Baudžiamoji byla Nr. 1-1656-522/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31133-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6.

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 17 d.

Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui,

kaltinamajam M. V., jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,

laiduotojui E. S. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. V., gimęs (duomenys neskelbtini)., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

M. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

M. V. 2018 m. birželio 30 d., apie 15.40 val., I. Šeiniaus g., Širvintose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Honda S 2000, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,22 prom. etilo alkoholio.

Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Jis nurodė, kad tuo metu jo gyvenime buvo dvi sunkios savaitės, kadangi su žmona nutarė galutinai įforminti skyrybas. Jis iš vakaro (2018-06-29) vartojo alkoholį. Kadangi žmona nepakenčia jo girto, jis nutarė važiuoti į viešbutį Širvintose. Ar sėsdamas už vairo jis jautėsi apsvaigęs bei kaip atvažiavo į Širvintas, jis neprisimena. Vairuodamas neblaivus, jis pasielgė kvailai ir jam dėl to gėda. Po šio įvykio davęs parodymus, jis tris savaites gydėsi privačioje klinikoje Ąžuolyno g., Vilniuje, kad stabilizuotų savo emocinę būseną. Jis pripažįsta, kad reikia laikytis Kelių eismo taisyklių, tačiau pats yra ne kartą jas pažeidęs. Širvintų rajone jis gyvena sodyboje kiekvienais metais nuo gegužės iki spalio mėnesio. Darbo reikalais jis važiuodavo į Vilnių 1-2 kartus per savaitę. Automobilis Honda S 2000 yra kabrioletas, ilgą laiką neremontuotas, pasidėvėjęs. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad jis vertas 5700 Eur. Nuo 2017 m. gruodžio 20 d. jis alkoholio visai nevartojo. Jo pajamas sudaro apie 1000 Eur per mėnesį. Su E. A. jie pažįstami 20 metų. Jis jam yra ne kartą gyvenime padėjęs, pvz. kuriant verslą, taip pat sunkiais momentais gyvenime. Jie bendrauja šeimomis, yra bičiuliai. Jo bendrovei pradėjus dirbti nuostolingai, E. S. A. jį įdarbino. E. S. A. jam yra autoritetas, daro gerą įtaką. Jie dažnai bendrauja telefonu, susitinka pora kartų per savaitę.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo J. Z. 2018 m. birželio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad minėtą dieną, 15.45 val., dirbant kartu su tyrėju N. J. ir vyriausiąja patrule J. S. tarnybiniu automobiliu, iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Širvintose, nuo parduotuvės „Maxima“ link autobusų stoties nuvažiavo raudonos spalvos kabrioletas Honda, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Nuvykus į vietą I. Šeiniaus g. 19, Širvintose, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“, buvo pastebėtas stovintis automobilis Honda S 2000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras. Nustatė, kad tai M. V.. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas vidutinis (2.30 promilės) girtumo laipsnis. Nuvykus į Širvintų ligoninės priimamąjį M. V. davė kraujo mėginį tyrimui. M. V. pripažino, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį ir pats už vairo atvažiavo į Širvintas. Vairavimo faktą raštiškai paliudijo aikštelėje buvusi D. D.. Automobilis Honda S 2000 buvo nuvežtas į UAB „Dovydo transportas“ aikštelę, esančią Zibalų g. 18, Širvintose (b. l. 4).

Liudytoja D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 30 d., apie 15.40 val., automobiliu atvažiavo prie parduotuvės „Maxima” Širvintose. Būnant automobilių stovėjimo aikštelėje, ji pamatė raudonos spalvos automobilį, iš kurio sunkiai išlipo vyras ir ėjo prie bankomatų. Akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus. Tai pastebėjusi, ji nedelsiant paskambino Nr. 112. Pastovėjęs prie bankomato, vyras grįžo prie automobilio ir sėdo į vairuotojo vietą. Jis automobiliu iš aikštelės nuvažiavo į priešais esančią autobusų stoties teritoriją. Į stoties teritoriją jis įvažiavo pro vadinamos „plytos” ženklą. Stoties aikštelėje automobilis pastovėjo ne daugiau kaip tris minutes ir nuvažiavo į aikštelę prie „Lelijos” pastato, kuriame yra kavinė ir viešbutis. Netrukus automobilis vėl atvažiavo į aikštelę prie parduotuvės „Maxima”. Tuomet vyras iš automobilio išlipęs nebuvo ir už vairo sėdėjo tol, kol prie jo privažiavo Širvintų policijos pareigūnai. Vyras automobilyje kažką gėrė. Automobilį vairavusio vyro ji nepažįsta (b. l. 45-46).

Alkoholio kiekio matuoklio „Dräger Alcotest“ 6810“ išraše užfiksuota, kad 2018 m. birželio 30 d., 16.01 val., M. V. nustatytas 2,30 promilių girtumas (b. l. 5).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6501/2018 (01) konstatuota, kad M. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,22 promilės etilo alkoholio (b. l. 12).

2018 m. birželio 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas HONDA S 2000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); padarytos nuotraukos (b. l. 14-19).

 Automobilio HONDA S 2000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijime Nr. C 453694 nurodyta, kad automobilio savininkas yra UAB „Lukrecijos reklama“ (b. l. 20).

 VšĮ „Emprikis“ pažymoje nurodoma, kad vidutinė transporto priemonės, HONDA S 2000, vertė su PVM Lietuvos Respublikoje yra 9 210 Eur (b. l. 41).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus 2018 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl automobilio HONDA S 2000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo patyrė 67,52 Eur išlaidas (b. l. 27).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 10 d. nutarimu, automobilis HONDA S 2000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas automobilio savininko UAB „Lukrecijos reklama“, įgaliotam asmeniui (b. l. 39).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7 – ojo skyriaus prokuroro D. Dambrausko 2018 m. liepos 2 d. nutarimu, M. V. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų, vairuotojo pažymėjimo Nr. R1129585, paėmimas (b. l. 77).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 281

M. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu ir parodymais teisiamajame posėdyje, policijos pareigūno J. Z. tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), liudytojos D. D. parodymais (b.l. 45-46), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 22), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su fotolentelėmis (b. l. 14-19), alkoholio matuoklio duomenimis (b. l. 5), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad M. V. kraujyje nustatyta 2,22 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 12).

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas E. S. A. prašymas perduoti jo atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą, esant galimybei be užstato. Jis prašyme ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, jau apie 30 metų. Jis gerai pažįsta jo šeimos narius, žino jų šeimos istoriją, finansus. Jų šeimos draugauja, vaikai kartu studijavo užsienyje. M. V. dirba jo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, todėl jie dažnai susitinka. Jis, kaip M. V. darbdavys ir šeimos draugas, gali daryti jam teigiamą įtaką, kadangi jų tarpusavio santykiai paremti abipuse pagarba ir pasitikėjimu. Be to, jis dirba psichologinį darbą versle, todėl ir dėl to gali paveikti kaltinamąjį. Jis pats yra neteistas, administracine tvarka nebaustas. Jis paaiškino, kad M. V. negeria nuolatos, o tik kartą ar du per metus. Tai jo bėda, priklausomybė. Kaltinamasis yra protingas, turi valios ir jėgų atsilaikyti prieš alkoholį, sprendžia problemas. Šis įvykis tik atsitiktinumas. Kaltinamojo veiką jis pats vertina kritiškai, nurodo, kad alkoholis ir vairavimas nesuderinami, dėl to M. V. jau išsakė savo pastabas. Jis mano, kad gali kaltinamajam padėti ir jį paveikti be užstato, sutiktų su simboliniu užstatu.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl M. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Byloje nustatyta, kad M. V. anksčiau neteistas, taigi jis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje rasta daugiau nei 1,50 promilės alkoholio, nevengė atsakomybės ir pripažino faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Nusikalstama veika žala padaryta nebuvo (BK 40 straipsnio 2 dalies 2-3 punktai). 

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, M. V. šią sąlygą atitinka, nes jis neteistas, nors yra baustas administracine tvarka, tačiau tik už nesunkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebuvo baustas už analogiško pobūdžio pažeidimus (b. l. 49), dirba (b. l. 50), turi šeimą. Kaltinamasis psichiatrinio gydymo įskaitoje ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje įrašytas, kadangi pats gydosi privačiai (b. l. 70). Tai rodo, kad jis sprendžia savo problemas, jas supranta ir vertina kritiškai. Teismo posėdyje M. V. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad M. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju M. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo draugas ir darbdavys E. S. A.. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės apie 30 metų, jie bendrauja šeimomis, kartu dirba, dažnai bendrauja. Jis yra įsitikinęs, kad galės daryti jam teigiamą poveikį, kadangi jis kaltinamajam yra autoritetas, kaltinamasis jo klauso, gerbia jo nuomonę. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas E. S. A. yra vertas teismo pasitikėjimo. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba M. V., direktorius, charakterizuojamas teigiamai. Laiduotojo asmenybė yra teigiama, jis kritiškai vertina M. V. įvykdytą nusikalstamą veiką ir jis galės daryti M. V. teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, M. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Iš paminėto spręstina, kad dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Teisės teorijoje teigiama, kad paprastai užstatas turėtų būti skiriamas atsižvelgus į laiduotoją ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias savybes.

Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Pirmiausia pažymėtina, tai, kad nors kaltininkas padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. vairavimas kelių transporto priemonių esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra potencialiai pavojingas, nes kelia realią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Juo labiau, kad kaltinamasis būdamas neblaivus važinėjosi mieste šalia prekybos centro dienos metu, kur lankosi daug žmonių. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad jis nuo 2015 m. privačiai lankosi pas psichoterapeutą dėl jam nustatytos depresijos (b. l. 60). Taigi kaltinamasis net ir gydydamasis depresiją, leidžia sau kelis kartus per metus piktnaudžiauti alkoholiu, nors žino, kad tai nėra suderinama su jo sveikatos būkle. Vertinant laiduotojo asmenines savybes, pažymėtina tai, kad jis yra ilgametis kaltinamojo draugas ir darbdavys. Kaltinamajam jis yra autoritetas, kurio nuomonę jis išklauso ir į ją atsižvelgia. Iš darbovietės pateiktos laiduotojo charakteristikos matyti, kad jis išsiskiria principingumu ir reiklumu sau ir kitiems, yra pavyzdys kolektyvui, atsidavęs ir kūrybingas visuomeninkas. Tačiau vien tai, kad laiduotojas yra geras kaltinamojo draugas ir pavyzdingas darbuotojas, nėra pakankama tam, kad laidavimas būtų skiriamas be užstato. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas E. S. A. nurodė, kad yra pasiryžęs padėti kaltinamajam, teikti jam psichologinę ir moralinę pagalbą tam, kad jį teigiamai paveiktų ir šis daugiau nenusikalstų, tačiau nesutiko mokėti užstato, nurodęs, kad jam reikia pagalvoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad laiduotojas nėra visiškai garantuotas, kad vien savo jėgomis ir psichologiniais gebėjimais jam pavyks sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 2000 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam spręsti savo problemas, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės ir draugo bei laiduotojo pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojui dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis yra 28 kartus baustas administracine tvarka už įvairius, nesunkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau kartu pažymi, kad vien padaryti administraciniai nusižengimai nesudaro pagrindo skirti laidavimą su užstatu. Padaryti administraciniai pažeidimai tik rodo didesnį asmens pavojingumą. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad gauna maždaug 1000 Eur pajamas per mėnesį, o laiduotojas – 2000 Eur pajamas per mėnesį. Taigi 2000 Eur užstato dydis nėra per didelis ir atitinka jo turtinę padėtį. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nagrinėjamos bylos atveju, teismas sprendžia, vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, kad asmuo padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą, taip pat, jog galima būtų vertinti, kad laiduotojas, išties daro jam teigiamą įtaką, skatina laikytis įstatymuose numatytų reikalavimų ir nepažeisti draudimų bei ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų.        

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. V. neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 2,22 girtumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 prom. girtumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Skirti ilgesnio termino specialiosios teisės atėmimą, teismas nagrinėjamu atveju nemato pagrindo, kadangi kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, charakterizuojamas teigiamai, praeityje kaltinamasis nėra padaręs analogiškų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju M. V. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsižvelgiant į tai, kad tokios veikos pavojingumas tiesiogiai susijęs su rizika, kad nuo jos gali nukentėti žmonės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilis priklauso UAB „Lukrecijos reklama“. Teismas, įvertinęs tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad UAB „Lukrecijos reklama“ turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikaltimui daryti, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 2000 Eur užstatu, kad kaltinamajam paskirta 40 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sprendžia, kad automobilio Honda S 2000, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų, todėl jis turi būti grąžintas UAB „Lukrecijos reklama“.

Prokuroras taip pat prašė priteisti 67,52 Eur išlaidas už automobilio Honda S 2000, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą. Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Honda S 2000, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas UAB „Dovydo transportas“ ir ten saugomas, išlaidas dėl šio automobilio nuvežimo patyrė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir yra priteisiamos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.     

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

M. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo E. S. A. atsakomybei su 2000 Eur užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti laiduotojui E. S. A., kad 2000 eurų užstatą jis turi įnešti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT21 7044 0600 0040 5374, esančią AB SEB banke. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti M. V. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir 40 MGL dydžio (2000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

Iš M. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariato naudai priteisti 67,52 Eur proceso išlaidų.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

M. V. vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Automobilį Honda S 2000, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „Lukrecijos reklama“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėja                                        Irina Serafin