Civilinė byla Nr. 2-1031/2013

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Svalbono klinika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2208-653/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senojo bokšto“ klinika ieškinį atsakovams V. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Svalbono klinika“, dėl žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Senojo bokšto“ klinika  kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. S. ir UAB „Svalbono klinika“ ir parašė priteisti iš atsakovų solidariai 722 994 Lt žalos, atsiradusios dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovų nesąžiningas elgesys, iš kurio kildinama turtinė žala, bei didelė reikalavimų suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašė areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant, areštuoti jiems priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis. Ieškovo nuomone, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galutnis teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu; atsakovai gali imtis priemonių, kad išvengti prievolių įvykdymo perleidžiant jiems priklausantį turtą, perkeliant jų veiklą ir gaunamas pajamas kitiems asmenims.

II.               Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir 722 994 Lt sumai pirmiausia areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Nesant ar nepakankant šio turto, ieškinio sumai areštuotos atsakovų piniginės lėšos, priklausančios atsakovams ir esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose.

Teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, kad akivaizdžių duomenų, jog pagal pareikštą ieškinį negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, nėra. Tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas ir ieškinio suma tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui yra didelė, todėl sprendė, kad tai padidina būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką. Teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad atsakovai būtų pajėgūs įvykdyti gal būt ieškovui palankų teismo sprendimą ir sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali paslėpti jiems priklausantį turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

III.               Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai V. S. ir UAB „Svalbono klinika“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovas pažymėjo, kad byloje atsakovais yra patraukti du asmenys, kurių atsakomybė yra solidari, todėl ieškinio sumos dydis turi būti vertinamas lyginant jį su abiejų atsakovų nuosavybės teise valdomo turto verte.
2. Atsakovas V. S. nurodė, kad preliminariais vertinimais jis turi turto už 2 497 000 Lt, o UAB „Svalbono klinika“ – už 1 030 855,54 Lt. Šiam teiginiui pagrįsti kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, preliminarų įmonės balansą ir kitus atsakovų gerą finansinę padėtį pagrindžiančius naujus įrodymus. Atsakovų turimo turto vertė net penkis kartus viršija jiems reiškiamo reikalavimo dydį, todėl ieškovo teiginys, kad dėl didelės ieškinio sumos gal būt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti yra nepagrįstas. 
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai jiems priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Didžiąją dalį atsakovų valdomo turto sudaro nekilnojamas turtas arba reikalavimo teisės į su ieškovu artimais ryšiais susijusį asmenį (jos akcininkę), o tai paneigia greito ir už tinkamas kainas šio turto perleidimo tretiesiems asmenims galimybę.
4. Teismo išvada, kad atsakovai turtą ketintų paslėpti yra nepagrįsta. Ginčas tarp atsakovų ir ieškovo tęsiasi jau nuo 2009 m. rugpjūčio 22 d., tačiau per šį laikotarpį, kol tarp šalių vyksta įvairūs teisminiai ginčai, atsakovai nesiėmė jokių veiksmų savo turtui paslėpti. Priešingai, visą šį laiką vykdė veiklą, užsiėmė profesine veikla, nuolat gerino ir gausino turimą turtą.
5. Ieškovės nurodomi atsakovų atlikti gal būt nesąžiningos konkurencijos veiksmai įvyko prieš daugiau nei trejus metus, jie nebuvo ir nėra tęstinio pobūdžio, todėl vargu ar galėtų būti pripažinti kaip neigiamai charakterizuojantys atsakovus.
6. Teismas atliko tik formalų byloje esančių reikalavimų vertinimą, įsitikindamas jų patenkinimo galimumu, tačiau šio savo sprendimo nemotyvavo. Apeliantai kaip kliūtį bylos nagrinėjimui nurodė ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas antrą kartą kreipėsi į teismą, prašydamas vertinti tas pačias aplinkybes, kurios yra tyrimo objektas kitoje teismo nagrinėjamoje byloje (2011-10-03 civilinėje byloje Nr. 2-151-178/2011); byla šiuo metu nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
7. Ieškovas reikalauja nepagrįstai didelių nuostolių, teigia, kad juos sudaro per dvejus veiklos metus (2010 m. ir 2011 m.) negautos pajamos iš antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo iš planuotų gauti pajamų atimant realiai gautų pajamų sumas, tačiau nepateikia duomenų, kokie yra/turėtų būti antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kaštai, kuriais turėtų būti mažinama pajamų suma, norint bent iš dalies nustatyti ieškovo planuoto praturtėjimo (t.y. grynojo pelno) apimtis. Atsakovų preliminariais vertinimais ieškovo negautų pajamų suma (vertinant taip, kaip jinai suprantama CK 6.249 str. 1 d. nuostatų prasme) galėtų sudaryti apie 128 183,20 Lt. Vertinant šią sumą su ieškovo tariamai patirtomis tiesioginių nuostolių ir neturtinės žalos sumomis susidarytų 210 261,20 Lt (128 183,20 Lt + 72 078Lt + 10 000 Lt) dydžio galimų nuostolių suma, kuri, atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, nelaikytina didele ir galinčia sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Senojo bokšto“ klinika su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmos instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

1. teismui pateikti atsakovo UAB „Svalbono klinika“ finansinės atskaitomybės duomenys, taip pat įrodymai, pagrindžiantys ieškinio sumą. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas pateikė papildomus įrodymus apie šio atsakovo kreditorinius įsipareigojimus, užtikrintus hipoteka. Teismo padaryta išvada, kad ieškinio suma yra didelė, pagrįsta formuojama teismų praktika, prielaida, kad esant didelei ieškinio sumai, atsakovas gali vengti ar objektyviai negalėti įvykdyti teismo sprendimo, kuriam įvykdyti reikia didelių finansinių resursų. Iš atsakovų pateiktų finansinę būklę pagrindžiančių įrodymų taip pat matyti dideli jų finansiniai įsipareigojimai. Be to, UAB „Svalbono klinika“ pateiktas balansas yra tik preliminarus ir dėl to negali turėti įrodomosios reikšmės. Iš ankstesnių metų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad ji dirbo nuostolingai – 2012 metų gale turėjo 133 376 Lt  nepaskirstyto nuostolio. Nėra duomenų per kiek laiko bendrovė sugebės šiuos nuostolius kompensuoti. Su atskiruoju skundu atsakovai nepateikė jokių duomenų apie savo finansinius įsipareigojimus ir apie tinkamą jų vykdymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Svalbono klinika“ turi banko paskolų, kurios užtikrintos hipoteka. Bendra įkeitimo suma 599 797 Lt, be palūkanų. Ši suma laikytina didele ir gali viršyti ne bendrovės turimo turto vertę.
2. Nepateikti duomenys apie V. S. gaunamas pajamas bei turimus įsiskolinimus ar kitus įsipareigojimus, todėl nėra prielaidų teigti, kad aplinkybė, jog šioje byloje yra du atsakovai, savaime sumažina išieškojimo negalimumo riziką.
3. Atsakovų teiginiai apie tai, kad jie nesiėmė ir nesiims jokių priemonių, kad paslėptų turtą, neatitinka tikrovės, kadangi po 2009 m. ginčų pradžios jie prisiėmė didelių kreditorinių įsipareigojimų ir atliko kitų veiksmų, kurių dėka išieškojimas iš jų turto tapo apsunkintas arba net neįmanomas. Taip pat nuo 2010 m. liepos 2 d., 50 procentų įmonės akcijų akcininku tapo A. S., gyvenantis Vokietijoje. 2012 m. rugpjūčio 20 d. iš A. S. dalį akcijų už jų nominalią vertę nusipirko V. S. duktė E. S.. Tokiu būdu V. S. netiesiogiai kartu su E. S. įgijo kontrolinį 69,79 procentų akcijų paketą, todėl, siekiant išieškoti iš V. S. priklausančių vertybinių popierių, ieškovui gali tekti ginčyti paminėtus sandorius, o tai apsunkins galimo išieškojimo vykdymą. Didelė tikimybė, kad panašiais būdais V. S. gali perleisti ir likusius jam priklausančius vertybinius popierius bei kitą turtą ir taip pabloginti išieškojimo galimybes.
4. Ieškovo akcininkei Z. L., kaip giminaitei, atsitiktinai tapo žinoma, kad V. S. planuoja perleisti neįkeistus statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, egzistuoja tikimybė, jog šis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims arba kitaip suvaržytas, dėl ko išieškojimas iš šio turto taptų apsunktinas ar neįmanomas.

IV.              Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Taigi šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ar nepakanka. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką), nėra absoliuti, todėl teismas ją taikydamas, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Atsakovas, taip pat paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).

Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą atsakovams reiškia kaip solidariems skolininkams. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti iš vieno ar abiejų atsakovų išieškoti priteistą sumą, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrinta galimybė priteistą sumą išieškoti iš kiekvieno skolininko atskirai. Priešingu atveju būtų suvaržoma įstatymo nustatyta ieškovo pasirinkimo teisė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas yra pareiškęs atsakovui ieškinį dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo. Ieškinio sumą sudaro 722 994 Lt. Ši suma tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui yra didelė, galinti padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl sprendžiama, kad teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.) bei, siekdamas kuo labiau suderinti šalių interesus, pagrįstai laikėsi turtinių apribojimų taikymo eiliškumo (ieškinio sumos ribose areštavo atsakovų nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir turtines teises, o tik nesant ar nepakankant tokio turto taikė piniginių lėšų areštą).

Kaip minėta, atsakovai gali pateikti duomenis, įrodančius jų (gerą) turtinę padėtį ir taip paneigti būsimo teismo sprendimo įvykdymo rizikos prezumpciją dėl didelės reikalavimo sumos. Atsakovai gerai savo turtinei padėčiai pagrįsti į bylą su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, patvirtinančius, kad tiek V. S., tiek UAB „Svalbono klinika“ turi nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija atsakovams pareikšto reikalavimo dydį. Teismas atsižvelgia į atsakovų pateiktus duomenis apie jų turtinę ir finansinę padėtį tam tikru momentu, tačiau taip pat įvertina ir faktą, kad atsakovų turtinė padėtis vėlesniu bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali keistis. Iš pateiktų registro duomenų matyti, kad atsakovams priklausančio turto vidutinė rinkos vertė nustatyta 1998-2010 metais, todėl jo pateikti duomenys neatspindi atsakovo tikrosios turtinės padėties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu (2013 m.). Iš atsakovų pateiktų duomenų, matyti, kad, bendra V. S. priklausančio nekilnojamojo turto vertė - 730 584 Lt, tačiau disponavimo teisė šiuo turtu yra suvaržyta, kadangi didžioji šio turto dalis yra įkeista pagal kreditavimo sutartį, sudarytą su AB Šiaulių banku; banko nurodytas kredito likutis – 237 472 Lt. Iš čia daroma išvada, kad atsakovui priklausančio turto nepakaktų gal būt ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti.

Atsakovas remiasi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu, kuriuo V. S. įpareigotas ieškovo akcininkei Z. L. parduoti 44 UAB „Senojo bokšto“ klinika paprastųjų vardinių akcijų, įvertintų 294 762 Lt, tačiau iš nurodytų duomenų negalima spręsti, kad šios akcijos jau yra parduotos ir pinigai už akcijas realiai yra gauti.

Apeliantai gerą savo turtinę padėtį įrodinėja UAB „Svalbono klinika“ preliminariu balansu už 2012 metus. Šiame balanse nurodytas įmonės įstatinis kapitalas siekia 872 000 Lt, tačiau vien šis faktas nepatvirtina, kad šiuo turtu bendrovė realiai disponuoja. Įmonės trumpalaikis turtas sudaro 345 939,54 Lt, tačiau iš jo net 302 293,71 Lt per vienerius metus gautinos sumos, t. y. nurodytu turtu apeliantas šiuo metu

nedisponuoja, realios galimybės atgauti šį turtą nėra žinomos, todėl negalima teigti, kad balanso duomenys realiai paneigia objektyvią grėsmę, galinčią atsirasti dėl būsimo (gal būt palankaus ieškovui) teismo sprendimo įvykdymo.

Pabrėžtina, kad atsakovai pateiktame skunde nenurodo kaip faktiškai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kokia apimtimi apriboja (suvaržo) jų veiklą. Pažymima, kad apeliantams nėra kliūčių ateityje prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pateikiant duomenis apie konkretų turtą, verte atitinkantį ieškinio dydį, kurio areštas mažiausiai suvaržytų apeliantų teises ar pan. (CPK 148 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes pripažintina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai, o jų taikymas nepažeidžia ieškovo ir atsakovų interesų pusiausvyros.

Apeliantų teiginys apie ginčų, nagrinėjamų teismuose, tapatumą, nėra šios apeliacijos dalykas.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                   Nijolė Piškinaitė