Administracinė byla Nr. AS-818-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01518-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. D. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Kauno skyriaus, atlikti veiksmus.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą administraciniam teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, t. y. paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitiko įstatyme keliamų reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas nustatytu terminu pateikė skundo papildymą, kuriame dėstomos aplinkybės, susijusios su baudžiamosios bylos nagrinėjimu bei galimai padaryta nusikalstama veika, kurios akivaizdžiai yra nesusijusios su skundo dalyku. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepatikslino skundo aplinkybių, aiškiai ir konkrečiai neišdėstė skundo pagrindo, pridėjo prie skundo Tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą, tačiau nenurodė, kada su juo susipažino bei neprašė atnaujinti galimai praleisto skundo padavimo termino, nesuformulavo skundo reikalavimo, skundo aplinkybes dėstė neaiškiai ir nerišliai. Pareiškėjas taip pat nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimo kvito ar motyvuoto prašymo atleisti nuo minėto mokesčio, neišdėstė savo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, aiškiai nesuformulavo skundo pagrindo ir dalyko, nesumokėjo žyminio mokesčio, dėl to skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

II.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo skundą išnagrinėti. Pareiškėjas nurodo, kad teismai privalo narinėti bet kokį Lietuvos piliečių skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė, kad atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, būtų įpareigotas atlikti jo prašomus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o skundžiama 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nutarė jo skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir pabrėžia, kad teismas privalo nagrinėti bet kokį Lietuvos piliečių skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau, priešingai nei atskirajame skunde tvirtina pareiškėjas, ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-195/2014, 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1122-822/2015).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015). Teismo nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo trūkumų šalinimo, teismas nutartimi laiko skundą nepaduotu. Priimdamas nutartį laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjas nepridėjo Tarnybai pateikto ir priimto prašymo, kuris nebuvo tenkintas, t. y. pareiškėjui buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas privalo nurodyti skundo pagrindą, t. y. teisės aktus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie tai, kad atsakovas privalo elgtis taip, kaip pageidauja pareiškėjas, bei kokios konkrečios sąlygos, reglamentuojamos teisės aktuose, turėtų būti sudarytos. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, kad Tarnybos sprendimas, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, todėl pareiškėjas turi teisę jį skųsti teismui, skundo reikalavimą formuluojant vadovaujantis ABTĮ nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad skunde nurodytina ginčijamo sprendimo (atsisakymo) gavimo (sužinojimo apie jį) data bei pateiktini šią datą patvirtinantys įrodymai. Taip pat pareiškėjui pasiūlyta pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio. Pareiškėjui pasiūlyta teikiant naują skundą nurodyti, ar jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas teismo nustatytu laiku pateikė patikslintą skundą, tačiau, taisydamas skundo trūkumus, tik pridėjo Tarnybos 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1-(NTP-2)-17-NT-1299-7749. Pareiškėjas tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimo, aiškiai neišdėstė skundo aplinkybių ir pagrindo, nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimo kvito ar motyvuoto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nenurodė savo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atskirajame skunde pareiškėjas ir neteigia, kad ištaisė visus skundo trūkumus, tik nurodo, kad bet kokiu atveju jo skundas privalo būti nagrinėjamas. Kaip minėta, asmens teisė kreiptis teisminės gynybos nėra absoliuti, ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Pareiškėjui per nustatytą terminą neištaisius pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi nustatytų trūkumų, Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.