Civilinė byla Nr. 2-465/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00464-2012-5

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo individualios įmonės „Architekto Š. P. studija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla Nr. B2-2134-372/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas LT“ ieškinį atsakovui individualiai įmonei „Architekto Š. P. studija“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Reikalavimas LT“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui IĮ „Architekto Š. P. studija“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Genora“. Nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 1 103,49 Lt (595 Lt skola, 115,71 Lt palūkanų, 140,78 Lt delspinigių, 10 Lt žyminio mokesčio ir 242 Lt teisinės pagalbos išlaidų) pagal 2012-02-10 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 036 ir priedą Nr. 27, sudarytus tarp ieškovo ir UAB „Saulės spektras“, kurių pagrindu UAB „Saulės spektras“ perleido turėtą reikalavimo teisę į atsakovą pagal sutartį – užsakymą Nr. 018322 ir PVM sąskaitą faktūrą SSPEK Nr. 0027479. Teigia, kad atsakovas yra nemokus, nes net ir gavęs pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesumokėjo skolos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsakovui IĮ „Architekto Š. P. studija“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Genora“. Teismas sprendė, jog nesant byloje atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų, yra pagrindas spręsti apie atsakovo finansinę padėtį vadovaujantis teismo išreikalautais rašytiniais įrodymais. Nustatė, kad atsakovas 2012-06-30 buvo skolingas 5 723,76 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 728 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 252,02 Lt delspinigių, o 2012-07-12 valstybės biudžetui buvo skolingas 3 440 Lt mokesčių bei 282,61 Lt delspinigių, atsakovo vardu registruotos transporto priemonės areštuotos, jis neturi nekilnojamojo turto, Š. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas taip pat yra areštuotas. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog ir daugiau atsakovo kreditorių jau yra kreipęsis į teismą dėl skolų priteisimo, jog yra priimti šeši kreditoriams palankūs teismų sprendimai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas turi rimtų mokumo problemų ir yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.).       

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas IĮ „Architekto Š. P. studija“ atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad yra įvykdęs savo įsipareigojimus ieškovui UAB „Reikalavimas LT“.

Ieškovas UAB „Reikalavimas Lt“ atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

1. Teismas turėjo atsisakyti priimti atskirąjį skundą, kaip paduotą praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvų 7 dienų terminą. Tai yra teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimta 2012-09-11, todėl atskirasis skundas dėl jos galėjo būti paduotas iki 2012-09-18. Tuo tarpu atsakovas jį pateikė 2012-09-20 ir neprašė atnaujinti praleisto termino.

2. Apelianto argumentai, kad jis įvykdė finansinius įsipareigojimus ieškovui, yra nereikšmingi, nes bankroto byla iškeliama, jei įmonė yra nemoki. Teismas nustatė, kad atsakovas yra nemokus, o faktas, kad jis sumokėjo ieškovui skolą po bankroto bylos iškėlimo, nepanaikina jo nemokumo ir skundžiamos teismo nutarties teisėtumo. Be to, teismas nurodė, kad atsakovas turi skolų valstybės biudžetui, o visas jo turtas yra areštuotas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje yra sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovui IĮ „Architekto Š. P. studija“ iškelta bankroto byla. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovas po minėtos teismo nutarties priėmimo atsiskaitė su bankroto bylos iškėlimą inicijavusiu kreditoriumi.

Kaip žinoma, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkinta kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovui buvo iškelta bankroto byla, konstatavus jo nemokumą, buvo priimta 2012 m. rugsėjo 11 d. Tuo tarpu atsakovas su bankroto bylą inicijavusiu ieškovu UAB „Reikalavimas LT“ atsiskaitė 2012-09-21, t. y. po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo (98, 99 b. l). Pagal formuojamą teismų praktiką atsiskaitymas su kreditoriumi po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, tačiau prieš jai įsiteisėjant, nėra teisiškai reikšmingas. Taip yra todėl, kad teismui priimant nutartį iškelti bankroto bylą, yra konstatuojamas įmonės nemokumas, t. y. ta įmonės būsena, kuri pažeidžia ne tik į teismą bekreipusio kreditoriaus, bet ir visų kitų jos kreditorių interesus. Kitaip tariant, teismo nutartimi konstatuotas nemokumas skiriasi nuo spėjamo nemokumo, kol teismas nepriėmė nutarties iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-760/2007). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta, nes jis atsiskaitė su ieškovu (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.).

Kartu teisėjų kolegija mano, kad dėl bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso, yra pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas bei patikrinti, ar teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog atsakovas yra nemokus pagal ĮBĮ teisinį reglamentavimą (CPK 320 str. str. 2 d.).

Kaip žinoma, bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo iš rinkos yra pašalinamas nemokus subjektas ir taip užtikrinamas ekonomikos gyvybingumas. Tačiau pradedant bankroto procesą, yra itin svarbu išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų, nors ir rimtų, finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant ją kaip rinkos dalyvį. Tai yra pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, o bankroto byla iškeliama tik tuomet, kai išanalizavus visus įrodymus nelieka abejonių, kad įmonė faktiškai yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-18  nutartis civilinėje Nr. 2-1031/2008; 2010-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; ir kt.). Dėl to įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Kitaip tariant, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tik tuo atveju, jei yra tam tikros objektyvios teisinės ir faktinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Jau minėta, kad viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus ir tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašyto turto vertės santykį (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

Tuo tarpu kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nepakankamai aktyviai vykdė pareigą imtis veiksmų nustatyti tikrąją apelianto turtinę padėtį klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu, išsireikalauti visapusiškai atsakovo padėtį atspindinčius reikšmingus įrodymus tiek dėl atsakovo pradelstų, o ne apskritai turimų, įsiskolinimų, tiek dėl turimo turto. Dėl pastarojo argumento pažymėtina, jog atsakovas yra individuali įmonė, o kaip žinoma, pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas minėta teisės nuostata nesivadovavo, t. y. nenustatė atsakovo pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto (įskaitant įmonininko turtą) vertės santykio. Tai yra teismas atsakovo mokumo – nemokumo būseną vertino ne pagal įstatyme nustatytus kriterijus bei iškeldamas bankroto bylą rėmėsi prielaida, kad atsakovas „turi rimtų problemų su nemokumu“, todėl yra nemokus. Kaip žinoma, CPK 265, 270 straipsniai draudžia teismo sprendimus grįsti prielaidomis. Kita vertus, jei, kaip nurodoma teismo nutarties motyvuose, atsakovas nevykdė pareigos per teismo nustatytą terminą pateikti reikalaujamus dokumentus, teismas turėjo teisę ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies pagrindu svarstyti klausimą dėl baudos atsakovo vadovui skyrimo, bet ne konstatuoti juridinio asmens nemokumą.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas netinkamai taikė imperatyvias materialinės ir proceso teisės normas, nustatė esminių aplinkybių, t. y. neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, skundžiama teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 2 str. 8 d., CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Savo ruožtu apeliantas taip pat turėtų sąžiningai įgyvendinti savo proceso teises, teikti įrodymus apie turimą turtą, kreditorių, debitorių sąrašus ir kitus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus finansinius dokumentus, duomenis apie galimybę tęsti savo veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais ir kt.

Atsižvelgdama į priimto procesinio sprendimo turinį, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes jie tampa neaktualūs.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                                                              Virginija Čekanauskaitė       

                                                                                                                                             Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                                            Egidijus Žironas