siekė įsigyti nuosavybėn. Tai, kad šalys nesiekė įteisinti pastatų, esančių jų namų valdoje, kuriais jie naudojosi ir šiuo metu naudojasi (laikinam statiniui 5I 1m išduotas leidimas dėl jo nugriovimo), teismo nuomone, nėra pagrindas laikyti esant padarytus Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio pažeidimus, nes ieškovė klysta manydama, kad namų valda buvo suformuota prie neįteisintų pastatų. Priešingai, ginčo namų valda buvo suformuota prie ieškovei ir atsakovams B. B. ir J. B. priklausančių nuosavybės teise, kuri įregistruota viešame registre, pastatų. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovų B. B. ir J. B. namų valdą (duomenys neskelbtini) , Rokiškio r., buvo suformuota Panevėžio apskrities viršininko 2000-04-19 įsakymu Nr. 707ž patvirtinus Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos argumentus, kad šiuo metu ji negali įteisinti pastatų ar jų dalių, kuriomis ji naudojasi. Teismas pažymėjo, kad pagal ginčijamą valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį ieškovė su kitais bendrasavininkais žemės sklypą įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise, kas reiškia, kad tarp bendrasavininkų nėra nustatytos jiems priklausančios žemės sklypo dalies ribos atidalijant žemės sklypą, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, kaip tai numatyta Žemės įstatyme.
Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovė praleido 1 mėnesio terminą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str., ginčyti administracinį aktą – 2004-04-05 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1300 dalį, todėl laikė, jog ieškovės reikalavimas šioje dalyje ir šiuo pagrindu yra nepagrįstas. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei tai, kad daugiau kaip po 5 metų po sandorio sudarymo atsirado nepalankios sandorio šaliai (ieškovei) aplinkybės (kaip nurodė ieškovė, kad ji, tretysis asmuo negali naudotis laikinu pastatu - pirtimi, ką iš dalies patvirtino ir byloje apklausti liudytojai), teismas sprendė, kad negali būti pagrindas konstatuoti ginčijamos 2004-06-03 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties neteisėtumą CK 1.78 str. pagrindu. Teismo nuomone, reikalavimus dėl dovanojimo sutarčių, duomenų viešame registre panaikinimo ieškovė nurodė kaip išvestinius iš ginčijamos 2004-06-03 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties, todėl negali būti tenkinami ir reikalavimai dėl dovanojimo sutarčių bei duomenų viešame registre panaikinimo.
Apeliaciniu skundu ieškovė A. J. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus patenkinti. Nurodo, kad teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog apskrities viršininko administracija gali parduoti namų valdos žemės sklypą, jeigu jame yra nei vienam iš namų pirkėjų nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių. Tokia išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. Būtent jos (apeliantės) ir B. namų valdos dydis ir ribos pagal faktinį naudojimą buvo užfiksuotos 1992 m V. K. projektavimo įmonės sudarytame plane 1994-02-03 ir 1994-11-14. Rokiškio rajono Juodupės apylinkės Taryba sprendimu, remdamasi šiuo planu, patvirtintu Rokiškio rajono vyriausiojo architekto, suteikė kitos paskirties žemės sklypą namų valdai: jai skyrė 0,267 ha, o B. - 0,285 ha. Tokiu būdu, buvo suformuotas kitos paskirties žemės sklypas namų valdai. Esant šiems dokumentams, Panevėžio apskrities viršininko administracija negalėjo primatuoti prie suformuoto su pažymėtomis ribomis namų valdos žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Tiek liudytoju apklaustas P. M., tiek R. B. pripažino, kad papildomai primatuotas žemės ir vandens plotas nebuvo namų valdoje. Teismas, pacitavęs P. M. parodymus, laikė, kad prie Bielovo naudojamos pirties žemės sklypų suformavimui reikia, kad pirtis butų įteisinta. Tačiau ta pati pirtis 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , statyta 1970 m., priestatas 1i 1ž, statytas 1970 m., priestatas 2i1ž, statytas 1970 m., pirtis 6Ilm, daržinė 2Ilm ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) , Rokiškio r., nuosavybė teise nei vienam iš namų valdos pirkėjų nepriklausė ir iki šiol nepriklauso, nors žemės po šiais pastatais ir statiniais buvo įtraukta į parduodamą žemės sklypą. Tai prieštarauja minėtam žemės reformos įstatymo 9 str., kad žemė parduodama po pastatais ir statiniais ir aplink juos tik tuo atveju, jeigu pirkėjai ar pirkėjas yra šių statinių savininkai. 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarime Nr. 260 nurodyta, kad asmuo, norėdamas pirkti nuomojamą namų valdos žemės sklypą, privalo apskrities viršininko administracijai ar rajono žemėtvarkos skyriui pateikti statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus. Pirmos instancijos teismas šios nuostatos nenagrinėjo dėl jos nepasisakė. Be to, teismas nepagrįstai pasisakė, kad nagrinėjant civilinę bylą taikomi administracinių bylų teisenos terminai. Tokia išvada prieštarauja CPK 26 str. 2 d.
Atsiliepimais į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai L. K., J. B., B. B., R. B., Panevėžio apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad ieškovė priešieškinį (ieškinį), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-1300, Rokiškio rajono apylinkės teismui pateikė tik 2009-06-17, t. y. po daugiau nei penkerių metų, kai jai tapo žinoma apie ginčijamo įsakymo priėmimą. Tokiu būdu, buvo praleistas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį galima kreiptis su skundu dėl administracinio akto panaikinimo. Ieškovė praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinti neprašė, svarbių priežasčių, kodėl terminas buvo praleistas ir kodėl turėtų būti atnaujintas, nenurodė. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas panaikinti Panevėžio apskrities viršininko įsakymo priedo sąrašo Nr. 4 dešimtą įrašą privalo būti atmestas. Be to, nors ieškovė prašo pripažinti įsakymą negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos, t. y. prašo pripažinti jį niekiniu, tačiau byloje pareikštu ieškiniu ieškovė nepateikė jokių pagrindų, argumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad Panevėžio apskrities viršininko įsakymas prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. neįrodė įsakymo neteisėtumo (CPK 178 str.). Nepagrįstas skundo argumentas, kad 1970 metais statytą pirties pastatą įtraukus į 0,56 ha namų valdos žemės sklypo ribas buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. nuostatos. Šiuo atveju žemės reformos žemėtvarkos projekte 2000 metais suformuotas 0,56 ha namų valdos žemės sklypo plotas neviršija Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. nustatyto maksimalaus ploto dydžio. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2.4 punkte nustatyta, kad atskiri žemės sklypai prie laikinųjų statinių neformuojami. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. imperatyviai neriboja parduoti tik tokį plotą žemės, kokį asmuo faktiškai valdė. Svarbu tik tai, kad tas plotas neviršytų 2,0 ha. Be to, parduodant žemės sklypą, turi būti atsižvelgiama ne tik į faktiškai valdytą plotą, bet ir į teritorijų planavimo dokumentus, į galimybę suformuoti ir naudoti sklypą, taip pat atsižvelgiant į šalia esančių kaimynų žemės sklypų ribas. Pažymėtina, kad nei Panevėžio apskrities viršininko įsakymo išdavimo metu (2004-04-05), nei Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu (2004-06-03), laikinas statinys (pirtis 51lm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) nuosavybės teise niekada nepriklausė ir šiuo metu nepriklauso P. B., todėl valstybinė žemė B. B., J. B. bei A. J. buvo parduota nepažeidžiant minėtos įstatymo normos. O šiuo metu laikinasis statinys (pirtis), gavus Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjos leidimą nugriauti statinį, 2009-02-22 yra nugriauta ir teisiškai išregistruota. Atsakovų teigimu, kiti ieškovės ieškinio reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo - panaikinti Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1300 priedo - sąrašo Nr. 4 dešimtąjį įrašą, todėl jie taip pat yra atmestini. Pati ieškovė nenurodo, kokias jos teises ar įstatymo saugomus interesus pažeidžia 2004 m. balandžio 5 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymas Nr. Ž-1300, 2004 m. birželio 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis ar 2009 m. kovo 30 d. dovanojimo sutartys Nr. 2364 ir Nr. 2362. Atvirkščiai, patenkinus ieškovės ieškinį ir panaikinus administracinį aktą bei sutartis, ieškovė netektų nuosavybės teisių į žemės sklypą ir taip būtų pažeistos jos teisės, todėl tokio ieškinio pateikimas teismui yra visiškai nesuprantamas. Taip pat atsakovai nesutinka su apeliantės skunde išdėstytu teiginiu, jog teismas nepagrįstai pasisakė, kad nagrinėjant civilinę bylą taikomi administracinių bylų teisenos terminai. Priešingai, nors teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. Ž-1300 dalies panaikinimo, netaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio termino nuo skundžiamojo akto paskelbimo arba įteikimo suinteresuotai šaliai dienos skundui (prašymui) administraciniam teismui paduoti, nors atsakovai to prašė, tačiau sprendime pasisakė, jog sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovė praleido 1 mėnesio terminą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str., ginčyti administracinį aktą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo P. B. prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad pirtis 51lm niekada nebuvo B. ir J. namų valdoje. Paprašius žemėtvarkininko P. M. atmatuoti pirties naudojimui žemės sklypą, šis atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad pastatą reikia įteisinti. Tokiu būdu, sprendimu yra pažeistas lygybės prieš įstatymą principas. Be to, teismas visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260, kurio 13,4 punkte nurodyta, jog asmuo, norėdamas pirkti nuomojamą namų valdos žemės sklypą, privalo apskrities viršininko administracijai ar rajono žemėtvarkos skyriui pateikti statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus.
Apeliacinis skundas atmestinas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320str. 1d. ). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, jų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teise prie A. J., J. B. ir B. B. priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Panevėžio apskrities viršininko 2000m. balandžio 19 d. įsakymu Nr.707ž, suprojektuotas 0,56 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypas. Apeliantė A. J. pagal 1993-05-16 žemės sklypo įkainojimo aktą 1993 metais valstybės vienkartinėmis išmokomis sumokėjo už 0,267 ha žemės plotą, atsakovai B. B. ir J. B. pagal 1992 m. žemės sklypo įkainojimo aktą 1993 metais valstybės vienkartinėmis išmokomis sumokėjo už 0,285 ha žemės plotą. Šalys su žemės sklypo ribomis ir plotais sutiko, pasirašydamos 2003-12-12 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, namų valdos sklypo Nr.6/367-3 abrise (lauko brėžinyje) bei P. M. individualios įmonės 2003-12-19 parengtame žemės sklypo plane Nr. 367-3. Žemės sklypo planas, ginčijamas Panevėžio apskrities viršininko 2004-04-05 įsakymas Nr.Ž-1300 ir šio įsakymo sąrašo Nr.4 eilės Nr.10 išrašas apeliantei A. J. ir kitiems 0,56 ha žemės sklypo bendraturčiams buvo įteikti 2004-06-03, pasirašant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Nei ginčijamo Panevėžio apskrities viršininko 2004-04-05 įsakymo Nr.Ž-1300 priėmimo metu, nei 2004-06-03 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, nei šiuo metu laikinas statinys - pirtis 511m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) – trečiajam asmeniui P. B. nuosavybės teise nepriklausė ir nepriklauso. Pažymėtina, kad ir kiti statiniai: priestatas 1i 1ž, statytas 1970 m., priestatas 2i1ž, statytas 1970 m., pirtis 6Ilm, daržinė 2Ilm ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) , Rokiškio r., nuosavybė teise nei vienam iš namų valdos pirkėjų nepriklausė ir šiuo metu nepriklauso. Todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad, kad valstybinė žemė apeliantei A. J. ir atsakovams B. B., J. B. parduota pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nuostatas. Be to, Žemės reformos įstatymo 9 str.2 d. imperatyviai neriboja parduoti tokį plotą žemės, kokį asmuo faktiškai valdė. Pagal šio įstatymo nuostatas svarbu tik tai, kad tas plotas neviršytų 2,0 ha. Parduodant minėtus žemės sklypus buvo atsižvelgta ne tik į faktiškai valdytą žemės plotą, bet, kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, ir į teritorijų planavimo dokumentus, taip pat į galimybę suformuoti ir naudoti sklypą, atsižvelgiant į šalia esančių kaimynų žemės sklypų ribas. Bylos įrodymai ( liudytojo P. M. paaiškinimai, B. B. paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos) patvirtina, kad ženklinant 0,56 ha namų valdos žemės sklypą, šio sklypo ribose esantis pirties statinys atitiko laikinojo statinio statusą (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. 4 d.) – neturėjo pamatų, buvo pastatytas ant metalinių pavažų ir galėjo būti bet kada lengvai perkeltas į kitą vietą. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 2.4 p. nustatyta, kad atskiri žemės sklypai prie laikinų statinių neformuojami. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.1 d.). Apeliantė A. J. ginčydama 2004-04-05 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo priedo sąrašo Nr.4 dešimtą įrašą, 2004-06-03 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį bei 2009-03-30 dovanojimo sutartis Nr.2364 ir Nr.2362, nenurodo kokios jos teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeidžiami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje 3K—3-588/2008, 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje 3K-3-380/2006, 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2009). Apeliantė A. J. priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2004 m. balandžio 5 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1300, įsakymo priedo sąrašo Nr. 4 įrašą, Rokiškio rajono apylinkės teismui pateikė tik 2009-06-17, praleisdama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą, per kurį galima kreiptis su skundu dėl administracinio akto panaikinimo (ABTĮ 33 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad apie ginčijamą Panevėžio apskrities viršininko įsakymą apeliantei, jei ne nuo jo priėmimo, tai vėliausiai turėjo būti žinoma, kai buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo sutartis, t.y. 2004-06-03. Pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovė praleido vieno mėnesio terminą ginčyti administracinį aktą – Panevėžio apskrities viršininko 2004-04-05 įsakymo Nr. Ž-1300 dalį. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl administracinių bylų teisenos terminų, kaip prieštaraujančių CPK 26 str. 2 d., atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė prašydama pripažinti minėtą Panevėžio apskrities viršininko įsakymą negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos, t.y. niekiniu (CK 1.80 str.) nenurodė argumentų bei nepateikė įrodymų, kad minėtas administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CPK 178 str.). Apeliantė ginčijamo Panevėžio apskrities viršininko įsakymo pagrindu ne tik laisva valia sudarė 2004-06-03 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį ir įregistravo savo nuosavybės teises į žemės sklypą nekilnojamojo turto registre, t. y. ne tik patvirtino sandorį, bet kaip ir kiti bendraturčiai (atsakovai) jį įvykdė – sumokėjo 2004-06-03 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą kainą už perkamą žemės sklypą. Ieškovės reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nuosavybės teisių į žemės sklypą registracijos panaikinimo, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, yra išvestiniai iš pagrindinio apeliantės reikalavimo panaikinti Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr.Ž-1300 priedo – sąrašo Nr.4 dešimtąjį įrašą. Kadangi ieškovės reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo pirmos instancijos teismas netenkino pagrįstai , tai visi kiti ieškinio reikalavimai atmesti taip pat pagrįstai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 11,20 Lt (b.l.123, t-3) ir jos priteisiamos iš apeliantės CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. pagrindais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,20 Lt ( vienuolika litų dvidešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Birutė Jonaitienė
Birutė Valiulienė