Civilinė byla Nr. e2YT-1314-1156/2023

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01452-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.6.1; 3.4.5.2 

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 24 d.

Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja R. I. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu priėmė palikimą po savo motinos J. G. mirties (duomenys neskelbtini). Motina buvo išsituokusi, pareiškėja vienintelis jos vaikas. Nurodoma, kad palikėja iki savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kur ji asmeninės nuosavybės teise turėjo įsigijusi nekilnojamąjį turtą – ¼ dalį gyvenamojo namo, kuriame jai priklausė 3 kambariai (bendras naudingas plotas 22,3 m2), tvartas, rūsys, malkinė, pirtis, 0,15 ha žemės sklypas, kuris buvo registruotas Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje – (duomenys neskelbtini) m. Namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas Valstybės įmonėje Registrų centras įregistruotas nebuvo. Pareiškėja per nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl savo motinos palikimo priėmimo, nes motina testamento sudariusi nebuvo, santaupų neturėjo, o pareiškėja nuo 1989 m. gyveno tame pačiame name, ir po motinos mirties liko jame gyventi ir rūpinosi nekilnojamuoju turtu, naudojosi ir valdė motinos turtą, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją (b. l. 1–2).

2.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodoma, kad valstybė nėra pradėjusi palikimo, atsiradusio po palikėjos sutuoktinio J. G. mirties, priėmimo procedūros, todėl neprieštarauja, kad būtų tenkintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas

3.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4.       Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

5.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

6.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos R. I., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra J. G., mirusi (duomenys neskelbtini). (b. l. 5, 7, 13). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad J. G. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b. l. 16), tačiau iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. spalio 26 d. rašto Nr. (2.3) S/7-749 ir jo priedo, t. y. (duomenys neskelbtini) m. Namų ūkio knygos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų matyti, kad J. G. vardu įregistruotas namų ūkis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., kurį sudaro ¼ dalį gyvenamojo namo (kambarių skaičius 3, bendras naudingas plotas 22,63 m2), tvartas, rūsys, malkinė, pirtis ir 0,15 ha žemės sklypas (b. l. 17, 23–24). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. (2.13) S/7-623 patvirtina, kad J. G. iki mirties faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, nustatyta, kad pareiškėja R. I. nuo 1998 m. spalio 16 d. deklaruoja savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 12). Šiame motinai priklausančiame name pareiškėja liko gyventi ir po motinos mirties, rūpinasi turtu: mokėjo mokesčius ir kitus mokėjimus už suteiktas paslaugas nurodytu adresu, kaip pati pareiškime nurodo, po motinos mirties nenutrūkstamai prižiūri ir naudojasi jos turtu (namu, ūkiniais pastatais, žemės sklypu), valdo jį kaip savo. Šias aplinkybes patvirtina kartu su pareiškimu pateikti mokėjimų už paslaugas dokumentai (b. l. 8, 9, 10, 18, 19, 20, 21).

7.       Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėja per įstatyme numatytą terminą priėmė palikimą, atsiradusį po motinos J. G. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

8.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po motinos J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėja R. I. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja        Donata Šimkutė