Civilinė byla Nr. 3K-3-270-687/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01407-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigito Gurevičiaus ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „E. mokykla“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. Mickevičiaus leidyklos „Briedis“, R. L., K. M., I. K., R. G., K. M., R. Š., V. T., A. L., E. B., R. D., K. G. ir A. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „E. mokykla“ dėl autorių teisių pažeidimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių autorių teisių pažeidimą ir nuostolių atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 4, 15, 73 straipsnius ir 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai prašė teismo: uždrausti atsakovei be ieškovės K. Mickevičiaus leidyklos „Briedis“ (toliau – ir Leidykla) leidimo naudoti kūrinius „Eureka! 5“ (gamtos mokslų vadovėlio I ir II dalis), „Kelias“ (istorijos vadovėlio 5 klasei I ir II dalis), „Žemė 6“ (geografijos vadovėlio 6 klasei I ir II dalis) ar jų dalis (įskaitant viršelį, temas, turinį, bet jais neapsiribojant), teikti tiesiogines ar netiesiogines nuorodas į šiuos kūrinius ir (ar) nuorodas apie atsakovės parengtų užduočių suderinimą su šiais kūriniais jos interneto tinklalapyje www.epratybos.lt ir (ar) bet kokiuose kituose jos leidiniuose ar tinklalapiuose; priteisti Leidyklai iš atsakovės 22 590,36 Eur kompensaciją ir šešių procentų dydžio procesines palūkanas; priteisti kūrinių „Eureka! 5“ (gamtos mokslų vadovėlio I ir II dalių) autoriams E. B., R. D., K. G. ir A. L. (kiekvienam) po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (už kiekvieną kūrinį); priteisti kūrinių „Kelias“ (istorijos vadovėlio 5 klasei I ir II dalių) autoriams R. L., K. M. ir I. K. (kiekvienam) po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (už kiekvieną kūrinį); priteisti kūrinių „Žemė 6“ (geografijos vadovėlio 6 klasei I ir II dalių) autoriams R. Š. ir V. T. (kiekvienam) po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (už kiekvieną kūrinį); priteisti kūrinio „Eureka! 5“ (gamtos mokslų vadovėlio I dalies) dizaino autoriui R. G. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti kūrinio „Eureka! 5“ (gamtos mokslų vadovėlio II dalies) dizaino autoriams R. G. ir K. M. (kiekvienam) po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti kūrinių „Kelias“ (istorijos vadovėlio 5 klasei I ir II dalių) dizaino autoriams R. G. ir K. M. (kiekvienam) po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (už kiekvieną kūrinį); priteisti kūrinių „Žemė 6“ (geografijos vadovėlio 6 klasei I ir II dalių) dizaino autoriui A. L. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (už kiekvieną kūrinį); priteisti ieškovams (fiziniams asmenims) iš atsakovės penkių procentų dydžio procesines palūkanas.
3. Ieškovai nurodė, kad jų, kaip autorių, teisės buvo pažeistos atsakovei be ieškovų leidimo atgaminus kūrinių „Eureka! 5“ (gamtos mokslų vadovėlio I ir II dalių), „Kelias“ (istorijos vadovėlio 5 klasei I ir II dalių), „Žemė 6“ (geografijos vadovėlio 6 klasei I ir II dalių), kurių turinio ir dizaino autoriai jie yra, viršelius, temas, turinį atsakovei priklausančioje interneto svetainėje www.epratybos.lt. Panaudodama kūrinius, atsakovė nenurodė vadovėlių ir jų dizaino autorių, nesumokėjo atlyginimo už kūrinių panaudojimą. Atsakovė, pasinaudodama ieškovų įdirbiu, jų sukurtų kūrinių populiarumu ir paklausa, neteisėtai ir nesąžiningai konkuruodama, ieškovams priklausančių kūrinių pagrindu kuria ir atlygintinai platina elektronines užduotis (pratybas).
4. Atsakovė nurodė, kad pagrindinė bendrovės veiklos sritis – elektroninės mokymo aplinkos kūrimas ir elektroninių mokymo paslaugų teikimas bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, jų tėvams ir mokytojams. Atsakovės sukurto produkto ypatumai lemia tai, kad neįmanoma naudoti šio produkto neteikiant nuorodų į rinkoje esančius vadovėlius. Nuorodos į įvairių leidyklų vadovėlius atsakovės daromos išimtinai informacijos tikslais, todėl šiuo atveju taikytinos ATGTĮ 24 straipsnio nuostatos, ribojančios autorių teises. Ieškovei priklausantys vadovėliai yra informacinio pobūdžio kūriniai, kuriems būdingas žemas turinio originalumo laipsnis, saugoma tik originali šių kūrinių forma. Atsakovė panaudojo nedideles dalis ieškovų vadovėlių teksto – dalį vadovėlių turinio pavadinimų, kurie yra bendro pobūdžio informacija apie įvairius gamtos reiškinius, todėl savaime negali būti autorių teisių saugomi objektai. Net pripažinus atsakovės panaudotas vadovėlių dalis saugomomis, atsakovės veiksmai turėtų būti vertinami kaip citavimas, leistinas pagal ATGTĮ 21 straipsnį. Atsakovės platinamas užduotis jų autoriai kūrė savarankiškai, jose nenaudojamos jokios kitos ieškovų vadovėlių dalys. Atsakovė niekada neturėjo tikslo savintis kūrinių autorystės, o autorių vardų nenurodė tik dėl to, kad autorių vardai ir pavardės ant originalių vadovėlių viršelių taip pat nėra nurodyti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: uždraudė UAB „E. mokykla“ be K. Mickevičiaus leidyklos „Briedis“ leidimo naudoti kūrinius „Eureka! 5“ (I ir II dalis), „Kelias“ (I ir II dalis) ir „Žemė 6“ (I ir II dalis); priteisė Leidyklai iš UAB „E. mokykla“ 16 566,28 Eur kompensaciją ir šešių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo dėl kompensacijos sumokėjimo įvykdymo; priteisė E. B., R. D., K. G. ir A. L. kiekvienam po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo; priteisė R. L., K. M. ir I. K. kiekvienam po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo; priteisė R. Š. ir V. T. kiekvienam po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo dienos; priteisė R. G. 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo; priteisė K. M. 900 Eur neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo; priteisė A. L. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai E. B., R. D., K. G. ir A. L. yra kūrinių „Eureka! 5“ (I ir II dalių) autoriai. Ieškovai R. L., K. M. ir I. K. yra kūrinių „Kelias“ (I ir II dalių) autoriai. Ieškovai R. Š. ir V. T. yra kūrinių „Žemė 6“ (I ir II dalių) autoriai. Ieškovas R. Gedutis yra kūrinio „Eureka! 5“ (I dalies) dizaino autorius. Be to, jis ir ieškovė K. M. yra kūrinio „Eureka! 5“ (II dalies) dizaino autoriai. Šie du ieškovai yra ir kūrinių „Kelias“ (I ir II dalių) dizaino autoriai. Ieškovas A. L. yra kūrinių „Žemė 6“ (I ir II dalių) dizaino autorius. Ieškovė K. M. leidykla „Briedis“ yra visų kūrinių autorių turtinių teisių turėtoja. Be to, leidykla yra nacionalinių prekių ženklų „ŽEMĖ“ ir „ŽEMĖ fig“, registruotų 2009 m. birželio 16 d., savininkė.
7. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad UAB „E. mokykla“ yra interneto domeno „epratybos.lt“ turėtoja. Į šio domeno vardu prieinamą interneto svetainę www.epratybos.lt yra (buvo) įkeliamos ir platinamos istorijos, geografijos bei gamtos ir žmogaus mokslų užduotys. Svetainėje dedamos užduotys sukurtos paminėtų ieškovų (fizinių asmenų) kūrinių (vadovėlių) pagrindu ir pritaikytos mokymo procesui dirbant su ieškovų sukurtais vadovėliais. Be to, interneto svetainėje yra įdėtos vadovėlių viršelių skaitmenizuotos kopijos.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovė, nenurodydama vadovėlių ir jų dizaino autorių vardų, pažeidė autorių autorystės teisę ir teisę į autoriaus vardą, nes kūrinių autorių vardai yra nurodyti vadovėliuose (tituliniuose lapuose), o atsakovė neįrodinėjo, jog ji susitarė su autoriais, kad naudojant kūrinius nebus nurodomi jų vardai. Teismas sprendė, kad autoriaus vardo nenurodymas naudojant jo kūrinį neabejotinai sukelia autoriui neigiamų emocinių išgyvenimų ir dvasinių nepatogumų, menkina jo savivertę ir reputaciją, o ieškovų nurodomi neturtinės žalos dydžiai, atsižvelgiant į saugomų interesų svarbą ir atsakovės padarytų pažeidimų pobūdį, nereikalauja papildomo įrodinėjimo.
9. Teismas, spręsdamas Leidyklos turtinių teisių pažeidimo klausimą, nustatė, kad teismui pateikti įrodymai ir ieškovų atstovo teisme atlikta demonstracija, kurios metu buvo prisijungta prie atsakovės sukurtos elektroninės mokymo aplinkos sistemos, patvirtina, jog, kuriant užduotis, buvo panaudotas visas kūrinių turinys, ir kaip neįrodytą atmetė atsakovės argumentą, kad kūrinių turinys neatitinka originalumo reikalavimo.
10. Spręsdamas dėl ATGTĮ nustatytų pagrindų riboti autorių turtines teises, kuriais rėmėsi atsakovė, teismas konstatavo, kad ieškovų kūrinių atgaminimas negali būti laikomas citavimu, nes kūrinių dalys, kurios yra originalūs kūrinių autorių intelektinės kūrybos rezultatai, buvo iš esmės visiškai atgamintos ir panaudotos kaip pirminė, o ne antrinė (pagalbinė) priemonė atsakovės platinamoms elektroninėms užduotims sukurti. Be to, atgaminant kūrinius, nebuvo nurodyti naudojami šaltiniai ir autorių vardai, nors tai buvo akivaizdžiai įmanoma.
11. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovų kūrinių dalių panaudojimas savo esme atitinka ATGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto sąlygas riboti autorių turtines teises. Teismas nurodė, kad minėtos teisės normos taikymo kontekste ieškovų kūrinių dalių panaudojimas taip pat atliko ne pagalbinį, o pagrindinį vaidmenį kuriant elektronines užduotis. Be to, toks ieškovų kūrinių panaudojimas turi ir finansinį aspektą.
12. Spręsdamas dėl Leidyklos reikalavimo priteisti kompensaciją pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą, teismas konstatavo, kad atsakovė suvokė ir žinojo, jog, siekdama atgaminti kūrinių dalis, turi gauti Leidyklos leidimą, numatė, kad be Leidyklos leidimo atgamindama kūrinių dalis pažeis jos turimas autorių turtines teises, ir taip sąmoningai sukėlė Leidyklai neigiamus padarinius arba sąmoningai leido jiems kilti. Teismas, įvertinęs pažeidimų trukmę kiekvieno kūrinio atžvilgiu, atsakovės pateiktus duomenis apie jos finansinę padėtį, priteisė ieškovei po 3765,06 Eur kompensaciją už turtinių teisių pažeidimus dėl kūrinių „Eureka! 5“ (I ir II dalių) ir po 2259,04 Eur (60 procentų reikalaujamo dydžio) kompensaciją už turtinių teisių pažeidimus dėl kitų keturių kūrinių.
13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
14. Kolegija nurodė, kad pratybos – tai praktinės užduotys, skirtos vartotojui geriau įsisąmoninti konkrečią mokymo temą. Nors tokioms praktinėms užduotims būdingas individualumas ir kūrybiškumas, pagal paskirtį pratybose pateikiamų užduočių turinys neatsiejamas nuo šaltinyje, kuriame atskleidžiama konkreti tema, pateikiamos informacijos turinio ir išdėstymo. Tai nulemta aplinkybės, kad ta pati mokymo tema skirtinguose šaltiniuose (vadovėliuose) gali būti atskleidžiama naudojant skirtingus informacijos pateikimo būdus. Atsakovės kuriamos elektroninės pratybos yra skirtos naudoti su konkrečiais vadovėliais. Prieigą prie atsakovės platinamų užduočių vartotojas gauna atsakovės interneto svetainėje pasirinkdamas konkretų vadovėlį pagal svetainėje įkeltą vadovėlio viršelio skaitmenizuotą kopiją, tada iš atsidariusio lango su konkretaus vadovėlio turiniu pasirinkdamas vadovėlio temą, kuriai skirtos užduotys.
15. Kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės platinamos užduotys struktūriškai ir turinio prasme susietos su ieškovams priklausančiais kūriniais ir juose pateikiamos informacijos turiniu bei išdėstymu, t. y. kuriant atsakovės platinamas pratybas ne tik panaudoti kūrinių (vadovėlių) temų pavadinimai, bet elektronine forma atkurta vadovėlių struktūra ir tematika. Atsakovės teiginius, kad jos platinamos pratybos nebuvo sukurtos kūrinių (vadovėlių) pagrindu, paneigė tiek byloje nustatytos aplinkybės, jog šios pratybos skirtos dirbti ne su visais mokymo programas atitinkančiais, o su konkrečiais vadovėliais, tiek aplinkybė, kad konkrečioms pratyboms pasiekti atsakovės interneto tinklalapyje buvo naudojamasi atgamintais kūrinių (vadovėlių) viršeliais ir temų sąrašais.
16. Kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2015 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015, kuriose išaiškinti požymiai, apibūdinantys autorių teisių objektus, pažymėjo, kad rengiant vadovėlius autorių kūrybiškumo ir individualumo išraiškai yra mažiau galimybių, tačiau tai nereiškia, kad vadovėlis nėra autorių teisių saugomas objektas. Konkretaus vadovėlio temų sąrašas (turinys) yra neatsiejamas nuo paties vadovėlio turinio. Priklausomai nuo vadovėlyje pateikiamos informacijos išdėstymo, informacijos, skirtos konkrečiai mokymo temai atskleisti, turinio, sukuriamas vadovėlio temų sąrašas, kuriame nėra tik formaliai atkartojama mokymosi programa. Turinį sudarančių temų pavadinimai pateikiami originaliu būdu, skirtu atitinkamo amžiaus skaitytojui sudominti. Ieškovai byloje pateikė įrodymus, kad skirtingų autorių vadovėlių temų sąrašai skiriasi tarpusavyje, yra individualūs ir originalūs, net rengiant juos pagal tas pačias mokymo programas. 
17. Tokią teismo išvadą patvirtino ir atsakovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007 pateikti išaiškinimai, kad leidiniai, kuriuose naudojami visuotinai žinomi duomenys, mokslinių žinių ir matematinio skaičiavimo pagrindu atvaizduojami objektyviai egzistuojantys materialaus pasaulio reiškiniai, objektai ir pan., taip pat gali būti autorių teisių saugomi objektai, kurių originalumas vertinamas pagal duomenų (faktų ir informacijos) pavaizdavimo būdą ir formą.
18. Kolegija atmetė atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl ATGTĮ 21 straipsnio ir 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nustatytas kūrinių dalių panaudojimo būdas (ieškovams priklausančių kūrinių struktūros ir tematikos atkūrimas elektronine forma, susiejant juos su atsakovės platinamu produktu) negali būti laikomas kūrinio citavimu pagal ATGTĮ nuostatas. Pažymėtina, kad originaliuose vadovėliuose autorių vardai buvo nurodyti (tituliniuose lapuose), todėl atsakovė, atgamindama tik vadovėlių viršelių skaitmenizuotas kopijas ir temų sąrašus, privalėjo papildomai nurodyti kūrinių autorių vardus, o to nepadarydama pažeidė ATGTĮ 14 straipsnio nuostatas. Kitoks aiškinimas leistų teigti, kad pareigos nurodyti autoriaus vardą galima išvengti pasirinktinai atgaminant tik kūrinio ištraukas, kuriose autorių vardai neminimi.
19. Byloje nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų teigti esant ATGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo pagrindus, t. y. nenustatyta, kad atsakovė būtų atlikusi veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip įrangos demonstravimas ar taisymas. ATGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kaip autorių teisių ribojimą įtvirtinanti nuostata, negali būti aiškinama plečiamai.
20. Kolegija, priteisdama neturtinės žalos atlyginimą ir kompensaciją, atsižvelgė į tai, kad atsakovė veiklą vykdė būtent autorių teisių srityje ir neabejotinai turėjo žinoti apie būtinybę atgaminant kūrinį (jo dalį) nurodyti šio kūrinio autorių vardus, kūriniai buvo atgaminami komerciniais tikslais. Byloje nenustatyta, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma galėtų sukelti itin sunkių ekonominių padarinių atsakovei atsižvelgiant į jos turtinę padėtį.
21. Ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas – kompensacijos priteisimas pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą – skirtas būtent tiems atvejams, kai padarytos žalos neįmanoma arba ją labai sudėtinga įvertinti ir apskaičiuoti, o pirmosios instancijos teismo priteista kompensacijos suma yra daug mažesnė nei maksimalus pagal įstatymą leistinas priteisti kompensacijos dydis. Pažeidėjo turtinė padėtis kaip kompensacijos dydį apibrėžiantis kriterijus taikytina tik tiek, kiek teismas pagal byloje surinktus įrodymus turi pagrindą spręsti, jog konkretaus dydžio kompensacija (16 566,28 Eur) atsakovei būtų finansiškai nepakeliama.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

22. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria UAB „E. mokykla“ be K. Mickevičiaus leidyklos „Briedis“ leidimo uždrausta naudoti ginčo kūrinius bei Leidyklai iš UAB „E. mokykla“ priteista 16 566,28 Eur kompensacija, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė darė nuorodas į vadovėlius, savo svetainėje atgamino tik vadovėlių viršelius bei vadovėlių temų sąrašus (turinius). Vienintelis vadovėlių panaudojimas atsakovės interneto svetainėje pasireiškė vadovėlių viršelių bei temų sąrašų (turinio) atgaminimu. Jokios kitos vadovėlių dalys jokiu kitu būdu atsakovės nebuvo panaudotos (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau teismai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė neteisėtai panaudojo pačius vadovėlius, jų turinį (ne temų sąrašo prasme) ir tokiu būdu nepagrįstai konkretų atsakovės veiksmą, atitinkantį konkrečią Leidyklos išimtinę teisę, nustatytą ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, prilygino visų vadovėlių turinio (ne temų sąrašo prasme) neteisėtam panaudojimui.
2. Vadovėlių temų sąrašai neatitinka autorių teisių objektui keliamų reikalavimų. Jeigu objektas nėra kūrybinės veiklos rezultatas ir / ar neatitinka originalumo reikalavimo, jis nėra saugomas ATGTĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015). Rengiant vadovėlių temų sąrašą, autorių kūrybiškumo ir individualumo išraiškai nėra daug galimybių, nes temų pavadinimai sudaryti iš bendro pobūdžio žodžių bei atitinka patvirtintas mokslo programas, pačios vadovėlių temos, nepaisant jų apipavidalinimo, neatitinka originalumo reikalavimo tam, kad pastarosios būtų pripažintos autorių teisės saugomu objektu. Vadovėlių temų pavadinimai, kuriuos atsakovė panaudojo savo svetainėje, patys savaime nepasižymi originalumu, yra bendro pobūdžio informacija. Atsakovė savo svetainėje atgamino tik pačius temų sąrašus, tačiau neatgamino vadovėlių temų sąrašo apipavidalinimo, grafinių sprendimų. Byloje autorių teisių saugomu objektu galėtų būti pripažintas nebent savitas vadovėlių temų pavaizdavimas, apipavidalinimas ir pan., tačiau ne pačios vadovėlių temos.
3. Neteisėti veiksmai yra būtina sąlyga taikyti bet kurį autorių teisių gynimo būdą, taip pat kompensaciją. Neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiajam, t. y. ieškovui, kuris privalo įrodyti, kad jo teisės buvo pažeistos. Vadinasi, Leidykla turėjo įrodyti, kaip vadovėliai buvo panaudoti ir kad toks panaudojimas pažeidė konkrečią Leidyklos, kaip vadovėlių autorių turtinių teisių turėtojos, teisę.
4. Nustatant priteistinos kompensacijos, kaip autorių teisių gynimo būdo, dydį, turi būti atsižvelgiama į pažeidėjo kaltę, pažeidėjo turtinę padėtį, pažeidimo trukmę ir padarinius, kreditoriaus veiksmus, kreditoriaus elgesį pirmą kartą nustačius autorių teisių pažeidimą bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011).
5. Teismai, spręsdami dėl kompensacijos pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą priteisimo, privalėjo įvertinti daugiau aplinkybių, taip pat tai, kokia dalis kūrinio buvo panaudota, koks buvo pažeidimo mastas. Teismas nedidelės kūrinio dalies panaudojimo atveju netgi gali pripažinti, kad turtiniai gynimo būdai netaikytini, o pakankamu pažeistų teisių atkūrimu laikytinas autorių teisių pažeidimo konstatavimas.
23. Atsiliepimo į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl autorių teisių objekto (ATGTĮ 4 straipsnis)

24. Autorių teisių objekto sąvokos tarptautiniai ir ES teisės aktai tiesiogiai nepateikia. Berno konvencijos (toliau – ir Konvencija) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąvoka „literatūros ir meno kūriniai“ apima kiekvieną literatūros, mokslo ir meno kūrinį, kad ir koks būtų jos išraiškos būdas ar forma: knygas, brošiūras ir kitus literatūros kūrinius, pan. Šios konvencijos 2 straipsnio 1 dalies tikslas – apibrėžti sąvoką „literatūros ir meno kūriniai“. Tam pasitelkiami du kriterijai: pirmasis – į šią sąvoką įtraukiami visi literatūros, mokslo ir meno srities kūriniai, antrasis – atmetami bet kokie apribojimai, susiję su kūrinių raiškos būdais ir formomis. Pavyzdžiui, kalbant apie pirmąjį kriterijų reikia pažymėti, kad sąvoka apima ir mokslo kūrinius, nors šie kūriniai Konvencijoje tiesiogiai nenurodomi. Šiems kūriniams autorių teisių apsauga taikoma ne todėl, kad jų turinys yra mokslinio pobūdžio (medicinos vadovėlis, fizikos traktatas ar mokslinis darbas), o todėl, kad jie egzistuoja kaip knygos ar filmai apie mediciną, fiziką, mėnulio paviršiaus topografiją ar kosmoso geografiją. Kūrinio turinys nėra apsaugos sąlyga. Aptardama ne tik literatūros ir meno, bet ir mokslo sritį, Konvencija taip pat įtraukia mokslo kūrinius į savo galiojimo sritį, suteikdama apsaugą jų išraiškos formai (Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras (Paryžiaus akto redakcija, 1971). Vilnius, 2001, p. 12).
25. Berno konvencijoje vartojamos sąvokos turi būti suprantamos kaip visa apimančios: sąvoką „literatūros ir meno kūriniai“ reikia suprasti kaip sąvoką, apimančią visus kūrinius, kuriems gali būti taikoma apsauga. Konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamas tokių kūrinių sąrašas. Nei kūrinio turinys, nei apimtis ar paskirtis (ar tai būtų pramoginis, informacinis, diskusinis, reklaminis, propagandinis ar kitoks leidinys), nei forma (rankraštis, rašomąja mašinėle spausdintas tekstas, tipografinis tekstas, įrištas ar neįrištas ir pan.) apsaugai įtakos nedaro (Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras (Paryžiaus akto redakcija, 1971). Vilnius, 2001, p. 13).
26. ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštos kūrybinės veiklos rezultatas.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta dėl autorių teisių objektus apibūdinančių požymių. Pirmiausia autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra pateikta kūrinio originalumo samprata: tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
28. Originalumas vertinamas atsižvelgiant į konkretų objektą ir jo pobūdį. Kadangi originalumo nustatymas yra fakto klausimas, todėl, esant ginčui, tai turi nustatyti teismas, vertindamas reikšmingus klausimui spręsti įrodymus. Teisės doktrinoje, analizuojant originalumo reikalavimą, taip pat pažymima, kad neturi stigti individualių išraiškos elementų, leidžiančių išskirti tokią išraišką ir trukdančių ją prilyginti darbų rezultatams, kurie neišeina už kasdienės ir įprastos veiklos rėmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015).
29. Svarbu pažymėti ir tai, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu jie meniniu požiūriu nėra vertingi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad autorių teisės taikomos ir paskelbtiems, ir nepaskelbtiems kūriniams, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, nepriklausomai nuo kūrinio formos, paskirties ar vertės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2000; 2004 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2004; 2006 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006).
30. Nagrinėjamoje byloje, pasitelkus pirmosios instancijos teismo posėdyje atliktą demonstraciją, nustatyta, kad kuriant elektronines pratybų užduotis buvo panaudotas visas kūrinių turinys, t. y. kūrinių dalys (vadovėlių turinys), kurios yra originalus kūrinių autorių intelektinės kūrybos rezultatas, buvo iš esmės visiškai atgamintos ir panaudotos kaip pirminė, o ne antrinė (pagalbinė) priemonė atsakovės platinamoms elektroninėms užduotims sukurti. Be to, atgaminant kūrinius, nebuvo nurodyti naudojami šaltiniai ir autorių vardai. Originalumas vertinamas ne pagal konkrečios kūrinio dalies, o pagal kūrinio visumos originalumą, t. y. kūrinys laikomas originaliu, jeigu jame yra požymių, pakankamų jam nuo kitų kūrinių atskirti. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad patys vadovėliai yra originalūs kūriniai, todėl ir šių vadovėlių turinys, būdamas originalių vadovėlių sudėtine dalimi, taip pat laikytinas originaliu, nes jis yra pačių autorių intelektinės veiklos rezultatas, ir jam taikytina autorių teisių apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

Dėl autorių turtinių teisių pažeidimo (ATGTĮ 15, 21 straipsniai, 24 straipsnio 1 dalies 5 punktas)

31. Autorių teisių pažeidimas yra pagrindas ginti autoriaus teises. ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu. ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus). ATGTĮ 73 straipsnyje taip pat nustatyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų Įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.
32. Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 1 dalį, atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą.
33. Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (įskaitant suteikti viešą prieigą kompiuterių tinklais) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ir mokslo kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto (ATGTĮ 21 straipsnis).
34. Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 6 dalį, citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.
35. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 10 straipsnyje nustatyta, kad: 1) leidžiama cituoti kūrinį, kuris iki šio laiko teisėtai jau tapo prieinamas visuomenei, su sąlyga, kad toks citavimas būtų suderinamas su gerais papročiais ir jo mastas pateisintų tikslą įskaitant ir spaudos apžvalgos forma pateikiamas laikraščių bei žurnalų straipsnių citatas; 2) Sąjungos šalių įstatymai ir egzistuojantys specialūs susitarimai ar susitarimai, kurie bus sudaryti ateityje, gali leisti panaudoti literatūros ar meno kūrinius tikslą pateisinančiu mastu kaip iliustracijas leidiniuose, televizijos ir radijo laidose, garso ar vaizdo įrašuose mokymo tikslams su sąlyga, kad toks panaudojimas būtų suderinamas su gerais papročiais; 3) naudojant kūrinius pagal šio straipsnio ankstesnes dalis, turi būti nurodomas šaltinis ir autoriaus vardas, jei šis nurodytas tame šaltinyje.
36. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (toliau – ir Direktyva 2001/29/EB) 5 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta, kad valstybės narės 2 ir 3 straipsniuose nustatytoms teisėms gali nustatyti išimtis arba apribojimus šiais atvejais, kai cituojama, pavyzdžiui, kritikos ar apžvalgos tikslais, jeigu šios citatos susijusios su kūriniu ar kitu objektu, kuris jau yra teisėtai padarytas viešai prieinamu, ir jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma, ir jeigu toks naudojimas atitinka sąžiningumo praktiką ir yra tokio masto, kokio reikia konkrečiam tikslui.
37. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 1 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Eva-Maria Painer prieš Standard VerlagsGmbH ir kiti, C-145/10, pažymėta, kad, kalbant apie Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies d punkto kontekstą, reikia priminti, kad, kaip matyti iš šios direktyvos 31 konstatuojamosios dalies, taikant šią direktyvą turi būti išlaikyta „derama pusiausvyra“ tarp autorių teisių bei interesų ir saugomų kūrinių naudotojų teisių ir interesų (132 paragrafas). Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies d punktu siekiama užtikrinti deramą kūrinio ar saugomo objekto naudotojų teisės į išraiškos laisvę ir autoriams suteiktos atgaminimo teisės pusiausvyrą (134 paragrafas).
38. Direktyvoje 2001/29/EB (Direktyvos 5 straipsnio „Išimtys ir apribojimai“ 1 dalyje) nustatyta, jog 2 straipsnyje minėtiems laikiniems atgaminimo veiksmams, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai ir kartu – būtina bei svarbi technologinio proceso dalis, kurių vienintelis tikslas yra sudaryti sąlygas: a) tarpininkui perduoti tinkle tretiesiems asmenims arba b) teisėtai naudoti kūrinį ar kitą objektą ir kurie atskirai nėra ekonominiu atžvilgiu svarbūs, 2 straipsnyje nustatytos atgaminimo teisės netaikomos. Nurodyto Direktyvos straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta, kad valstybės narės 2 ir 3 straipsniuose nustatytoms teisėms gali nustatyti išimtis arba apribojimus šiais atvejais, kai naudojama vien iliustracijos tikslais mokomajame arba mokslo tiriamajame darbe, jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai tai padaryti neįmanoma, ir tiek, kiek tai pateisina nekomerciniai tikslai, o l punkte – kai naudojama ryšium su įrangos demonstravimu ar taisymu. Pastarąją Direktyvos nuostatą atitinka ATGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Aptariamojo Direktyvos 2001/29/EB straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos išimtys ir apribojimai taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais, kurie neprieštarauja įprastiniam kūrinio ar kito objekto naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų.
39. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. sausio 17 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Infopaq International A/S prieš Danske Dagblades Forening, C-302/10, inter alia (be kita ko), yra nurodyta, kad 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad per informacijos perkėlimo procesą atliekami laikini atgaminimo veiksmai atitinka reikalavimą, kad šie veiksmai turi būti neatskiriama ir esminė technologinio proceso dalis, neatsižvelgiant į tai, kad jais pradedamas ir užbaigiamas šis procesas ir juos atliekant dalyvauja žmogus; atitinka reikalavimą, kad atgaminimo veiksmais turi būti siekiama vienintelio tikslo, t. y. sudaryti sąlygas teisėtai naudoti kūrinį arba saugomą objektą; atitinka reikalavimą, kad šie veiksmai neturi būti atskirai svarbūs ekonominiu atžvilgiu, jei, pirma, atlikus šiuos veiksmus negalima gauti papildomos naudos, kuri viršytų naudą, gautą teisėtai naudojant saugomą kūrinį, ir, antra, dėl laikinų atgaminimo veiksmų nepakeičiamas toks kūrinys.
40. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad atsakovės kuriamos elektroninės pratybos buvo skirtos naudoti su konkrečiais vadovėliais. Byloje neįrodyta, kad platintos pratybos nebuvo sukurtos vadovėlių pagrindu, ginčo pratybos buvo skirtos dirbti ne su visais mokymo programas atitinkančiais, o tik su konkrečiais vadovėliais, o konkrečioms pratyboms pasiekti atsakovės interneto tinklalapyje buvo naudojamasi atgamintais kūrinių (vadovėlių) viršeliais ir temų sąrašais.
41. Nors atsakovė teigė, kad rengiant vadovėlius autorių kūrybiškumo ir individualumo išraiškai lieka mažiau galimybių, nei, pavyzdžiui, kuriant grožinį literatūros kūrinį, nes sudarant vadovėlius vadovaujamasi patvirtintomis mokymosi programomis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad autorių teisės apsauga taikoma mokslo kūrinio autoriaus minčių dėstymo formai, mokslinių žinių (duomenų) parinkimui ir išdėstymui, bet ne mokslo žinių turiniui. Jeigu tokia pati išraiška yra panaudojama antrojo mokslininko, tokiu atveju jau turi būti laikomasi autorių teisės normų: arba reikia laikytis citavimo taisyklių, arba gauti autoriaus leidimą ir mokėti atlyginimą už kūrinio naudojimą viršijant citavimo ribas (Mizaras, V. Autorių teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, 2008, p. 185). Jeigu kūrinys perdirbamas ne to asmens, kuris perdirba, asmeniniams poreikiams (t. y. jeigu perdirbamas kūrinys nebus viešai naudojamas), turi būti originalaus kūrinio autoriaus leidimas ir mokamas atlyginimas. Kūrinio perdirbimas yra vienas iš kūrinio naudojimo būdų, vadinasi, viena iš autoriaus turtinių teisių (Mizaras, V. Autorių teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, 2008, p. 237).
42. Pagal ATGTĮ 19 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą apriboti turtines teises leidžiama specialiais šio Įstatymo numatytais atvejais. Turtinių teisių apribojimas neturi prieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų (1 dalis). Šio Įstatymo nustatytais atvejais, kai turtinių teisių apribojimai gali būti taikomi tik nekomerciniais tikslais, nustatant, ar kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas buvo panaudotas nekomerciniais tikslais, turi būti atsižvelgiama į naudojimo paskirtį. Kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojo teisinė forma, organizacinė struktūra ir finansavimo būdas šiuo atveju nėra lemiami veiksniai (2 dalis).
43. Akivaizdu, kad, kaip teisingai konstatavo bylą nagrinėję teismai, ginčo vadovėlių panaudojimas sudarant pratybas neatitinka teisiniame reglamentavime nurodytų išimčių, kurių taikymą atsakovė grindė ATGTĮ 21 straipsnio, 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis dėl citavimo bei kūrinio panaudojimo informacijos tikslais. Minėta, kad vertinant citavimą ginčo objektuose ir citavimo (ne)teisėtumą, inter alia, turi būti įvertintas citavimo tikslas bei apimtis, t. y. cituojant atgaminimas turi būti sąžiningas ir jo apimtis neturi viršyti citavimo tikslui reikalingos apimties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016 18 punktą). Byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės taip pat nepagrindžia ATGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo atsakovei.
44. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės platintos pratybos buvo parengtos ginčo vadovėlių pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis, jog ieškovų kūrinių dalys, kurios yra originalūs kūrinių autorių intelektinės kūrybos rezultatai, buvo atsakovės iš esmės visiškai atgamintos ir panaudotos kaip pirminė, o ne antrinė (pagalbinė) priemonė atsakovės platinamoms elektroninėms užduotims sukurti, atgaminant kūrinius, nebuvo nurodyti naudojami šaltiniai ir autorių vardai (bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai dėl autorių neturtinių teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo kasacine tvarka nėra ginčijami), todėl nėra pagrindo spręsti, kad ginčo vadovėlių panaudojimas sudarant pratybas atitiko ATGTĮ 21 straipsnio, 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Vadinasi, bylą nagrinėję teismai teisingai konstatavo, kad atsakovė pažeidė autoriaus turtines teises (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Dėl kompensacijos dydžio (ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktas)

45. Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights, vadinamoji TRIPS sutartis) 45 straipsnio „Nuostolių atlyginimas“ 1 dalyje įtvirtinta, kad teismai turi teisę įpareigoti pažeidėją atlyginti teisės turėtojui nuostolius, ir atlyginimas (kompensacija) turi būti pakankamas, kad kompensuotų teisės turėtojo dėl jo intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo patirtą žalą, kai pažeidėjas, žinodamas arba turėdamas rimtą pagrindą manyti, jog pažeidžia teisę, ėmėsi neteisėtos veiklos. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, teismai taip pat turi teisę įpareigoti pažeidėją apmokėti teisės turėtojo išlaidas, į kurias gali įeiti ir atitinkamas mokestis patikėtiniui (advokatui). Atitinkamais atvejais valstybės narės gali įgalioti teismus, kad šie įgaliotų išieškoti pelną ir (ar) apmokėti tikėtinus nuostolius net tada, kai pažeidėjas ėmėsi neteisėtos veiklos, nežinodamas ar neturėdamas rimto pagrindo manyti, jog ėmėsi neteisėtos veiklos.
46. Europos Sąjungos teisėje, konkrečiai, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (toliau – Direktyva 2004/48/EB) preambulės 26 punkte nurodyta, kad siekiant kompensuoti patirtą žalą dėl pažeidimo, kurį padarė pažeidėjas, vykdęs veiklą žinodamas arba pagrįstai galėjęs žinoti, kad dėl tokios veiklos bus įvykdytas toks pažeidimas, teisių turėtojui turėtų būti skiriama tokia žalos atlyginimo suma, kuri leistų atsižvelgti į visus svarbius aspektus, tokius kaip teisių turėtojo negautos pajamos arba pažeidėjo neteisėtai gauta nauda ir atitinkamais atvejais moralinė teisių turėtojui padaryta žala. Kaip alternatyvą, pavyzdžiui, kai yra sunku nustatyti faktiškai patirtą žalą, ją būtų galima nustatyti pagal autorinį atlyginimą ar vienkartinį mokestį, kuris būtų sumokėtas, jei pažeidėjas būtų prašęs leidimo naudotis tomis intelektinės nuosavybės teisėmis. Siekiama ne numatyti pareigą nustatyti baudžiamąsias žalos atlyginimo sumas, o užtikrinti, kad kompensacija būtų paremta objektyviu kriterijumi, atsižvelgiant į teisių turėtojo patirtas išlaidas, tokias kaip identifikavimo ir tyrimų sąnaudos. Nurodytos direktyvos 13 straipsnio „Žala“ 1 dalyje įtvirtinta, jog valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teismo institucijos nukentėjusiojo asmens prašymu reikalautų pažeidėjo, kuris, žinodamas arba turėdamas pakankamą pagrindą žinoti, dalyvavo teises pažeidžiančioje veikloje, atlyginti teisių turėtojui žalą, kuri atitiktų faktiškai jo patirtus nuostolius dėl pažeidimo. Nustatydamos nuostolių dydį, teismo institucijos: a) atsižvelgia į visus atitinkamus aspektus, tokius kaip neigiamos ekonominės pasekmės, įskaitant negautas pajamas, kurių neįgijo nukentėjusioji šalis, neteisėtai gautą pažeidėjo naudą ir atitinkamais atvejais kitus ne ekonominius veiksnius, tokius kaip dėl pažeidimo teisių turėtojo patirtą moralinę žalą; arba b) kaip alternatyvą a punktui, jos gali atitinkamais atvejais nustatyti vienkartinę žalos atlyginimo sumą, remdamosi tokiais elementais kaip bent autorinis atlyginimas ar vienkartinis mokestis, kuris būtų sumokėtas, jei pažeidėjas būtų prašęs leidimo naudotis atitinkama intelektinės nuosavybės teise.
47. Pažymėtina, kad nurodytos tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės nuostatos yra minimalus standartas valstybėms narės. Nacionalinėje teisėje gali būti įtvirtintos ir kitokios nuostatos, svarbu, kad jos neprieštarautų (nesuteiktų mažesnės apsaugos) anksčiau aptartoms nuostatoms.
48. ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir šis Įstatymas. Nustatydamas dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalis). ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-313/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015) išaiškinta, kaip turėtų būti taikomi minėtoje ATGTĮ normoje įtvirtinti kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, pažymint, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas ATGTĮ dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis.
50. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis teismas pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tai, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, kasacinis teismas kitaip nei bylą nagrinėję teismai vertinti įrodymų ir nustatyti kitokių, nei nustatė teismai, faktinių aplinkybių neturi teisinio pagrindo.
51. Visų pirma labiausiai kompensacijos (nuostolių pagal įstatymą) dydį lemia pažeidėjo kaltė. Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Sprendžiant klausimą dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Kitaip tariant, pažeidėjo kaltė – tai asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams. Atsakomybės dydžiui turi įtakos kaltės laipsnis: tyčia ar didelis neatsargumas. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, tyčios ar didelio neatsargumo reikšmė nustatyta ir ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuojamas kitas (alternatyvus) turtinės žalos atlyginimo būdas. Tokia pozicija nurodoma ir Direktyvos 2004/48/EB preambulės 17 punkte, pažymint, kad šioje direktyvoje numatytos priemonės, procedūros ir gynimo būdai kiekvienu atveju turėtų būti nustatomi taip, kad būtų atsižvelgta į konkretaus atvejo specifines ypatybes, įskaitant kiekvienos intelektinės nuosavybės teisės savybes ir atitinkamais atvejais tyčinį ar netyčinį pažeidimo pobūdį.
52. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė veiklą vykdo autorių teisių reglamentuojamoje srityje ir neabejotinai turėjo žinoti apie būtinybę atgaminant kūrinį (jo dalį) nurodyti šio kūrinio autorių vardus, gauti atitinkamus leidimus (licencijas), todėl atsakovės padarytas pažeidimas negali būti laikomas netyčiniu. Be to, kaip nustatyta bylą nagrinėjusių teismų, kuriant platinamas pratybas ne tik panaudoti kūrinių (vadovėlių) temų pavadinimai, bet elektronine forma atkurta vadovėlių struktūra ir tematika; pratybos buvo atgamintos (ir platinamos) komerciniais tikslais.
53. Nustatant kompensacijos dydį, reikšmės taip pat turi pažeidimo trukmė ir padariniai – kokį laikotarpį ir kiek laiko tęsėsi pažeidimas ir kokie dėl to atsirado nuostoliai, nereikalaujant jų tiksliai įrodyti. Bet kuriuo atveju turi būti užtikrinamas principas, kad iš neteisėtų veiksmų asmuo neturėtų naudos. Turi būti įvertinta, kiek laiko truko pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kūrinių dalys buvo naudojamos nuo 2015 metų balandžio mėnesio, buvo nutraukti keturių kūrinių („Kelias“ (I ir II dalių) ir „Žemė“ (I ir II dalių)) naudojimo (atgaminimo) veiksmai, kitų dviejų kūrinių („Eureka! 5“ (I ir II dalys)) naudojimas nenutrauktas. Užduotys naujiems mokslo metams, prasidedantiems rugsėjo mėnesį, buvo parengtos besibaigiant ankstesniems mokslo metams ir, kartu naudojant ieškovės kūrinius, buvo naudojamos didžiąją mokslo metų dalį. Kūriniai „Kelias“ (I ir II dalys) ir „Žemė“ (I ir II dalys) buvo pradėti naudoti baigiantis mokslo metams. Be to, pažeidimas buvo nutrauktas ne atsakovės gera valia, o teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
54. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, spręstina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepažeisdami įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai pripažino atsakovės veiksmus tyčiniais. Atsakovė veikė neteisėtai, o neteisėti veiksmai yra būtina sąlyga taikyti bet kurį autorių teisių gynimo būdą, taip pat kompensaciją. Sprendžiant dėl autorių teisių pažeidimo, autorių teisių objekto naudojimas be autoriaus teisių subjekto leidimo, taip pat viršijant suteiktas naudojimo teises yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis autoriaus teises. Dėl kiek­vie­no ne­tei­sėto kūrinio pa­nau­do­ji­mo tei­sių subjek­tas pra­ran­da pa­ja­mas, ga­li bū­ti pakenk­iama jo re­pu­ta­ci­jai, vardui, o tei­sių pa­žei­dė­jas pa­si­pel­no iš to, kad ne­mo­ka tei­sių turėto­jui nustaty­to li­cen­ci­nio atlygini­mo už įgy­ja­mas kū­ri­nio nau­do­ji­mo teises. Atsakovė yra juridinis asmuo, taigi jam keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo žinoti, jog norėdama kūrinius naudoti teisėtai ji turėjo gauti leidyklos leidimą arba cituodama vadovėlių turinį turėjo nurodyti citatos šaltinį. Be to, atsižvelgiant į atsakovės kaltės laipsnį ir į tai, kad pratybos buvo platinamos komerciniais tikslais ir nemažu tiražu, byloje pagrįstai nebuvo pagrindo pripažinti, jog priteistos kompensacijos dydis galėtų sukelti neigiamų turtinių padarinių atsakovei. Bylą nagrinėję teismai, priteisdami kompensaciją, šiomis aplinkybėmis pagrįstai argumentavo dėl kompensacijos dydžio.
55. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus bei patikrinusi kasacine tvarka apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo naikinti ar keisti minėtą procesinį sprendimą nenustatyta (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo netenkinant, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Janina Januškienė

        Sigitas Gurevičius

       Andžej Maciejevski