Civilinė byla Nr. 2YT-2536-998/2016
Proceso Nr. 2-06-3-00693-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.11.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. vasario 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Diana Bučienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
n u s t a t ė :
pareiškėja R. R. kreipėsi į antstolę A. R. Ž. su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2015-11-25 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-10120. Nurodo, kad aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi būti panaikintas. Skundžiamą aktą antstolis priėmė nepatikrinęs faktinių aplinkybių vietoje, skolininkė jokiame antstolio organizuotame faktinių aplinkybių patikrinime, jeigu toks apskritai buvo, nedalyvavo. Yra neaišku, kokiomis aplinkybėmis remiantis antstolis padarė savo išvadas dėl teismo įpareigojimo neįvykdymo. Taip pat nurodo, kad dėl išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus šioje vykdomojoje byloje veiksmų dėl būtent šio teismo sprendimo įvykdymo šiuo metu yra tebenagrinėjamas jos skundas. Todėl antstolis neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti vykdomą teismo sprendimą neįvykdytu bei priimti skundžiamą aktą.
Antstolė 2015-01-18 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Patvarkyme nurodė, kad 2015-11-24 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija antstolės prašymu pateikė dokumentus (vykdomosios 120-124 lapai), iš kurių akivaizdu, kad skolininkė nėra tinkamai įvykdžiusi teismo sprendimo. Remiantis vykdomojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, pakartotinai 2015-11-25 surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. 2015-11-18 R. R. dalyvavo apžiūrint statinius, adresu (duomenys neskelbtini). Jos pageidavimu, buvo parengta preliminari situacijos schema su nuotraukomis. Nesutikdama su 2015-11-23 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos parengtu aktu Nr. 4D-3287, skolininkė galėjo reikšti pastabas, prieštaravimus, ginčyti šį dokumentą arba pateikti antstolei rašytinius įrodymus, kad sprendimas įvykdytas. Tačiau iki šiol tokių įrodymų nepateikta ir teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas. Skolininkės ir išieškotojo nagrinėjamas ginčas administraciniuose teismuose visiškai nesusijęs su antstolio atliekamais veiksmais vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra jokio pagrindo naikinti 2015-11-25 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau Inspekcija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Inspekcija sutinka su skundžiamame akte išdėstytomis aplinkybėmis ir laiko jį pagrįstu bei teisėtu, kadangi Inspekcija 2015-11-24 raštu Nr. 2D-18148 (16.24) ir pati informavo antstolę apie 2015-11-23 surašytą Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-3287, kuriuo konstatuota, jog R. R. nėra įvykdžiusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-20 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013. Taip pat pažymi, jog Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme šiuo metu nagrinėjamas pareiškėjos apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-11-09 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1810-243/2015 panaikinimo negalėjo įtakoti antstolio veiksmų vykdomojoje byloje, kadangi vykdymo veiksmai sustabdyti nebuvo.
Skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 75-00223/2014 nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-02-05 vykdomąjį raštą, išduotą administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013, kuriuo R. R. įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytus du priestatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija 2015-11-23 surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo aktą, kuriuo buvo konstatuota, kad pareiškėja pilnai neįvykdė aukščiau nurodyto teismo sprendimo – vienas priestatas buvo nugriautas, tačiau kito priestato išardytos tik dvi šoninės pirmojo aukšto sienos, kitos priestato konstrukcijos neliestos (vykd. byla b. l. 121-122, 124). Antstolė, vadovaudamasi Inspekcijos atliktu faktiniu patikrinimu vietoje ir pateiktais dokumentais bei įrodymais, 2015-11-25 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-10120, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė teismo įpareigojimo pagal vykdomąjį dokumentą, vykdomą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 str. 4 d.), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Pareiškėja antstolės 2015-11-25 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-10120 prašo panaikinti motyvuodama tuo, jog aktas priimtas nepatikrinus faktinių aplinkybių vietoje, jokiame antstolio organizuotame faktinių aplinkybių patikrinime ji nedalyvavo, neaišku, kokiomis aplinkybėmis remiantis antstolė padarė išvadas dėl teismo įpareigojimo neįvykdymo. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš esmės dėl to, ar antstolė pagrįstai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-10120.
Teismas atkreipia dėmesį, jog CPK nenumato antstoliui pareigos skundžiamo akto surašymui vykti į įvykio vietą, Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija (LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. 1 d.). Inspekcija statybos patikrinimus atlieka savo iniciatyva tikrindama statybą (LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į skundo esmę ir pagrindą, pareiškėjos teiginys apie tai, kad ji nedalyvavo faktinių aplinkybių patikrinime iš esmės neturi reikšmės, kadangi neteisėta statyba yra fakto klausimas, šį faktą nustatyti įstatymų ir kitų teisės aktų yra įgaliota Inspekcija, todėl pareiškėjos dalyvavimas ar nedalyvavimas konstatuojant šį faktą neturi įtakos fakto objektyviam egzistavimui. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja surašant aktą nedalyvavo, tačiau jos pageidavimu vietoje buvo parengta preliminari situacijos schema su nuotraukomis. Iš schemos matyti, kad sudarant schemą pareiškėja dalyvavo, tai patvirtina jos parašas ant dokumento (vykd. byla b. l. 123). Taigi pareiškėja dalyvavo Inspekcijos pareigūnams faktiškai tikrinant esamą padėtį 2015-11-18, ką patvirtina pareiškėjos parašas ant sudarytos pastato schemos. Iš to darytina išvada, jog faktinių aplinkybių patikrinimas, priešingai, nei mano pareiškėja, buvo atliktas – jį atliko Inspekcija. Kokiomis aplinkybėmis rėmėsi antstolė, surašydama 2015-11-25 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-10120, taip pat akivaizdu – Inspekcijos 2015-11-23 teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-3287 ir jo priedais. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja dėl šio Inspekcijos akto jokių prieštaravimų ar pastabų nepateikė.
CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Tokiu atveju antstolis surašo patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą formą. Vadinasi, pareiškėja manydama, jog teismo sprendimas yra įvykdytas, turėjo apie tai informuoti antstolį.
Šiuo atveju, išnagrinėjus vykdomojoje byloje Nr. 75-00223/2014 esančius dokumentus bei kitus įrodymus, nenustatyta, kad pareiškėja būtų pateikusi įrodymus, jog įvykdė įpareigojimus pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-02-05 vykdomąjį raštą, išduotą administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013.
Kaip matyti, Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-20 sprendimu nusprendė „įpareigoti R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato (unikalus Nr. 2392-0001-2030) pristatytus du priestatus (apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę“. Sprendime nekalbama apie tai, kad turi būti nugriauta tik tam tikra dalis priestatų, pvz. šoninės priestatų sienos ar tik šių sienų dalis pirmojo aukšto ribose. Kalba eina apie visišką kiekvieno iš priestatų nugriovimą. Pareiškėja su vienu iš jų, t. y. apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio, būtent taip ir pasielgė. Tačiau iš pateikto Inspekcijos patikrinimo akto bei jos priedų matyti, jog pareiškėja nenugriovė antrojo priestato, kurio duomenys – apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio. Kaip matyti iš skirtingu laiku konstatuotų aplinkybių (vykd. byla b. l. 4, 99-100, 124), pirminės medinės priestato sienos pakeistos plytų sienomis, kurios vėliau dar ir izoliuotos papildomai tam tikra medžiaga. Faktiškai sienos išliko, tik pasikeitė medžiagos, iš kurių jos pastatytos. Kad sienos atlieka normalias savo funkcijas ir yra iš esmės stacionarios patvirtina ir tai, kad iš šio priestato yra išvestas kaminas, vadinasi priestato būklė iš esmės nepasikeitė ir jis gali būti naudojamas kažkokiai buitinei ar ūkinei veiklai, kuriai buvo naudojamas ir anksčiau. Todėl, teismo vertinimu, antstolė, remdamasi Inspekcijos patikrinimo aktu, pagrįstai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-10120. Tuo tarpu pati pareiškėja skunde nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji yra visiškai įvykdžiusi teismo sprendimą.
Pareiškėja nurodė, jog būtent dėl Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-20 sprendimo įvykdymo šiuo metu yra tebenagrinėjamas jos skundas, todėl antstolė neturėjo pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neįvykdytu, tačiau teismas daro išvadą, jog pareiškėjos skundas, kuris šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme byloje Nr. A-2296-602/2016, nekeičia faktinių aplinkybių, kurias nustatė Inspekcija 2015-11-18 patikrinusi situaciją vietoje. Tiek skundas nurodytoje byloje, tiek šioje byloje nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų faktiškai grindžiamas skirtingu pareiškėjos ir išieškotojos (Inspekcijos) bei antstolės teismo sprendimo aiškinimu. Išieškotojos Inspekcijos ir antstolės nuomone teismo sprendimas nėra visiškai įvykdytas, o iš pareiškėjos pozicijos galima daryti išvadą, kad jos nuomone sprendimas yra įvykdytas. Tačiau teismo sprendimo ar jo vykdymo tvarkos aiškinimas negali būti sprendžiamas paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 str. 3 d.). Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti (CPK 589 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pati pareiškėja ar antstolis būtų kreipęsi dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-20 sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013. Tai pat nėra duomenų, kad dėl Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos bylos Nr. A-2296-602/2016 būtų sustabdyti vykdymo veiksmais. Todėl konkrečiu momentu antstolė neturi pagrindo sprendimo įvykdymo traktuoti kitaip, nei nurodyta vykdomajame rašte.
Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjos teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolės veiksmai ir aktas yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamą antstolės aktą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjos R. R. skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Bučienė