Civilinė byla Nr. e2A-2584-661/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07121-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.16.4; 3.3.1.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Narų servisas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Narų servisas“ dėl turto grąžinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) „Klaipėdos paplūdimiai“ prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Narų servisas“ ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti Turtą: Kuršių nerijos krantinę, dalį hidrotechninio statinio – kranto tvirtinimo (200 metrų, unikalus Nr. 4400-5050-1220, pažymėjimas plane – 3kl (nuo taško 9 iki taško 16), skirtą laivų švartavimui) ir perduoti jį ieškovei pasirašant Turto perdavimo-priėmimo aktą, bei priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. spalio 1 d. tarp šalių, t. y. BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ (toliau – Nuomotojas) ir UAB „Narų servisas“ (toliau – Nuomininkas) buvo sudaryta savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 22-10/01-01 (toliau – Sutartis). Sutarties objektas Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ir ieškovės patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis turtas – Kuršių nerijos krantinė, dalis hidrotechninio statinio - kranto tvirtinimo, 200 metrų, unikalus Nr. 4400-5050-1220, pažymėjimas plane - 3kl (nuo taško 9 iki taško 16), laivų švartavimui (toliau – Turtas). 2022-10-01 Sutarties pagrindu Nuomotojas priėmimo perdavimo aktu Nr. 22/2 perdavė Nuomininkui Turtą. Nuomotojui netenkinus Nuomininko prašymų dėl Sutarties pratęsimo, ir pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, ieškovė nuolat ragino Nuomininką vykdyti savo prievolę ir gražinti Nuomos objektą – Turtą, tačiau Nuomininkas nebendradarbiauja ir savo prievolių nevykdo, Turto negrąžino ir negana to, dar ir be teisinio pagrindo naudojasi Ledo įlankos teritorija.
3. Atsakovė UAB „Narų servisas“ pateiktu atsiliepimu prašė atmesti ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad atsakovė prašymą dėl Sutarties pratęsimo pateikė praleidusi tik 8 dienas, po to kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, gavusi atsakovės pranešimą, surengė susitikimą, kuriame dalyvavo ieškovės direktorius ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, o susitikimo metu buvo nutarta iki galutinio sprendimo priėmimo leisti atsakovei toliau laikinai naudotis Turtu. Ieškovė už šiuos naudojimosi laikotarpius pateikdavo sąskaitas atsakovei pagal Sutartį, kurias atsakovė apmokėdavo. Atsakovė sutarties pasibaigimo dienai nešvartavo laivų prie nuomos sutartyje numatytos krantinės. Atsakovė yra pasirengusi kartu su BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ turto priėmimo komisijos nariais apžiūrėti bei perduoti Turtą, tačiau ieškovė neinformavo atsakovės apie Turto apžiūros laiką ir datą, taip pat nėra ir nebuvo pateikusi Turto priėmimo-perdavimo akto. Pagal Sutartį atsakovei buvo perduota teisė naudotis Kuršių nerijos krantine, dalimi hidrotechninio statinio - kranto tvirtinimo, 200 metrų, unikalus Nr. 4400-5050-1220, pažymėjimas plane - 3kl (nuo taško 9 iki taško 16), laivų švartavimui. Taigi pagal Sutartį jokie kiti objektai atsakovei nebuvo išnuomoti, todėl ieškovės minimos aplinkybės dėl 2024-02-21 laivo „Sunland“ iškėlimo iš uosto ekvatorijos niekaip nėra susijusios su pasirašyta Sutartimi bei jos galiojimu. Atsakovė nėra ir niekuomet nebuvo minimo laivo „Sunland“ savininke, turimais duomenimis, laivas priklausė bankrutuojančiai bendrovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė įpareigoti atsakovę UAB „Narų servisas“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti Kuršių nerijos krantinę, dalį hidrotechninio statinio – kranto tvirtinimo, 200 metrų, unikalus Nr. 4400-5050-1220, pažymėjimas plane - 3kl (nuo taško 9 iki taško 16), laivų švartavimui ir perduoti šį turtą ieškovei biudžetinei įstaigai „Klaipėdos paplūdimiai“ pasirašant turto perdavimo - priėmimo aktą.
6. Teismas nurodė, kad:
6.1. Tarp šalių ginčas kilo dėl jų 2022-10-01 sudarytos Sutarties galiojimo / pasibaigimo bei dėl Sutarties nutraukimo teisinių padarinių, t. y. ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės grąžinti turtą po sutarties pasibaigimo. Sutartimi ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir ieškovės patikėjimo teise valdomą Turtą, o atsakovė įsipareigojo savo veiklos vykdymui valdyti ir naudotis turtu ir mokėti nuompinigius. Sutarties 3 p. nustatyta, kad ji galioja iki 2024-05-03, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui. Sutarties 10.1 punktu atsakovė įsipareigojo naudoti turtą pagal paskirtį, griežtai laikytis šios paskirties turtui keliamų priežiūros ir sanitarinių reikalavimų. Sutarties 16 punkte nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, su nuomininke, tvarkingai vykdžiusia sutartyje prisiimtas pareigas, ir gavus nuomininkės raštišką prašymą, nuomos sutartis atnaujinama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Sutarties 17 punktas numato, kad nuomininkė, pageidaujanti pratęsti nuomos sutartį, kreipiasi raštiškai į nuomotoją ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki nuomos termino pasibaigimo dėl galimybės pratęsti nuomos sutartį naujam terminui.
6.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė, pasibaigus šalių Sutarties terminui, nebuvo išreiškusi valios pratęsti Sutartį ar atlikusi veiksmus, kuriais tokią valią būtų išreiškusi. Priešingai – ieškovė, atsakydama į atsakovės raštus, aiškiai išreiškė valią laikyti nuomos sutartį pasibaigusia ir nuolat primindavo atsakovės pareigą įvykdyti prievolę natūra pagal Sutartį – grąžinti ieškovei turtą. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad 2024-05-03 pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu susiklosčiusius nuomos santykius patvirtina aplinkybė, jog ieškovė po Sutarties termino pasibaigimo teikdavo atsakovei PVM sąskaitas - faktūras už krantinės nuomos paslaugas, o atsakovė jas apmokėdavo, tokiu būdu patvirtindama tarp šalių egzistuojančius nuomos teisinius santykius. Iš bylos medžiagos matyti, kad Sutarties 10.5 punkte šalys susitarė, jeigu nuomininkė (atsakovė), raštu ją įspėjus, per 30 kalendorinių dienų nuo nuomos sutarties termino pabaigos arba jos nutraukimo prieš terminą, per 10 kalendorinių dienų pagal aktą neperduoda turto nuomotojai, ji sumoka 289,62 Eur baudą ir nuomos mokestį pagal išrašytas sąskaitas faktūras už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti turtą. Bylos duomenys rodo, kad 2024-05-03 pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, ieškovė, vadovaudamasi aptartu Sutarties 10.5 p., 2024-06-13 pateikė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą serija KP Nr. 233
6.3. Atsakovės prieštaringi paaiškinimai apie tai, jog nors nuomos santykiai tarp šalių yra tęsiami konkliudentinių veiksmų pagrindu, tačiau atsakovė vis tiek nesinaudoja Kuršių nerijos krantine (kaip statiniu), teikia papildomą pagrindą konstatuoti, kad nuomos santykiai tarp šalių yra pasibaigę nuo Sutartyje nurodyto termino – 2024-05-03.
6.4. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji yra atlaisvinusi Kuršių nerijos krantinę ir ja nesinaudoja, o plaukiojantys įrenginiai nėra prišvartuoti prie krantinės, šie įrenginiai inkaruojasi ir dreifuoja vandenyje, kas nėra draudžiama. Iš byloje pateikto 2024-07-02 BĮ ,,Klaipėdos paplūdimiai“ tarnybinio pranešimo, nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovė galimai toliau vykdo laivų švartavimosi ir stovėjimo veiklą; nuo krantinės nepašalino savo daiktų bei naudoja turtą, taip pat faktiškai naudojasi ir Ledo įlankos teritorija, sudarančia apie 5000 kv. m. Pridedamos nuotraukos, iš kurių matyti, akvatorijoje inkaruoti ir prišvartuoti vidaus vandenų laivai. 2024-11-12 buvo atliktas dar vienas krantinės patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad atsakovė vykdo laivų švartavimosi ir stovėjimo veiklą, akvatorijoje suskaičiuoti 17 vnt. inkaruotų bei prišvartuotų vidaus vandenų laivai. Prie tarnybinių pranešimų byloje pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad Ledo įlankos teritorijoje prie krantinės bei akvatorijoje inkaruoti ir prišvartuoti vidaus vandenų laivai.
6.5. Pasibaigus Sutarčiai, atsakovė neteko pagrindo toliau naudotis Turtu. Atsakovės pareiga pasibaigus Sutarčiai grąžinti ieškovei Turtą įtvirtinta Sutartyje (10.5 punktas). Be to, atsakovė apie pareigą grąžinti ieškovei turtą ne kartą buvo informuota asmeniškai. Todėl po Sutarties pasibaigimo, konstatavus, kad atsakovė neatlaisvino Kuršių nerijos krantinės bei negrąžino ieškovei turto, pasirašant perdavimo-priėmimo aktą, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti Sutarties objektu buvusį Turtą, o atsakovė įgijo pareigą šį turtą grąžinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė (apeliantė) UAB „Narų servisas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
7.1. Teismas visiškai nevertinęs ieškovei nepalankių aplinkybių bei atsakovės argumentų, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė darbus pagal Sutartį atliko tinkamai ir laiku.
7.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateiktuose nuotraukose matomi plaukiojantys įrenginiai – laivai (17 vienetų) nuosavybes teise priklauso atsakovei bei įpareigojo juos pašalinti, nors tai yra neįmanoma, kadangi atsakovė net nevaldo tokio kiekio plaukiojančių įrenginių apskritai.
7.3. Pagal Sutartį jokie kiti objektai atsakovei nebuvo išnuomoti, todėl ieškovės minimos aplinkybės dėl 2024-02-21 laivo „Sunland“ iškėlimo iš uosto ekvatorijos apskritai niekaip nėra susiję su šalių Sutartimi. Atsakovė nėra ir niekuomet nebuvo minimo laivo Sunland“ savininke, turimais duomenimis laivas priklausė bankrutuojančiai bendrovei, todėl apskritai nėra aišku dėl kokios priežasties tiek ieškovės procesiniuose dokumentuose, tiek teismo sprendime yra remiamasi šia aplinkybe.
7.4. Teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus, kuriais būtent atsakovė ragino ieškovą nurodyti laiką, kuriuo metu būtų organizuojamas Turto perdavimas Ieškovei. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2024-07-02 gautas Ieškovės atstovo pranešimas, bei 2024-07-11 pateiktas atsakovės UAB “Narų servisas” atsakymas, kuriame nurodoma, kad atsakovė susitikimo metu yra informavusi BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ jog nepasirašius naujos nuomos sutarties, turtą privalo perimti bendrovė BĮ „Klaipėdos paplūdimiai”. UAB “Narų servisas” gavo atsakymą, jog turto priėmimui reikalinga sudaryti komisiją, kuri kartu su UAB “Narų servisas” atstovais vyks į turto vietą apžiūrai, tačiau UAB “Narų servisas” negavo jokio pranešimo apie komisijos sudarymą, taip pat nėra gavusi jokio pranešimo apie planuojamą turto apžiūros laiką ir datą. Šia aplinkybe yra paneigiami teismo argumentai, kuriais konstatuojama, kad atsakovė vengia perduoti Turtą ieškovei.
7.5. Remiantis oficialiais registro duomenimis, atsakovės vardu yra registruoti tik 10 plaukiojančių įrenginių ar laivų, tačiau jie yra laikomi ne prie ginčo objekto, todėl toks teismo sprendimas apskritai net fiziškai negali būti įvykdomas, kadangi Atsakovė negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų laikomus laivus prie ginčo Turto. Atsakovė ne kartą nurodė, kad ieškovės pateiktose nuotraukose matomi laivai nepriklauso atsakovei, todėl ji nėra ir negali būti atsakinga dėl šių laivų.
7.6. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių visumos, skundžiamame sprendime aptarė tik vienos šalies – ieškovės išdėstytus argumentus ir įrodymus, tinkamai nemotyvavo šios savo pozicijos bei paties skundžiamo sprendimo, dėl to liko neatskleista bylos esmė.
8. Ieškovė BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė šiuos argumentus:
8.1. Sutartis yra ne rangos, o nuomos. Pagal Ginčo Sutartį jokių darbų ieškovė neatliko. Ieškovė išnuomojo krantinę atsakovei, o pastaroji pasibaigus nuomos sutarčiai jos negrąžina. Manytina, kad atsakovė net nebando ieškoti racionalių argumentų skundui pagrįsti, nes supranta, jog teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Skundas rengtas naudojant šabloną iš bylos, kurioje buvo nagrinėjami ginčai iš rangos teisinių santykių, skundas rengtas skubotai ir atsainiai, todėl ir liko argumentai, kuris su nagrinėjamu ginču neturi nieko bendro.
8.2. Teismas skundžiamu sprendimu neįpareigojo Atsakovės pašalinti 17 vienetų plaukiojančių laivų ir įrengimų. Teismas nusprendė įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti Kuršių nerijos krantinę. Todėl visiškai nesvarbu yra tai, kiek vienetų plaukiojančių laivų ir įrenginių priklauso atsakovei. Atsakovė privalo atlaisvinti krantinę pašalindama nuo jos visus laivus ir įrenginius. Atsakovė privalo perduoti krantinę tokią, kokia ji jam buvo perduota pasirašius nuomos sutartį ir 2022-10-01 Sutarties pagrindu sudarius priėmimo perdavimo aktą Nr. 22/2.
8.3. Skunde teigiama, kad teismas sprendime be pagrindo užsiminė apie laivą „Sunland“, kadangi jis laikomas ne prie krantinės, o įlankos teritorijoje, teigiama, kad šis laivas atsakovui nepriklauso. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad viešoje erdvėje pati atsakovė yra paskelbusi informaciją apie tai, kad „2021 metų pradžioje nuskendo prie krantinės uoste stovėjusi žemkasė „Sunland“. „Narų servisas“ ištraukė ją, parsiplukdė į laivų kapines. Savininkas bankrutavo, ji čia jau stovi trejus metus. Už stovėjimą pinigų nemokama, ji neprižiūrima, niekas vandens neišpumpuoja. Jau kurį laiką narai nežino, ką su ja daryti. Su bankroto administratoriumi bendros kalbos neranda. Pasak A., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo tą laivą utilizuoti, supjaustyti, kad čia stovėdamas niekam akių nebadytų. Narai žada kreiptis į teismą ir tada jau patys tą žemkasę utilizuos.“ Pats Atsakovo vadovas viešai deklaruoja, kad šį laivą jis įgijo, nes tai jo hobis „Be to, pas mane susirinko visas paveldas, paskutiniai keturi senoviniai uosto laivai, nes tai mano hobis: 100 metų senumo kranas, žemkasei „Sunland“ - 120 metų“, „Kintai“, - vardijo „Narų serviso“ kapitonas.“
8.4. Taigi šis laivas nebuvo be atsakovės žinos atplukdytas į Ledų rago įlankos teritoriją („laivų kapines“), pati atsakovė šį laivą parsiplukdė ir bendrauja su bankroto administratoriumi dėl jo. Vadinasi nepriklausomai nuo to, ar šis laivas priklauso, ar nepriklauso atsakovei nuosavybės teise, būtent atsakovė yra šio laivo valdytoja daiktinės teisės prasme, ir jei šis laivas trukdo patekimui prie krantinės būtent atsakovė yra atsakinga už jo pašalinimą ir krantinės atlaisvinimą.
8.5. Atsakovė vengia perduoti Turtą, nurodoma, jog ieškovė turi organizuoti turto perdavimą sudarydama komisiją, numatydama laiką ir pan. Turto perdavimą turi organizuoti atsakovė, o ne ieškovė. Sutarties 10.5 p. nustatyta, kad nuomininkė privalo pasibaigus šios Sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per 10 kalendorinių dienų pagal aktą perduoti tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto.
8.6. Be to, ieškovė fiziškai negali organizuoti Turto perdavimo, kadangi prieš perduodant turtą jis turi būti atlaisvintas. Turto atlaisinimą gali atlikti tik nuomininkas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso laikomi įlankoje ir prie krantinės švartuojami laivai ir įrenginiai, nes tai atlikta buvo Sutarties galiojimo metu Atsakovės iniciatyva ir su jos žinia bei sutikimu, o ji tuo metu buvo teisėta krantinės valdytoja.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti 2022-10-01 savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 22-10/01-01 pagrindu išnuomotą turtą - Kuršių nerijos krantinę, dalį hidrotechninio statinio - 200 metrų kranto tvirtinimo, unikalus Nr. 4400-5050-1220, pažymėjimas plane - 3kl (nuo taško 9 iki taško 16), skirto laivų švartavimui ir perduoti jį ieškovei, pasirašant turto perdavimo- priėmimo aktą.
11. Ieškovės reikalavimas grindžiamas tuo, jog šalių Sutarties terminas yra pasibaigęs. Ieškovė teigia, kad ji ne kartą reikalavo perduoti Turtą pasibaigus nuomos sutarčiai, tačiau nuomininkė (atsakovė) savo prievolių nevykdo: nuo krantinės nepašalino savo daiktų, Turto negrąžino, jį toliau naudoja. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad ji galioja iki 2024-05-03. Sutarties 16-17 punktuose numatyta galimybė pratęsti nuomos sutartį naujam terminui, tokiu atveju atsakovė turi kreiptis raštiškai į nuomotoją ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki nuomos termino pasibaigimo. Atsakovė prašymą dėl Sutarties termino pratęsimo pateikė praleisdama Sutarties 17 punkte nustatytą terminą, o ieškovė informavo atsakovę, kad Sutartis pratęsiama nebus ir priminė apie pareigą grąžinti turtą pasibaigus Sutarties terminui.
12. Apeliantė skundą grindžia dvejais argumentais – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė darbus pagal sutartį atliko tinkamai ir laiku (Skundo 2.1.1. punktas) ir teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę pašalinti 17 vienetų plaukiojančių laivų ir įrenginių, kadangi atsakovė tokio kiekio laivų ir įrenginių nevaldo (Skundo 2.1.2 punktas).
13. Dėl apeliacinio skundo 2.1.1. pažymėtina, jog ieškovė pagrįstai atsiliepime į skundą nurodo, jog Sutartis buvo sudaryta ne rangos, o nuomos. Pagal Ginčo Sutartį ieškovė jokių darbų neatliko, ieškovė išnuomojo krantinę atsakovei, o ši pasibaigus nuomos sutarčiai jos negrąžina. Taigi šis skundo argumentas iš esmės yra nepagrįstas ir nesusijęs su byla.
14. Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas kilo dėl jų 2022-10-01 sudarytos nekilnojamojo turto nuomos Sutarties galiojimo / pasibaigimo bei dėl Sutarties nutraukimo teisinių padarinių, t. y. ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės grąžinti turtą po sutarties pasibaigimo.
15. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, jam kyla CK nustatytų teisinių padarinių – nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis) <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“; bylos Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. likviduojama UAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. UAB „Mogita“, bylos Nr. 3K-3-85/2010; kt.). Toks išaiškinimas svarbus keletu aspektų. Pirma, sprendžiant dėl nuomotojo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, nuomininkui pavėlavus grąžinti daiktą, pagrįstumo, būtina nustatyti daikto grąžinimo nuomotojui momentą. Antra, remiantis nurodytu išaiškinimu, darytina išvada, kad nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo vieną iš daikto (pastato, statinio, įrenginio) nuomotojui grąžinimo sąlygų (perduoda faktiškai daiktą arba šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą), laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011)
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2022-10-01 sudarė Sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir ieškovės patikėjimo teise valdomą ilgalaikį materialųjį turtą - Kuršių nerijos krantinę, dalį hidrotechninio statinio – 200 metrų kranto tvirtinimo, unikalus Nr. 4400-5050-1220, pažymėjimas plane - 3kl (nuo taško 9 iki taško 16), skirtą laivų švartavimui, o atsakovė įsipareigojo savo veiklos vykdymui valdyti ir naudotis turtu ir mokėti nuompinigius (Sutarties 1, 2 punktai). 2022-10-01 Sutarties pagrindu ieškovė priėmimo - perdavimo aktu Nr. 22/2 perdavė atsakovei Sutarties 1 p. nurodytą turtą. Sutarties 3 p. nustatyta, kad Sutartis galioja iki 2024-05-03, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui. Sutarties 10.1. punktu atsakovė įsipareigojo naudoti turtą pagal paskirtį, griežtai laikytis šios paskirties turtui keliamų priežiūros ir sanitarinių reikalavimų. Sutarties 16 punkte nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, su nuomininke, tvarkingai vykdžiusia sutartyje prisiimtas pareigas, ir gavus nuomininkės raštišką prašymą, nuomos sutartis atnaujinama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Sutarties 17 punktas numatyta, kad nuomininkė, pageidaujanti pratęsti nuomos sutartį, kreipiasi raštiškai į nuomotoją ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki nuomos termino pasibaigimo dėl galimybės pratęsti nuomos sutartį naujam terminui. Sutarties 10.5 p. nustatyta, kad nuomininkė privalo pasibaigus šios Sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per 10 kalendorinių dienų pagal aktą perduoti tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto. Jeigu nuomininkė, raštu ją įspėjus, per 30 kalendorinių dienų nuo nuomos sutarties termino pabaigos arba jos nutraukimo prieš terminą pagal aktą neperduoda turto nuomotojai, ji sumoka 289,62 Eur baudą ir nuomos mokestį pagal išrašytas sąskaitas - faktūras už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti turtą.
17. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2024-03-12 kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl Sutarties termino pratęsimo, praleidusi Sutarties 17 punkte nustatytą terminą, tačiau ieškovė, atsakydama į atsakovės prašymą, 2024-03-29 rašte nurodė, kad Sutartis pratęsiama nebus ir priminė, jog pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovė privalo perduoti ieškovei tvarkingą turtą pagal priėmimo – perdavimo aktą. Atsakydama į ieškovės 2024-03-09 raštą, atsakovė 2024-03-29 rašte nurodė, kad prašymas pratęsti nuomos sutartį pateiktas praleidus dviejų mėnesių terminą ir paprašė atnaujinti Sutartį jos 16 punkto pagrindu, t. y. tvarkingai vykdžius Sutartimi prisiimtas pareigas. Kartu paprašė dar ir sudaryti sąlygas Sutarties termino pratęsimui. Tačiau ieškovė 2024-04-03 raštu pakartotinai atsisakė pratęsti sutartį ir papildomai pažymėjo, kad atsakovė sutartį vykdė pažeisdama jos sąlygas – dar laivus laikė ir visoje Ledų rago įlankos teritorijoje, o ne prie nuomojamos krantinės. 2024-05-06 ieškovė informavo atsakovę, kad Sutartis pasibaigė 2024-05-03 ir nėra pratęsta bei priminė apie pareigą per 10 dienų nuo Sutarties termino pabaigos grąžinti ieškovei perduotą turtą. 2024-05-20 raštu ieškovė dar kartą pareikalavo perduoti turtą pasibaigus nuomos sutarčiai. Atsakovė 2024-06-11 raštu kreipėsi į ieškovę, siūlydama sudaryti bendradarbiavimo susitarimą, kuriame galėtų būti aptarti atsakovės įsipareigojimai ir atsakovei suteikta galimybė naudotis Turtu bei papildomai dar laikyti darbo techniką ir Ledų įlankos teritorijoje už siūlomą 980 Eur per mėnesį užmokestį. 2024-06-13 raštu ieškovė informavo atsakovę, kad neturi įgaliojimų sudaryti kokius nors susitarimus dėl Ledo įlankos akvatorijos naudojimo bei pakartotinai priminė, kad Sutarties galiojimo terminas yra pasibaigęs, todėl atsakovė privalo perduoti turtą, sumokėti baudą ir susimokėti už turto naudojimą nuomos sutarčiai pasibaigus.
18. Taigi priešingai nei teigia atsakovė, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė, pasibaigus šalių Sutarties terminui, nebuvo išreiškusi valios pratęsti Sutartį ar atlikusi veiksmus, kuriais tokią valią būtų išreiškusi. Priešingai – ieškovė, atsakydama į atsakovės raštus, aiškiai išreiškė valią laikyti nuomos sutartį pasibaigusia ir nuolat primindavo atsakovės pareigą įvykdyti prievolę natūra pagal Sutartį – grąžinti ieškovei turtą.
19. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas skundžiamu sprendimu atsakovę įpareigojo papildomai pašalinti trečiųjų asmenų laikomus laivus prie ginčo Turto. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovės pašalinti 17 vienetų plaukiojančių laivų ir įrengimų. T. y. toks reikalavimas nėra išdėstytas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti Kuršių nerijos krantinę, nenurodydamas konkrečių objektų ir jų kiekio, kuriuos atsakovė turi iš jos pašalinti. Todėl visiškai nesvarbu yra tai, kiek vienetų plaukiojančių laivų ir įrenginių priklauso atsakovei. Remiantis nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis CK nuostatomis ir šalių Sutarties nuostatomis, atsakovė privalo atlaisvinti krantinę pašalindama nuo jos visus laivus ir įrenginius. Apeliantė privalo perduoti krantinę tokią, kokią ji jai buvo perduota pasirašius nuomos sutartį ir 2022-10-01 Sutarties pagrindu sudarius priėmimo perdavimo aktą Nr. 22/2.
20. Taip pat pažymėtina, kad pagal šalių sutartį Turto perdavimą turi organizuoti apeliantė (atsakovė), o ne ieškovė. Sutarties 10.5 p. nustatyta, kad nuomininkė privalo pasibaigus šios Sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per 10 kalendorinių dienų pagal aktą perduoti tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, ji fiziškai negali organizuoti Turto perdavimo, kadangi prieš perduodant turtą jis turi būti atlaisvintas. Turto atlaisinimą gali atlikti tik nuomininkas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso laikomi įlankoje ir prie krantinės švartuojami laivai ir įrenginiai, nes tai atlikta buvo Sutarties galiojimo metu atsakovės iniciatyva ir su jos žinia bei sutikimu, nes ji tuo metu buvo teisėta krantinės valdytoja.
21. Apeliantė taip pat nurodė, jog sprendimas yra nemotyvuotas ir remtasi tik vienos šalies pozicija. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad: tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio reikšmės turi būti sprendžiama pagal galimą jo įtaką bylos rezultatui, yra įvertinama atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Glausti, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso priimto procesinio sprendimo ir (ar) sprendimų kontekste. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą sprendimą, nenustatė, kad jame truktų argumentacijos. Priešingai – pirmosios instancijos teismo motyvai yra išsamūs, logiški, nuoseklūs. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su jam nepalankiu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Be to, kaip minėta pacituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas neprivalo argumentuoti, kodėl atmeta kiekvieną šalių teiginį, o privalo pasisakyti tik dėl tų teiginių, kurie turi esminę reikšmę priimamam sprendimui. Nagrinėjamoje byloje taip ir buvo padaryta. Todėl kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės atkleidė bylos aplinkybes ir išdėstė aiškius argumentus dėl pagrindinių išnagrinėto ginčo aspektų.
Dėl bylos baigties
25. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 2323,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš atsakovės priteisia ieškovei.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Narų servisas“ (į. k. 240153550) ieškovei BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ (į. k. 141892739) 2323,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Inga Staknienė