Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-26-266-2012].doc
Bylos nr.: 1-26-266/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Anykðèiø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

B. byla Nr.1-26-266/2012 m.

                                                                                                             Proceso Nr.1-53-1-00256-2011-7

                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

                     1.2.4.6.8; 2.3.6.4.2 (S)

                                                                                                                          .

                                                                        

                                                  Anykščių rajono apylinkės teismas

                                                       N U O S P R E N D I S

                                            LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

                                                        2012m. kovo  30 d.

                                                                 Anykščiai

 

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė.,

sekretoriaujant  Erikai Misiūnaitei , Jūratei Kaušylienei,

dalyvaujant prokurorui Romualdui Prokopavičiui,

dalyvaujant nukentėjusiajam R. R.,

nedalyvaujant  civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos atstovui ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., asm.k. (duomenys neskelbtini) gim. Anykščiuose, lietuvis, LR pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini)  Anykščių rajone , dirb. D. U. ĮI darbininku, kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą ir

n u s t a t ė :

 

             K. T. G. 2011 m. liepos 3 d. apie 10 val. 43 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir eidamas gatve nuo A. P. gyvenamojo namo, sutikęs dviračiu atvažiuojantį  R. R., be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų , tyčia vieną kartą kumščiu smogė jam į žandikaulį dėl ko jam padarė apatinio žandikaulio  lūžį dešinio kampo srityje su dešinės pusės apatinių 7 bei 8 dantų netekimu, o R. R. nuo smūgio su dviračiu nukritus ant žemės, padarė poodines kraujosruvas dešiniame petyje bei dešinio raktikaulio petinio kaulo lūžį ir taip dėl tų kūno sužalojimų nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

             Be to, kaltinamasis T. G. 2011 m. liepos 3 d. apie 10 val. 43 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, eidamas gatve nuo A. P. gyvenamojo namo, sutikęs dviračiu atvažiuojantį  R. R., viešoje vietoje, įžūliai elgdamasis bei demonstruodamas  nepagarbą aplinkiniams, neleistinai ir moralės požiūriu nepriimtinai, sutrikdė R. R. rimtį bei visuomeninę tvarką, nes be jokios priežasties, tyčia vieną kartą kumščiu smogė jam į žandikaulį dėl ko jam padarė apatinio žandikaulio  lūžį dešinio kampo srityje su dešinės pusės apatinių 7 bei 8 dantų netekimu, o R. R. nuo smūgio su dviračiu nukritus ant žemės, padarė poodines kraujosruvas dešiniame petyje bei dešinio raktikaulio petinio kaulo lūžį ir taip dėl tų kūno sužalojimų nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. 

             K. T. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dieną išgėrinėjo pas A. P.. Pirmas kompaniją paliko R. R. . Jis išvažiavo dviračiu. Neužilgo ir jis su S. K. išėjo  namo. N. P. namų , prie keliuko į gatvę, sutiko dviračiu važiuojantį R. R.. R. R. pravažiavo, nes nebuvo dviračio stabdžių . Kai jis sustojo, jie kalbėjosi, o po to jis pastūmė R. R. ir jis su dviračiu krito aukštielninkas. Pastūmė, nes matyt kažko susiginčijo . Nukritus R. R., jis nuėjo, palikęs jį gulėti. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes R. R. tik pastūmė, nesmogė jam kumščiu į veidą. Iki to laiko susipykę nebuvo . Pasunkinto kaltinimo nepripažino, nes sužalojo ne iš chuliganiškų paskatų. Buvo išgėręs nemažai.  Pareikštą ligonių kasų ieškinį pripažino. Nepripažino nukentėjusiojo ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano, jog jis labai didelis ir nepagrįstas.

             N. R. R. parodė, kad T. G. pažįsta. Susipykę niekada nebuvo. Tą liepos 3 dieną jis su T. G. negirtavo. Iš pat ryto jį ir jo sugyventinę  Ž. D. pakvietę ateiti A. P. . Jis važiavo su dviračiu, o sugyventinė ėjo pėsčiomis. Privažiavęs A. P. namus, ant pagrindinio kelio, jis sutiko einančius T. G. ir S. K.. Nenorėdamas, jog jie sužinotų, jog jis važiuoja pas A,.P., jis pravažiavo keliuką į A. P. kiemą, ir sustojo toliau. Jam sustojus, pajuto smūgį į veidą, į žandikaulį. S. T. G. su ranka. Nuo smūgio jis visu svoriu griuvo ant peties. Palikę jį nugriuvusį, G. ir K. nuėjo. Jį surado sugyventinė. Kada kreipėsi pas gydytojus , tai jam nustatė apatinio žandikaulio lūžimą, labai skaudėjo petį, tai nustatė ir raktikaulio lūžimą. Dėl žandikaulio lūžimo buvo gydytas Žalgirio ligoninėje. Žandikaulis buvo sukabintas negalėjo kalbėti, valgyti. Dėl raktikaulio lūžimo visą mėnesį vaikščiojo su įtvaru. Dėl jam padarytų sužalojimų turėjo išlaidų, reikėjo važiuoti pas daktarus. Kelionės kvitų neišsaugojo, nesuprato, jog jų reikės. Prašė priteisti 200 litų turtinės žalos ir  10 000 litų neturtinės žalos, nes dėl gautų sužalojimų kentė didelius skausmus, patyrė nepatogumus, nes negalėjo kalbėti, valgyti, buvo išmuštas sveikas dantis. Mano, jog jį kaltinamasis sužalojo be jokios priežasties.

             L. Ž. D. parodė, jog tą rytą pakviesti A. P., ji ir jos sugyventinis R. R. ėjo pas A. P.. Ji ėjo pėsčiomis per kiemus, o R. R. važiavo dviračiu, nes užvažiavo į parduotuvę nupirkti cigarečių. Atėjus pas A. P.,  lauko virtuvėje laukė sugyventinio . Namuose buvo tik vienas A. P., daugiau žmonių nebuvo. Po kurio laiko ji užgirdo trenksmą ir balsus. Išbėgusi ant pagrindinio kelio, pamatė ant jo gulintį sugyventinį R. R.. Nuo jo tolyn juokdamiesi ėjo T. G. ir S. K.. R. R. pasakė, jog jam smogė kumščiu į veidą G. Kai R. R. kėlėsi , jam iš burnos bėgo kraujas, labai greitai ištino veidas.  Ji iš karto paskambino į policiją, tačiau apylinkės inspektoriaus nerado, sakė, jog atvažiuos pirmadienį. R. R. nebuvo gerai, jam skaudėjo žandikaulį, ranka pajuodo. Kreipėsi į gydytojus ir buvo nustatyti žandikaulio ir raktikaulio lūžimai. Dėl žandikaulio lūžimų jis gydėsi ligoninėje, kentė skausmus, negalėjo normaliai valgyti. Apie mėnesį laiko negalėjo nieko dirbti. Mano, jog sugyventinis buvo sužalotas be priežasties. Tą dieną pas A. P. niekas negirtavo.

             L. S. K. parodė, jog tą dieną girtavo pas A. P.. kelis kartus važiavo pirkti alaus. Važiavo ir R. R.. nežino kelintą valandą išėjo namo. Jis išėjo pirmas, o T. G. jį prisivijo. Jis nematė kaip buvo sužalotas R. R..  Po to jie nusipirko alaus ir pas jį žiūrėjo filmus visą naktį. Ryte iš apylinkės inspektoriaus sužinojo, jog T. G. sužalojo R. R. žandikaulį. 

             Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 966/11 (05)  matyti, kad R. R. nustatyta poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešinio raktikaulio petinio galo lūžis, apatinio žandikaulio lūžis dešinio kampo srityje, dešinės pusės apatinių 7 ir 8 dantų netekimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Gauti sužalojimai  kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikimas. (b.l. 16) Taip pat byloje yra papildoma specialisto išvada, kurioje  konstatuota, jog R. R. apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžis, pagal lokalizaciją, galėjo būti padarytas tik koncentruotu trauminiu poveikiu , ir mažai tikėtina, kad R. R. galėjo pats susilaužyti žandikaulį krisdamas nuo dviračio ant kelio. (b.l. 114)

             Iš byloje esančios  nukentėjusiojo R. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino apklausos metu nurodytas jo sužalojimo aplinkybes ir patvirtino, jog sužalojo T. G., suduodamas kumščiu į veidą ir parodė, vietą, kur jis nuo smūgio  griuvo. (b.l. 17- 20)

            Iš byloje esančio liudytos Ž. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytoja savo parodymus  apie R. R. sužalojimą patvirtino parodymų patikrinimo metu. (b.l. 35-38)

            Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo T. G. kaltė, jog jis iš chuliganiškų  paskatų sumušė R. R. ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, visiškai įrodyta. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, kaip  nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisminio nagrinėjimo metu , prokuroras pasunkino kaltinimą ir prašė pripažinti kaltinamąjį kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 284 straipsni 1  dalį , kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jog T. G., viešoje vietoje, kaime, ant kelio ,  demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenėje nusistovėjusią tvarką  ir rimtį, iš chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties , įžūliai prikibo prie R. R. ir jį nesunkiai sužalojo. Išklausius kaltinamąjį, nukentėjusįjį, liudytojus, teismas mano, jog kaltinimas pasitvirtino Nustatyta, jog kaltinamojo T. G. įžūlūs veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje- gatvėje, buvo nukreipti prieš nukentėjusįjį R. R.. Paskatos buvo tik chuliganiškos ir veiksmai, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viskas įvyko gatvėje, tuo metu prie jų buvo S. K. , netoli buvo Ž. D., kuri girdėjo triukšmą ir dėl to atėjo įvykio vietą  , todėl buvo pažeista viešoji vieta, visuomenės rimtis . Kaltinamasis T. G. neprisipažino iš chuliganiškų paskatų sužalojęs nukentėjusįjį, neigia, jog jam smogė kumščiu į veidą. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki, nes jie prieštarauja nukentėjusiojo R. R. parodymams, specialisto išvadoms. Nukentėjusysis R. R. nuo pat pradžių tyrimo ir teisme davė aiškius ir nuoseklius parodymus, jog kaltinamasis jam kumščiu smogė į žandikaulį , o po to jis griuvo. Tokius savo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatos su T. G. metu. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismui nėra jokio pagrindo, nes iki tol jie nebuvo susipykę, jų santykiai buvo geri, todėl teismas nenustatė aplinkybių, jog nukentėjusysis galėtų kaltinamąjį apkalbėti. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto išvada, jog R. R. negalėjo pats susižaloti  žandikaulį griūdamas nuo dviračio, bei liudytojos Ž. D. parodymai, jog jai priėjus prie gulinčio R. R., jis iš karto pasakė, jog jam kumščiu į veidą smogė T. G.. T. G. yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir privalo už jas atsakyti.

             K. T. G. padarė dvi nusikalstamas veikas – nesunkę ir apysunkę. (LR BK 11 str.) Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybė nenustatyta , o atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, charakterizuojamas neigiamai, buvo padaręs nusikalstamą veiką- viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. Tai įvertinus jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus visas veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nukentėjusysis neprašo skirti griežtą bausmę, teismas mano, jog yra pagrindas jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. (LR BK 75 str.,67str.)

Nukentėjusysis R. R. byloje pareiškė ieškinį ir prašo priteisti jam 200 litų turtinės žalos ir 10 000 litų neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė, paaiškino, jog turtinė žala , tai kelionės pas gydytojus išlaidos. Jų dokumentais pagrįsti negali, nes nežinojo, jog juos reikia išsaugoti. Prašė ir 10 000 litų neturinės žalos ir paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo dirbti, buvo nedarbingas  kentė  skausmus, negalėjo pasirūpinti savimi , dėl sulaužyto žandikaulio negalėjo valgyti , o dėl sulaužyto raktikaulio visą mėnesį vaikščiojo su įtvaru, dėl to patyrė nepatogumus. Iki šiol jam žala neatlyginta. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai  išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas  savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos  tiksliai  įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos  atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala  yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas  nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas  neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusysis  R. R. buvo sužalotas be jokios priežasties , dėl  sužalojimų jis negalėjo dirbti, kentė skausmus, dėl žandikaulio operacijos patyrė kitus nepatogumus, nes negalėjo valgyti, normaliai kalbėti, buvo pašalintas sveikas dantys, nes jis buvo išmuštas, dėl raktikaulio lūžio turėjo vaikščioti mėnesį laiko su įtvaru . Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo R. R. prašymą dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamojo  8000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas. Nukentėjusiojo R. R. ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai, jo neginčijo ir kaltinamasis.

               Valstybinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai jis buvo gydomas ligoninėje, jam buvo suteiktos medicininės paslaugos,  todėl kaltinamasis privalo atlyginti valstybei nukentėjusiojo gydymo išlaidas- 2997,36 litus .

             Teismas , vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 303 str. 304 str. 307 str,

n u s p r e n d ž i a :

 

               T. G. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti:

                pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą dėl R. R. sužalojimo laisvės atėmimu dvejiems metams; 

                pagal LR Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo laisvės atėmimu vieneriems metams;

                Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, apėmimo būdu , ir T. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

                Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą ir T. G. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

                Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 2 dalies  4 punktu, T. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą ir įpareigoti T. G. iki 2012 m. gegužės 30 dienos atlyginti R. R. turtinę žalą 200 litų.

                R. R. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti R. R. iš T. G. 200 litų turtinei žalai atlyginti ir 8000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

                Valstybinės ligonių kasos ieškinį patenkinti ir priteisti Valstybinei ligonių kasai iš T. G. 2997,36 Lt ( du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt septynis litus ir 36 centus )

                Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

 

                  

Teisėja(parašas)

Tikra:

Teisėja                                                                       Zita Gavėnienė