Administracinė byla Nr. eA-3778-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04318-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos 21.2; 21.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. ADP1-624 „Dėl M. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymas); 2) panaikinti Departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. ADP1-626 „Dėl M. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymas); 3) grąžinti pareiškėją į Departamento Vilniaus valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko pareigas; 4) priteisti pareiškėjui iš Departamento vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1.       Skundžiami įsakymai yra neteisėti, nepagrįsti ir naikintini. Atsakovas netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinių nuobaudų skyrimą, neatsižvelgė į teismų praktiką, skiriant nuobaudas nebuvo surinkta objektyvių įrodymų dėl tarnybinių pareigų pažeidimo, inkriminuoti tarnybiniai nusižengimai nėra pagrįsti leistinais įrodymais, tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas neišsamiai, šališkai, nebuvo ištirtos inkriminuotų tarnybinių nusižengimų visos aplinkybės, priežastys. Tarnybinių patikrinimų išvadose nurodytų neva pareiškėjo padarytų tarnybinės drausmės pažeidimų gausumu buvo siekiama sudaryti ir sustiprinti įspūdį dėl pareiškėjo kaltumo.

2.2.       2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymu pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, už tai, kad jis, 2020 m. kovo 3 d. telefonu gavęs gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pranešimą prie Telio ežere (Švenčionių raj.) neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus, pats į jį nereaguodamas, apie reido pradžią, pabaigą ir išvykimą nepranešdamas nustatyta tvarka ir telefonu duodamas neteisėtą nurodymą neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui ištraukti tinklus, pasinaudodamas savo, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno tarnybine padėtimi, viršijo suteiktus įgaliojimus ir taip, piktnaudžiaudamas tarnyba, žinodamas, kad vieni neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės neturi teisės, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas teigė, kad pagal Departamento direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. AD1-261 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo“ reikalavimus aptariamu atveju jis neturėjo pareigos imtis kokių nors priemonių organizuoti reidą – netikėtą patikrinimą Telio ežere, siekiant užtikrinti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Departamento Vilniaus GGAI viršininko S. M. telefoninis prašymas ištraukti pareigūnų jau aptiktus kelias paras neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus Telio ežere nevertintinas kaip M. K. nedarbo metu iš S. M. gautas pranešimas (konkreti informacija) apie daromą arba ketinamą vykdyti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

2.3.       Pareiškėjas akcentuoja, jog nebuvo jokių Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų M. K. tarnybinę nuobaudą skirti nesilaikius bendrojo šešių mėnesių termino. Departamentas ignoravo minėtą VTĮ įtvirtintą imperatyvią taisyklę ir Departamento 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymu paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už šio įsakymo 1 punkte nurodytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą praleidus 6 mėnesių terminą nuo nusižengimo padarymo dienos, kadangi tarnybinė nuobauda paskirta už jo veiksmus (neveikimą), padarytus 2020 m. kovo mėn. 3–4 dienomis.

2.4.       Departamento tyrėja L. M., akivaizdžiai ignoruodama teisės aktų reikalavimus dėl tiriamo pareigūno teisių ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, eliminavo M. K. teisę nuo tarnybinio tyrimo pradžios – 2020 m. kovo 5 d. teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą, apskųsti tikrintojo veiksmus ir neveikimą, kadangi tik 2020 m. spalio 23 d. M. K. buvo įteiktas 2020 m. spalio 22 d. pranešimas „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“.

2.5.       Dėl Departamento 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymo pažymi, jog faktiškai skundžiamu įsakymu M. K. buvo nubaustas už tai, kad Departamentas tyrimo metu nustatė, kad M. K. 2020 m. spalio 6 d. buvo išvykęs į Vilnių savo asmenine transporto priemone, o ne tarnybiniu automobiliu, tačiau savo tiesioginiam vadovui nepranešė ir jo sutikimo nebuvo gavęs (tyrimo metu jis nurodė, kad tą dieną vežė dokumentus į Vilniaus valdybą (kuro ataskaitas, kitus dokumentus). Pareiškėjas nurodė, jog važiavo asmenine transporto priemone, kadangi po darbo Vilniuje turėjo asmeninių reikalų. Pareiškėjas akcentuoja, jog Departamento vertinimu, 2020 m. spalio 6 d. 13.52 val. telefonu M. K. gavęs skundą apie galimai neteisėtai paliktas sumedžioto briedžio liekanas, privalėjo imtis visų neatidėliotinų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatytas pažeidėjas, o jei pats to negalėjo padaryti, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti.

2.6.       Pareiškėjo teigimu, skundžiamu 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymu M. K. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, nenustačius šio valstybės tarnautojo pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo dėl valstybės tarnautojo kaltės, t. y. nesant M. K. veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties.

3.       Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1.       Imuniteto tarnybai atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, t. y. 2020 m. spalio 6 d. gavęs pranešimą apie galbūt neteisėtai sumedžiotą briedį ir paliktas sumedžioto briedžio liekanas, nesiėmė veiksmų, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai. Tokiais neteisėtais veiksmais nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), nevykdytos Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. AD1-178 patvirtintame Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašyme (toliau – ir pareigybės aprašymas) nustatytos funkcijos bei nesilaikyta Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-70 patvirtintų Departamento vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), pažeistos VTĮ nuostatos. Tokie pareiškėjo veiksmai, šiuo atveju – neveikimas, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Visuomenėje vyrauja norma, jog pagal pareigūno elgesį sprendžiama apie visą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą ir pareigūnus. Pareiškėjas, būdamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio padalinio, kuriam taikomi ypatingai griežti reikalavimai, vadovu, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie Departamento, kaip institucijos, atsakingos už teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę neveiklumą ir nesugebėjimą tinkamai atlikti pavestas funkcijas, sumenkino pasitikėjimą ir pažemino Departamento ir Departamento Vilniaus valdybos (duomenys neskelbtini)  aplinkos apsaugos inspekcijos autoritetą. Dėl minėto pažeidimo pareiškėjui 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

3.2.       Departamento direktorius 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. AD1-72 „Dėl atliekamų veiksmų susijusių su atliekamu tyrimu dėl galimai neteisėtos žvejybos ežere Telys darbo grupės sudarymo“ (pakeistas 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. AD1-176) sudarė darbo grupę atlikti procesinius veiksmus, susijusius su galbūt neteisėta žvejyba Telio ežere (aplinkybių išsiaiškinimu bei galimiems sprendimams priimti dėl administracinės, civilinės bei tarnybinės atsakomybės taikymo).

3.3.       Departamento direktorės 2020 m. spalio 19 d. pavedimu taip pat buvo nurodyta Imuniteto tarnybai atlikti pareiškėjo padaryto kito tarnybinio nusižengimo tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad būdamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu ir žinodamas savo kaip pareigūno įgalinimus, pareiškėjas pažeidė VTĮ nuostatas, eilę aplinkosauginių teisės aktų, savo pareiginius nuostatus, Vidaus tvarkos taisykles ir tuo padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Iš Imuniteto tarnybos atlikto tyrimo buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 3 d. gavęs pranešimą apie Telio ežere neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus, į jį pats nereaguodamas, viršijo suteiktus įgaliojimus ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi nurodė tai padaryti neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, nesiėmė veiksmų, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai. Departamento direktorės 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

3.4.       Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad buvo praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Jeigu atliekamas kompetentingos institucijos patikrinimas, turi būti taikomas 3 metų terminas tarnybinės nuobaudos skyrimui. Buvo sudaryta darbo grupė nustatyti publikacijoje nurodytus faktus, kas ir buvo padaryta. Tik patikrinus visas aplinkybes buvo galima pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y. konkrečiai dėl pareigūno M. K. veiksmų.

3.5.       Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, paremti vidinio Departamento teisės akto nuostatomis, kad jis ne darbo metu neturėjo pareigos imtis kokių nors priemonių organizuoti patikrinimą Telio ežere. Pareigą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas ir jį detalizuojantys poįstatyminiai norminiai aktai. Tokie M. K. veiksmai, šiuo atveju – neveikimas, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

3.6.       Apie įvykį dėl žvejybos Telio ežere buvo viešai paskelbta visuomenės informavimo priemonėse. Visuomenė sužinojusi apie pareigūno galbūt daromus neteisėtus veiksmus nusivilia aplinkos apsaugos autoritetu, pasitikėjimas Departamentu gali būti akivaizdžiai sumažintas, o įstaigos vardas pažemintas. Akivaizdu, jog savo veiksmais pareigūnas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad Departamento turtas (t. y. tarnybinė valtis, priekaba) gali būti naudojami kaip teisės pažeidimo įrankiai, pats pareigūnas gali nevykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, išsiųsdamas į įvykio vietą neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius.

3.7.       Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs Departamento pareigūnas išsamiai išnagrinėjo visus tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviuosius, objektyviuosius požymius bei kitas aplinkybes, svarbias tarnybinės nuobaudos skyrimui, nurodytas VTĮ 33 straipsnio 2 dalyje. Šio tyrimo rezultatai užfiksuoti Departamento Imuniteto tarnybos specialisto 2020 m. lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7397 „Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus Valdybos Vilniaus (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko M. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada Nr. BDR-7397) ir 2020 m. lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7400 „Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus Valdybos Vilniaus (duomenys neskelbtini)  aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko M. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada Nr. BDR-7400).

3.8.       Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečios nuobaudos parinkimas yra įstaigos vadovo prerogatyva.

3.9.       Tarnybinis nusižengimo tyrimas atliktas objektyviai, nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai įtvirtinti VTĮ 33 straipsnio 2 dalyje. Pažymi, kad Departamento direktorės įsakymai pagrįsti, priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino skundžiamus įsakymus, grąžino pareiškėją į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos (duomenys neskelbtini)  aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas, priteisė pareiškėjui iš Departamento prie Aplinkos ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą išeitinę išmoką (jeigu tokia buvo išmokėta) ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (jeigu tokia buvo išmokėta), taip pat priteisė pareiškėjui iš Departamento 1 285,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1.        2020 m. spalio 9 d. Departamente buvo registruotas „Švenčionių kraštas” žurnalistės I. P. 2020 m. spalio 8 d. skundas dėl galimo brakonieriavimo Švenčionių rajone; 2020 m. spalio 12 d. Departamente taip pat buvo registruotas „Švenčionių kraštas” žurnalistės I. P. 2020 m. spalio 9 d. skundas (reg. Nr. AD3-3756) dėl miške paliktų briedžio liekanų.

5.2.       Departamento Vilniaus valdybos viršininkas S. T. 2020 m. spalio 19 d. tarnybiniu pranešimu (reg. Nr. BDR-6558) siūlė Departamento direktorei pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą M. K. atžvilgiu dėl galimai netinkamai atliktų tarnybinių pareigų.

5.3.       Departamento direktorės 2020 m. spalio 19 d. pavedimu Imuniteto tarnybai nurodyta atlikti pareiškėjo atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimą.

5.4.       Departamento Imuniteto tarnyba atliko tarnybinį patikrinimą ir priėmė 2020 m. lapkričio 16 d. Išvadą Nr. BDR-7397, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ nuostatas, aplinkosauginius teisės aktus, pareiginius nuostatus, Vidaus tvarkos taisykles ir tuo padarė tarnybinį pažeidimą.

5.5.       Departamento direktorė 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymu, vadovaudamasi VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams aprašo (toliau – ir Aprašas) 17.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277 patvirtintų Departamento nuostatų 16.6 papunkčiu ir atsižvelgdama į Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės L. M. 2020 metų lapkričio 16 d. Išvadą Nr. BDR-7397 už tai, kad pareiškėjas nevykdė tinkamai savo tarnybinių pareigų, t. y. gavęs informaciją apie aplinkosauginį pažeidimą nesiėmė veiksmų, kad būtų išaiškintas galimas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ir nustatyti kalti asmenys, tuo pažeisdamas VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktų reikalavimus, nevykdė savo pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, nesivadovavo valstybės tarnautojų veiklos principais, nesilaikė Departamento vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

5.6.       Departamento Vilniaus GGAI viršininkas S. M. 2020 m. kovo 3 d. 18.46 val. (po darbo valandų) paskambino pareiškėjui ir paprašė jo, kad Švenčionių neetatiniai apsaugos inspektoriai pagelbėtų ir ištrauktų tinklus iš Telio ežero, Švenčionių rajone, kadangi tinklai ten stovi jau ilgą laiką ir jų savininkai nesirodo apie tris dienas, o Vilniaus GGAI pareigūnams nėra prasmės važiuoti tokį atstumą. Tą patį vakarą, t. y. 2020 m. kovo 3 d. pareiškėjas telefonu paprašė neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. B. ištraukti šiuos tinklus iš ežero. 21.11 val. pareiškėjas telefonu informavo S. M., kad tinklus ištrauks. Neetatiniai inspektoriai G. B. ir P. V. kartu su pažįstamu E. Š. po 21 val. nuvyko mašina prie ežero, paėmė Inspekcijos garaže buvusią Inspekcijai priskirtą priekabą ir valtį. Minėti neetatiniai inspektoriai ežere ištraukė tinklus, juos sukrovė į valtį ir išvyko į Departamento garažą, esantį Švenčionėliuose, tačiau juos apie 22.30 val. sustabdė policijos pareigūnai. Neetatiniai inspektoriai policijos pareigūnams nepateikė jokių įrankių bei žuvų paėmimo ir gabenimo dokumentų, todėl į policijos nuovadą buvo nurodyta atvykti ir pareiškėjui, ką jis ir padarė.

5.7.       Departamento direktorius 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. AD1-72 „Dėl atliekamų veiksmų susijusių su atliekamu tyrimu dėl galimai neteisėtos žvejybos ežere Telys darbo grupės sudarymo“ (pakeistas 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. AD1-176) sudarė darbo grupę dėl veiksmų, susijusių su galimai neteisėta žvejyba Telio ežere 2020 m. kovo 3 d.; darbo grupė 2020 m. spalio 19 d. Departamento direktorei pateikė tarnybinį pranešimą (reg. Nr. BDR-6600) „Dėl nustatytų aplinkybių“, kuriame nurodė, kad M. K. tinkamai neatliko savo pareigų ir įgaliojimų dėl galimai neteisėtos žvejybos statomais tinklais (Telio (Buivydų) ežere, Kaltinėnų sen., Švenčionių r.) tyrimo, leisdamas neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams ištraukti tinklus bei suteikdamas jiems Departamento tarnybinę priekabą ir tarnybinę valtį bei leido jais naudotis, davė aplinkos apsaugos pareigūno taktinę liemenę.

5.8.       Departamento direktorės 2020 m. spalio 19 d. pavedimu nurodyta Imuniteto tarnybai atlikti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Departamento direktorė 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymu, vadovaudamasi VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 17.1 papunkčiu, Departamento nuostatų 16.6 papunkčiu ir atsižvelgdama į Departamento Imuniteto tarnybos 2020 metų lapkričio 16 d. Išvadą Nr. BDR-7400, už tai, kad pareiškėjas nevykdė tinkamai savo tarnybinių pareigų, t. y. gavęs informaciją apie aplinkosauginį pažeidimą nesiėmė veiksmų, kad būtų išaiškintas galimas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ir nustatyti kalti asmenys, tuo pažeisdamas VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas, tinkamai nevykdė savo pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesivadovavo valstybės tarnautojų etikos principais, nesilaikė Departamento vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų 2020 m. lapkričio 27 d.

6.       Dėl 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymo teismas pažymėjo, jog minėtame įsakyme konstatuota, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 6 d. telefonu gavęs skundą apie galbūt neteisėtai paliktas sumedžioto briedžio liekanas (galbūt ir neteisėtai sumedžiotą briedį) nesiėmė veiksmų, kad galimas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas būtų išaiškintas ir būtų nustatyti pažeidėjai, t. y. būdamas išvykęs iš nuolatinės savo darbo vietos ir negalėdamas reaguoti į pranešimą, neperdavė gautos informacijos kitiems Departamento darbuotojams pagal kompetenciją, pranešėjui nurodydamas pačiam kreiptis į atsakingus pareigūnus – Departamento Vilniaus GGAI, tokiu savo neveikimu padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, t. y. nesilaikė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatų, nevykdė pareigybės aprašyme 19 ir 23 punktuose nustatytų funkcijų, nesivadovavo valstybės tarnautojų veiklos principais, nustatytais Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 4 punktuose, nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-835 patvirtinto Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo (toliau – ir Reagavimo į pranešimus tvarkos aprašas) 3 punkto reikalavimų ir Departamento vidaus tvarkos taisyklių.

7.        Teismas analizavo VTĮ 16 straipsnio, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 4 ir 12 straipsnių nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Reagavimo į pranešimus tvarkos aprašo 3 punktas numato, jog Departamentas savo interneto svetainėje aiškiai matomoje vietoje/-ose paskelbia pranešimų pateikimo būdą: skubaus reagavimo pranešimams – nurodomas Bendrojo pagalbos centro telefono ryšio numeris 112, Departamento pranešimų priėmimo padalinio telefono ryšio numeris. Pateikiama informacija, kokiais atvejais pranešama šiuo būdu; kitiems pranešimams – nurodomas Departamento elektroninio pašto adresas, Departamento adresas ar adresai korespondencijai ir Departamento adresas ar adresai, kur galima atvykti ir pateikti pranešimus (Aprašo 3.2 papunktis). Teismas atkreipė dėmesį, kad Vidaus tvarkos taisyklių 28 punktas numato, jog darbuotojai, palikdami Departamento patalpas tarnybos ir/ ar darbo tikslais, turi apie tai žodžiu informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę.

8.       Teismo vertinimu, pareiškėjas neneigė fakto, jog 2020 m. spalio 6 d. 13.52 val. jam paskambino J. D., kuris telefoninio pokalbio metu informavo apie briedžio liekanas (briedžio kailį), esančias prie Švenčionių rajone Sirgėlio ežero. Pareiškėjas pranešėją J. D. informavo, jog šiuo metu jis yra Vilniuje, todėl nurodė kreiptis į Departamento Vilniaus GGAI bei davė viršininko S. M. telefono numerį. Liudininkas Departamento Vilniaus GGAI viršininkas S. M. parodė, jog tą pačią dieną, t. y. 2020 m. spalio 6 d. jis gavo pranešimą apie skambinusio asmens turimą informaciją apie galimai neteisėtai sumedžiotą ir miške išdorotą briedį, šį pranešimą pavesta ištirti Departamento specialistui S. M., kuris tą dieną susisiekė su pranešėju, kuris informavo, jog jis pats briedžio nematė, apie briedžio liekanas jam papasakojo kažkokia miške prieš kelias dienas buvusi moteris, tačiau tikslios vietos (tikslių koordinačių) pranešėjas nurodyti negalėjo. Nepaisant to, aplinkos apsaugos inspektoriai nuvyko prie Švenčionių rajone esančio Sirgėlio ežero, tačiau jokių briedžio liekanų nerado. Departamentas kreipėsi elektroniniu laišku į žurnalistę I. P., prašydamas jos patikslinti briedžio liekanų vietą ar nurodyti tai žinantį asmenį, tačiau žurnalistė į paklausimą neatsakė.

9.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pranešėjui nurodė, jog jis šiuo metu darbo reikalais išvykęs į Vilnių ir davė kompetentingo asmens kontaktus, šios aplinkybės Departamentas neneigia. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo vykdyti teisės aktų reikalavimus (dėl pažeidimo išsiaiškinimo, pažeidėjo nustatymo, kompetentingos valstybės institucijos informavimo), tačiau dėl objektyvių priežasčių – buvimo darbo reikalais Vilniuje, negalėjo nedelsiant imtis priemonių galimo pažeidimo išsiaiškinimui. Pažymėjęs, kad Departamente pranešimas dėl briedžio liekanų tą pačią dieną buvo gautas ir tyrimas buvo atliekamas, o nežinant konkrečios vietos, briedžio kailis aplinkos apsaugos inspektorių rastas nebuvo, teismas sprendė, jog vadovaujantis Departamento Vidaus tvarkos taisyklių 28 punktu, pareiškėjas darbo tikslais vykdamas į Departamentą (į Vilnių) turėjo apie tai žodžiu informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę, tačiau dėl aukščiau minėtos pareiškėjo veikos (neveikimo) pasekmės nekilo.

10.       Atsižvelgęs į VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje pateikiamą tarnybinio nusižengimo sąvoką, teismų praktiką dėl neveikimu padaromų tarnybinių nusižengimų, teismas nurodė, jog Departamento atlikto tyrimo metu surinkta medžiaga neįrodė, kad būtent dėl pareiškėjo sąmoningo neveikimo nebuvo surastos aukščiau minėtos briedžio liekanos. Bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės tinkamai atlikti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo išaiškinimą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta, o tuo pagrindu skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo paskirta nesant tam teisinio pagrindo ir neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties.

11.       Teismo vertinimu, nors pareiškėjas ir padarė tam tikrus mažareikšmius pažeidimus (su pranešėju nebandė išsiaiškinti pažeidimo (jo padarymo vietos), apie galimą pažeidimą neinformavo kompetentingos valstybės institucijos, žodžiu neinformavo savo tiesioginio vadovo apie išvykimo tikslą bei trukmę), tačiau dėl tokių veiksmų (neveikimo) tarnybinės nuobaudos (papeikimo ar švelnesnės) taikymas buvo neproporcinga priemonė. Atsižvelgęs į tai, teismas 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymą panaikino.

12.       Vertindamas skundo argumentus dėl 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra valstybės tarnautojo įvykdytas tarnybinis nusižengimas, kuris nustatomas VTĮ bei Aprašo nustatyta tvarka. Teismas vadovavosi VTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 3 punktu ir pažymėjo, kad pagal šias imperatyvias nuostatas tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas, kai yra gauti duomenys, kad valstybės tarnautojas galimai pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus per 5 darbo dienas. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pabrėžė, jog VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, išskyrus nustatytas išimtis, kai tarnybinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

13.       Teismas akcentavo, jog galimas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas – tinkamas neatlikimas savo pareigų ir įgaliojimų dėl galbūt neteisėtos žvejybos statomais tinklais (Telio (Buivydų) ežere, Kaltinėnų sen., Švenčionių r.), leidimas neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams ištraukti tinklus bei suteikimas jiems Departamentui priklausančios tarnybinės priekabos ir tarnybinės valties bei leidimas jomis naudotis, davimas aplinkos apsaugos pareigūno taktinės liemenės – buvo padarytas 2020 m. kovo 3 dieną. Nagrinėjamu atveju 6 mėnesių terminas nuo nusižengimo padarymo dienos tarnybinei nuobaudai paskirti pasibaigė 2020 m. rugsėjo 4 d. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu tyrimą atliko ne kita institucija, o būtent pats Departamentas – Departamento direktorius 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. AD1-72 „Dėl atliekamų veiksmų susijusių su atliekamu tyrimu dėl galimai neteisėtos žvejybos ežere Telys darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę dėl veiksmų, susijusių su galbūt neteisėta žvejyba Telio ežere 2020 m. kovo 3 d. Teismas pažymėjo, kad tik 2020 m. spalio 23 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. spalio 22 d. pranešimas „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“. Teismas atkreipė dėmesį, kad iki ginčo tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo atsakovas tyrimą atliko itin vangiai, nors, teismo vertinimu, šis tyrimas nebuvo sudėtingas, tarnybinė išvada nėra didelės apimties, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo poreikio atlikti daug tyrimo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

14.       Teismas konstatavo, kad 2020 m. lapkričio 27 d. skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui dėl aukščiau nurodytų jo veiksmų (neveikimo), atliktų 2020 m. kovo 3 d., buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, nesant jokių joje nustatytų išimčių, pateisinančių ilgesnio termino taikymą, M. K. jokia tarnybinė nuobauda negalėjo būti paskirta. Teismo vertinimu, tyrimą atliko ne kita institucija, o pats atsakovas Departamentas, kuriam apie pareiškėjo veiksmus (neveikimą) jau buvo žinoma kitą dieną nuo jų padarymo. Padaręs išvadą, kad skundžiamas įsakymas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo pareiškėjo neteisėtų veiksmų atlikimo (neatlikimo), ir šis 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, teismas nurodė, kad Departamentas negali būti priskiriamas prie kitos kompetentingos institucijos, atliekančios tyrimą (ar kitų institucijų) VTĮ 34 straipsnio prasme ir panaikinto 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymą.

15.       Panaikinęs skundžiamus įsakymus, teismas nurodė, kad spręstina dėl pareiškėjo teisių gynimo. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjas siekia grįžti į buvusias pareigas, o atsakovas teismo posėdžio metu prašė taikyti alternatyvų pareiškėjo teisių gynimo būdą ir pareiškėjo negrąžinti į jo eitas ar kitas pareigas Departamente.

16.       Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo negrąžinimo į darbą nesudarė pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti taikomas alternatyvus teisių gynimo būdas. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tarnybinė veikla už 2019 m. tiesioginio vadovo buvo įvertinta labai gerai, o atsakovas nenurodė reikšmingų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas negalėtų būti grąžintas į ankstesnes pareigas. Teismo vertinimu, vien deklaratyviai išreikštas atsakovo nesutikimas dėl pareiškėjo grąžinimo į iki atleidimo eitas pareigas nesudarė pagrindo jį pripažinti teisėtu. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui einant Departamento Vilniaus valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas jis būtų praradęs darbdavio pasitikėjimą būtent šių pareigų vykdymo srityje.

17.       Pažymėjęs, kad darbdaviui, neteisėtai atleidusiam darbuotoją iš darbo, yra taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai, be kita ko, Darbo kodekse įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, pareiškėjui iš atsakovo priteisė vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją nuo atleidimo iš pareigų dienos – 2020 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą išeitinę išmoką (jeigu tokia buvo išmokėta) ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (jeigu tokia buvo išmokėta).

18.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas įgijo teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo ir pareiškėjui naudai iš Departamento priteisė 1 285,63 Eur pareiškėjo turėtų išlaidų advokato pagalbai atlyginti.             

III.

19.       Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20.       Atsakovo teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas.

21.       Spręsdamas dėl 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymo teisėtumo, pirmosios instancijos teismas išvardino teisės aktus, kurių nesilaikė pareiškėjas, tačiau kažkodėl nurodė, kad jų nesilaikymas nesukelia jokių neigiamų pasekmių ir pareiškėjui, ir Departamentui, šios institucijos reputacijai. Toks teismo vertinimas, kad valstybės tarnautojo elgesys nesumenkina institucijos įvaizdžio, dar labiau griauna visuomenės požiūrį ir didina nepasitikėjimą valstybe.

22.       Akcentuodamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus valstybės tarnybos principus, Departamentas nurodo, jog teismas sutiko, kad pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisykles, tačiau konstatavo, jog dėl pareiškėjo veikos (neveikimo) pasekmių nekilo. Departamentas su šia išvada nesutinka, kaip ir nesutinka su teismo nuomone, kad pareiškėjas, nebandydamas su pranešėju išsiaiškinti pažeidimo (jo padarymo vietos), apie galimą pažeidimą neinformavo kompetentingos valstybės institucijos, žodžiu neinformavo savo tiesioginio vadovo apie išvykimo tikslą bei trukmę, yra mažareikšmis pažeidimas ir tarnybinė nuobauda – papeikimas yra neproporcinga. Toks teismo sprendimas suponuoja, kad teisės aktus pažeidę valstybės tarnautojai yra nebaudžiami.

23.       Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, vertinimu atsakovas pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su Departamento atliktais tyrimais dėl galbūt neteisėtos žvejybos, ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, t. y. 2020 m. lapkričio 27 d. skiriant tarnybinę nuobaudą, nors galbūt neteisėti pareiškėjo veiksmai atlikti 2020 m. kovo 4 d., buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, nesant jokių joje nustatytų išimčių, pateisinančių ilgesnio termino taikymą, M. K. jokia tarnybinė nuobauda objektyviai negalėjo būti paskirta.

24.       Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020; 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019), atsakovas tvirtina, jog šiuo atveju Departamento direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės atliktas tyrimas buvo kompetentingos institucijos patikrinimas, po kurio buvo pradėtas M. K. tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tik patikrinus 2020 m. kovo 4 d. internete pasirodžiusią informaciją pavadinimu „Švenčionių r. policijai įkliuvo ežerą nusiaubę aplinkosaugininkai“ buvo galima pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą konkrečiai dėl M. K. veiksmų. Atsakovas pažymi, kad regionų aplinkos apsaugos departamentai, atlikdami jiems pavaldžių agentūrų (jų pareigūnų) patikrinimą, yra laikomi patikrinimą atliekančiomis kompetentingomis institucijomis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies prasme (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5082-662/2018; 2019 m. vasario 20 m. nutartį administracinėje byloje Nr. P-10-575/2019).

25.       Atsakovas nesutinka su teismo sprendime nurodytais teiginiais, kad darbo grupės tyrimas buvo atliktas itin vangiai, nors, teismo vertinimu, nebuvo sudėtingas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad darbo grupė buvo sudaryta 2020 m. kovo 5 d., o nuo 2020 m. kovo 16 d. visoje šalyje buvo įvestas griežtas karantinas, dėl ko nebuvo galimybių apklausti įvykio liudytojų ir objektyviai įvertinti situaciją.

26.       Dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo prašė taikyti alternatyvų pareiškėjo teisių gynimo būdą ir negrąžinti jo į eitas ar kitas pareigas Departamente, kadangi Departamentas šiuo atveju nemato galimybės dirbti kartu su pareiškėju, juo nepasitiki ir pan. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju buvo Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta alternatyvi sąlyga ir teismas negalėjo taikyti pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdo – grąžinimo į ankstesnes pareigas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3946-968/2019, kurioje konstatuota, kad darbdavio prašymas negrąžinti darbuotojo į pareigas yra pakankama sąlyga, kad teismas priimtų sprendimą negrąžinti darbuotojo į pareigas ir taikytų DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą alternatyvų pareiškėjo teisių gynimo būdą.

27.       Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Departamentas nurodė pakankamai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas negalėjo būti grąžintas į eitas pareigas. Po M. K. atleidimo iš pareigų ir vėliau, jau po bylos išnagrinėjimo teisme, Departamente registruoti trys tarnybiniai pranešimai, kuriuose buvo nustatyta daugybė pareiškėjo, kaip vadovo, veiklos trūkumų, dėl ko buvo sugriautas pasitikėjimas juo kaip valstybės tarnautoju.

28.       Atsakovas pateikia ir prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus – Departamente 2020 m. gruodžio 18 d. registruotą Departamento Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo Ž. D. tarnybinį pranešimą (reg. Nr. BDR-8666), 2020 m. gruodžio 21 d. registruotą Departamento Vilniaus valdybos (duomenys neskelbtini)  aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko V. K. tarnybinį pranešimą (reg. Nr. BDR – 8799), 2020 m. gruodžio 31 d. registruotą Departamento Imuniteto tarnybos tarnybinį pranešimą (reg. Nr. BDR-9303).

29.       Teismas nevertino ir nieko nepasisakė nagrinėtos bylos kontekste dėl VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose įtvirtintų pareigų, taip pat dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktuose įtvirtintų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų.

30.       Pareiškėjas atsiliepime į Departamento apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą bei teisingą sprendimą.

32.       Pareiškėjas prašo netenkinti Departamento prašymo prijungti ir įvertinti apelianto su skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus, nes atsakovas ne tik piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis pavėluotai pateikiant įrodymus, bet ir pažeidžia pareiškėjo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą – atsakovo teikiami įrodymai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet nebuvo teismui teikiami, o naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui riboja pareiškėjo galimybę tinkamai reaguoti į šiuos įrodymus. Atsakovas, surašydamas apeliacinės instancijos teismui teikiamus dokumentus (paaiškinimus Departamento direktorės pavaduotojui J. K., asmeniškai siekusiam M. K. atleidimo iš pareigų), nesudarė pareiškėjui galimybės susipažinti su medžiaga ir pateikti paaiškinimus; tokiu būdu atsakovas apeliacinės instancijos teisme siekia išplėsti pirmosios instancijos teisme nagrinėto ginčo ribas.

33.       Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog nebuvo praleistas senaties terminas skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, pat nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl termino tarnybinei nuobaudai skirti. Nurodytoje byloje buvo atliktas kompetentingo subjekto (Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento) tarnybinis patikrinimas, siekiant įvertinti institucijos atitinkamo padalinio veiklą, kas savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus kontrolės formų, o tai sudarė prielaidą taikyti 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui, kaip kompetentingai institucijai, apie M. K. veiksmus 2020 m. kovo 3 d., kaip ir darbo grupei ir tyrėjai tapo žinoma ne vėliau kaip 2020 m. kovo 5 d., t. y. darbo grupės sudarymo dieną, o tarnybinė nuobauda dėl atleidimo pareiškėjui pritaikyta tik 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymu žymiai praleidus 6 mėnesių terminą.

34.       Pareiškėjo teigimu, nėra pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 5 d. Departamento direktorius sudarė darbo grupę atlikti procesinius veiksmus, susijusius su galbūt neteisėta žvejyba ežere Telys (aplinkybių išaiškinimui bei galimų sprendimų priėmimo administracinės, civilinės bei tarnybinės atsakomybės taikymo), o tik 2020 m. spalio 23 d., praėjus 7 mėnesiams nuo Departamento pradėto tyrimo pradžios, pareiškėjui įteiktas 2020 m. spalio 22 d. pranešimas „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“.

35.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui – atleidimą iš pareigų grindė ir neva neteisėtais neetatinių inspektorių G. B. bei P. V. veiksmais ištraukiant brakonierių pastatytus tinklus Telio ežere. Tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11-24-617/2021 administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį jų atžvilgiu nutraukė, nutarimas, kuris pridedamas prie atsiliepimo, įsiteisėjęs.

36.       Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (925,65 Eur), kurias patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

37.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus – valstybės tarnautoją grąžinti į pareigas.

38.       Apeliantas Departamentas prašo prijungti naujus įrodymus prie bylos. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Departamento pateikti nauji įrodymai egzistavo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, atsakovo kartu su prašymu pateikti paaiškinimai nepagrindžia reikiamo dokumentų ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku. Dėl to paminėtas prašymas netenkinamas.

39.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40.       Dėl  2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad  praleistas 6 mėnesių terminas tarnybinės nuobaudos skyrimui, o 3 metų terminas netaikomas, kadangi nagrinėjamu atveju pats atsakovas Departamentas negali būti priskiriamas prie kitos kompetentingos institucijos atliekančios tyrimą (ar kitų institucijų) VTĮ 34 straipsnio prasme. Apeliantas su šiomis teismo išvadomis nesutinka.

41.       Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų, pažymi, kad VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

42.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VTĮ yra įtvirtinti du – šešių mėnesių ir trejų metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra nustatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau šiems terminams taikyti yra nustatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra nustatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020).

43.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas išskyrė tris atvejų grupes, kai netaikomas bendrasis šešių mėnesių terminas nuobaudai paskirti. Visu pirma, tokie atvejai yra, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją); antra – kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą; trečia – kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Taigi tiek antru, tiek trečiu atvejais nėra reikalaujama, kad tarnybinis nusižengimas būtų nustatomas atliekant atitinkamą tyrimą ar patikrinimą. Vien Seimo kontrolieriaus tyrimo ar kompetentingos institucijos patikrinimo atlikimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti specialųjį – trejų metų nuo nusižengimo padarymo dienos – terminą nuobaudai paskirti (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012). Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas turint tikslą įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014).

44.       VTĮ įtvirtintas nebaigtinis „kompetentingų institucijų“, galinčių atlikti patikrinimą, kurio metu gali būti nustatomas tarnybinis nusižengimas, sąrašas; sąvoka „kitą patikrinimą“ reiškia, kad nebuvo įtvirtintas baigtinis tokių „patikrinimų“ sąrašas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019).

45.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje regionų aplinkos apsaugos departamentai, atlikdami jiems pavaldžių agentūrų (jų pareigūnų) patikrinimą yra laikomi patikrinimą atliekančiomis kompetentingomis institucijomis VTĮ 34 straipsnio 1 dalies prasme (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5082-662/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-10-575/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020).

46.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Departamento direktorė 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. AD1-72 „Dėl atliekamų veiksmų susijusių su atliekamu tyrimu dėl galimai neteisėtos žvejybos ežere Telys darbo grupės sudarymo“ nutarė sudaryti darbo grupę reaguodama į internete pasirodžiusią informaciją apie neteisėtą žvejybą. Darbo grupė sudaryta dėl veiksmų, susijusių su „aplinkybių išsiaiškinimu bei galimų sprendimų priėmimo administracinės, civilinės bei tarnybinės atsakomybės taikymo“, o ne dėl M. K. tarnybinės veiklos vertinimo. Darbo grupė 2020 m. spalio 19 d. pateikė tarnybinį pranešimą, reg. Nr. BDR-6600 „Dėl nustatytų aplinkybių“, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas M. K. tinkamai neatliko savo pareigų. Departamento direktorės 2020 m. spalio 19 d. pavedimu nurodyta Imuniteto tarnybai atlikti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas teisės normas bei nustatytus faktus, vertina, kad Departamento direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės atliktas tyrimas buvo kompetentingos institucijos patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, o po to buvo pradėtas M. K. tarnybinio nusižengimo tyrimas. Taigi nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas trejų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir aiškino teisę, tad jo išvada, kad praleistas 6 terminas metų terminas tarnybinės nuobaudos skyrimui, o 3 metų terminas netaikomas, yra nepagrįsta.

47.       Apeliantas teigia, kad darbo grupė buvo sudaryta 2020 m. kovo 5 d., o nuo 2020 m. kovo 16 d. visoje šalyje buvo įvestas griežtas karantinas, dėl ko nebuvo galimybių apklausti įvykio liudytojų ir objektyviai įvertinti situaciją. Priešingų įrodymų teismui nėra pateikta. Todėl teismas vertina, kad skundžiamo sprendimo teiginys, kad tyrimas buvo atliktas itin vangiai, nepagrįstas.

48.       Dėl 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymo pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors pareiškėjas ir padarė tam tikrus mažareikšmius pažeidimus (su pranešėju nebandė išsiaiškinti pažeidimo (jo padarymo vietos); apie galimą pažeidimą neinformavo kompetentingos valstybės institucijos; žodžiu neinformavo savo tiesioginio vadovo apie išvykimo tikslą bei trukmę), tačiau tokie pareiškėjo veiksmai (neveikimas) yra neproporcinga priemonė tarnybinės nuobaudos – papeikimui (ar net kitos švelniausios tarnybinės nuobaudos) taikymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas su tokiu vertinimu nesutinka. VTĮ numato įvairias tarnybines nuobaudas nuo griežčiausių iki švelnių, kas leidžia individualizuoti tarnautojo atsakomybę, atsižvelgiant į pasekmių buvimą, kaltės formą ir pan. Teismo nuomone, nesiėmimas veiksmų, kad galimas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas būtų išaiškintas ir būtų nustatyti pažeidėjai, nėra mažareikšmis pažeidimas.

49.       Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad praleistas terminas tarnybinei nuobaudai skirti neanalizavo nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir su tuo susijusių įrodymų nerinko ir nevertino. Taip pat teismas pasisakydamas apie 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymą išdėstė prieštaringas išvadas, t. y. teismas nurodė, kad pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės tinkamai atlikti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo išaiškinimą, todėl pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta, taip pat teismas pripažino, kad pareiškėjas padarė pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 2 punktą, mano, kad  yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinus perduoti visą bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50.       Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.