Civilinė byla Nr. 2S-200-210/2014

                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01902-2013-4

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 106.3.;122.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

     N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai“ atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1003-322/2013 pagal ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams  A. K., I. K., R. R., R. V., J. J., A. J. M., S. N. su P. Č., S. M., R. R., G. A., R. A., R. B. ir R. G. dėl įsiskolinimo ir netesybų priteisimo, ir

n u s t a t ė :

                                                         I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Telšių šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų skolą už bendro naudojimosi patalpų šildymą bei už sistemų priežiūrą per laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2013-11-01 bei delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-11-01:

         1) iš R. V. 1007,52 Lt skolos už šildymą bei 70,64 Lt delspinigių;

         2) iš J. J. 1152,79 Lt skolos už šildymą bei 80,31 Lt delspinigių;

         3) iš A. K. 1258,96 Lt skolos už šildymą bei 89,15 Lt delspinigių;

         4) iš R. R. 1086,79 Lt skolos už šildymą bei 75,46 Lt delspinigių;

         5) iš R. R. 1710,43 Lt skolos už šildymą bei 121,34 Lt delspinigių;

         6) iš I. K. 1299,34 Lt skolos už šildymą bei 92,12 Lt delspinigių;

         7) iš A. J. M. 1313,89 Lt skolos už šildymą bei 92,12 Lt delspinigių;

         8) iš G. A. 1311,90 Lt skolos už šildymą bei 93,07 Lt delspinigių;

         9) iš R. A. 1311,90 Lt skolos už šildymą bei 93,07 Lt delspinigių;

        10) iš S. M. 150,86 Lt skolos už šildymą bei 6,52 Lt delspinigių;

        11) iš R. G. 2575,94 Lt skolos už šildymą bei 177,91 Lt delspinigių;

        12) solidariai iš P. Č. ir S. N. 825,90 Lt skolos už šildymą laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2012-06-22 bei 60,78 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-11-01;

        13) iš R. B. 507,26 Lt skolos už šildymą laikotarpiu nuo 2012-06-22 iki 2013-11-01 bei 33,84 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-11-01.

        Taip pat prašė iš atsakovų priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

                           II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams A. K., I. K., R. R., R. V., J. J., A. J. M., S. N. su P. Č., S. M., R. R., G. A., R. A., R. B. ir R. G. dėl įsiskolinimo ir netesybų priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi skyrė terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo ieškovą pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad A. K., I. K., R. R., R. V., J. J., A. J. M., S. N. su P. Č., S. M., R. R., G. A., R. A., R. B. ir R. G., yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai; taip pat pateikti patikslintą žiniaraštį, iš kurio būtų galima nustatyti, kokiu laikotarpiu (kas mėnesį) bei kokia suma (skola ir delspinigiai) atsakovams buvo paskaičiuota už bendro naudojimo patalpų šildymą ir už sistemų priežiūrą bei delspinigiai; pateikti atstovo – UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriaus J. S. – teises įrodantį dokumentą bei nurodyti, kokiu būdu bus prašoma įteikti atsakovams procesinius dokumentus CPK 117 straipsnis, 127 straipsnis, 129 straipsnis, 130 straipsnis ar kitais būdais, jeigu jų nepavyks įteikti, siunčiant registruotąja pašto siunta.

Šalindamas nustatytus trūkumus, ieškovas pašalino tik dalį nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kokiu būdu bus prašoma įteikti atsakovams procesinius dokumentus, jeigu jų nepavyks įteikti, dokumentus siunčiant registruotąja pašto siunta, taip pat pateikė atstovo – UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriaus J. S. teises, patvirtinančius dokumentus, t.y. UAB „Telšių šilumos tinklai“ įstatų ir 2011 m. rugpjūčio 23 d. valdybos posėdžio protokolo kopijas.

Teismas akcentavo, kad ieškovas teismui nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad būtent atsakovai A. K., I. K., R. R., R. V., J. J., A. J. M., S. N. su P. Č., S. M., R. R., G. A., R. A., R. B. ir R. G. yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), už kurių bendro naudojimo patalpų šildymą bei sistemų priežiūrą ieškovas prašo priteisti įsiskolinimus, yra savininkai. Taip pat nepateikė patikslintų žiniaraščių, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiu laikotarpiu (kas mėnesį) bei kokia suma (skola ir delspinigiai) atsakovams buvo paskaičiuota už bendro naudojimo patalpų šildymą ir už sistemų priežiūrą bei delspinigiai. Teismas pažymėjo, kad įstatyme įsakmiai yra nurodyta, jog prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus – CPK 135 straipsnio 2 dalis. Ieškovas byloje dėl skolos išieškojimo pateikė vienintelį rašytinį įrodymą - šiluminės  energijos  realizavimo  apyvartinį žiniaraštį už 2013 spalį, kuris teismo nuomone yra visiškai neinformatyvus. Nors šalims nėra draudžiama teikti įrodymus ir iškėlus bylą teisme, vienok savalaikis ieškinio neparuošimas vėliau trukdo teismui įgyvendinti civilinio proceso normose įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus, siekti, kad byla būtų išnagrinėta  teismo  vieno posėdžio  metu, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti (CPK 7 str.). Ieškovui buvo sudaryta galimybė, nustatytas temintinas patekti bent pagrindinius rašytinius įrodymus, kuriais jis grindžia savo reikalavimus, tačiau ieškovas įrodymų nepateikė, todėl  teismas laikė, kad per teismo nustatytą terminą ieškovas trūkumų nepašalino.

           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Telšių šilumos tinklai“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį ir išspręsti šį klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį priimti.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nutartyje nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis būtų galima konstatuoti, kad ieškinys turi trūkumų.

2. Apelianto įsitikinimu, teismas nurodydamas trūkumus iš esmės vertina teikiamus įrodymus, rodo savo subjektyvią išankstinę nuomonę, nurodydamas, kad pateikti apyvartiniai žiniaraščiai yra neinformatyvūs, pateikti už 2013 metų spalio mėnesį, nors aiškiai žiniaraščiuose yra nurodyti įsiskolinimai ir paskaičiavimai iki 2013-11-01. Teismas nurodydamas, kad žiniaraščiai yra įrodymai, pasisako apie jų informatyvumą, kas nėra pagrindas ieškinio trūkumo įvardijimui, nes neaišku ar šios aplinkybės bus atsakovų ginčijamos.

3. Dėl išrašų iš VĮ Registrų centro pateikimo apeliantas teigia, kad LR CPK nenumato tokio reikalavimo, be to neturi tokių įgalinimų gauti duomenų apie atsakovų nuosavybės teises iš VĮ Registrų centro.

4. Iš teismo nutarties apeliantui yra aišku, kad teismas bando atsikratyti didelės apimties byla. Teismas, nesant ieškinio trūkumų arba nustačius, kad ir ieškinio trūkumai nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, turėtų priimti ieškinį, o galutinį ieškinio reikalavimą, įrodymus ir kitą informaciją, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje.

    IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje keliamas teismo įpareigojimo ieškovą pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius pareikštą reikalavimą, pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, nėra nustatyta konkreti šios teisės įgyvendinimo tvarka. Šią tvarką, siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Taigi asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Pažymėtina, jog tokių reikalavimų nustatymas nėra savitikslis, be kita ko, juo siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio, o taip pat teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio, tačiau šis institutas turi būti naudojamas ne tam, kad būtų kliudoma asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, bet siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Teismas ieškinio priėmimo metu ex officio turi patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje pažymėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų visus įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje ir todėl nėra pagrindo civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalauti įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 str.). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taip pat teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 str. 1d., 158 str., 225 str. 6 p., 230 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36).

Pažymėtina, kad ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įstatymo neapibrėžiama, kokios kliūtys yra esminės, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į ieškinyje dėstomas aplinkybes. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį atsisakant priimti dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovų už bendro naudojimo patalpų šildymą bei už sistemų priežiūrą už atitinkamą laikotarpį skolą ir delspinigius. Byloje nustatyta, kad skundžiama nutartimi ieškinio priėmimo stadijoje ieškovui UAB „Telšių šilumos tinklai“  buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti patikslintą žiniaraštį, pagrindžiantį skolos dydį ir laikotarpį. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė ir nustatytas terminas pateikti bent pagrindinius rašytinius įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovo reikalavimas suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, dėl ko nėra pagrindo manyti, jog pareikštas ieškinys yra su trūkumais, kurie trukdytų atsakovams suvokti pareikšto reikalavimo esmę, dėl ko jie negalėtų suformuoti savo pozicijos ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio, o teismas negalėtų efektyviai vykdyti teisingumo. Ieškovas yra šilumos energijos tiekėjas į (duomenys neskelbtini), namą ir pagal pateiktą šilumos energijos kiekį nustato bendrą sumą už šilumos energiją teiktą šiam namui ir paskaičiuoja iš šios sumos kiekvienam namo butui tenkančią įmokos dalį iš šios sumos už bendro naudojimo patalpas bei už sistemos priežiūrą, todėl spręstina, jog ieškovas pagrindė savo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Reikalavimas ieškinio priėmimo stadijoje pateikti papildomus įrodymus vien tam, kad teismas galėtų įsitikinti, ar teisingai paskaičiuota prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į tai, jog skolos paskaičiavimas teismui yra pateiktas, taip pat, kad teismas galėtų nustatyti, ar pareikštas ieškinys yra pagrįstas ar ne, atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus argumentus, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Teismas, net ir nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai, kad ieškovas pateikė neinformatyvų įrodymą, iš kurio teismui neaišku, kokiu laikotarpiu bei kokia skola su delspinigiais atsakovams buvo paskaičiuota už bendro naudojimo patalpų šildymą ir už sistemų priežiūrą, negali būti pagrindu ieškinio trūkumo institutui taikyti, tai yra įpareigoti pateikti patikslintą žiniaraštį, pagrindžiantį skolos dydį ir laikotarpį.

Dar vienu iš ieškinio trūkumų pirmosios instancijos teismas nurodė įpareigojimą ieškovui pateikti visų atsakovų duomenis, kad jie yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), už kurių bendro naudojimo patalpų šildymą bei sistemų priežiūrą ieškovas prašo priteisti įsiskolinimus, savininkai. Nagrinėjamu atveju teisus apeliantas teigdamas, kad jis neturi įgalinimų gauti duomenų iš VĮ Registrų centro apie atsakovams nuosavybes teise priklausančias patalpas esančias (duomenys neskelbtini). Be to, tai negali būti vertinama kaip ieškinio trūkumas, kadangi šie procesinio dokumento formalūs trūkumai gali būti pašalinti LR CPK 45, 47 ar 141 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog teismas ieškinio priėmimo stadijoje neturėjo teisės vertinti pareikšto ieškinio pagrįstumo ir reikalauti pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų ieškovo pareikštą reikalavimą, kadangi nurodytas klausimas sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant pakankamai apibrėžtam ieškinio faktiniam pagrindui ir dalykui, be pagrindo įpareigojo ieškovą pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų jos pareikštą reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą. Pažymėtina, kad kreipdamasi į teismą būtent ieškovas sprendžia klausimą, kokius įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimą, pateikti teismui, o kurių ne. Ieškovas kreipdamasi į teismą ir nepateikęs pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimą, rizikuoja, jog teismas gali atsisakyti priimti vėliau pateiktus įrodymus, dėl ko jos ieškinys gali būti nepatenkintas.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatydamas ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius pareikštą reikalavimą, neteisingai aiškino ir taikė CPK normas, dėl ko spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nepagrįstai pareikalavo ieškovą pateikti papildomus įrodymus, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (LR CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.) ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.         

           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

           Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                             Vytautas Kursevičius