Administracinė byla Nr. AS-969-502/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03802-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, neturtinę žalą, kurios dydį palieka spręsti teismui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo dėl neteisėtų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus veiksmų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d., toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalį skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė, todėl pareiškėjo inicijuojamas ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus veiksmų yra priskirtinas Panevėžio apygardos administracinio teismo kompetencijai.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo skunde keliamas ginčas nepriskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl jį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjui išaiškino teisę skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus veiksmų/neveikimo teikti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
III.
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą padavė procesinį dokumentą, įvardintą skundu, kuriame prašo skundą priimti, išnagrinėti ir priimti teisingą sprendimą.
Procesiniame dokumente pareiškėjas dėsto argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismui pateikto skundo reikalavimo patenkinimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Pareiškėjas procesiniu dokumentu, įvardintu skundu, kuris laikytinas atskiruoju skundu, kaip galima suprasti iš jo turinio, galimai skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nors pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, taip pat nesuformuluoja jokio reikalavimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties atžvilgiu, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnio bei 140 straipsnio 2 dalimi, tirs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.
Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, neturtinę žalą, kurios dydį palieka spręsti teismui. Skunde nurodė, kad ne kartą su prašymais kreipėsi į Panevėžio valstybės garantuojamą teisinę pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo, tačiau suteikti teisinę pagalbą jam buvo atsisakyta. Todėl pareiškėjas, kuris yra dar ir neįgalus, negalėjo tinkamai apginti savo teisių, išsaugoti tėvų nekilnojamąjį turtą. Dėl to patyrė emocinius išgyvenimus, psichikos sutrikimą, vidinį stresą bei kitus sveikatos pablogėjimus, kurie turi įtakos jo sveikatai. Pareiškėjui turi būti atlyginta žala, kurią patyrė dėl Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų.
Pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi pareiškėjas patirtą žalą kildina iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus veiksmų.
ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.
Minėta, kad pareiškėjas patirtą žalą kildina iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skundas priskirtinas Panevėžio apygardos administraciniams teismui ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė