Civilinė byla Nr. e2A-765-910/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01278-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. U. ir uždarosios akcinės bendrovės „Saugus pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SME LOANS“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Saugus pasaulis“, R. U. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Frankas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SME LOANS“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė iš atsakovų UAB „Saugus pasaulis“ ir R. U. (toliau abu kartu – ir atsakovai) solidariai priteisti 49 855,29 Eur skolą, kurią sudaro 45 161,30 Eur paskola, 575,29 Eur palūkanos ir 4 118,70 Eur kompensacinės palūkanos, taip pat 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Frankas“ (toliau – ir trečiasis asmuo) 2020 m. gruodžio 8 d. sudarė paskolos sutartį Nr. DEMP/20-12-08/05, kuria ieškovė trečiajam asmeniui suteikė 50 000 Eur paskolą (toliau – ir paskolos sutartis). Paskolos sutarties vykdymas buvo užtikrintas ieškovės ir atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ 2020 m. gruodžio 8 d. sudaryta laidavimo sutartimi Nr. DEMP/20-12-08/06/L (toliau – ir laidavimo sutartis 1), ieškovės ir atsakovo R. U. 2020 m. gruodžio 8 d. sudaryta laidavimo sutartimi Nr. DEMP/20-12/09/02L (toliau – ir laidavimo sutartis 2, o abi kartu – ir laidavimo sutartys) bei trečiojo asmens BUAB „Frankas“ 2020 m. gruodžio 8 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuris buvo užtikrintas atsakovo R. U. laidavimu. Trečiasis asmuo netinkamai vykdė prievoles pagal paskolos sutartį, todėl ieškovė ją nutraukė nuo 2021 m. spalio 3 d. Trečiojo asmens skolą pagal paskolos sutartį sudaro 45 161,30 Eur negrąžinta paskola, 575,29 Eur palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais, nesumokėtos iki paskolos sutarties nutraukimo, ir 4 118,70 Eur kompensacinės palūkanos, iš viso – 49 855,29 Eur. Kadangi atsakovai laidavimo sutartimis įsipareigojo solidariai su trečiuoju asmeniu atsakyti ieškovei, jeigu trečiasis asmuo nevykdys ar netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, iš atsakovų solidariai ieškovės naudai turi būti priteista 49 855,29 Eur skola pagal paskolos sutartį.
3. Atsakovė UAB „Saugus pasaulis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jos direktorius D. U. buvo įsitikinęs, jog nesudarė laidavimo sutarties 1, kaip atsakovės atstovas, o visus paskolos sutarties užtikrinimus suteikė kaip trečiojo asmens atstovas. Dėl didelio ieškovės reikalaujamų išduoti garantijų skaičiaus ir prašomų pasirašyti dokumentų apimties atsakovės direktorius galėjo būti suklaidintas dėl to, kuris jo atstovaujamas juridinis asmuo – atsakovė UAB „Saugus pasaulis“ ar trečiasis asmuo – turi laiduoti. Dėl to atsakovė UAB „Saugus pasaulis“ turi pagrindą šioje byloje pareikšti priešieškinį dėl laidavimo sutarties 1 pripažinimo negaliojančia kaip sudarytos dėl suklydimo. Atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ direktorius D. U. neprisimena, kad būtų pasirašęs laidavimo sutartį 1, todėl atsakovė prašė teismo paskirti rašysenos ekspertizę tam, jog būtų nustatyta, ar laidavimo sutartį 1 pasirašė atsakovės direktorius D. U..
4. Atsakovas R. U. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis neprisimena, jog būtų pasirašęs laidavimo sutartį 2. Laidavimo sutartyje 2 esantis parašas, tikėtina, yra ne jo, todėl prašė teismo paskirti rašysenos ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, ar jis pasirašė laidavimo sutartį 2.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino: ieškovei UAB „SME LOANS“ iš atsakovų UAB „Saugus pasaulis“ ir R. U. solidariai priteisė 45 161,30 Eur paskolą, 575,29 Eur palūkanas ir 4 118,70 Eur kompensacines palūkanas, iš atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ – 6 proc. dydžio metines palūkanas, iš atsakovo R. U. – 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 49 855,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat ieškovei UAB „SME LOANS“ iš atsakovų UAB „Saugus pasaulis“ ir R. U. lygiomis dalimis priteisė 5 851,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad laidavimo sutarčių 1.1 punktu atsakovai įsipareigojo kaip solidarūs bendraskoliai atsakyti visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu trečiasis asmuo tinkamai neįvykdys savo prievolės ar jos dalies pagal paskolos sutartį. Laidavimo sutarčių 1.2 punktu atsakovai įsipareigojo atsakyti ieškovei tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia apimtimi, kaip ir trečiasis asmuo, įskaitant palūkanas, delspinigius, nuostolių atlyginimą ir kitus mokėjimus. Kadangi trečiasis asmuo neįvykdė prievolių ieškovei pagal paskolos sutartį, iš atsakovų solidariai ieškovės naudai priteistina 45 161,30 Eur negrąžinta paskola, 575,29 Eur palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais, nesumokėtos iki paskolos sutarties nutraukimo, ir 4 118,70 Eur kompensacinės palūkanos, iš viso – 49 855,29 Eur.
7. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.6 punktu atsakovė UAB „Saugus pasaulis“ įsipareigojo mokėti 0,22 proc. dydžio kompensacines palūkanas per dieną. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 punkte nustatyta, kad kompensacinės (arba įsipareigojimų nevykdymo) palūkanos yra atsakovės papildomai mokamos palūkanos, nesumokėjus ieškovei pagal paskolos sutartį mokėtinų sumų nustatytu terminu arba nutraukus paskolos sutartį ieškovės iniciatyva dėl atsakovės kaltės, kaip tai numatyta paskolos sutarties specialiosiose sąlygose, kurios apskaičiuojamos už visas nesumokėtas sumas. Taigi paskolos sutarties specialiojoje dalyje nustatytos kompensacinės palūkanos yra netesybos, t. y. paskolos sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią atsakovė turi sumokėti ieškovei, jei nevykdys ar netinkamai vykdys prievoles pagal paskolos sutartį.
8. Paskolos sutartis sudaryta laisva šalių valia, trečiasis asmuo – juridinis asmuo, siekiantis pelno, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Byloje nenurodyta ir nepateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo, sudarydamas Paskolos sutartį, neturėjo galimybės derėtis dėl paskolos sutarties sąlygų, tarp jų – ir dėl kompensacinių palūkanų dydžio. Trečiasis asmuo turėjo ir galėjo įvertinti paskolos sutarties sąlygas, savo galimybes tinkamai vykdyti prievoles pagal paskolos sutartį, o jų nevykdymo atveju – galimybę sumokėti paskolos sutartyje nustatyto dydžio kompensacines palūkanas. Trečiojo asmens ir atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ direktorius paskolos sutarties ir laidavimo sutarties 1 sudarymo metu buvo tas pats asmuo – D. U.. Taigi atsakovė laidavimo sutartimi 1 prisiėmė įsipareigojimus pagal tokias paskolos sutarties sąlygas, dėl kurių su ieškove trečiojo asmens vardu susiderėjo atsakovės direktorius.
9. Teismas pažymėjo ir tai, kad trečiasis asmuo įvykdė tik nedidelę prievolių pagal paskolos sutartį dalį – iš 50 000 Eur suteiktos paskolos grąžinta tik 4 838,70 Eur paskolos dalis, nesumokėtos 572,29 Eur palūkanos nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. spalio 3 d. (paskolos sutarties nutraukimo dienos), ieškovė negavo planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. (paskolos sutarties termino pabaigos). Be to, prašoma priteisti kompensacinių palūkanų suma – 4 118,70 Eur – sudaro nedidelę neįvykdytų prievolių pagal paskolos sutartį dalį – apie 9 proc. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad prašomos priteisti 4 118,70 Eur kompensacinės palūkanos yra aiškiai per didelės ir kad yra pagrindas jas sumažinti.
10. Teismas nurodė, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris yra nuginčijamas sandoris, todėl laidavimo sutartį 1 pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą dėl suklydimo, yra būtinas atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ reikalavimas pripažinti šią sutartį negaliojančia bei teismo sprendimas, patenkinantis šį reikalavimą. Tokio reikalavimo ieškinio ar priešieškinio forma atsakovė nepareiškė.
11. Teismo vertinimu, atsakovų teiginiai, kad atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ direktorius D. U. ir atsakovas R. U. neprisimena, jog jie būtų pasirašę laidavimo sutartis, nėra pakankamas pagrindas abejoti, kad šias sutartis pasirašė ne atsakovės direktorius ir ne atsakovas. Atsakovų teiginiai, kad laidavimo sutartyse, tikėtina, yra ne atsakovės direktoriaus ir atsakovo parašai, nėra pagrįsti kitais paaiškinimais ar įrodymais, sudarančiais pagrįstą pagrindą abejoti atsakovės direktoriaus ir atsakovo parašų tikrumu. Atsižvelgiant į tai, nurodyti atsakovų teiginiai vertinami kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti prievolių pagal laidavimo sutartis vykdymo.
12. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės direktorius ir vienintelis akcininkas paskolos ir laidavimo sutarties 1 sudarymo metu buvo D. U., kuris paskolos ir laidavimo sutarties 1 sudarymo metu buvo ir trečiojo asmens direktorius. Atsakovas R. U. paskolos sutarties ir laidavimo sutarties 2 sudarymo metu buvo vienintelis trečiojo asmens akcininkas, be to, atsakovas yra atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ ir trečiojo asmens direktoriaus D. U. tėvas. Paskola buvo suteikta trečiojo asmens veiklai – apyvartinėms lėšoms. Pagal paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.8 punktą prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimas atsakovų laidavimu buvo viena iš paskolos sutarties sudarymo sąlygų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad atsakovai turėjo interesą, jog trečiajam asmeniui būtų suteikta paskola, atitinkamai, buvo suinteresuoti sudaryti ir laidavimo sutartis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovai R. U. ir UAB „Saugus pasaulis“ prašo: paskirti teismo rašysenos ekspertizę, kuri nustatytų, ar 2020 m. gruodžio 8 d. laidavimo sutartį Nr. DEMP/20-12-09/02/L pasirašė atsakovas R. U., taip pat, ar 2020 m. gruodžio 8 d. laidavimo sutartį Nr. DEMP/20-12-08/06/L pasirašė atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ direktorius D. U., pavedant ekspertizę atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovas R. U., gavęs procesinius dokumentus (ieškinį), ieškojo teisinių žinių turinčio asmens, kuris jam padėtų parengti atsiliepimą, o vėliau ir tripliką. Atsakovui pavyko rasti teisinių žinių turintį asmenį, tačiau jis nėra nei advokatas, nei advokato padėjėjas, todėl tik parengė procesinius dokumentus. 2022 m. vasario 24 d. nutartimi paskyrus teismo posėdį byloje, atsakovas kreipėsi į procesinius dokumentus jam parengusį asmenį, tačiau šis nurodė, kad negali atstovauti jam teisme, nes nėra nei advokatas, nei advokato padėjėjas, taip pat nėra atsakovo giminaitis. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas ėmė ieškoti atstovo, kuris galėtų jam atstovauti 2022 m. kovo 10 d. d. 9.00 val. teismo posėdyje, tačiau to padaryti nespėjo. Nuo 2022 m. vasario 24 d. nutarties priėmimo iki 2022 m. kovo 10 d. teismo posėdžio buvo vos 14 kalendorinių dienų, o šią nutartį atsakovas gavo tik 2022 m. kovo 3 d., t. y. likus tik 7 dienoms (savaitei) iki teismo posėdžio.
13.2. Atsakovas R. U. yra garbaus amžiaus (73 metų), jis nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis ir negalėjo pateikti įrodymų dėl to, kad mėgino susirasti atstovą. Atsakovas atstovo ieškojo skambindamas advokatų kontoroms telefonu, tačiau galiausiai atstovą padėjo susirasti giminaičiai. Dėl to atsakovas neturėjo jokių rašytinių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti savo pastangas susirasti atstovą.
13.3. Atsakovui R. U. 2022 m. kovo 9 d. prašymu išreiškus pageidavimą bylą vesti per atstovą, turėjo būti suteikta galimybė atstovui susirasti, juolab kad ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 161 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą.
13.4. Teismas jokiu procesiniu sprendimu neišsprendė atsakovo R. U. 2022 m. kovo 21 d. pateikto prašymo dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, o tai ne tik šiurkštus proceso teisės normų pažeidimas, kuris turėjo esminės įtakos neteisėtam bei neteisingam sprendimui priimti, bet ir sudaro pagrindą teigti, jog yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
13.5. Atsakovas R. U. tiek savo atsiliepime, tiek triplike, tiek ir 2022 m. kovo 9 d. prašyme atidėti teismo posėdį, teigė, kad laidavimo sutartyje 2 esantis parašas yra ne jo, nuolat ir sistemingai prašė, kad teismas paskirtų rašysenos ekspertizę. Taigi teismas turėjo aiškius atsakovo paaiškinimus, kad jis ginčija parašų laidavimo sutartyje 2 autentiškumą ir prašo paskirti ekspertizę. Todėl teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog byloje nėra paaiškinimų, sudarančių pagrįstą pagrindą abejoti parašų tikrumu. Be to, atsakovas su 2022 m. kovo 21 d. prašymu dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pateikė kopijas kitų jo pasirašytų dokumentų, iš kurių galima daryti neabejotinas išvadas dėl visiško parašų skirtingumo, tačiau teismas dėl to sprendime visiškai nepasisakė.
13.6. Teismas visiškai ignoravo aplinkybes ir faktus, kad laidavimo sutartyje 2 įrašytas klaidingas atsakovo R. U. asmens kodas, adresas nurodytas taip pat neteisingas (vietoje Kauno nurodytas Vilnius), o laidavimo sutartis 2 pasirašyta tik paskutiniame puslapyje, dėl to pirmieji lapai galėjo būti pateikti bet kokie.
13.7. Atsakovas R. U. teigė, kad laidavimo sutartyje 2 buvo suklastotas jo parašas, todėl nebuvo atsakovo valios šiam sandoriui sudaryti, taigi tokia laidavimo sutartis, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, turėjo būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, nes dėl tokių sandorių prigimties juos kaip niekinius vertina įstatymas. Tai reiškia, kad teismo sprendimas pripažinti jį niekiniu ar negaliojančiu nereikalingas.
13.8. Laidavimo sutartyje 1 galima įskaityti vienintelį žodį „Direktorius“, be to, atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ direktorius D. U. neatsimena, kad jis būtų sudaręs laidavimo sutartį 1 su ieškove, atstovaudamas būtent UAB „Saugus pasaulis“. Dėl to atsakovė šioje byloje prašė paskirti teismo ekspertizę, kuri nustatytų, ar laidavimo sutartyje 1 iš tiesų pasirašė direktorius D. U.. Teismas visiškai nepagrįstai, neteisėtai, pažeisdamas esminius civilinio proceso dispozityvumo bei rungtyniškumo principus, neskyrė teismo rašysenos ekspertizės.
14. Ieškovė UAB „SME LOANS“ atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti; atmesti prašymą dėl ekspertizės skyrimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Proceso teisės normos nenumato teismo pareigos, nenustačius poreikio aiškintis naujas aplinkybes, atskira nutartimi pasisakyti dėl pateikto prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes toks pasisakymas reikštų naujų prašymų, kurie nebuvo išnagrinėti bei aptarti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, vertinimą.
14.2. Atsakovas R. U. turėjo galimybę susirasti atstovą ir pasirūpinti tinkamu atstovavimu nuo to momento, kai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą.
14.3. Spręsdamas dėl atsakovų prašomos skirti rašysenos ekspertizės, teismas įvertino prašymo skirti ekspertizę argumentus ir atsižvelgė į tai, kad atsakovai tik nurodė, jog jie neprisimena, kad būtų pasirašę laidavimo sutartyse, bei visiškai pagrįstai konstatavo, jog tai, nesant kitų paaiškinimų ir įrodymų, nėra pakankamas pagrindas abejoti atsakovų parašų tikrumu.
14.4. Atsakovė UAB „Saugus pasaulis“ tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike, tiek bylos nagrinėjimo metu, teigė, kad laidavimo sutartis 1 buvo sudaryta dėl suklydimo. Pati atsakovė taip pat buvo pažymėjusi (atsiliepimo į ieškinį 5 punktas, tripliko 10 punktas), kad jai yra atsiradęs teisinis pagrindas reikšti priešieškinį, reikalaujant laidavimo sutartį 1 pripažinti negaliojančia.
14.5. Atsakovai, reikšdami prašymus skirti rašysenos ekspertizę, nereiškė reikalavimų dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tuo pagrindu, kad jos buvo sudarytos nesant vieno iš būtinų sutarties elementų – šalių valios. Tik nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ atstovas nurodė, kad laidavimo sutartys pasirašytos ne atsakovų, yra niekinės, todėl teismas jas turėtų ex officio (pagal pareigas) pripažinti negaliojančiomis.
14.6. Tai, ar buvo šalių valia sudaryti sandorį, yra fakto klausimas, kuris gali būti įrodinėjamas, todėl teismas laidavimo sutartis pagrįstai kvalifikavo kaip nuginčijamus sandorius ir motyvuodamas tuo, kad atsakovai nėra pareiškę reikalavimo dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tuo pagrindu, jog šios buvo sudarytos nesant vieno iš būtinų sutarties elementų – šalių valios, nesprendė laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis klausimo. Atsakovų argumentai, kad jų parašų nebuvimas savaime reiškia, jog nebuvo valios sudaryti šias sutartis, yra niekuo nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
17. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovams, kaip laiduotojams, dėl skolos priteisimo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas proceso teisės normų pažeidimais, t. y. kad nebuvo patenkintas atsakovo R. U. prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo ir nesudaryta galimybė jam pasirūpinti tinkamu atstovavimu, neišspręstas jo prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, nepatenkintas atsakovų prašymas dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo byloje. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas ir nepadarė proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkinimo ir bylos išnagrinėjimo iš esmės
18. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus byloje turinčių, asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
19. CPK 246 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
20. Taigi pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).
21. Nagrinėjamai bylai aktuali galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį (nagrinėjamu atveju – atsakovas nespėjo susirasti advokato ir sudaryti su juo atstovavimo sutarties), bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. U., kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį, vykusį 2022 m. kovo 10 d. 9.00 val., neatvyko. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis atsakovas 2022 m. kovo 10 d. pateikė teismui prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį, nurodydamas, kad iki teismo posėdžio datos nespėjo susirasti advokato, kuris atstovautų jam teismo posėdžiuose; be kvalifikuotos teisinės pagalbos bijo vesti civilinę bylą ir pats atstovauti savo interesams.
23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pranešimas dėl atsiliepimo į ieškovės UAB „SME LOANS“ ieškinį pateikimo atsakovui R. U. buvo įteiktas 2021 m. lapkričio 26 d. Atsakovas 2021 m. gruodžio 15 d. padavė teismui prašymą dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo, kuriame nurodė, kad iki nustatyto termino neturi galimybės parengti atsiliepimo, nes prieššventiniu laikotarpiu nesuspėjo susirasti advokato, kuris sutiktų parengti atsiliepimą ir atstovauti jo interesams teismo posėdžiuose; kadangi yra pensininkas ir gauna minimalią senatvės pensiją, tai, nesusitaręs su privačią veiklą vykdančiu advokatu, kreipsis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam suteikimo. Teismo 2021 m. gruodžio 16 d. rezoliucija prašymas buvo patenkintas. Atsakovas R. U. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. kovo 10 d. (paskirto teismo posėdžio), t. y. daugiau kaip per tris mėnesius, jis ėmėsi aktyvių veiksmų sutarčiai su advokatu dėl atstovavimo nagrinėjamoje byloje sudaryti (pvz., kad kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo). Priešingai, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas R. U., gavęs procesinius dokumentus (ieškinį), net neieškojo advokato, su kuriuo galėtų sudaryti atstovavimo sutartį. Procesinius dokumentus byloje (atsiliepimą į ieškinį, tripliką) atsakovui parengė teisinių žinių turintis asmuo, kuris nėra nei advokatas, nei advokato padėjėjas, todėl neturi teisės atstovauti atsakovui teisme. Atsakovas tik 2022 m. vasario 24 d. nutartimi paskyrus teismo posėdį byloje ėmėsi ieškoti atstovo (advokato), kuris galėtų atstovauti jam 2022 m. kovo 10 d. 9.00 val. teismo posėdyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 16 d. atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su advokate I. K. ir advokato padėjėju O. R.. Byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių tokia sutartis su nurodytais atstovais negalėjo būti sudaryta anksčiau.
24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmiau aptarti atsakovo R. U. veiksmai (neveikimas) pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip pažeidžiantys CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei šalių sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principus. Įvertinus bylos duomenis, susijusius su teismo proceso nagrinėjamoje byloje eiga, atsakovo R. U. nurodyta priežastis (atstovo neturėjimas) šiuo atveju nepripažintina svarbia priežastimi bylos nagrinėjimui atidėti. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas paskirto teismo posėdžio ir bylą išnagrinėdamas iš esmės, pažeidė proceso teisės normas.
25. Atsakovas R. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad, jam išreiškus pageidavimą bylą vesti per atstovą, turėjo būti suteikta galimybė atstovui susirasti, nes CPK 161 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti atstovavimu ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą.
26. Kasacinio teismo yra pažymėta, jog pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006). Gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iš esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesą ir visapusiškai jame dalyvauti, kurį gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Galimos situacijos, kai dalyvaujantis byloje asmuo dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo konkrečioje byloje ir dėl to atsidurti nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos šalies atžvilgiu, dėl to teisingo, sąžiningo ir tinkamo bylos išnagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas. Ar šalis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2014).
27. Nagrinėjamu atveju, rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, atsakovas R. U. teismo nustatytais terminais pateikė tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek tripliką, išdėstė juose savo nesutikimo su ieškiniu argumentus, taip pat reiškė procesinius prašymus (dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo, teismo posėdžio atidėjimo). Pažymėtina tai, kad dar proceso pradžioje, t. y. 2021 m. gruodžio 15 d., pats atsakovas nurodė, kad jo interesams atstovauti teismo posėdžiuose yra reikalingas advokatas, kurio jis ieškosi. Taigi atsakovas neabejotinai suprato savo teisę vesti bylą per atstovą. Be to, atsakovas R. U. yra trečiojo asmens UAB „Frankas“ akcininkas, t. y. asmuo, dalyvaujantis įmonių valdyme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas R. U. negeba veiksmingai įgyvendinti savo procesinių teisių, negali pats tinkamai vesti bylos teisme ir yra nelygiavertėje padėtyje su ieškove, atstovaujama profesionalaus teisininko. Taigi ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo ir nepasiūlė atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu, šiuo konkrečiu nesuponuoja pagrindo pripažinti, jog teismo proceso pirmojoje instancijoje metu buvo pažeista atsakovo procesinė teisė turėti atstovą.
Dėl prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės neišsprendimo
28. Atsakovas R. U. apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl jo 2022 m. kovo 21 d. pateikto prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, ir tai yra ne tik grubus proceso teisės normų pažeidimas, kuris turėjo esminės įtakos neteisėtam bei neteisingam sprendimui priimti, bet ir sudaro pagrindą teigti, jog yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
29. CPK 257 straipsnyje numatyta, kad po baigiamųjų kalbų teismas išeina į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo ar atitinkamos nutarties byloje arba neišeidamas į sprendimų priėmimo kambarį nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas. Apie tai teismo posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems teismo posėdžių salėje.
30. Teismo sprendimai priimami sprendimų priėmimo kambaryje. Sprendimų priėmimo kambaryje teismas gali nutarti, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis, atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti bylą ar ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 258 straipsnio 1 dalis).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos faktinės bylos aplinkybės turi būti nustatomos ir įrodymai ištiriami bylą nagrinėjant iš esmės, nes, sakant baigiamąsias kalbas, draudžiama remtis aplinkybėmis ir įrodymais, kurių teismas netyrė teismo posėdyje (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami.
32. Procesinį sprendimą (nutartį) dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima tik nustatęs, kad būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis). Tokio būtinumo nenustačius, teismui nekyla pareiga atnaujinti procesą iš esmės jau išnagrinėtoje byloje vien dėl tos priežasties, kad to prašo proceso dalyvis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-865-381/2020). Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas iki sprendimo priėmimo nenustato poreikio nustatinėti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, prima ir paskelbia sprendimą teismo nustatytu laiku (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-804-330/2020).
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, ištyrus visus įrodymus, išsprendus CPK 251 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus, išklausius baigiamąsias kalbas ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį (CPK 257 straipsnis), atsakovas pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskirti byloje rašysenos ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė, kad yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, t. y. kad yra poreikis nustatinėti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Jau nurodyta, kad, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti atsakovo pateiktą prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir dėl jo pasisakyti. Šis prašymas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.
Dėl ekspertizės (ne)skyrimo
34. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jų prašymo skirti byloje rašysenos ekspertizę. Atsakovas R. U. tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek triplike teigė, kad neatsimena, jog būtų pasirašęs laidavimo sutartį 2 su ieškove, atsakovo nuomone, laidavimo sutartyje 2 esantis parašas, tikėtina, yra ne jo. Atsakovė UAB „Saugus pasaulis“ savo procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad bendrovės direktorius D. U. neatsimena, jog būtų sudaręs laidavimo sutartį 1 su ieškove, atstovaudamas būtent UAB „Saugus pasaulis“ interesams; dėl didelio ieškovės reikalaujamų išduoti garantijų skaičiaus ir prašomų pasirašyti dokumentų apimties atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ direktorius galėjo būti suklaidintas dėl to, kuris jo atstovaujamas juridinis asmuo (atsakovė ar trečiasis asmuo) turi laiduoti, todėl prašė skirti teismo ekspertizę jo parašo laidavimo sutartyje 1 autentiškumui patikrinti.
35. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-29-2014). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, kad tam tikriems byloje kilusiems klausimams išsiaiškinti yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą netenkinti prašymo skirti ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovų teiginiai, jog atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ direktorius D. U. ir atsakovas R. U. neprisimena, kad būtų pasirašę laidavimo sutartis, nėra pakankamas pagrindas abejoti, jog šios sutartys pasirašytos ne atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ direktoriaus ir ne atsakovo R. U.. Atsakovų argumentai, kad laidavimo sutartyse, tikėtina, yra ne atsakovės UAB „Saugus pasaulis“ direktoriaus ir atsakovo R. U. parašai, grindžiami tik abejonėmis ir prielaidomis dėl laidavimo sutarčių (ne)pasirašymo, o ne konkrečiais įrodymais, kurie teiktų pagrindą pagrįstai abejoti parašų tikrumu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, iš kurių galima nustatyti reikšmingas aplinkybes, susijusias su laidavimo sutarčių pasirašymu, jų vykdymu, todėl, atsakovams tinkamai nepagrindus būtinumo skirti byloje rašysenos ekspertizę, toks jų prašymas buvo atmestas pagrįstai. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai UAB „Saugus pasaulis“ ir R. U., teigdami, jog neprisimena, kad būtų pasirašę laidavimo sutartis, kad parašai, tikėtina, yra ne jų, nereiškė byloje savarankiškų reikalavimų dėl laidavimo sutarčių nuginčijimo.
37. Atsakovo R. U. teigimu, laidavimo sutartyje 2 buvo suklastotas jo parašas, nebuvo atsakovo valios sudaryti šį sandorį, todėl tokia laidavimo sutartis 2, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, turėjo būti pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Atsakovo vertinimu, teismas privalėjo tirti (skirti ekspertizę), o vėliau ir konstatuoti niekinio sandorio faktą ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) bei nereikalauti priešieškinio pareiškimo ir savarankiško reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį 2 niekine.
38. Niekiniu laikomas sandoris, kuris pagal įstatymus negalioja, nesvarbu, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; šalys negali patvirtinti niekinio sandorio (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik kai yra įstatymų nurodyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių padarinių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo; niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi niekinius sandorius tiesiogiai draudžia įstatymas. Kita vertus, pažymėtina tai, kad paprastai nėra lengva nustatyti, ar sandoris yra niekinis, nes reikia įvertinti tam tikras aplinkybes, kurias skirtingi asmenys suvokia ir vertina nevienareikšmiškai. Dėl to vienas asmuo gali laikyti sandorį niekiniu, o kitas – ne. Tokiu atveju ginčą dėl sandorio galiojimo, jo teisinių padarinių taikymo gali išspręsti tik teismas. Taigi niekinio sandorio požymio, kad jis negalioja, nesvarbu, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, negalima absoliutinti.
39. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad praktikoje niekinių ir nuginčijamų sandorių skirtumas yra gana reliatyvus, nes prieštaravimas imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ne visada yra akivaizdus, dėl konkretaus įstatymo taikymo kartu su CK 47 straipsniu (1964 m. CK redakcija) gali kilti ginčas arba gali būti neaiškus imperatyviosios nuostatos turinys. Gali būti ir kitų priežasčių, dėl kurių tarp šalių iškyla ginčas, ir tada niekinių sandorių negaliojimas nustatomas teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2006).
40. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 35 punktas).
41. Sandoriai, turintys valios trūkumų, yra ne niekiniai, bet nuginčijami, t. y. jie gali būti pripažinti negaliojančiais tik įstatymų nurodytam asmeniui pareiškus reikalavimą dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įrodžius, kad sandoris neatitinka jį sudariusio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007). Ar egzistavo šalių valia sudaryti sandorį, yra fakto klausimas, neatsiejamai susijęs su įrodymų vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).
42. Nagrinėjamu atveju atsakovai UAB „Saugus pasaulis“ ir R. U. ieškinio ar priešieškinio forma nėra pareiškę reikalavimų pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis tuo pagrindu, kad jos sudarytos nesant vieno iš būtinų sutarties elementų – šalių valios. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė UAB „Saugus pasaulis“ savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog dėl didelio ieškovės reikalaujamų išduoti garantijų skaičiaus ir prašomų pasirašyti dokumentų apimties, atsakovės direktorius galėjo būti suklaidintas dėl to, kuris jo atstovaujamas juridinis asmuo (atsakovė ar trečiasis asmuo) turi laiduoti, todėl atsakovė turi teisinį pagrindą reikšti priešieškinį dėl laidavimo sutarties 1 pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Taigi atsakovė pati pripažino, kad, norėdama ginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, ji turi pareikšti reikalavimą ieškinio ar priešieškinio forma dėl laidavimo sutarties nuginčijimo, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos toks reikalavimas nebuvo pareikštas.
43. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad, atsakovams nenurodžius imperatyvių įstatymo normų, kurioms akivaizdžiai prieštarautų laidavimo sutartys, taip pat byloje nesant įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie akivaizdžiai niekinį laidavimo sutarčių pobūdį, apeliacinio skundo argumentai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pripažįstami teisiškai nepagrįstais, todėl atmestini.
44. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
45. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios teisinės ir faktinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojamas bylos nagrinėjimo atidėjimas, bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas, ekspertizės byloje skyrimas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jiems bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
48. Ieškovė pateikė įrodymus, kad dėl atsakovų inicijuoto apeliacinio proceso patyrė iš viso 2 878,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, papildomų paaiškinimų dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo).
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašoma atlyginti 1 597,20 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.11 punktus apskaičiuoto maksimalaus dydžio, kuris nagrinėjamu atveju būtų 2 183,09 Eur (1,3 x 1 679,30 Eur). Ieškovės prašomos atlyginti 650 Eur išlaidos už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, 584,20 Eur išlaidos už papildomų paaiškinimų dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą taip pat neviršija pagal Rekomendacijų 8.16 punktą apskaičiuoto maksimalaus dydžio, kuris nagrinėjamu atveju būtų 691,96 Eur (0,4 x 1 729,90 Eur) už kiekvieną procesinį dokumentą. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovės UAB „SME LOANS“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas, todėl jos turėtos 47 Eur dydžio žyminio mokesčio už nurodytą prašymą išlaidos pripažintinos pagrįstomis. Taigi ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 2 878,40 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, t. y. po 1 439,20 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SME LOANS“ (juridinio asmens kodas 305484387) lygiomis dalimis iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Saugus pasaulis“ (juridinio asmens kodas 305330880) ir R. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 878,40 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 40 euro centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, t. y. po 1 439,20 Eur (po vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 20 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Teisėjos Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė
Laima Ribokaitė