KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 21 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Kristinai Sungailaitei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Digona“ atstovui advokatui Sigitui Čepui,

atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovei Vidai Matulaitytei,

atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ atstovui advokato padėjėjui Andriui Petruškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Digona“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir AB „Klaipėdos vanduo“ dėl sutarties pakeitimo (modifikavimo).

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovės UAB „Digona“ atstovas advokatas Sigitas Čepas ieškiniu pareiškė reikalavimus atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir AB „Klaipėdos vanduo“: pakeisti 2020-09-21 sutarties Nr. 2020/SUT.05-127 „Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos Riešutų g., Klipščių k., Klaipėdos r. sav.“, sudarytos tarp UAB „Digona“, AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, 1, 2.6, 2.8., 2.9 punktus, juos išdėstant taip:

- 1 punktas „ Statytojas įsipareigoja savo sąskaita parengti statinio projektą ir pastatyti šiuos vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus (toliau visi kartu – Infrastruktūra) pagal Vandentiekio ir nuotekų tinklų, gyvenamųjų namų kvartalui, Riešutų g., Klipščių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav. statybos projektas: vandentiekio tinklus su uždaromis armatūromis ir požeminėmis sklendėmis nuo projektuojamo pasijungimo taško Nr. P1 iki taško Nr. P29 (ilgis apie 510 m.); buitinių nuotekų tinklus su nuotekų šuliniais ir nuotekų siurbline nuo esamo nuotekų šulinio Nr. ES-11 iki projektuojamo nuotekų šulinio Nr. F1-31 (savitakinių vamzdžių ilgis DN200 – 493,50 m., slėginė linija DN90 - 103,40 m.), šią Infrastruktūrą atlygintinai perduoti (parduoti) Savivaldybės nuosavybėn per sutartyje nurodytą terminą su teise per šį terminą gauti Infrastruktūros projektavimo ir statybos išlaidų kompensaciją iš asmenų, prisijungiančių savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie Infrastruktūros“;

- 2.6 punktas „notaro tvirtinamo pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu perleisti Infrastruktūrą, reikalavimo teisę į Infrastruktūros kokybės garantiją ir kitas teises susijusias su patekimu iki Infrastruktūros ir jos aptarnavimu (infrastruktūros koridorius ir servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti Infrastruktūrą, ar perduodant nekilnojamąjį turtą, kuriame yra Infrastruktūra) Savivaldybės nuosavybėn“ už kainą nustatytą nepriklausomo turto vertintojo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka laikantis Vyriausybės 2007-01-29 nutarimu Nr. 88 patvirtinto „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo“ sąlygų.“

- 2.8 punktas „Statytojui ir Savivaldybei sudarius sutarties 2.6 punkte numatytą sandorį, perdavimo-priėmimo aktu perduoti Savivaldybei visus dokumentus, susijusius su Infrastruktūra, t.y. vieną statinio projektavimo egzempliorių, statybos vykdymo dokumentaciją, kadastrinių matavimų bylas, statybos užbaigimo katą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą ir kt.;“

- 2.9 punkto pirmą sakinį „Statytojui ir Savivaldybei sudarius sutarties 2.6 punkte numatytą sandorį, perleisti Savivaldybei reikalavimo teisę į Infrastruktūros darbų kokybės garantiją.“

2. Prijungimui prie bylos išreikalauti iš atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ visas 2020 metais sudarytas trišales sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos (nuasmenintas).

3. Priteisti ieškovo UAB „Digona“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos.

Ieškinio pagrindu nurodė, kad ieškovas UAB „Digona“ ir atsakovai AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybė sudarė 2020-09-21 sutartį Nr. 2020/SUT.05-127 „Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos Riešutų g., Klipščių k., Klaipėdos r. sav.“ pagal kurią ieškovas įsipareigojo pastatyti infrastruktūros objektus (vandentiekio tinklus, buitinių nuotekų tinklus ir kt.). 2021-11-22 papildomu susitarimu, buvo pakeistas sutarties 1 punktas.

Ieškovas UAB „Digona“ pastatė ir jam nuosavybės teise priklauso: 1. Vandentiekio tinklai-Vandentiekio tinklai, unikalus Nr. 4400-5897-8844, esantys Riešutų g., Klipščių k., Klaipėdos r.; 2. Vandentiekio tinklai-Vandentiekio tinklai, unikalus Nr. 4400-5933-0370, esantys Riešutų g., Klipščių k., Klaipėdos r.; 3. Nuotekų šalinimo tinklai-Buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. 4400-5897-8822, esantys Riešutų g., Klipščių k., Klaipėdos r.; 4. Nuotekų šalinimo tinklai-Buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. 4400-5897-8866, esantys Riešutų g., Klipščių k., Klaipėdos r.; 5. Nuotekų šalinimo tinklai-Buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. 4400-5933-0380, esantys Riešutų g., Klipščių k., Klaipėdos r.; 6. Nuotekų šalinimo tinklai-Nuotekų slėginiai tinklai, unikalus Nr. 4400-5897-8888, esantys Riešutų g., Klipščių k., Klaipėdos r. 

Pagal ieškovo UAB „Digona“ ir atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytą 2022-09-21 panaudos sutartį Vandentiekio tinklai, unikalus Nr. 4400-5897-8844, Buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. 4400-5897-8822, Buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. 4400-5897-8866 ir Nuotekų slėginiai tinklai, unikalus Nr. 4400-5897-8888 yra perduoti AB „Klaipėdos vanduo“ neatlygintinai valdyti ir naudoti. Pagal ieškovo UAB „Digona“ ir atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytą 2022-11-21 panaudos sutartį Vandentiekio tinklai, unikalus Nr. 4400-5933-0370 ir Buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. 4400-5933-0380 yra perduoti AB „Klaipėdos vanduo“ laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti. Ieškovas UAB „Digona“ 2023-05-03 kreipėsi į atsakovus AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybę su prašymu pakeisti 2020-09-21 sutarties Nr. 2020/SUT.05-127 1, 2.6, 2.8., 2.9 punktus, kuriuose numatytas UAB „Digona“ įsipareigojimas neatlygintinai perleisti suprojektuotus ir pastatytus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, nustatant, kad šie objektai išperkami už kainą nustatytą nepriklausomo turto vertintojo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka laikantis Vyriausybės 2007-01-29 nutarimu Nr. 88 patvirtinto „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo“ sąlygų. Atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ 2023-06-15 atsakymu nurodė, kad nesutinka pakeisti 2020-09-21 sutarties Nr. 2020/SUT.05-127. 7. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsakymo į 2023-05-03 prašymą nepateikė.

Atsakovės AB „Klaipėdos vandenys“ atstovas advokato padėjėjas Andrius Petruškevičius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bendrovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Trišalė sutartis buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ) 16 straipsnio 2 dalis, kuri reglamentuoja šios sutarties sudarymą tuomet, kai ne viešas vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas siekia vykdyti vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtros projektą. Aptariama nuostata reiškia, kad šalys dar iki pradedant plėtoti vandentiekio ir nuotekų tinklus būtent trišalėje sutartyje nustato kaip, kokia seka ir kokia tvarka pastatyti nuotekų tinklai bus perduoti savivaldybės nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju Ieškovas ir Atsakovai Trišalėje sutartyje aiškiai susitarė, kad Ieškovas pastatytus nuotekų tinklus per 10 metų nuo nuosavybės teisių įregistravimo į juos nekilnojamojo turto registre, šiuos tinklus neatlygintinai perduos Atsakovui 2, o iki šio laiko turės teisę gauti kompensacijas iš asmenų, prisijungiančių prie jam priklausančio nuotekų surinkimo tinklo. Todėl šiam ginčui negali būti taikomas GVTNTĮ 16 str. 4 d., kuria remiasi Ieškovas, nes toje dalyje kalbama apie atvejus, kuomet Atsakovai gali inicijuoti viešajam poreikiui tenkinti reikalingų tinklų išpirkimo/perėmimo procedūrą dėl tų tinklų, kurie buvo pastatyti daug anksčiau, kai dar nebuvo reikalavimo dėl šių tinklų statybos sudaryti trišales sutartis. Tai reiškia, kad iš esmės Ieškovo ieškinys nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas ir nesąžiningas, nes šiuo ieškiniu Ieškovas iš esmės siekia pelną už tą patį jau pastatytą inžinerinį tinklą gauti du kartus – pirmu atveju iš jo pastatytų gyvenamųjų namų, kurie prijungti prie aptariamo tinklo, pirkėjų, o antru atveju – iš Atsakovų, todėl Atsakovė su ieškiniu nesutinka, ieškinys nepagrįstas ir ieškiniu keliami reikalavimai - atmesti.

Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo UAB „Digona“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes Trišalė sutartis sudaryta įgyvendinant GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Trišalės sutarties sudarymą, Trišalės sutarties šalys susitarė dėl pastatytos infrastruktūros neatlygintino perleidimo bei dėl kompensacijos gavimo iš prisijungiančių prie infrastruktūros asmenų gavimo, todėl patenkinti Ieškovės ieškinį ir pakeisti Trišalės sutarties sąlygas nėra jokio pagrindo.

Ieškovė atstovas advokatas Sigitas Čepas pateikė dubliką į atsakovų atsiliepimus į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti pilnai.

Atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ atstovas advokato padėjėjas Andrius Petruškevičius pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bendrovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2023 m. gruodžio 28 d. teismo posėdžio metu atsakovai įpareigoti pateikti informaciją apie sutarčių formos pasikeitimą, bei 2020 m. sudarytas trišales sutartis, bei sutarčių pvz. Šalių atstovams nurodžius dėl galimybės ginčą spręsti taikiai, nustatytas terminas pateikti pozicijai, teismo posėdis atidėtas.

2024 m. sausio 22 d. teisme gautas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pranešimas dėl taikos sutarties sudarymo, kuriame nurodo, kad sudarymas negalimas, nepriimtinas ieškovės atstovo siūlymas dėl infrastruktūros išpirkimo kainos nuolaidų, nes Trišale sutartimi buvo susitarta dėl infrastruktūros neatlygintino perleidimo.

Atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ atstovas advokato padėjėjas Andrius Petruškevičius 2024 m. sausio 24 d. teismui pateikė pranešimą dėl duomenų ir nuomonės pateikimą, kuriame nurodo, kad teismo posėdžio, vykusio 2023-12-28, metu atsakovė įpareigota iki 2024-02-19 pateikti informaciją apie 2020 m. sudarytas trišales sutartis, o iki 2024-02-01 pateikti nuomonę, dėl taikos sutarties sudarymo byloje. Nurodo, kad atsakovė patvirtina, kad 2020 m. visos trišalės sutartys dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje buvo sudaromos pagal Klaipėdos rajono savivaldybės patvirtintą trišalės sutarties projektą. Kitokių trišalių sutarčių sudaryta nebuvo. Atsakovės nuomone, ginčo sutartis buvo sudaryta laikantis teisės aktų nuostatų, nepažeidžiant ieškovo teisių ir/ar interesų, be kita ko užtikrinant viešąjį interesą, atsižvelgiant į tai, taikos sutarties galimybių atsakovė šioje proceso stadijoje nesvarsto. Atsakovė toliau palaiko savo poziciją ir argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose.

2024 m. vasario 15 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė V. M. pateikė informaciją apie 2020 m. sudarytas trišales sutartis bei Trišalės sutarties formos patvirtinimą. Nurodo, kad 2020 m. visos trišalės sutartys dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje buvo sudarytos pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą trišalės sutarties projektą (Trišalės sutarties forma patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sprendimu Nr. T11-368). Kitokių trišalių sutarčių sudaryta nebuvo.

2024 m. birželio 3 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Sigitas Čepas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ginčas kyla dėl sutarties modifikavimo, kad sudarant sutartį buvo pažeistas sutarties laisvės principas, buvo nesąžiningai pasinaudota esmine šalių nelygybe, o ieškovas UAB „Digona“ neturėjo galimybės kreiptis į kitą subjektą dėl bendrųjų ir specialiųjų sąlygų išdavimo. Minėtoje teritorijoje privalomi centralizuoti tinklai, todėl ieškovas neturėjo kitų variantų prijungti gyvenamuosius namus prie esamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, o tokios sutarties sudarymas buvo vienintelė teisėta galimybė tęsti statybos darbus. Sutarties sudarymo momentu atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad ieškovė nuo jos priklauso, nes neturi kito pasirinkimo ir privalėjo sutartį sudaryti, galimybės sudaryti sutartį su kitu subjektu nėra, nes atsakovei priklauso monopolinė teisė. P. S. įstatymo 2 straipsnio 44 dalies, 24 straipsnio 17 dalies nuostatas ieškovė UAB „Digona“ privalėjo kreiptis į inžinerinių tinklų savininką ar naudotoją (atsakovę) dėl prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio tinklų projektavimo sąlygų gavimo, ir tik atsakovė sprendžia, kokius reikalavimus išduoti. Pagal atsakovės išduotas prisijungimo sąlygas buvo duotas nurodymas bendro tinklų paklojimui sudaryti trišalę sutartį tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir objekto statytojo. Tokiu būdu ieškovė pateko į dvi teisinių santykių sritis – prisijungimo sąlygų išdavimo procesas yra viešosios teisės sritis ir viešojo administravimo teisiniai santykiai. Nepaisant to, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja visos CK normos, reglamentuojančios civilinių sutarčių sudarymą, kiek jų galiojimo neapriboja įstatymas, ieškovas norėdamas įgyvendinti projektą privalėjo sudaryti sutartį nenaudingomis jam sąlygomis ir dėl to kilo ginčas dėl jau pasirašytų sąlygų pakeitimo. Ieškovė taip pat prašė teismo netenkinti minėtų reikalavimų dėl išlaidų padengimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ atstovas advokato padėjėjas Andrius Petruškevičius nurodo, kad neva ieškovas sudarant Trišalę sutartį atsakovai piktnaudžiavo teise ir dominuojančia padėtimi, nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad ieškovas nuo jų priklauso, turi neatidėliotinų poreikių, todėl ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos derėtis dėl sutarties sąlygų ir ieškovas neva buvo priverstas pasirašyti sutartį jam nepalankiomis ir jo valios neatitinkančiomis, sąlygomis. Pagal GVTNTĮ 13 straipsnis nustato, kad geriamojo vandens tiekimą, nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regione organizuoja savivaldybių institucijos (1 d.) Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą vykdo viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (2 d). Taigi ieškovas siekdamas realizuoti savo poreikį – plėtoti nekilnojamojo turto projektą ir gauti iš to pajamas, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo pasirašyti trišalę sutartį su atsakovais. Trišalė sutartis tarp šalių buvo pasirašyta pagal atsakovo, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo patvirtintą trišalės sutarties projektą. Teigė, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas dėl minėtų ir teikiamų motyvų.

Teismo posėdžio metu atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė V. M., nurodė, kad GVTNTĮ nuostatose detalizuota savivaldybės institucijų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo viešosios funkcijos vykdymo (teismų praktikoje konstatuota, kad tai yra viešasis interesas) tvarka, kurią savivaldybės įgyvendina būtent įstatyme reglamentuota tvarka, o ne nustatydama ar sukurdama savo sąlygas. Savivaldybė sudarydama Trišalę sutartį nepriėmė išskirtinių sąlygų ir sutartis buvo viešai žinoma per viešai skelbiamus sprendimus. Ieškovė inicijavo Trišalės sutarties pasirašymą siekdama vystyti nekilnojamojo turto projektą – gyvenamųjų namų kvartalo statybą ir jokių nesutikimų su trišalės sutarties sąlygomis iki Trišalės sutarties sudarymo nebuvo išreiškusi. Teismo prašome UAB „Digona“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė UAB „Digona“ ir atsakovės UAB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sudarė 2020-09-21 sutartį Nr. 2020/SUT.05-127 „Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos Riešutų g., Klipščių k., Klaipėdos r. sav.“ pagal kurią ieškovas įsipareigojo pastatyti infrastruktūros objektus (vandentiekio tinklus, buitinių nuotekų tinklus ir kt.). Pagal ieškovo UAB „Digona“ ir atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytą 2022-09-21 panaudos sutartį Vandentiekio tinklai, unikalus Nr. 4400-5897-8844, Buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. 4400-5897-8822, Buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. 4400-5897-8866 ir Nuotekų slėginiai tinklai, unikalus Nr. 4400-5897-8888 yra perduoti AB „Klaipėdos vanduo“ neatlygintinai valdyti ir naudoti. Pagal ieškovo UAB „Digona“ ir atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytą 2022-11-21 panaudos sutartį Vandentiekio tinklai, unikalus Nr. 4400-5933-0370 ir Buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. 4400-5933-0380 yra perduoti AB „Klaipėdos vanduo“ laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti. Ieškovas UAB „Digona“ 2023-05-03 kreipėsi į atsakovus AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybę su prašymu pakeisti 2020-09-21 sutarties Nr. 2020/SUT.05-127 1, 2.6, 2.8., 2.9 punktus, kuriuose numatytas UAB „Digona“ įsipareigojimas neatlygintinai perleisti suprojektuotus ir pastatytus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, nustatant, kad šie objektai išperkami už kainą nustatytą nepriklausomo turto vertintojo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka laikantis Vyriausybės 2007-01-29 nutarimu Nr. 88 patvirtinto „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo“ sąlygų. Atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ 2023-06-15 atsakymu nurodė, kad nesutinka pakeisti 2020-09-21 sutarties Nr. 2020/SUT.05-127. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsakymo į 2023-05-03 prašymą nepateikė.

Ieškovė 2023 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama pakeisti su atsakovėmis pasirašytos Nr. 2020/SUT.05-127 sutarties sąlygas 1, 2.6, 2.8., 2.9 punktus, nurodydama, kad, sudarant sutartį, buvo pažeistas sutarties laisvės principas, atsakovė neatsižvelgė į jos reikalavimą dėl sutartyje nustatytų tarpusavio teisių ir pareigų, nesąžiningai pasinaudojo esmine šalių nelygybe – nesiderėjo dėl sąlygos, tuo tarpu ieškovė neturėjo galimybės kreiptis į kitą subjektą dėl bendrųjų ir specialiųjų sąlygų išdavimo, kadangi atsakovė šioje teritorijoje yra vienintelė viešoji geriamojo vandens tiekėja. 

Tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir teisinio santykio (geriamojo vandens tiekimas, tinklų statybos inicijavimas ir perdavimas savivaldybei) specifiką lemia tai, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas. Tai ne kartą pripažinta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015; kt.).

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (2006 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. X-764; čia ir toliau remiamasi įstatymo redakcija, galiojusia ginčo sutarties pasirašymo momentu, t. y. nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius. Šio įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnis), o jo nuostatos reglamentuoja asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės (2 straipsnis).

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Įstatymuose (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens įstatyme) nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, tvarkydamos nuotekas, vykdo viešąją funkciją, o įstatymai įpareigoja savivaldybes užtikrinti, kad šiomis viešosiomis paslaugomis, tarp jų – nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Taigi valstybės reguliuojama viešąjį interesą tenkinanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veikla yra patikėta vykdyti savivaldybėms, kartu pabrėžiant savivaldybės pareigą užtikrinti, kad tinkamos kokybės minėtomis viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi.

Svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui – užtikrinti būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 15 punktą vandens tiekimo infrastruktūra – tai vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (siurblinės, vamzdynai, šuliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai). Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – nuotekoms tvarkyti skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vamzdynai, šuliniai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai ir kiti objektai) (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-313/2019, 32 punktas ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti nustatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše.

Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalis). GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas. Iš pirmiau aptartos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifikos ir viešojo pobūdžio, būtinybės ir tiesiogiai įtvirtintos savivaldybės pareigos užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams kyla ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumai, kuriais nukrypstama nuo civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo.

Sistemiškai analizuodamas nurodytas teisės normas, teismų praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo viešąją funkciją (kas sudaro viešąjį interesą) savivaldybės įgyvendina būtent įstatyme reglamentuota tvarka. Kasacinis teismas yra nurodė, kad šios teisės normų nuostatos turi imperatyvųjį pobūdį, nes tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimas turi būti užtikrintas visiems galintiems prisijungti prie vandens teikimo infrastruktūros teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2013). Taigi savivaldybė, siekdama įgyti nuosavybės teisę į tretiesiems asmenims priklausančią infrastruktūrą turi galimybę tai padaryti įstatyme nustatytais būdais, arba šalys gali susitarti dėl ginčo infrastruktūros naudojimosi formos, o jei tai padaryti nepavyktų – tai galima padaryti teismo tvarka.

Teismas pažymi, kad pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, turintį interesą ir teisines prielaidas įgyti nuosavybėn, nuomotis ir kt., statomus inžinerinius tinklus yra laikytina savivaldybė, nes būtent jai kyla pareiga užtikrinti aptariamų viešųjų paslaugų teikimą, o ne jos paskirtai inžinerinių tinklų tvarkytojai. Nors savivaldybė paprastai pati šių paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), tačiau būtent savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas siekdamas realizuoti savo poreikį – plėtoti nekilnojamojo turto projektą ir gauti iš to pajamas, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo pasirašyti trišalę sutartį su atsakovais bei ieškovas siekė vykdyti nekilnojamojo turto plėtrą – statyti gyvenamųjų namų kvartalą Klipščių k. Riešutų g., t. y. zonoje, kur numatyta vandentvarkos tinklo plėtra, bet ši plėtra nenumatyta konkrečiai Riešutų g. ir tam nenumatytas finansavimas, todėl vadovaujantis GVTNTĮ ieškovas su atsakovais turėjo sudaryti trišalę sutartį dėl nuotekų tinklų plėtros. 

Trišalė sutartis pasirašyta pagal atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos kolegialaus organo sprendimu dar 2017 m., t. y. trys metai iki pasirašant ginčo Trišalę sutartį su ieškovu, patvirtintą trišalės sutarties projektą.

Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje Trišalė sutartis sudaryta laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, jų nepažeidžiant ir nei vienai šaliai neturint didesnių teisių ar pareigų nei, kad tai numato įstatymai.

Trišalės sutarties pasirašymo metu galiojo Lietuvos respublikos Vyriausybės 2007-01-29 nutarimu Nr. 88 patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo redakcija (nuo 2015-03-18 iki 2021-01-13), kurios V skyriuje buvo nurodyti reikalavimai trišalės sutarties turiniui. Šio aprašo 29 p. nustatyta, kad „Prieš sudarant trišalę <..> sutartį, savivaldybės institucija priima sprendimą dėl statytojo (užsakovo) statomo <..> nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Minėtas sprendimas nurodomas trišalėje sutartyje“. Taigi, apraše aiškiai nurodoma, kad jau Trišalės sutarties sudarymo metu sprendimą dėl statytojo statomos infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo ir šios infrastruktūros objekto finansavimo šaltinių priima savivaldybės institucija ir net ne statytojas (jei jis yra ne viešas vandens tiekėjas). Trišalės sutarties forma patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sprendimu Nr. T11-368.

Teismo vertinimu, Trišalės sutarties turinys visiškai atitinka jos pasirašymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Be kita ko, ieškovas iki Trišalės sutarties pasirašymo neginčijo nei atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patvirtinto Trišalės sutarties projekto, nei kitaip išreiškė nesutikimą dėl Trišalės sutarties nuostatų, kurias šiuo metu siekia pakeisti.

Remiantis šiais argumentais, ieškovo reikalavimas modifikuoti (pakeisti) sutartį, atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ atstovas advokato padėjėjas Andrius Petruškevičius teismui pateikė prašymą ir patvirtinančius duomenis dėl 8 602,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 dalyje nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2. punkte nustatyta, kad už atsiliepimo parengimą rekomenduotinas dydis – 2,5, o 8.3 punkte nustatyta, kad už tripliko parengimą rekomenduotinas dydis – 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kita vertus, netgi leistinas maksimalus teisinės pagalbos išlaidų dydis savaime nesuponuoja, kad tokios išlaidos bus priteistos ar kad jos pagrįstos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl 8 602,98 Eur (su PVM) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydžio pažymi, kad nors jos ir neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų, tačiau šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepimo ir tripliko dėl sutarties pakeitimo (modifikavimo) parengimo nėra sudėtingas procesas, byla nesudėtinga, nedidelės apimties, ji nereikalavo specialių žinių, jame nekeliami nauji teisės klausimai, neanalizuojama teismų praktika, teismo posėdžiai įvyko tik du kartus, taigi atsiliepimo ir dubliko dėl sutarties pakeitimo (modifikavimo) parengimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose neturėjo sukelti ir didelių advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudų.

Pažymėtina, jog ginčas kilo tarp viešas paslaugas teikiančios įmonės, kuri turi išskirtines teises teikti geriamo vandens ir buitinių nuotekų paslaugas bei šias paslaugas gaunančios įmonės. AB „Klaipėdos vanduo“ tai didelė įmonė veikianti Klaipėdos regione, turinti savo įmonės teisininkus. Pažymėtina, jog atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija šioje byloje pasitelkė savo įstaigos teisininkus. Atkreiptinas dėmesys, jog teisminių ginčų nagrinėjimas tarp šalių dėl sutarčių sudarymo sąlygų diskriminavimo, negali būti dirbtinai ribojamas ar baudžiamas neadekvačiomis prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad prašomos priteisti 8 602,98 Eur (su PVM) išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą yra aiškiai per didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai advokatų darbo sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų kiekį, byloje nagrinėtus teisės klausimus atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ iš ieškovės priteisiama 2500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270-271 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Digona“, įmonės kodas 302607977, 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“, įmonės kodas 140089260.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

Teisėjas                                                                      Mantas Ūsas