Civilinė byla Nr.e2-4456-866/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01428-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė,
sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei,
dalyvaujant Lietuvos antstolių rūmų atstovei Brigitai Palavinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal antstolio D. S. skundą dėl Lietuvos antstolių rūmų garbės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos antstolių rūmai,
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad garbės teismo Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytas pažeidimas yra Civilinio proceso kodekso reglamentuojamo civilinio proceso pažeidimas, todėl ieškovui drausminė atsakomybė neturėjo būti taikoma. Drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra antstolių profesinės veiklos etikos principų, kuriais turi vadovautis antstolis, atlikdamas funkcijas, taip pat antstolio profesinio elgesio etikos standartų (reikalavimų) pažeidimas. Teigia, kad Garbės teismas netinkamai nustatė atsakomybės objektą ir dalyką. Drausminė atsakomybė išsiskiria savo taikymo pagrindu, teisės pažeidimo pobūdžiu, atsakomybės bei atsakomybę taikančiais subjektais, taikomomis poveikio priemonėmis, procedūrine taikymo bei įgyvendinimo tvarka. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-17135-863/2018, nenustatė teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, pažeidimų (išskyrus nusišalinimo aplinkybes), taip pat nekonstatavo kokių nors imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimų, o pasiūlė antstoliui nusišalinti nuo vykdomosios bylos vykdymo, ką antstolis ir padarė. Tokiu būdu antstolis buvo nubaustas du kartus jo veiksmus pripažinus neteisėtais bei už tą patį pažeidimą taikius drausminę nuobaudą. Teigia, kad Garbės teismo sprendime nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyti antstolio veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip profesinės etikos nusižengimas. Mano, kad profesinės etikos pažeidimas, jei toks buvo padarytas, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais turi būti pripažintas mažareikšmiu ir antstolio D. S. atžvilgiu drausminė byla nutraukta.
3. Lietuvos antstolių rūmai atsiliepimu su skundu nesutinka. Nurodo, kad antstolis nesilaikydamas CPK numatytų nusišalinimo pagrindų pažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą sąžiningai atlikti profesines pareigas, vadovautis antstolių veiklos teisėtumo ir kitais principais bei Antstolių profesinės etikos kodekso 7 ir 9 punktuose įtvirtintus antstolio veiklos principus, susijusius su nepiktnaudžiavimu, nešališkumu ir objektyvumu. Teigia, kad antstolis D. S. susipažinęs su vykdomąja byla, kurioje jis pats yra dalyvaujantis asmuo bei tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi turėjo imtis priemonių, kad išvengtų susidariusios situacijos. Tuo tarpu, antstolis vykdomojoje byloje ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už antstolio įpareigojimų nevykdymą. Pažymi, kad antstolių garbės teismas, skirdamas drausminę nuobaudą įvertino, jog antstolis D. S. 2018 m. balandžio 20 d. perleido kreditorinio reikalavimo teises į skolininką. Suinteresuotas asmuo nesutinka, kada padarytas nusižengimas mažareikšmis.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.
4. Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis.
5. Už Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, kuriais reglamentuojama antstolių neprocesinė veikla, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, nesusijusi su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba, jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų proceso teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma drausminė atsakomybė (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).
6. Nepaisant to, kad antstolio elgesiui taikomi specifiniai standartai ir reikalavimai, drausminės nuobaudos jiems gali būti skiriamos ištyrus visas reikšmingas aplinkybes ir tik esant įrodymais pagrįstam įsitikinimui, jog asmuo savo veiksmais ar poelgiais iš tikrųjų nusižengė etikos ar įstatymų keliamiems reikalavimams. Keliamų reikalavimų griežtumas bei interesas apginti profesines vertybes negali paneigti kiekvieno asmens teisės būti nubaustam tik esant nustatytam bei įrodytam nuobaudos skyrimo pagrindui (žr.pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-358-186/2017).
7. Skundžiamu Garbės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimu nuspręsta antstoliui D. S. skirti drausminę nuobaudą – pastabą.
8. Antstolių garbės teismas nustatė, jog susiklostė tokia faktinė situacija – 2013 m. metais antstolis D. S. pateikė antstolei N. Š. (N. Š. S.) vykdyti Varėnos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-22-547/2012 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. D. išieškotojo D. S. naudai, kurio pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0033/13/00246.
9. Antstolis D. S. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 8P-57, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 2 d. įskaitytinai ir 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 8P-55 laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. įskaitytinai yra paskirtas antstolės N. Š. – S. atstovu.
10. Atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/13/00246, kurioje jis pats yra išieškotojas, antstolis kreipėsi į apylinkės teismą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą. Pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi Nr. 2VP-17135-863/2018, paliktas nenagrinėtas, antstoliui pasiūlytą nusišalinti nuo vykdomosios bylos, kurioje, jis yra išieškotojas, taip pat priimta atskiroji nutartis, informuojant Lietuvos antstolių rūmus apie galimai netinkamą antstolio D. S. funkcijų atlikimą.
11. 2018 m. balandžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius D. S. perleido kreditorinio reikalavimo teises į įsiskolinimą naujajam kreditoriui V. M. ir tuo pagrindu 2018 m. gegužės 14 d. priimtas patvarkymas Nr. S-3.5.-4440 dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo.
12. Antstolių garbės teismas konstatavo, kad antstolis D. S., susipažinęs su vykdomąja byla, kurioje jis pats, kaip fizinis asmuo yra išieškotojas, privalėjo nedelsiant nusišalinti nuo šios bylos vykdymo, kadangi jis yra dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 65 straipsnio 1 dalis) bei jis pats tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi (CPK 65 straipsnio 5 dalis) arba imtis kitų teisėtų priemonių, kad išvengtų susidariusios situacijos. Tačiau antstolis to nepadarė, priešingai – ėmėsi aktyvių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti – kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo darbdaviui už antstolio reikalavimų nevykdymą. Antstolių garbės teismas šiuos veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekiant asmeninės naudos.
13. Antstolių garbės teismas konstatavo, kad antstolis D. S., nesilaikydamas civilinio proceso kodekso 636 straipsnio 4 dalies ir 65 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktuose nustatytų nusišalinimo pagrindų, pažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą sąžiningai atlikti procesines pareigas, vadovaujantis antstolių veiklos teisėtumo ir kitais principais bei Antstolių profesinės etikos kodekso 7 ir 9 punktuose įtvirtintus antstolio veiklos principus, susijusius su nepiktnaudžiavimu, nešališkumu ir objektyvumu. Teismas kaip lengvinančią aplinkybę vertino tai, kad antstolis perleido finansinį reikalavimą bei pašalino aplinkybes, trukdančias jam vykdyti vykdomąją bylą.
14. Pagal nurodytas aplinkybes matyti, jog Antstolių garbės teismo nuobauda antstoliui taikyta dėl to, jog jis vykdė išieškojimą byloje, kurioje jis yra išieškotojas, t. y. būdamas valstybės įgaliotu pareigūnu iš esmės atliko veiksmus susijusius su jo tiesiogine asmenine nauda. Teismo vertinimu, šios aplinkybės vienareikšmiai patvirtina, kad, kaip teisingai nurodyta Antstolių garbės teismo sprendime, buvo pažeistas 636 straipsnio 1 dalies blanketinės normos reikalavimas nukreipiantis į CPK 65 straipsnio nuostatas. Šiuo konkrečiu atveju pažeistas CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimas nusišalinti, kuomet antstolis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms bei 5 punkto reikalavimas nusišalinti, jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi.
15. Teismo vertinimu, antstolis D. S., vykdydamas vykdomąją bylą, pažeidė ne tik nurodytas CPK nuostatas, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bet ir Antstolių etikos kodekso nuostatas sąžiningai atlikti jam deleguotas funkcijas. Be to, teismo manymu, antstolio D. S. priimtas sprendimo būdas 2018 m. balandžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, perleisti finansinį reikalavimą ir vėl gi pačiam priimti patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo, nepaisant to, jog pašalintos aplinkybės, trukdančios antstoliui tęsti vykdomosios bylos vykdymą, neatitinka antstolių etikos kodekso reikalavimų, nes minėta, buvo atliekami išieškotojo pakeitimo veiksmai, be to, šiuo metu tęsiamas išieškojimas antstolio kontrahento pagal reikalavimų perleidimo sutartį naudai. Nors formalus procesinis pažeidimas ir pašalintas, teismo vertinimu, pažeidimo pašalinimo būdas bendram aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į pareigūno statusą, iš esmės nėra etiškas.
16. Teismas nesutinka ir skundo argumentais, kad aptarta situacija turi būti vertinama ne kaip drausmės pažeidimas, bet kaip Civilinio proceso kodekso pažeidimas, nes būtent antstolio nesilaikymas Civilinio proceso kodekso nuostatų, t. y. pareigos nusišalinti nevykdymas, suponavo pagrindą taikyti drausminę atsakomybę.
17. Išanalizavus byloje surinktų duomenų visumą, darytina išvada, kad Antstolių garbės teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolio elgesys neatitiko Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo sąžiningai atlikti profesines pareigas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, Antstolių profesinės etikos kodekso 7 ir 9 punktuose įtvirtintų reikalavimų, ir turėjo teisę taikyti antstoliui drausminę atsakomybę (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).
18. Teismas, įvertines byloje nurodytas aplinkybes sprendžia, kad antstolio veiksmai, kuriuos Antstolių garbės teismas įvertino neatitinkančius CPK nuostatų, Antstolių įstatymo bei Anstolių etikos kodekso reikalavimų, pagrįstai kvalifikuoti kaip neprocesinės veikos pažeidimai. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas sudarė sąlygas vertinti jo veiksmus kaip neatitinkančius antstolių drausminės etikos, ir tai patvirtina drausmės bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, susijusios su vykdymo veiksmais – vykdant išieškojimą savo kaip vykdymo provcese dalyvaujančio asmens (išieškotojo) naudai. Todėl konstatuotina, kad drausminė atsakomybė pareiškėjui buvo taikyta pagrįstai, tinkamai bei objektyviai įvertinus pažeidimų mastą ir pobūdį, parenkant adekvačią nuobaudą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
antstolio D. S. skundo dėl Lietuvos antstolių rūmų garbės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo, netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Asta Pikelienė