Civilinė byla Nr. 2-667-407/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02588-2015-6

      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6814-392/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Paduotu ieškiniu ieškovė bankrutuojanti VšĮ ,,Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prašė priteisti iš atsakovo R. G. 62 316,13 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovas, būdamas juridinio asmens vadovas, neveikė rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, neperdavė bankrutuojančiai ieškovei priklausančio turto ir lėšų, todėl padarė įmonei nurodyto dydžio žalą.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio reikalavimų sumos. Nesant nekilnojamojo turto ar jo nepakankant, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl preziumuojama aplinkybė, kad būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, nagrinėjamu atveju yra viešasis interesas apsaugoti ieškovės, kaip bankrutuojančios bendrovės, o kartu ir jos kreditorių turtinius interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovas R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį ir skirti ieškovės bankroto administratorei R. R. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nenurodė, kokiais argumentais remdamasis nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

2. Prezumpcija dėl ieškinio sumos dydžio yra nepagrįsta, kadangi prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo visais atvejais turi pagrįsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali pasunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Ieškovė net neužsimena apie tokių aplinkybių buvimą, o tik prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BVšĮ ,,Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prašo atmesti atskirąjį skundą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nepateikė duomenų, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta. Aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė pinigų suma gali objektyviai padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

Teismas nenurodė motyvų, kodėl vien didelės vertės ieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip sukeliantis grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė aplinkybių, patvirtinančių antrosios įstatyme numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iškils grėsmė realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Sutiktina su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad vien ieškinio sumos dydis negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016).

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nenurodė kokie konkretūs atsakovo veiksmai leidžia teigti, jog atsakovas yra nesąžiningas. Tokių veiksmų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vien ieškinio padavimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.

Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovas prašo skirti ieškovės bankroto administratorei CPK 95 straipsnyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorė turi pareigą ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, byloje nenustatytas pastarosios nesąžiningumas naudojantis procesinėmis teisėmis, prašymas skirti baudą netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos ,,Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Netenkinti atsakovo R. G. prašymo ieškovės bankroto administratorei R. R. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teisėjas                                                                                                                       Vigintas Višinskis