Civilinė byla Nr. e2-244-948-2023

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01580-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 4 d.

Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė,

sekretoriaujant Gitanai Bajarūnaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovės atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl 2525,22 Eur draudiminės išmokos sumos grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 2525,22 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 57 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės DAF FT XF105 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2021-11-17 (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios transporto priemonės DAF FT XF105 valst. Nr.  (duomenys neskelbtini) valdytojas. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 2525,22 Eur dėl transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų. 2022-05-23 pateikė atsakovui pretenziją Nr. RE-001116-22, reikalaujant grąžinti 100 proc. sumokėtos draudimo išmokos. Atsakovas neįvykdė prievolės grąžinti reikalaujamą draudimo išmokos dalį. Pagal draudimo sutarties sąlygas, draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2021-10-25. Įvykis įvyko 2021-11-17. Draudėjas – atsakovas šią įmoką sumokėjo po įvykio t. y. 2021-11-26.

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodo, kad draudimo sutarties pagrindu neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui, atsiradimo rizika yra perkeliama draudikui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė pateikė į nagrinėjamą bylą, nėra atsakovės atstovo parašo (parašui skirtas laukelis yra tuščias), kuris suteiktų pagrindą konstatuoti, jog šalys iš tiesų susitarė, jog draudimo įmoka turi būti sumokėta iki 2021-10-25. Draudimo praktikoje yra įprasta, kad draudimo įmokas juridiniai asmenys sumoka vėliau (pavyzdžiui, per mėnesį). Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų pranešusi ir raginusi atsakovę sumokėti draudimo įmoką bei draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Ieškovė išdavė atsakovei draudimo sutartį net nesumokėjus draudimo įmokos, o tai aiškiai rodo, kad ieškovė draudimo įmokos sumokėjimo apskritai nelaikė teisiškai reikšmingu ir tokia aplinkybė vėliau negali tapti teisėtu pretekstu ieškovei pasinaudoti ja, kaip galimybe susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 29 punkte numatyta, kad jei draudėjas draudimo įmokos nesumoka ilgiau negu 1 mėnesį nuo šių sąlygų 27 punkte nustatyto pranešimo gavimo, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Situacija, kuomet visą draudimo įmoką (t. y. atlygį už draudimo apsaugą) pagal draudimo sutartį gavęs draudikas dar galėtų susigrąžinti iš draudėjo nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, aiškiai prieštarautų ne tik CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet ir konstituciniam proporcingumo principui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos išmokėtų draudimo išmokų teisėtumą ir pagrįstumą.

Ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad tarp šalių jokių susitarimų, kad draudimo įmokos gali būti apmokamos vėliau, nebuvo. Atsakovas žino pasekmes dėl tokio pažeidimo. Tai įrodo, kad ir anksčiau buvo kreipęsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl draudimo išmokų priteisimo tuo pačiu pagrindu. Draudimo sutartis įsigalioja nuo datos, nurodytos sutartyje. Vairuotojas užsienyje draudimo sutartį pateikė kaip galiojančią, nors draudimo įmoka ir nebuvo sumokėta. Kadangi draudimo sutartys sudaromos el. būdu, todėl ant jų nebūna draudėjo parašo. Už žalos reguliavimą užsienio šalyje atsakingas korespondentas. Buvo taikyta Prancūzijos teisė, todėl nusidėvėjimo koeficientas netaikytas. Kadangi nukentėjo fizinis asmuo, todėl buvo paskaičiuotas PVM. Prašo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovas advokatas su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad tarp šalių buvo praktika, jog draudimo įmoką galima sumokėti per mėnesį. Iki tol nebuvo bylų dėl analogiškų aplinkybių – dėl laiku nesumokėtų įmokų. Parašo nebuvimas ant draudimo sutarties yra reikšmingas. Iš atsakovo pusės nebuvo jokio piktybiškumo nevykdyti sutarties. Ieškovė nors ir pavėluotai sumokėtą įmoką priėmė, jos negrąžino. Draudimo išmoką ieškovė išmokėjo tik 2022-05-20, t. y. po pusės metų nuo įvykio. Nėra patikimų duomenų, kad atsakovui buvo siųsti priminimai dėl įmokos sumokėjimo. Padaryta žala paskaičiuota pagal sąmatą. PVM nuo išmokėtos draudimo sumos neturėjo būti paskaičiuotas. Be to, turėjo būti pritaikytas nusidėvėjimas keičiamoms detalėms, nes transporto priemonė 12 metų senumo. Nepateiktos sugadinto turto foto nuotraukos, todėl kyla abejonių dėl keičiamų detalių. Teismų praktika, kada galima susigrąžinti visą išmoką, yra pasikeitusi. Galimybė gauti draudimo įmoką ir susigrąžinti visą išmokėtą išmoką, prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl draudikui iš draudėjo priteistino žalos dydžio

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021-11-17 (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (žala padaryta galiniam dešinės pusės sparnui, galinėms dešinės pusės durelėms, galiniam bamperiui). Įvykio kaltininku nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios transporto priemonės DAF FT XF105 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Transporto priemonės DAF FT XF105 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“, draudėjas UAB (duomenys neskelbtini).

Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su nustatytu ir ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dydžiu. Nurodo, kad PVM nuo išmokėtos draudimo sumos neturėjo būti paskaičiuotas. Be to, turėjo būti pritaikytas nusidėvėjimas keičiamoms detalėms, nes transporto priemonė 12 metų senumo. Padaryta žala paskaičiuota pagal sąmatą. Nepateiktos sugadinto turto foto nuotraukos, todėl kyla abejonių dėl keičiamų detalių. Draudimo išmoką ieškovė išmokėjo tik 2022-05-20, t. y. po pusės metų nuo įvykio.

Iš 2022-11-24 Pažymos dėl išmokų byloje (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2525,22 Eur išmoką sudaro sudarė 2260,65 Eur nukentėjusios transporto priemonės remonto kompensavimas (sąmata) ir 35 Eur patirti nuostoliai/prarastos pajamos remonto laikotarpiu bei 229,57 Eur partnerio bylos administravimo išlaidos.

Iš transporto priemonės Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizės ataskaitos matyti, kad transporto priemonė ekonominiu atžvilgiu taisytina, smūgio padarytos žalos taisymas sudaro 2260,65 Eur su visais mokesčiais.

Byloje ieškovės pateiktas žalos suderinimo aplinkybes patvirtinantis susirašinėjimas su korespondentu (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad draudimo išmokos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į  atliktą žalą patyrusios transporto priemonės ekspertizę - 2260,65 Eur transporto priemonės remonto išlaidos ir 35 Eur transporto priemonės naudojimo praradimas, viso 2295,65 Eur. Taip pat ieškovas sumokėjo 229,57 Eur mokestį užsienio šalies korespondentui.  

 Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 2525,22 Eur dėl transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų (su visais mokesčiais).

Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad žala automobilio Renault Scenic padaryta galiniam dešinės pusės sparnui, galinėms dešinės pusės durelėms, galiniam bamperiui. Ekspertizės ataskaitos priede išvardinti atliktini transporto priemonės remonto darbai atitinka padarytus apgadinimus.

Teismas vertina tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas, žinodamas apie eismo įvykį, būtų domėjęsis žalos sureguliavimo procesu. Atsakovas jokių prašymų žalos administravimo byloje nereiškė. Taigi, jau nuo šio momento atsakovei buvo žinomas tiek žalos padarymo faktas, tiek žalos dydis. Įrodymų, kad atsakovas ikiteisminiame procese ginčytų žalos faktą ir dydį, nepateikta, todėl teismas šį atsakovo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

Teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys žalos atlyginimo procedūras, kai įvykis įvyksta Lietuvoje, nagrinėjamu atveju netaikomos. Kadangi eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo – fizinis, todėl išmokėta draudimo suma su PVM. Taip pat pažymėtina, kad pagal Prancūzijos teisę, nusidėvėjimo koeficientas, skaičiuojant padarytą žalą, taikomas nėra. Draudimo išmoką ieškovė išmokėjo 2022-05-20, gavusi iš užsienio korespondento 2022-05-18 pranešimą apie baigtą žalos administravimo procedūrą dėl 2021-11-17 eismo įvykio.

Teismas pažymi, kad, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, būtent atsakovė, kuri reiškė abejones dėl ieškovės įrodinėjamos Prancūzijos teisės turinio, turėjo teikti kitokį šios teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, taip pat teikti įrodymus, pagrindžiančius poziciją, jog egzistuoja pagrindas taikyti kitas Prancūzijos teisės normas nustatant atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017). 

Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas

TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ, yra rašytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku arba ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali būti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijos ar atlyginti nuostolius ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmoką pažeidimą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis).  Kasacinis teismas išaiškino, kad ši draudiko teisė savaime nėra ribojama (veikiama) TPVCAPDĮ nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis), galimybės reikalauti delspinigių (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis) ar pranešimo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013). Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021-10-25 tarp šalių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ji įsigaliojo 2021-10-25 14.39 val. Pagal draudimo sutarties sąlygas, 286,66 Eur draudimo įmoka turėjo būti sumokėta tą pačią dieną, t. y. 2021-10-25, tačiau to nebuvo padaryta. Draudimo laikotarpis – 2021-10-25 – 2021-11-24. Įvykis įvyko 2021-11-17. Draudėjas – atsakovas mokėjimo nurodymu Nr. 13778 šią įmoką sumokėjo po įvykio t. y. 2021-11-26.

Ieškovė 2021-11-25 Pranešimu dėl nesumokėtų draudimo įmokų kreipėsi į atsakovę dėl 286,66 Eur draudimo įmokos sumokėjimo. Taip pat nustatyta, kad ieškovė dar 2021-11-01 SMS žinute įspėjo atsakovę apie nesumokėtą 286,66 Eur draudimo įmoką pagal polisą Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad 2021-10-25 įprastinę transporto priemonių draudimo valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį rengė ieškovas, kuris yra draudimo srities profesionalas, o draudimo įmokos terminas derintas per draudimo brokerį – trečiąjį asmenį UADBB. Minėta draudimo sutartis turi būti sudaryta rašytine forma. Byloje nustatyta ir šalys neginčija fakto, kad minėta draudimo sutartis atsakovo nepasirašyta, nors pagal CK 1.76 straipsnio 1 dalį rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Šiuo atveju draudimo sutartis sudaryta elektroniniu būdu, todėl draudimo sutartis, nei draudimo liudijimas nėra pasirašomi atsakovo. Be to, atsakavo parašo nebuvimo privalomojo draudimo sutartyje, negalima absoliutinti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jam draudimo įmokos mokėjimo terminas buvo žinomas.

Visų pirma, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas draudiminę įmoką draudimo sumokėjo 2021-11-26. Draudžiamasis įvykis įvyko 2021-11-17, t. y. laikotarpiu, už kurį draudimo įmokos atsakovas dar nebuvo sumokėjęs. Byloje atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl iki 2021-10-25 šalių nustatyto draudimo įmokos sumokėjimo termino, ar 2021-11-17 – draudžiamojo įvykio dieną, draudimo įmoka nebuvo sumokėta.

Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovo argumentas, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi praktika, kad už sudarytas draudimo sutartis gali būti apmokama vėliau (pvz. per mėnesį), kadangi tokią aplinkybę paneigė ieškovės atstovas, o atsakovas nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Be to, kaip matyti iš teismų sistemos LITEKO, tarp šalių jau ir anksčiau vyko teisminiai ginčai dėl draudimo išmokų grąžinimo tuo pačiu pagrindu (byla Nr. eL2-3786-1029/2022), t. y. laiku nesumokėjus už teikiamą draudimo apsaugą.

Vertindama draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas išleisdamas savo transporto priemonę į reisą, privalėjo užtikrinti draudimo įmokos apmokėjimą. Kadangi draudiminė įmoka buvo sumokėta tik po draudžiamojo įvykio ir teismui konstatuojant, kad, nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš draudėjo, nepaisant to, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmoką po draudžiamojo įvykio.

Grąžinamos sumos dydžio nustatymui svarbios šios aplinkybės: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės. Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamos bylos duomenimis, grąžinamos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiantį sutarties šalių tarpusavio santykius į tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų (ieškovui) draudimas yra jo įprasta komercinė veikla (kuriam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai), o kitam (atsakovui) –bendrovės pagrindinės veiklos inter alia yra transporto paslaugos; krovinių vežimais keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, ir kt. Ginčo šalims yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms).

Nagrinėjamu atveju, nustatant draudikui grąžintinos sumos dydį, svarbu atsižvelgti į tai, kad bylos duomenimis, atsakovas vienintelę 286,66 Eur draudimo įmoką pagal draudimo sutartį sumokėjo tik praėjus 9 dienoms po to kai įvyko eismo įvykis, ir praėjus 2 dienoms po draudimo sutarties pabaigos. Šios aplinkybės atskleidžia, kad, viena vertus, draudėjas vengė mokėti draudimo įmoką nustatytu laiku ir taip pažeidinėjo sudarytą draudimo sutartį, kita vertus – draudikas pavėluotai sumokėtą įmoką priėmė, draudimo sutarties nenutraukė. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovas įmoką sumokėjo sekančią dieną, gavęs 2021-11-25 iš ieškovo pakartotinį priminimą dęėl draudimo įmokos sumokėjimo. Nustatant ieškovui grąžintinos sumos dydį svarbu yra ir tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, vienam jų (ieškovui) draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, o kitam (atsakovui) –bendrovės pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, krovinių vežimas keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, ir kt. Ginčo šalims yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms). Teismas pažymi, kad svarbus ir gintinas, priteisiant kompensavimo išlaidų dalį, draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų, taip garantuojant draudikų stabilią finansinę būklę, užtikrinančią efektyvią draudimo apsaugos teikimą. Tai atitinka ir draudėjų interesus, nes draudėjas transportu perveža klientų krovinius, tai neretai susiję su nuostoliais dėl eismo įvykių: transporto priemonių gedimo, krovinių arba kitokio turto žuvimo ar sugadinimo.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus išaiškinimus dėl kriterijų, reikšmingų sprendžiant dėl draudikui grąžintinos sumos dydžio (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis), pirmiau nurodytas aplinkybes vertina kaip pagrindą 20 procentų mažinti iš draudėjo draudikui TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies pagrindu priteistiną sumą. Nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad yra pagrindas sprendimą tenkinti iš dalies priteisinat iš atsakovo ieškovo naudai 2020,18 Eurų dydžio draudiminę išmoką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 Kiti šalių išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatytas metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio

Ieškovė už procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose viso proceso metu turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sumokėjo 173,11 Eur už vertimo paslaugas bei 57 Eur dydžio žyminį mokestį. Iš viso ieškovė patyrė 730,11 Eur bylinėjimosi išlaidų. 80 procentų šios sumos, t. y. 584 Eur, priteistina ieškovei iš atsakovo.

Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog turėjo 1149,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose viso proceso metu. 20 procentų šios sumos, t. y. 230 Eur priteistina atsakovui iš ieškovės.

Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas įskaičius į ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovės naudai iš viso priteistina 354 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, Sporta 11, Ryga, LV-1013, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, buveinės adresas: Vilnius, Viršuliškių skg. 34, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT667300010104742863, įmokos kodas: 73473, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, 2020,18 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimties eurų 18 ct) dydžio draudiminę išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 354 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja                                                Edita Jusevičienė