Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-01-29][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-58-372-2024].docx
Bylos nr.: e2A-58-372/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities VTAS Raseinių rajone 188752021 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Šeimos teisė
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Įrodymai ir įrodinėjimas
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
Įrodymų vertinimas
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas



 

                           Civilinė byla Nr. e2A-58-372/2024

 

                           Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01164-2023-3

 

                           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 

                           3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 2024 m. sausio 29 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11050-674/2023 pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui A. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyrius Raseinių rajone. 

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       I. J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo. Teismo prašė: 1) pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-674/2023 priteistą išlaikymo nepilnametei dukrai U. J. dydį ir priteisti iš atsakovo A. J. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai U. J. periodinėmis 350,00 Eur dydžio išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki dukters pilnametystės, teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti ieškovei; 2) priteisti iš atsakovo A. J. materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023-05-01 iki 2023-07-31 (3 mėn.) iš viso 1050,00 Eur (350,00 Eur x 3); 3) priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei.

2.       Ieškovė nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-674/2017 iš atsakovo priteisė materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis 60,00 Eur dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2015-07-01 iki dukters pilnametystės. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei šešeri metai. Šiuo metu dukra yra paauglė, jos poreikiai yra ženkliai didesni nei prieš šešerius metus. Be to, paskutiniu metu šalyje itin ženkliai išaugo visų prekių ir paslaugų kainos. Materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai teikiamas per VSDFV (Vaikų išlaikymo fondą) iki 2023 m. vasario mėn. Gaunamos sumos nepakanka užtikrinti net būtiniesiems ir gyvybiškai svarbiems nepilnametės dukters poreikiams. Dukros išlaikymui šiuo metu reikia ne mažesnės sumos kaip 700,00 Eur. Socialinės paramos skyrius teikia kas mėnesį 85,75 Eur išmoką vaikui, likusius pinigus ieškovė turi skirti pati. Atsakovo teikiamas išlaikymas paskutinius mėnesius sudarė 89,00 Eur.

3.       Ieškovė nurodė, kad yra dirbanti, jos darbo užmokestis yra kiek didesnis nei minimali mėnesio alga. Ieškovė turi nekilnojamojo turto – 1/2 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi.

4.       Ieškovė nurodė, jog išlaidos dukters poreikiams patenkinti sudaro: maistui – 240,00–300,00 Eur (dukra mokslo metų laikotarpiu gavo nemokamą maitinimą, tačiau jo nepakanka, kasdien reikia duoti 2,00–3,00 Eur užkandžiams, gėrimams ir pan., savaitgaliais, atostogų, švenčių dienomis – 10,00 Eur); drabužiams (įskaitant apatinį trikotažą, kojines, sportinę aprangą) – 50,00–60,00 Eur per mėnesį; avalynei – 40,00 Eur per mėnesį; higienos prekėms (dantų priežiūros priemonės, šampūnas, skalbimo, valymo priemonės) – 30,00–40,00 Eur per mėnesį; kirpyklai – 15,00–20,00 Eur per mėnesį; vitaminams, maisto papildams – 20,00–30,00 Eur per mėnesį (dukra turi problemų su stuburu, rekomenduojami masažai, ambulatorinė reabilitacija, todėl tikslinga būtų dukrą vežti į baseiną, dažniau suteikti kineziterapijos paslaugas); internetui – 14,82 Eur (sutartis su akcija galioja iki 2023 m. lapkričio mėn., įprasta kaina – 25,82 Eur); už dukros telefono aparatą – po 22,00 Eur per mėnesį (paimtas išsimokėtinai), papildomai už ryšio paslaugas – 6,00 Eur; dukros dalis būsto išlaikyme sudaro 1/2 dalį (malkos kainuoja 1800,00 Eur (apie 150,00 Eur/mėn.), vanduo – 16,00–17,00 Eur/mėn. (per metus už vandenį sumokėta 197,41 Eur), elektra – 53,00 Eur, atliekų tvarkymas – 114,12 Eur per metus (9,51 Eur per mėnesį), žemės mokestis – 27,00 Eur per metus (2,00 Eur per mėnesį), iš viso būsto išlaikymas kainuoja apie 230,00 Eur, dukros dalis sudaro 115,00 Eur; kanceliarinėms prekėms, pratyboms, priemonėms technologijų pamokoms – 20,00–30,00 Eur per mėnesį; laisvalaikiui, draugų gimtadieniams – 20,00–30,00 Eur per mėnesį; draudimas nuo nelaimingų atsitikimų metams – 65,00 Eur.

5.       Ieškovė pažymėjo, kad dukra lanko (duomenys neskelbtini), kuris nors nėra mokamas, tačiau vykstama į turnyrus į kitus miestus, reikalinga apranga, apsaugos, kartais kainuoja ir pati kelionė, reikalingi dienpinigiai. Norėtųsi leisti dukrą į vasaros stovyklą, tačiau dėl materialinės padėties ieškovė to padaryti neišgali. Vasarą nupirko dukrai dviratį, be to, dukros kambariui buvo reikalingas remontas, ieškovė pirko tapetus, grindų dangą-laminatą, sofą, kitus baldus, lentynas.

6.       Ieškovė nurodė, kad jos žiniomis atsakovas anksčiau turėjo sveikatos problemų, tačiau dėl dabartinės jo sveikatos būklės ir galimybės dirbti ieškovė informacijos neturi, taip pat neturi duomenų apie jo gaunamas pajamas, darbą.

7.       Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023-05-01 iki 2023-07-31, o nuo 2023-08-01 iki dukters pilnametystės priteisti didesnį materialinį išlaikymą – po 350,00 Eur per mėnesį, išmokas indeksuojant.

8.       A. A. J. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį, mokamomis nuo 2023-08-01 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti.

9.       Atsakovas nurodė, kad paskutiniu metu teikė dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 89,00 Eur kas mėnesį. Ieškovas pripažino, kad dukters poreikiai per praėjusį šešerių metų laikotarpį išaugo. Atsakovas sutiko, kad išlaikymas būtų padidintas, tačiau nesutiko su ieškovės reikalaujamu išlaikymo dydžiu.

10.       Atsakovas nurodė, kad ieškovė pateikė ne visiškai pagrįstus ir realius dukters poreikių ir savo pačios galimybių paskaičiavimus. Ieškovės nurodyta 700,00 Eur suma per mėnesį yra per didelė, ieškovės darbo užmokestis yra tik šiek tiek didesnis nei minimali mėnesio alga (apie 630,00 Eur, atskaičius mokesčius), iš šios sumos dukters išlaikymui skyrus po 350,00 Eur kas mėnesį, pačiai ieškovei tektų gyventi žemiau skurdo ribos.

11.       Atsakovas nurodė, kad buvo sužalotas darbe, liko neįgalus, yra tik iš dalies darbingas, darbingumas 50 proc. Neįgalumas nustatytas neterminuotam laikotarpiui. Atsakovas kurį laiką buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, šių metų gegužės mėnesį įsidarbino (duomenys neskelbtini), nuo liepos 24 d. turi nedarbingumo lapelį ir šiuo metu nedirba. Į ankstesnį darbą nebegrįš, nes dėl sveikatos būklės (duomenys neskelbtini) darbas statybose yra per sunkus, nors turi (duomenys neskelbtini). Atsakovui rekomenduota dirbti sargo darbą.

12.       Atsakovas nurodė, kad šiuo metu jo pajamos yra tokios: netekto darbingumo pensija – 121,71 Eur, vienišo asmens išmoka – 34,89 Eur, žalos sveikatai išmoka – 298,24 Eur, iš viso – 454,84 Eur. Dėl sveikatos būklės padidinti gaunamas pajamas galimybės nedidelės. Atsakovas nurodė, jog nekilnojamojo turto neturi, gyvena motinai priklausančiame bute. Turi dar vieną nepilnametį sūnų, kuriam turėtų teikti išlaikymą po 43,48 Eur kas mėnesį, tačiau šiuo metu pagal žodinį susitarimą su vaiko motina sūnaus išlaikymui moka po 100,00 Eur kas mėnesį.

13.       Atsakovas pažymėjo, kad jo turtinė padėtis, atsižvelgiant į sveikatos būklę, taip pat nepažeidžiant kito nepilnamečio vaiko interesų, objektyviai leidžia teikti išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį. Atsakovo vertinimu, nei vienam iš panašaus amžiaus išlaikytinių neturi būti suteikiamas prioritetas, jie negali būti supriešinami. Be to, Raseinių rajono apylinkės teismas, 2017 m. kovo 22 d. priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgė ir įvertino nurodytas aplinkybes ir dukters išlaikymui priteisė tik 60,00 Eur dydžio periodines išmokas kas mėnesį. Aplinkybės, kuriomis rėmėsi teismas nustatydamas išlaikymo dydį, neišnyko ir faktiškai nepasikeitė. Išskyrus tai, kad dar labiau pablogėjo atsakovo sveikata bei galimybės susirasti darbą, kurį dirbdamas galėtų gauti pakankamas pajamas ir teikti didesnį išlaikymą savo abiem nepilnamečiams vaikams.

14.       Atsakovas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl 1050,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas su ieškovės prašomu priteisti įsiskolinimu taip pat nesutiko, tačiau teismo posėdžio metu sutiko, kad galėtų dukros išlaikymui mokėti po 180,00 Eur, kas, atsakovo vertinimu, būtų kaip ir įsiskolinimo dengimas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

15.       Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 26 d. sprendimu nuspręsta ieškinį patenkinti iš dalies; pakeisti 2017 m. kovo 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-674/2017 U. J. iš tėvo A. J. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur iki vaiko pilnametystės dydį ir jį išdėstyti taip: priteisti nepilnamečio vaiko U. J. materialiniam išlaikymui iš tėvo A. J. po 200,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki (duomenys neskelbtini), t.y. kol J. J. sueis 18 metų ir jis taps pilnametis; nuo (duomenys neskelbtini) iki U. J. pilnametystės priteisti po 250,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama J. L., šios sprendimo dalies vykdymas skubus; nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutraukti materialinio išlaikymo U. J. išieškojimą pagal 2017 m. kovo 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-18-674/2017; likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

16.       Teismas nurodė, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad atsakovas negali teikti tokio išlaikymo dukrai, kad maksimaliai patenkintų jos poreikius, tačiau atsakovas turi dėti pastangas, kad būtų patenkinti būtinieji nepilnametės dukros poreikiai.

17.       Teismas pažymėjo, jog atsakovas, būdamas iš dalies darbingas, privalo elgtis sąžiningai ir pagal savo darbines galimybes imtis visų įmanomų priemonių, kad gautų pajamas, iš kurių skirtų lėšas nepilnametės dukros išlaikymui.

18.       Teismas sprendė, kad yra pagrindas pagal ieškovės prašymą didinti teismo sprendimu priteisto 60,00 Eur išlaikymo sumą.

19.       Teismas darė išvadą, kad ieškovė kreipėsi dėl išlaikymo didinimo dabar, todėl didesnis išlaikymas ir yra priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, o jos prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą netenkintinas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

 

20.       Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) A. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 26 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dali – „iki (duomenys neskelbtini), t.y. kol J. J. sueis 18 metų ir jis taps pilnametis; nuo (duomenys neskelbtini) iki U. J. pilnametystės priteisti po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų, 00 et) periodinių išmokų kas mėnesį“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo (duomenys neskelbtini) iki dukters pilnametystės. Teismas, savo iniciatyvą nuo (duomenys neskelbtini), priteisdamas dukters išlaikymui periodines išmokas po 250,00 Eur kas mėnesį, pažeidė vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

20.2.                      Atsakovo sūnus J. J. (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės. Šiuo metu jo išlaikymui atsakovas teikia periodines išmokas po 100,00 Eur kas mėnesį. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad po (duomenys neskelbtini) atsakovas nebeteiks išlaikymo savo sūnui ir esą galės padidinti išlaikymą dukteriai. Tokia išvada nepagrįsta, kadangi (duomenys neskelbtini) sūnus dar mokysis mokykloje, siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą, taigi atsakovas jį turės dar kurį laiką išlaikyti arba sūnus pats kreipsis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

20.3.                      Teismas, savo iniciatyva nusprendęs nuo (duomenys neskelbtini) dukters išlaikymui priteisti ne 200,00 Eur, o 250,00 Eur periodines išmokas, pažeidė vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

21.       Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. L. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kadangi objektyviai įvertino abiejų šalių turtinę padėtį, vadovavosi nuostata, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

21.2.                      Kadangi materialinis išlaikymas priteisiamas vaikams iki pilnametystės, teismas teisingai nusprendė pasibaigus atsakovo pareigai materialiai išlaikyti sūnų, padidinti teikiamo išlaikymo dydį dukrai ir nuo (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 250,00 Eur. Sūnus, sulaukęs pilnametystės ir įgijęs visišką veiksnumą, turės teisę pats spręsti, ar kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo iki jis mokysis.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

 

         Dėl faktinių bylos aplinkybių

23.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad U. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. J. ir J. L..

24.       Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-674/2017 iš atsakovo A. J. nepilnametės U. J. materialiniam išlaikymui buvo priteista po 60,00 Eur kasmėnesinių išmokų suma iki jos pilnametystės.

25.       Iš į bylą pateiktų ieškovės banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui lėšas pervesdavo Vaikų išlaikymo fondas po 89,00 Eur kas mėnesį, taip pat jai mokamos išmokos vaikui – po 73,00 Eur. U. J. turi sveikatos problemų, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini).

26.       Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna nuolatines pajamas, mėnesio vidutinės pajamos yra 812,41 Eur. Ieškovė nurodė, jog turi nekilnojamojo turto – 1/2 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi.

27.       Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesio pajamos vidutiniškai yra apie 863,67 Eur. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį sūnų J. J., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą atsakovas teikia materialinį išlaikymą. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas sūnaus išlaikymui perveda po 100,00 Eur. Iš pateiktos 2023 m. spalio 12 d. epikrizės nustatyta, kad atsakovui (duomenys neskelbtini). Iš neįgalumo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovas nuo 2007 m. gruodžio 3 d. neterminuotai turi neįgalumą, darbingas 50 proc. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, kad atsakovas gauna žalos sveikatai išmoką – 298,24 Eur/mėn. Atsakovas nurodė, kad nekilnojamojo turto neturi; iš išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė.

 

         Dėl atsakovo apeliacinio skundo

21.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-674/2017 U. J. iš tėvo A. J. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur iki vaiko pilnametystės dydį ir jį išdėstyti taip: priteisti nepilnamečio vaiko U. J. materialiniam išlaikymui iš tėvo A. J. po 200,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki (duomenys neskelbtini), t.y. kol J. J. sueis 18 metų ir jis taps pilnametis; nuo (duomenys neskelbtini) iki U. J. pilnametystės priteisti po 250,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

22.                      Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 26 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dali – „iki (duomenys neskelbtini), t.y. kol J. J. sueis 18 metų ir jis taps pilnametis; nuo (duomenys neskelbtini) iki U. J. pilnametystės priteisti po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų, 00 et) periodinių išmokų kas mėnesį“. Apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas, savo iniciatyva nusprendęs nuo (duomenys neskelbtini) dukters išlaikymui priteisti ne 200,00 Eur, o 250,00 Eur periodines išmokas, pažeidė vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

23.                      Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). 

24.                      Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

25.                      Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

26.                      Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

27.                      Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

28.                      Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-37-687/2018).

29.                      Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo dukrai iš atsakovo buvo priteistas 60,00 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas, praėjo daugiau nei šešeri metai. Šiuo metu dukra yra paauglė, jos poreikiai yra ženkliai didesni nei prieš šešerius metus. Be to, paskutiniu metu šalyje itin ženkliai išaugo visų prekių ir paslaugų kainos, o gaunamų išmokų vaikui nepakanka užtikrinti net būtiniesiems ir gyvybiškai svarbiems nepilnametės dukters poreikiams.

30.                      Šiuo atveju ieškovė, reikalaudama pakeisti teismo procesiniu sprendimu vaikui priteisto išlaikymo dydį, iš esmės rėmėsi pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais.

31.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

32.                      Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

33.                      Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovės pateiktą išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą šalių dukros poreikių tenkinimui reikalinga: maistui – 240,00–300,00 Eur; drabužiams – 50,00–60,00 Eur per mėnesį; avalynei – 40,00 Eur per mėnesį; higienos prekėms – 30,00–40,00 Eur per mėnesį; kirpyklai – 15,00–20,00 Eur per mėnesį; vitaminams, maisto papildams – 20,00–30,00 Eur per mėnesį; internetui – 14,82 Eur; už dukros telefono aparatą – po 22,00 Eur per mėnesį, papildomai už ryšio paslaugas – 6,00 Eur; dukros dalis būsto išlaikyme sudaro 1/2 dalį, kas sudaro 115,00 Eur (malkos apie 150,00 Eur/mėn., vanduo – 16,00–17,00 Eur/mėn., elektra – 53,00 Eur, atliekų tvarkymas – 9,51 Eur/mėn., žemės mokestis – 2,00 Eur/mėn.); kanceliarinėms prekėms, pratyboms, priemonėms technologijų pamokoms – 20,00–30,00 Eur per mėnesį; laisvalaikiui, draugų gimtadieniams – 20,00–30,00 Eur per mėnesį; draudimas nuo nelaimingų atsitikimų metams – 65,00 Eur.

34.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, nagrinėjantis bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Be to, ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

35.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

36.                      Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

37.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė dirba ir gauna nuolatines pajamas, mėnesio vidutinės pajamos yra 812,41 Eur; turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovas dirba, jo mėnesio pajamos vidutiniškai yra apie 863,67 Eur; atsakovas turi dar vieną nepilnametį sūnų, kuriam teikia materialinį išlaikymą; atsakovas nuo 2007 m. gruodžio 3 d. neterminuotai turi neįgalumą, darbingas 50 proc., gauna žalos sveikatai išmoką – 298,24 Eur/mėn.; savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi; jam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė.

38.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą dukros išlaikymui reikalingų lėšų detalizaciją, nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-674/2017 vaikui priteista 60,00 Eur išlaikymo suma neabejotinai didintina. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo priteistas daugiau nei prieš šešerius metus; praėjus tokiam laikui nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, per šį laikotarpį ženkliai padidėjo prekių ir paslaugų kainos; šalių nepilnametė dukra yra paauglė; būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti dukrą; paauglio vaiko poreikiai padidėjo; vaikui reikalingos priemonės ne tik ugdymui, bet ir laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškai; atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko sveikata (duomenys neskelbtini). Kartu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo materialinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių, darbines galimybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog šiuo atveju ieškovės prašoma išlaikymo suma mažintina, kadangi atsakovas šiai dienai negali teikti tokio išlaikymo dukrai, kad maksimaliai patenkintų jos poreikius.

39.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laikotarpiu, kol atsakovas dar turi mokėti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, iš jo nepilnametės dukros išlaikymui priteistina po 200,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, o kai atsakovo sūnus taps pilnametis – po 250,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų iki dukros pilnametystės.

40.                      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-06-28 nutarime Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nurodyta, jog 2024 metais minimali mėnesinė algą – 924,00 Eur. Šiuo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 924,00 Eur bruto (neatskaičius mokesčių) ir 677,00 Eur neto (atskaičius mokesčius). Ieškovė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu gauna išmoką už vaiką – nuo 2024-01-01 96,25 Eur.

41.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo suma (nei priteisiant po 200,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, nei priteisiant po 250,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų) neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atsakovas turi dėti pastangas, kad būtų patenkinti bent jau būtinieji nepilnametės dukros poreikiai, kadangi 2017 metais vaikui priteisto išlaikymo dydis nebėra pakankamas, padidėjus vaiko poreikiams bei išaugus kainoms. Teismas vertina, kad pagal į nagrinėjamą bylą pateiktus duomenis apie atsakovo finansinę būklę, jis yra pajėgus teikti pirmosios instancijos teismo priteisto dydžio išlaikymą šalių nepilnametei dukrai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytas išlaikymas atitinkamo amžiaus vaikui yra būtinas ir pakankamas (įvertinus ir vaiko motinos dalį) vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis yra protingo ir realaus dydžio ir nėra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nepažeidžia atsakovo teisių ir interesų (pirmosios instancijos teismo atsižvelgta į atsakovo finansines galimybes bei turimų išlaikytinių skaičių).

42.                      Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog (duomenys neskelbtini) sūnus dar mokysis mokykloje ir atsakovas jį turės dar kurį laiką išlaikyti arba sūnus pats kreipsis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, pažymėtina, jog pagal įstatymą materialinis išlaikymas priteisiamas vaikams iki pilnametystės. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas jau turi pareigą materialiai išlaikyti pilnametį sūnų, o grįsti sprendimą prielaidomis teismui draudžia įstatymas (CPK 263 straipsnis).

 

Dėl bylos procesinės baigties

43.                      Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, materialinės ir procesinės teisės normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44.                      Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (CPK 99 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

45.                      Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 2 d. sprendimu teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, suteikta 50 procentų antrinė teisinė pagalba ir ji 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

46.                      Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-01-25 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios nustatyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 175,00 Eur.

47.                      CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

48.                      Kaip jau minėta, atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėja                                                      Birutė Simonaitienė