Skundas Nr. 1S-79-307/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34912-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.3;
2.14.3; 2.14.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. G. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. G. trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 12 d.
Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė :
1. R. G. kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Jam inkriminuota, kad jis, veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupėje su E. J., M. Š. ir dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo ir kitų bendrininkų naudai vertė T. K. perduoti didelės vertės turtą:
1.1. pagal iš anksto aptartą ir paruoštą planą, veikdamas kartu su E. J., M. Š. ir dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, jis (R. G.) 2017 m. liepos 10 d. parūpino nusikaltimui vykdyti reikalingą automobilį „Ford Transit“, pakeitus jo valstybinį numerį netikru valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) po ko šiuo automobiliu 2017 m. liepos 11 d. nuo ryto, veikdamas kartu su M. Š. ir E. J., sekė nukentėjusįjį T. K. ir apie 16.30 val. prie automobilių plovyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), M. Š. ir E. J. panaudojus fizinį smurtą T. K. atžvilgiu, t. y. sugriebus už dešinės rankos žasto ir stumiant iš nugaros, taip įstūmus jį į automobilį „Ford Transit“, netikru valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) po ko antrankiais surakinus T. K. rankas, taip bendrais veiksmais padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniame žaste, abiejų riešų sumušimu, odos nubrozdinimu abiejų kelių srityse ir tokiu būdu bendrais veiksmais atėmė jam laisvę. Po ko tęsiant nusikalstamą veiką, šiuo automobiliu nuvežė T. K. į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur persodino T. K. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį „Audi A4“, uždėjo jam ant akių kepurę, po ko su T. K. automobilyje „Audi A4“ likus E. J., jis pats (R. G.) kartu su M. Š. pasiėmę T. K. kuprinę su asmeniniais daiktais ir dokumentais išvyko automobiliu „Ford Transit“. Po ko automobilyje „Audi A4“ kartu su T. K. likęs E. J. reikalavo iš nukentėjusiojo turimų banko sąskaitų ir elektroninio pašto prisijungimo duomenų ir, sužinojęs šiuos duomenis, perdavė juos tyrimo metu nenustatytam asmeniui, iš kurio tokiu būdu sužinojo, kad įmonės ,,S.“ T. K. sąskaitoje yra kriptovaliuta – 52 bitkoinai (104 000 eurų), po ko tyrimo metu nenustatytas asmuo pabandė pervesti šiuos 52 bitkoinus į nenustatytą sąskaitą, tačiau nepavyko, kadangi sąskaita buvo užblokuota. Tuo metu į automobilį „Audi A4“ įsėdus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, E. J. su šiuo tyrimo metu nenustatytu asmeniu vežiodami automobiliu T. K. po jam nežinomas vietas, reikalavo jo (T. K.) atblokuoti šią sąskaitą, turint tikslą pervesti turimą turtą – kriptovaliutą, į jų nurodytą sąskaitą bei reikalavo iš visų turimų sąskaitų pervesti pinigus į šią įmonės ,,S.“ sąskaitą ir konvertuoti juos į kriptovaliutą – bitkoinus. Tuo metu kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, prisijungęs prie T. K. sąskaitos ,,cryptopay.me“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios prisijungimo duomenis išsivežė R. G. su M. Š., konvertavo joje buvusius 10 511 eurų į kriptovaliutą – 5,08 bitkoinus, ir pervedė juos į nenustatytam asmeniui priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei T. K. priklausančios įmonės UAB ,,B.“ ,,S.“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančius 9 800 eurų konvertavo į 4,51 bitkoinus ir pervedė į tą pačią nenustatytam asmeniui priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko E. J. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo toliau vežiojo T. K. nežinoma kryptimi ir, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė T. K. perduoti didelės vertės turtą, t. y. 52 bitkoinus (104 000 eurų), tačiau nepavykus gauti prisijungimo duomenų reikalingų šių bitkoinų pervedimui, o T. K. nurodžius, kad už jo paleidimą jis galėtų sumokėti 300 000 eurų, toliau reikalavo perduoti didelės vertės turtą – per dvi dienas pervesti į jų nurodytą sąskaitą 300 000 eurų, grasindami panaudoti fizinį smurtą, t. y. išdurti akis, ant kuolo pasmeigti jo vaikus bei sunaikinti turtą, t. y. sudeginti automobilį ir namą, bei naudojo kitokią psichinę prievartą, pasakydami, kad žino kur T. K. gyvena, kaip atrodo jo žmona, į kurį darželį eina vaikai, taip leisdami suprasti, kad jo šeimos narių atžvilgiu gali būti panaudotas fizinis smurtas ar kitokios neteisėtos veikos, jei per nurodytą laiką jis neperves reikalaujamų pinigų, po ko 2017 m. liepos 12 d. apie 06.00 val. jį paleido netoli (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtos, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis bendrais veiksmais su M. Š., E. J. ir dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis atvirai savo ir bendrininkų naudai prievartavo iš T. K. didelės vertės turtą ir užvaldė T. K. priklausančius 10 511 eurų (konvertuotus į 5,08 bitkoinus) ir UAB ,,B.“ priklausančius 9800 eurų (konvertuotus į 4,51 bitkoinus).
2. Be to, R. G. kaltinamas padaręs BK 180 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Jam inkriminuota, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su E. J., M. Š. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais, atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė didelės vertės turtą:
2.1. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. 16.30 val. iki 2017 m. liepos 12 d. 06.00 val., po to, kai prie automobilių plovyklos, esančios (duomenys neskelbtini), E. J. ir M. Š., panaudodami fizinį smurtą, įstūmė T. K. į automobilį „Ford Transit“, netikru valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tokiu būdu atėmė jam laisvę, po ko automobilyje antrankiais surakino T. K. rankas, taip atimdami jam galimybę priešintis, ir šiuo automobiliu, vairuojamu R. G., nuvežė į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur surakintą antrankiais T. K. persodino į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį „Audi A4“, į kurį persėdo ir E. J., o jis (R. G.) kartu su M. Š. automobiliu „Ford Transit“ išvyko, pagrobdami T. K. mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 7+“, 900 eurų vertės, kuprinę „Samsonite“, 150 eurų vertės, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S4“, 100 eurų vertės, nešiojamas įkroviklis, 30 eurų vertės, kompiuteris „Apple Macbook Pro15“, 1200 eurų vertės, 5000 eurų (50 eurų kupiūromis), UAB „V.“ SEB banko sąskaitos atidarymo dokumentai, du SEB banko generatoriai, odinė piniginė, 30 eurų vertės, su 1100 eurų (50 eurų kupiūromis), 300 Baltarusijos rublių, t. y. 135,75 eurų vertės, 4000 Ukrainos grivinų, t. y. 134,41 eurų vertės, T. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, T. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, automobilio „Porche Panamera“ techninis pasas, automobilio „Toyota Land Cruizer“ techninis pasas, SEB banko mokėjimo kortelė išduota UAB „A.“, T. K. vardu išduotos mokėjimų įstaigų „xapo.com“, „spectrocoin“, „advcash“, „cryptopay.me“, „epayments.com“, „payeer.com“, „wirexapp.com“ mokėjimo kortelės. Po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, E. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu „Audi A4“ kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu vežiojant surakintą antrankiais ir uždengtomis akimis T. K., automobilyje sėdėjęs tyrimo metu nenustatytas asmuo nuo T. K. kairės rankos nusegė T. K. priklausantį laikrodį „Labeau Courally L’Archiduc“, 10 000 eurų vertės, ir auksinę apyrankę, 9350 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais pagrobė svetimą T. K. priklausantį turtą, bendros 28 130,16 eurų vertės.
3. R. G. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje. Jam inkriminuota, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su E. J., M. Š., neteisėtai įgijo ir perdavė svetimas elektronines mokėjimo priemones:
3.1. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. 16.30 val. iki 20.00 val., po to, kai prie automobilių plovyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), E. J. ir M. Š. panaudojus fizinį smurtą, įstūmus T. K. į jo (R. G.) vairuojamą automobilį „Ford Transit“, netikru valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir surakinus antrankiais T. K. rankas, šiuo automobiliu nuvežė jį į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur surakintą antrankiais T. K. persodino į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį „Audi A4“, po ko automobilyje „Audi A4“ likus E. J., jis (R. G.) kartu su M. Š. automobiliu „Ford Transit“ išvyko, pagrobę T. K. kuprinę, kurioje buvo SEB banko mokėjimo kortelė išduota UAB „A.“, T. K. vardu išduotos mokėjimų įstaigų „xapo.com“, „spectrocoin“, „advcash“, „cryptopay.me“, „epayments.com“, „payeer.com“, „wirexapp.com“ mokėjimo kortelės, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones, kurias tą pačią dieną laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 20.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui.
4. R. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi R. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymo terminas to paties teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo pratęstas trims mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi R. G. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – 10 000 eurų užstatu ir intensyvia priežiūra. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d., 2018 m. liepos 12 d., 2018 m. spalio 11 d. ir 2019 m. sausio 9 d. nutartimis R. G. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo tęsiamas iki 2019 m. kovo 12 d.
5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi kaltinamajam R. G. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 12 d. Sprendimą pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės terminą apygardos teismas motyvavo tuo, kad kardomosios priemonės skyrimui reikšmingos aplinkybės nutarties priėmimo metu nėra išnykusios ar pasikeitusios. Teismo vertinimu, BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai bus pasiekti tik kaltinamajam toliau nustatytomis sąlygomis taikant kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.
6. Skundu kaltinamojo R. G. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį
6.1. Skunde nurodoma, kad priimdamas sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminą kaltinamajam R. G. žemesnysis teismas nepagrįstai rėmėsi kaltinamojo dar 2017 m. rugsėjo 1 d. vykusiame teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo nurodytomis aplinkybėmis, jog jis turi Ukrainoje veikiančios bendrovės akcijų, o Ispanijoje užsiima vaisių prekyba, todėl dažnai nebūna namuose, nes tenka vykti į užsienio valstybes. Gynėjo teigimu, nuo minėto teismo posėdžio praėjo daugiau nei pusantrų metų, teismas nesiaiškino ar kaltinamojo nurodytos aplinkybės šiuo metu nėra išnykusios ir nepagrįstai pasinaudojo senais duomenimis.
6.2. Gynėjas pažymi, kad Kauno apygardos teismas svarstė aplinkybes dėl kaltinamojo ryšių užsienyje ir 2017 m. spalio 12 d. nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių judėjimo laisvė nėra ribojama ir asmenys gali nevaržomai būti saistomi įvairiais ryšiais su užsienio valstybėmis, įskaitant ir darbinius ryšius. Teismas nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad R. G. turi ryšių užsienyje, neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo. Minėtoje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad R. G. būtų slėpęsis (bėgęs) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, Lietuvoje jis nėra teistas. Šios ankstesnėje Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, gynėjo nuomone, turėjo būti vertinamos ir sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo termino pratęsimo kaltinamajam R. G..
6.3. Gynėjo teigimu, aplinkybė, kad R. G. 2001 m. ir 2004 m. už nusikalstamų veikų padarymą buvo nuteistas užsienio valstybėse, taip pat nepatvirtina išvados, kad dėl šios priežasties užsienyje jis turi realių ryšių, kuriais galėtų pasinaudoti ir pasislėpti nuo teismo. Minėti ryšiai apsiriboja Europos valstybėmis, todėl R. G. bėgimo ir pasislėpimo galimybės yra itin ribotos dėl Europos valstybių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo. Be to, R. G. yra saistomas pakankamai tvirtais šeimyniniais ryšiais su savo sutuoktine ir vaikais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su savo šeima, todėl, pasak gynėjo, abejotina, kad yra nors kiek pagrįsta tikimybė, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
6.4. Skunde pažymima, kad nuo 2017 m. gruodžio 21 d. R. G. buvo įsidarbinęs vairuotoju UAB „M.” (duomenys apie tai pateikti byloje), todėl jis turėjo nuolatinį darbą ir legalias pajamas. Tačiau dėl jam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros jis negalėjo pilnai vykdyti savo darbinių pareigų – vykti į komandiruotes Lietuvoje ir užsienyje, kurios turėjo apimti ir nakties laiką, kada jis pagal nustatytas sąlygas turėjo būti savo namuose. To pasekoje 2018 m. gegužės 11 d. R. G. buvo atleistas iš darbo. Iki šiol R. G. intensyviai ieško savo kvalifikaciją ir darbo patirtį atitinkančio naujo darbo, tačiau bene visose darbovietėse, kuriose jis turėjo galimybių įsidarbinti, buvo nustatytos su kardomosios priemonės sąlygomis nesuderinamos išlygos dėl darbo laiko nakties metu arba dėl komandiruočių Lietuvoje ir užsienyje. Gynėjo teigimu, galimybė dirbti tokio pobūdžio darbą leistų R. G. gauti legalias pajamas, finansiškai aprūpinti šeimą bei vykdyti savo finansinius įsipareigojimus bankui (mokėti būsto kredito įmokas).
6.5. Pasak gynėjo, R. G. visą jam taikytos intensyvios priežiūros laikotarpį, t. y. beveik pusantrų metų, laikėsi šia kardomąja priemone nustatytų sąlygų ir jų nepažeidė, nebandė bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, dalyvavo visuose procesiniuose veiksmuose, nekliudė proceso eigos ir nedarė jokių naujų nusikalstamų veikų. R. G. taikoma ir kita kardomoji priemonė – užstatas. Gynėjo manymu, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, užstatas yra pakankamai efektyvi kardomoji priemonė, kurios visiškai pakanka siekiant įgyvendinti BPK 119 straipsnyje nurodytus tikslus.
7. Kaltinamojo R. G. gynėjo skundas atmetamas.
8. BPK 1311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
9. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. G. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis laikytini nukentėjusiojo T. K. ir liudytojų G. P., I. S., M. M. bei kt. parodymai, T. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialistų išvados, vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti duomenys, daiktinių įrodymų apžiūros protokolai ir kt. bylos duomenys. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – intensyvią priežiūra ar pratęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
10. Bylos duomenimis, kaltinamasis R. G. nedirba, tačiau jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Taigi, kaltinamasis yra saistomas gan tvirtais socialiniais ryšiais. Tačiau vertinant kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo termino pagrįstumo klausimą kaltinamojo socialiniai ryšiai turi būti vertinami kartu su nusikaltimų, kurie jam inkriminuoti, sunkumu, pavojingumu ir pobūdžiu, taip pat turi būti vertinama kaltinamojo asmenybė ir kitos reikšmingos aplinkybės. R. G. yra kaltinamas padaręs vieną apysunkį ir du sunkius tyčinius nusikaltimus, už kurių padarymą, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju, jam gali būti paskirtos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės – pavyzdžiui, už nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 3 dalyje, padarymą asmeniui gresia griežta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Kaltinamajam R. G. inkriminuota, kad nusikaltimus jis galimai padarė siekdamas neteisėtai gauti pajamų, veikdamas bendrininkų grupėje. Bylos duomenimis, iki sulaikymo kaltinamasis turėjo reikšmingų ryšių užsienio valstybėse – Ukrainoje ir Ispanijoje, dažnai darbo reikalais vykdavo į užsienio valstybes. Nors Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartyje nurodė, kad aplinkybė, jog kaltinamasis turi ryšių užsienyje, neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pažymėtina, kad tokią išvadą teismas padarė spręsdamas klausimą dėl pačios griežčiausios kardomosios – priemonės suėmimo termino pratęsimo R. G. pagrįstumo ir teisėtumo. Gynėjo skunde nurodoma, kad minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytos kaltinamajam palankios aplinkybės nebuvo vertinamos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo termino pratęsimo, tačiau šios aplinkybės jau buvo tinkamai įvertintos apygardos teismui 2017 m. spalio 12 d. nutartimi vietoj suėmimo paskyrus kaltinamajam šią švelnesnę kardomąją priemonę. Šioje proceso stadijoje dar labiau švelninti kaltinamajam taikomas kardomąsias priemones nėra teisinio pagrindo.
11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamąjį R. G. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgęs į jo galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį, pavojingumą, už sunkius nusikaltimus gresiančios bausmės griežtumą, daro išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas buvo pratęstas pagrįstai. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati ir pateisinama tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Kaltinamajam R. G. taikant tik vieną kardomąją priemonę – užstatą šioje proceso stadijoje nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
12. Priešingai, nei nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, teismo nustatytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos suteikia jam galimybes palaikyti tiek darbinius, tiek ir šeiminius ryšius. Su nedideliais, tačiau būtinais apribojimais kaltinamasis gali iš esmės pilnavertiškai naudotis teise į darbą, būdamas savo gyvenamojoje vietoje rūpintis šeima ir artimaisiais bei leisti laisvalaikį. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl akivaizdu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma. Nors kaltinamojo skunde akcentuojama, kad per visą kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį jis nė karto nepažeidė nustatytų kardomosios priemonės sąlygų, netrukdė baudžiamajam procesui ir nepadarė naujų nusikalstamų veikų, šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti šią kardomąją priemonę.
13. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra kaltinamajam R. G. taikoma jau beveik pusantrų metų, tačiau tokio griežtumo kardomoji priemonė nevaržo kaltinamojo teisių labiau, nei reikia ja siekiamiems tikslams pasiekti. Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl šios kardomosios priemonės taikymo termino pratęsimo, nepažeidė jos taikymo reikalavimų. Šioje proceso stadijoje skundžiamoje nutartyje nurodytas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamojo argumentai. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
kaltinamojo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Albinas Bielskis