Civilinė byla Nr. e2-2147-1125/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29368-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,
sekretoriaujant Astai Šėžienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivora“ atstovui advokatui Valdui Pumpučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivora“ ieškinį atsakovui R. C. (R. C.) dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Eivora“ pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovo R. C. (R. C.) priteisti 3 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas R. C. dirbo UAB „Eivora“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotojo pareigose. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 26 d. atsakovas buvo komandiruotas maršrutu po vakarų Europą. Darbo funkcijoms vykdyti atsakovui buvo perduotas vilkikas, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Teigia, kad grįžęs iš komandiruotės 2020 m. spalio 26 d. atsakovas pateikė prašymą dėl jo atleidimo iš darbo nuo 2020 m. spalio 26 d. darbuotojo prašymu.
3. Nurodo, kad 2021 m. balandžio 12 d. ieškovė gavo Belgijos Karalystės Mokesčių ir nuobaudų surinkimo departamento (Wallonie fiscalite SPW) pranešimus apie paskirtas 6 baudas po 500 Eur už tai, kad C1 elektroninis kelių mokesčių registravimo įrenginys nusižengimo padarymo metu nebuvo aktyvuotas. Ieškovė jai už darbuotojo vykdant darbo funkcijas padarytus pažeidimus skirtas baudas (bendra suma 3 000 Eur) apmokėjo 2021 m. gegužės 18 d. dviem mokėjimo pavedimais po 1 500 Eur.
4. Teigia, kad žala darbdaviui padaryta dėl atsakovo tyčinių veiksmų. Pažymi, kad sudarant darbo sutartį atsakovas pateikė UAB „LDV UNIO“ išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad atsakovas yra baigęs motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programą ir yra įgijęs vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais, kas reiškia, kad atsakovas turi tinkamą kompetenciją dirbti tokį darbą. Be to, pagal vairuotojo, dirbančio UAB „Eivora“, pareiginių nuostatų 5 p., vairuotojas turi žinoti krovininio automobilio aptarnavimo instrukciją. Taigi, atsakovas privalėjo pagal savo kompetenciją žinoti, kada turi būti įjungiamas elektroninis registravimo įrenginys mokamų kelių apmokėjimui, atsakovas negalėjo nesuprasti, kad dėl to atsiras neigiamos pasekmės darbdaviui, nes pažeidimai automatiškai fiksuojami ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti.
5. Atsakovas per teismo nurodytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė; procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka).
6. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Eivora“ atstovas advokatas Valdas Pumputis palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Atstovas posėdžio metu pateikė elektroninio kelių mokesčių registravimo įrenginio nuotrauką ir paaiškino naudojimosi tvarką – įrenginys tvirtinamas prie transporto priemonės stiklo ir įjungiamas į maitinimo šaltinį. Paaiškino, kad įrenginys naudojamas važiuojant mokamais keliais ir jo duomenimis apmokomi kelių mokesčiai. Nagrinėjamu atveju įrenginys nebuvo įjungtas, dėl to paskirtos baudos.
7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko; apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka).
Ieškinys tenkintinas.
8. DK 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.
9. Byloje kilo ginčas dėl darbdavio patirtų nuostolių atlyginant už darbuotojo vykdant darbo funkcijas padarytus pažeidimus išrašytas baudas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 518, pagal kurią atsakovas įmonėje nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (darbo sutarties 1.1, 1.2 punktai). Darbo sutarties 3 punktu šalys sulygo dėl ne mažesnio negu 1 002 Eur darbo užmokesčio. Darbo sutartis darbuotojo prašymu nutraukta 2020 m. spalio 26 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių).
10. Remiantis 2020 m. rugsėjo 4 d. darbdavio įsakymu Nr. 20/767, atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 26 d. buvo komandiruotas į įsakyme išvardintas šalis; į komandiruotę atsakovui nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakyta vykti su vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini).
11. Remiantis 2021 m. balandžio 12 d. Belgijos Karalystės Mokesčių ir nuobaudų surinkimo departamento (Wallonie fiscalite SPW) pranešimu, paskirtos baudos už tai, kad C1 elektroninis kelių mokesčių registravimo įrenginys nusižengimo padarymo metu nebuvo aktyvuotas transporto priemonėje, v/n (duomenys neskelbtini): 1) 500 Eur bauda paskirta 2020 m. rugsėjo 9 d. A3 kelyje km. 121,5; 2) 500 Eur bauda – 2020 m. spalio 5 d. A7 kelyje km. 44,025; 3) 500 Eur bauda – 2020 m. spalio 8 d. A7 kelyje km. 44,025; 4) 500 Eur bauda – 2020 m. spalio 10 d. A3 kelyje km. 121,5; 5) 500 Eur bauda – 2020 m. spalio 13 d. A15 kelyje km. 27,29; 6) 500 Eur bauda – 2020 m. spalio 19 d. A27 kelyje km. 33,824; iš viso 3 000 Eur sumai.
12. Minėtos baudos skirtos ieškovei, kurias ieškovė apmokėjo 2021 m. gegužės 18 d. pavedimais Nr. 50771 (1 500 Eur sumai) ir 50772 (1 500 Eur sumai), (bendra suma 3 000 Eur). Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti kompensuoti minėtą sumą iš atsakovo.
13. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos (tiesioginė tyčia) arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2275/2012). Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-520/2010).
15. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsniu, C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo nustatyta tvarka baigti mokymus pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti bei periodinius profesinius mokymus. Periodinio profesinio mokymo kursus, išskyrus šio tvarkos aprašo 30 punkte numatytus atvejus, vairuotojai išklauso kas penkerius metus (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymo „Dėl C1, C1e, C, CE, D1, D1e, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 3-79 13 punktas).
16. Kaip jau nustatyta ankščiau, atsakovas pas ieškovę nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Į bylą pateiktas 2020 m. liepos 31 d. UAB „LDV UNIO“ išduotas pažymėjimas, patvirtina, kad atsakovas 2020 metais yra baigęs motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programą ir jam pratęsiama vairuotojo pradinė profesinė kvalifikacija vežti krovinius komerciniais tikslais. Kadangi kvalifikacija atsakovui buvo pratęsta, periodinio profesinio mokymo kursus vairuotojai išklauso kas penkerius metus, tai suponuoja išvadą, jog atsakovas dirba krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju mažiausiai penkerius metus.
17. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vairuotojas profesionalas, jam turėjo būti žinoma mokamų kelių apmokėjimo tvarka, įrodymų, paneigiančių minėtas aplinkybes byloje nėra, spręstina, kad atsakovas jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad užtikrintų tinkamą savo darbo pareigų atlikimą (laikytis kelių aparato naudojimosi tvarkos) neatliko, ko pasekoje dėl tokių savo neteisėtų veiksmų darbdavė, apmokėdama už darbuotojo nustatytus pažeidimus skirtas baudas, patyrė nuostolius, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir iš atsakovo priteisti darbdavės 2021 m. gegužės 18 d. dviem pavedimais sumokėtą 3 000 Eur dydžio baudą už tai, kad komandiruotės metu atsakovo vairuojamoje transporto priemonėje, v/n (duomenys neskelbtini), elektroninis kelių mokesčių registravimo įrenginys nusižengimo padarymo metu nebuvo aktyvuotas.
18. Esami duomenys bei įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdarių veiksmų tinkamai neatliko savo darbo pareigų. Todėl konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių neįjungiant elektroninio kelių mokesčių registravimo įrenginio, ieškovei buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovei žalą (CK 6.246 straipsnis – 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
19. Šiuo atveju konstatavus didelį neatsargumą atsakovui taikytina ribota turtinė atsakomybė, t. y. ne daugiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).
20. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 2 punkte nustatyta, kad apraše vartojama sąvoka „vidutinis darbo užmokestis“ suprantama kaip vidutinis tarnybinis atlyginimas pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, vidutinis valandinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už darbo dieną (toliau – vidutinis dieninis darbo užmokestis). Aprašo 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų - skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.
21. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (3.3 papunktis); priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis). Aprašo 5.7 punkte nustatyta, kad jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju – mažiau kaip 6 mėnesius), jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis Aprašo 5.4 ir 5.5 papunkčių nuostatomis.
22. Šiuo atveju, darbuotojas faktiškai dirbo pas darbdavį apie du mėnesius. Vieno mėnesio atlyginimas sulygtas darbo sutarties 3 punkte – darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį, apskaičiuojamą pagal išdirbtas darbo valandas, nustatant, kad vienos darbo valandos darbo užmokestis yra Lietuvos Respublikos minimalus darbo užmokestis, taip pat įmonės skiriamą priedą, didesnį nei 0,65 minimalaus valandinio atlygio; mėnesinis darbo užmokestis ne mažesnis negu 1 002 Eur. Kaip minėta atsakovas pas ieškovą dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 26 d. Pagal darbdavio pateiktus duomenis ieškovui už 2020 m. rugsėjo 4 – 30 d. priskaičiuota išmokėti suma sudarė – 1 439, 50 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. - 26 d. – 2 247, 03 Eur. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti 3 000 Eur žalą, kuri pagal DK 153 straipsnio 1 dalį neviršija šešių vidutinių atsakovo darbo užmokesčių, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina visa 3 000 Eur nuostolių suma.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
23. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 3 000 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
24. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
25. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė patyrė 664,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (68 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 96,80 vertimo išlaidos, 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Į bylą pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
26. Tenkinus ieškovės reikalavimus iš atsakovo ieškovei priteistinos 664,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Byloje iš viso patirta 22, 40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis).
28. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, šalims išaiškintina, kad jie turi teisę kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą arba pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eivora“, j. a. k. 123444677, iš atsakovo R. C. (R. C.), a. k. (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur nuostolių, 5 (penkių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 664,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. C. (R. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22, 40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Cinkutė