Civilinė byla Nr. e2-121-577/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01483-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,

sekretoriaujant Renatai Kazlienei,

dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ atstovams advokatams Astai Bajorienei, Pauliui Čelkiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ atstovui advokatui Jonui Sakalauskui, trečiojo asmens viešosios įstaigos „Gamtos ateitis“ atstovui advokatui Giedriui Abromavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Gamtos ateitis“, ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ ir viešajai įstaigai „Gamtos ateitis“ dėl susitarimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė VŠĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti: a/ ieškovei VšĮ „Žaliasis taškas“ iš atsakovės UAB „VSA Vilnius“ (toliau ir – atsakovė) 435 582,22 Eur nuostolių; b/priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; c/ priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovė su atsakove UAB „VSA Vilnius“ 2017 metų atliekų tvarkymui buvo sudariusi sutartis: 1/ Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinąją 2013 m. rugsėjo 2 d. sutartį Nr. KAS-6 su vėlesniais pakeitimais ir 2015 m. vasario 26 d. sudarytu papildomu susitarimu (toliau – ir Sutartis Nr. 1), kuria atsakovė turėjo sutvarkyti ir išduoti ieškovei pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (toliau – ir Įrodantys dokumentai) komunalinių atliekų sraute; 2/ 2018 m. sausio 22 d. su ieškove ir VšĮ „Gamtos ateitis“ sudarytą Susitarimą dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo Nr. GA/01/22 (toliau – ir Susitarimas), pagal kurį atsakovė ieškovei turėjo išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ne komunaliniame sraute; 3/ 2017 m. liepos 21 d. Sutartį dėl pakuočių atliekų tvarkymo Nr. 170721/NAS14 (toliau – ir Sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovė turėjo sutvarkyti ir išduoti ieškovei pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ne komunaliniame (komerciniame) sraute.

1.2. Pasibaigus kalendoriniams metams atsakovė turėjo ieškovei išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą Įrodančius dokumentus, kuriuos ieškovė paskirsto savo pavedimo davėjams, išrašydama patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą (toliau – ir Patvirtinimai). Ieškovės išrašyti Patvirtinimai sudaro sąlygas gamintojams ir importuotojams (pavedimo davėjams) įvykdyti Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis ir taip būti atleistiems nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

1.3. Atsakovė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė:

a/ pagal Sutartį Nr. 1 neišrašė ieškovei Įrodančių dokumentų 72, 827 t plastikinės pakuotės atliekų kiekiui;

b/ pagal Sutartį Nr. 2 išrašė plastikinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 242, 360 t, nors užsakymas buvo – 250,00 t, t. y. išrašė Įrodančių dokumentų 7,640 t mažiau nei priėmė užsakymą; 

c/ pagal Susitarimą, nors buvo įsipareigojusi išrašyti ieškovei plastiko pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 200 t, tačiau įsipareigojimų neįvykdė.

1.4. Ieškovė 2018 m. vasario 1 d. raštu Nr. SR-18-19 „Dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo“, 2018 m. vasario 13 d. raštu Nr. SR-18-59 „Dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo“, 2018 m. vasario 14 d. raštu Nr. SR-18-60 „Dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo“ informavo atsakovę apie fiksuojamus padarytus pažeidimus, kad yra pagrindas reikalauti nuostolių atlyginimo ir kad artimiausiu metu įvertinusi kilusią žalą (nuostolius), pateiks reikalavimą juos atlyginti. Taip pat nurodė atsakovei, kad tuo atveju, jei yra kokių nors teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių atsakovei pasinaudoti atleidimu nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, jas nedelsiant nurodyti raštu.

1.5. Ieškovė 2018 m. vasario 20 d. gavo UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pavedimo davėjas) pretenziją dėl neįvykdytų pakuotės atliekų tvarkymo užduočių, iš kurios matyti, kad Pavedimo davėjas dėl neįvykdytų ieškovės įsipareigojimų, t. y. pagal patvirtintą užsakymą sutvarkyti 1344,305 t plastikinės pakuotės atliekų (užduotis 50 proc. į rinką pateiktos plastikinės pakuotės) išdavė plastikinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą tik 389, 205 t, kai turėjo būti sutvarkyta 672, 153 t atliekų, t. y. nebuvo sutvarkyta 282, 948 t plastikinės pakuotės atliekų. Vadovaujantis ieškovės ir Pavedimo davėjo 2016 m. kovo 9 d. sudarytos Sutarties „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) 31 ir 32 punktais, Pavedimo davėjas pareikalavo ieškovės sumokėti 452 427 Eur, iš jų 445 654 Eur už neįvykdytas plastikinės pakuotės užduotis. Pavedimo davėjas 2018 m. vasario 14 d. pateikė Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją už 2017 m., pagal kurią už neįvykdytas Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų tvarkymo užduotis deklaravo mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis – 452 427 Eur. Pavedimo davėjas 2018 m. vasario 19 d. pavedimu pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai 490 500 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 2017 m. Ieškovė, reaguodama į Pavedimo davėjo pretenziją, pervedė Pavedimo davėjui 452 427 Eur sumą kaip atlyginimą už nuostolius.

1.6. Ieškovė nustatė, kad 2017 metais plastikinės pakuotės atliekų sutvarkymo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė trys atliekų tvarkytojai: atsakovė 280,467 t (iš jų pagal Sutartį Nr. 1 – 72 827 t, pagal Susitarimą – 200,00 t, pagal Sutartį Nr. 2 – 7, 640 t), UAB (duomenys neskelbtini) – 2, 801 t ir UAB (duomenys neskelbtini) – 3, 697 t, iš viso 286, 965 t. Pavedimo davėjui ieškovės neįvykdyta plastikinės pakuotės atliekų sutvarkymo užduoties dalis sudarė 282, 948 t, todėl, visiems atliekų tvarkytojams įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, Vyriausybės nustatyta užduotis Pavedimo davėjui būtų įvykdyta ir jis būtų atleistas nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastikinės pakuotės atliekomis, o ieškovė nebūtų patyrusi 445 654 Eur nuostolio. Ieškovė proporcingai pagal atliekų tvarkytojų neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus apskaičiavo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo dalį, kur atitinkamai atsakovės dalis sudaro 97,74 proc., t. y. 435 582,22 Eur (97,74 proc. nuo 445 654 Eur sumos).

1.7. Kadangi atsakovė 2018 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 11617 atsisakė įvykdyti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės patirtus nuostolius. Pasak ieškovės atstovų, ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus – sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, žalą (konkretų jos dydį) ir priežastinį ryšį tarp sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei žalos. Atsakovės kaip verslininkės kaltė dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo preziumuojama, o siekiant ją paneigti atsakovė turėtų įrodyti nenugalimos jėgos sąlygų buvimą. Akcentavo, kad atsakovė, kaip profesionalus savo srities ūkio subjektas, prisiimdama įsipareigojimus sutvarkyti sulygtą pakuočių atliekų kiekį ir išduoti Įrodančius dokumentus, konkrečiomis sutarčių nuostatomis prisiėmė ir įsipareigojimą atlyginti ieškovės nuostolius, jei neįvykdys ar netinkamai (nepilna apimtimi) įvykdys sutartinius įsipareigojimus, sutartyse expressis verbis nurodant, kad nuostolių dydis apibrėžtas ieškovės pavedimo davėjų sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma, todėl aiškiai suvokė savo įsipareigojimų neįvykdymo teisines pasekmes ir galimą nuostolių dydį.

2.       Ieškovės atstovai nesutiko su atsakovės pareikštu priešieškiniu. Akcentavo, kad ginčo Susitarimu buvo siekta akivaizdžiai teisėto tikslo – perkelti, kaip ieškovė deklaravo, remiantis teisės aktų reikalavimais tinkamai surinktų ir sutvarkytų pakuočių atliekų sutvarkymo išlaidas iš atsakovės 1 pavedimo davėjų, kurie nėra atsakingi už taršą (t. y. pilnai finansavę iš jų veiklos susidarančių atliekų sutvarkymo išlaidas), atsakovės 2 pavedimo davėjams, kurie yra atsakingi už taršą (t. y. nėra finansavę pakankamo kiekio iš jų veiklos susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymo išlaidų). Šiuo tikslu ir buvo sudarytas nei imperatyvioms įstatymo normoms, nei pagrindiniam atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimo principui „teršėjas moka“ neprieštaraujantis Susitarimas. Jokie įstatymai nedraudžia ir negali drausti šiam principui įgyvendinti sudaromų sutarčių, t. y. Susitarimo dėl atliekų tvarkymo finansavimo perkėlimo asmeniui, atsakingam už taršą. Ieškovės atstovų įsitikinimu, atsakovė neįrodė ir net nenurodė deklaruojamo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Ginčo Susitarimu nebuvo ir negalėjo būti siekiama neteisėtų ar įstatymo paskirčiai prieštaraujančių tikslų, todėl ir jo prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei neįrodytas.

3.       Prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose, jos atstovai bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko. Anot atstovo, ieškovė, atsakovės civilinę atsakomybę kildindama iš 3-jų ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių, neįrodė visų, atsakovės civilinei atsakomybei kilti privalomų, sąlygų. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų vykdydama sutartis, nėra neįvykdžiusi teisės aktuose nustatytų pareigų bei neatliko draudžiamų veiksmų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės paslaugos 2017 m. būtų teikiamos netinkamos kokybės. Atsakovės teikiamų paslaugų kokybę ir atitikimą teisės aktų reikalavimams patikrino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, tačiau jokių teisės aktų pažeidimų nenustatė, nebuvo jokių priekaištų ir iš ieškovės pusės.

4.1. Akcentavo, jog Sutartis Nr. 1 yra paslaugų sutartis (CK 6.716 str. 1 d.), o ne rezultato pasiekimo sutartis. Atsakovė pagal Sutartį Nr. 1 bei šios sutarties priedus įsipareigojo nustatytu reguliarumu komunaliniame sraute teikti rūšiuojamojo surinkimo paslaugas aptarnaujant surinkimo priemones pagal numatomas paslaugų apimtis, tačiau atsakovė neįsipareigojo sutvarkyti visą ieškovės nurodytą atliekų kiekį. Pagal Sutarties Nr. 1, 4 priede „Numatomos Paslaugų teikimo apimtys 2017 m.“ nurodyti pakuočių atliekų kiekiai yra numatomi einamųjų metų pradžioje. Pažymėjo, jog atsakovė surinko ir sutvarkė komunaliniame sraute tokį plastiko pakuotės atliekų kiekį, koks buvo objektyviai įmanomas aptarnaujant plastiko surinkimo vietas, t. y. tiek, kiek atliekų „atsikratė“ gyventojai. Plastiko atliekų susidarymo komunaliniame sraute kiekis nepriklauso nuo atsakovės veiksmų ir pastangų.

4.2. 2018 m. sausio 22 d. Susitarimas dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo Nr. GA/01/22, pagal kurį atsakovė ieškovei turėjo išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ne komunaliniame sraute, nebuvo pradėtas vykdyti nei vienos iš šalių. Pažymėjo, jog Susitarimas buvo parengtas ir pasiūlytas kitos Susitarimo šalies; atsakovė, supratusi šio Susitarimo ydingumą, jį nutraukė laikydamasi nustatytų šio Susitarimo nutraukimo pagrindų ir laikantis nutraukimo tvarkos nustatytos Susitarimo 11 p., todėl atsakovė ir šiuo aspektu neatliko neteisėtų veiksmų. Ieškovė susitarimo nutraukimo neginčijo. Be to, atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti šį susitarimą niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento.

4.3. Ieškovė žalos faktą ir nuostolio dydį įrodinėja remdamasi vien aplinkybe, kad Pavedimo davėjas sumokėjo mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pažymėjo, jog mokesčio lengvata nėra savaime garantuojama pavedimo davėjo teisė. Tiek Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, tiek Direktyvoje dėl atliekų įtvirtintas „teršėjas moka“ principas ir padidinta gamintojo atsakomybė, kuri reiškia gamintojui vėlesnę atliekų tvarkymo pareigą ir finansinę atsakomybę už tokią veiklą. Mokesčio lengvata pavedimo davėjas gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu įvykdo Vyriausybės nustatytą gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį ar jos dalį – užtikrina, kad būtų perdirbtas ar kitaip panaudotas atitinkamas (proporcingas gamintojo į vidaus rinką išleistos apmokestinamosios pakuotės kiekiui) gaminių ar pakuotės atliekų kiekis.

4.4. Ieškovė negali perkelti visos Pavedimo davėjo atsakomybės ir finansinės naštos atliekų tvarkytojui ir tikėtis, kad atliekų tvarkytojas privalo padengti visus gamintojo (pavedimo davėjo) patirtus nuostolius dėl jo išleistos į rinką pakuotės atliekų sutvarkymo. Toks aiškinimas neatitiktų aukščiau aptartų principų esmės – gamintojo pareigos ir finansinės atsakomybės už vėlesnį atliekų tvarkymą.

4.5. Bendras komunaliniame sraute atskirai surinktų antrinių žaliavų (įskaitant plastikinės pakuotės atliekas) kiekis tiesiogiai priklauso nuo kelių faktorių: 1) surinkimo priemonių (konteinerių) skaičiaus ir talpos; 2) konteinerių ištuštinimo dažnumo; 3) atliekų turėtojų vykdomo rūšiavimo efektyvumo ir kokybės. Atskirai surenkamų pakuočių atliekų kiekius padidinti galima tik plečiant surinkimo priemonių infrastruktūrą ir skatinant gyventojus rūšiuoti daugiau ir kokybiškiau.

4.6. Anot atsakovės atstovo, pačios ieškovės veiksmai lėmė galimų nuostolių atsiradimą: savivaldybės teritorijoje plastiko atliekoms skirtų surinkimo priemonių (konteinerių) skaičius mažėjo, o būtent, jeigu 2016 m. savivaldybės teritorijoje buvo naudojami 887 konteineriai plastiko atliekoms surinkti, tai 2017 m. – tik 586 konteineriai. Ieškovės viešai skelbiamoje veiklos organizavimo ataskaitoje už 2017 m. nėra nurodyta, kad 2017 m. buvo perkamos atliekų surinkimo priemonės, skirtos Vilniaus savivaldybei. Be to, ieškovė, būdama atsakinga už kolektyviai tvarkomų atliekų organizavimą, privalėjo imtis priemonių, tokių kaip papildomų surinkimo priemonių įrengimo, visuomenės švietimo, tam, kad būtų surenkama daugiau atliekų ir informuoti pavedimo davėjus, kad nėra galimybės sutvarkyti reikalingą atliekų kiekį, kaip būtų pasielgęs atidus ir rūpestingas verslininkas, tačiau ieškovė jokių veiksmų nesiėmė. Priešingai, pagal Susitarimą siekė „nusipirkti“ kitos organizacijos Įrodančius dokumentus, o ne dėti maksimalias pastangas, kad jo pavedimo davėjo atliekos būtų realiai sutvarkytos. Mano, kad žalos atsiradimo faktą lėmė ne atsakovės veiksmai (neveikimas), bet objektyvios priežastys, tokios kaip plastiko pakuotės atliekų tvarkymo reguliavimo ir rinkos pokyčiai, bei pačios ieškovės veiksmai (neveikimas).

4.7. Apeliuodamas į CK 6. 258 str. 4 d. nuostatas, numatančias, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę, pažymėjo, kad atsakovė, sudarydama Sutartį Nr. 1, nenumatė ir negalėjo numatyti, kokį tiksliai pakuotės atliekų kiekį surinks Vilniaus miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, kadangi šis kiekis yra tik „numatomas“, o faktinis surinkimas nepriklauso nuo atsakovės veiksmų ir pastangų. Vykdydama Sutartį Nr. 2, atsakovė negalėjo surinkti numatyto kiekio atliekų dėl aplinkybių, kurių atsakovė irgi negalėjo numatyti ir valdyti – keitėsi pakuočių tvarkymo ir apskaitos teisinis reguliavimas, kuris turėjo tiesioginės įtakos atliekų turėtojų (darytojų) atiduodamų atliekų kiekiui. Sutartyje Nr. 2 numatyto plastiko atliekų kiekio nesurinkimą sąlygojo objektyvūs, nuo atsakovės valios nepriklausantys faktoriai. Tuo tarpu Susitarimą atsakovė nutraukė laiku, laikydamasi Susitarime nustatytų nutraukimo pagrindų ir sąlygų, supratusi šio Susitarimo ydingumą, taigi nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

4.8. Atstovo giliu įsitinkinimu, ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų, priežastinio ryšio, atsakovės kaltės, žalos padarymo fakto ir reikalaujamų nuostolių dydžio, todėl nuostolių atlyginimas iš atsakovės negali būti priteistas, o ieškinys atmestinas.

4.9. Ieškovės reikalavimų tenkinimo atveju atsakovės atstovas prašė atkreipti dėmesį į tai, kad, jo manymu, ieškovė savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos padidėjimo. Pasak atstovo: a/ ieškovė nėra įvykdžiusi įsipareigojimų užtikrinti pakankamą finansavimą konteinerių pakuotės atliekoms rinkti įsigijimui, nėra įvykdžiusi įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 1 atliekų turėtojus aprūpinti pakankamu kiekiu pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo priemonėmis. Surinkimo priemonių (konteinerių) skaičius ir talpa yra vienas iš faktorių, nuo kurių tiesiogiai priklauso komunaliniame sraute atskirai surinktų antrinių žaliavų (įskaitant plastikinės pakuotės atliekas) kiekis; b/ ieškovė, turėdama informaciją apie faktinį plastiko pakuotės atliekų I, II, III ketvirčiais sutvarkymą ir ženklų nuokrypį nuo suplanuoto sutvarkyti kiekio, suvokdama rinkoje susidariusį pakuočių atliekų tvarkymo deficitą, neinicijavo metinio atliekų sutvarkymo plano tikslinimo, nors tokią pareigą turėjo pagal Sutarties Nr. 1 nuostatas; c/ ieškovė prisiėmė riziką ir atsakomybę, kad dėl didesnių įsipareigojimų arba netikslaus patvirtinimų paskirstymo atskiriems pavedimo davėjams galėjo neužtekti sutvarkyto plastiko pakuotės atliekų kiekio, nors bendras sutvarkytas kiekis buvo 131 t didesnis, nei reikia įvykdyti užduotis. Mano, esąs pagrindas CK 6.282 straipsnio 1 dalies, 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, o teismui pripažinus ieškovės reikalavimus pagristais, prašo sumažinti arba atleisti atsakovę nuo atsakomybės ir sumažinti arba atmesti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo.

5.       Atsakovė priešieškiniu (atsakovės ieškinys prijungtoje byloje Nr. e2-10604-918/2019, teisminio proceso Nr. 2-68-3-05390-2019-8, laikytinas nagrinėjamojoje byloje priešieškiniu) CK 1.80 straipsnio 1 dalies, CK 1.81 straipsnio pagrindu prašo: pripažinti 2018-01-22 UAB „VSA Vilnius“, VšĮ „Gamtos ateitis“ (atsakovė 1 pagal priešieškinį) ir VšĮ „Žaliasis taškas“ (atsakovė 2 pagal priešieškinį) sudarytą susitarimą dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo Nr. GA/01/22 niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento. Anot atsakovės UAB „VSA Vilnius“ (ieškovės pagal priešieškinį, atsakovės pagal ieškinį), Susitarimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms; priešieškinį grindė šiais argumentais:

5.1. Atliekų tvarkymo įstatymas ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas nenumato galimybės perleisti patvirtinančių dokumentų kitai organizacijai, kuri nėra teisės aktų nustatyta tvarka sudariusi atliekų tvarkymo sutarties. Priešingai, tiek Atliekų tvarkymo įstatymas, tiek Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas nustato imperatyvius atliekų tvarkymo reikalavimus, kurių šalys negali pakeisti sutartimi. Atsakovės negali vykdyti jokios kitos veiklos, kuri nenumatyta Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme.

5. 2. Susitarimas, kuriuo numatyta, jog Atsakovė 1 apmokės ieškovei už ieškovės jai teikiamas atliekų surinkimo ir sutvarkymo paslaugas pagal sutartį, o ieškovė išrašys atsakovei 2 Įrodančius dokumentus (kurie perdavimo-priėmimo aktu atsakovės 1 bus perduoti atsakovei 2) ir tokiu būdu būtų patvirtinta, jog Atsakovė 2 2017 m. savo dalyvių vardu atitinkama dalimi įvykdė Vyriausybės nustatytą užduotį dėl susidariusių pakuočių atliekų sutvarkymo, sandorio turinio prasme reikštų Įrodančių dokumentų pirkimą – pardavimą.

5.3. Organizacija negali perleisti savo pavedimo davėjų vardu organizuoto atliekų tvarkymo Įrodančių dokumentų (ar reikalavimo teisės atliekų tvarkytojui) kitai Organizacijai. Todėl Susitarimas prieštarauja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str., 10 str., Atliekų tvarkymo įstatymo 34-22, 34-24, 34-26 str., Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 d.

5.4. Susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Susitarimas buvo sudarytas dėl Įrodančių dokumentų už jau pasibaigusį mokestinį laikotarpį perleidimo Atsakovei 2. Susitarimas prieštarauja viešosios teisės aktuose nustatytai atliekų surinkimo, perdirbimo, Organizacijų veiklos kolektyviai tvarkant atliekas ir atleidimo nuo aplinkos teršimo mokesčio tvarkai ir tikslams. Susitarimu Atsakovė 2 taip pat siekė apeinant teisės aktuose nustatytą tvarką įgyvendinti jo dalyvių jam pavestus pavedimus. Prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Trečiojo asmens VšĮ „Gamtos ateitis“ (pagal priešieškinį atsakovė 1) atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį. Atstovas paaiškino, kad:

6.1. 2018-01-22 ieškovė, atsakovė ir Trečiasis asmuo sudarė susitarimą dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo Nr. GA/01/224, kuriuo iš esmės šalių susitarta ne dėl pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo, o tik dėl pakuočių atliekų sutvarkymo patvirtinančių dokumentų išdavimo, t. y. kad atsakovė Patvirtinančius dokumentus išduos ne Trečiajam asmeniui, bet ieškovei.

6.2. Atliekų tvarkymo įstatymas, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas bei Tvarkos aprašas nustato imperatyvius atliekų tvarkymo reikalavimus, kurie negali būti pakeisti šalių susitarimu. Todėl ieškovė 2018-01-22 nebegalėjo sudaryti jokių sutarčių su atliekų tvarkytojais ir negalėjo užsakyti pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų už 2017 metus (t. y. užsakyti paslaugų už praėjusius kalendorinius metus).

6.3. Akcentavo, kad ieškovė viešai paskelbtoje metinėje ataskaitoje nurodo, jog 2017 metais pavedimo davėjai pateikė 31 092 t plastikinės pakuotės atliekų, iš kurių buvo sutvarkyta 15 672 t. Tai reiškia, kad iš pateiktų plastiko atliekų buvo sutvarkyta 50,405 proc. Todėl konstatuotina, jog arba ieškovė yra įvykdžiusi plastikinės pakuotės atliekų sutvarkymo užduotį, arba valstybės institucijoms pateikė melagingą ir tikrovės neatitinkančių informaciją. Pasak atstovo, abiem atvejais ieškovės elgesys neatitinka sąžiningumo reikalavimo.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

7.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė VšĮ „Žaliasis taškas“ (pagal priešieškinį atsakovė 2) ir trečiasis asmuo VšĮ „Gamtos ateitis“ (pagal priešieškinį atsakovė 1) yra licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, turinčios gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka kolektyviai organizuojančios gamintojų ir importuotojų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą; tai yra pelno nesiekiantys viešieji juridiniai asmenys. Jų veiklos tikslas tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą aplinkos apsaugos srityje, organizuojant tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais supakuotus gaminius. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3422 straipsniu pagrindu įgyvendina gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas organizuodamos tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius.

8.       Pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, siekiant įvykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, privaloma sudaryti šias sutartis: 1) ne vėliau kaip iki einamųjų kalendorinių metų I ketvirčio pabaigos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir pagal šios dalies 1 punkte nurodytose sutartyse nustatytą tvarką parinktais atliekų surinkėjais dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo finansavimo (išlaidų apmokėjimo) tvarka, pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pateikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka. Esant daugiau nei vienai organizacijai, šiame punkte nurodytos sutartys pasirašomos vienodomis sąlygomis; 2) su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką organizacijos išrinktais pakuočių atliekų surinkėjais dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo arba su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką organizacijos išrinktais pakuočių atliekų surinkėjais dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir pakuočių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų naudoti pakuočių atliekų panaudojimo (taip, kad būtų užtikrintas pakuočių atliekų rūšiuojamasis surinkimas, vežimas ir paruošimas naudoti visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse). Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą tvarka, ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pateikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

9.       Ieškovė VšĮ „Žaliasis taškas“ su atsakove UAB „VSA Vilnius“ 2017 metų atliekų tvarkymui buvo sudariusi šias sutartis:

a/ Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinąją 2013 m. rugsėjo 2 d. sutartį Nr. KAS-6 su vėlesniais pakeitimais ir 2015 m. vasario 26 d. sudarytu papildomu susitarimu, pagal kurią atsakovė turėjo sutvarkyti ir išduoti ieškovei pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus komunalinių atliekų sraute. Sutarties 5.1.1. p. atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka, apimtimi, laikydamasi Sutartyje nustatytų terminų, o sutarties 6.1. p. šalių sulygta, kad paslaugų teikėjas paslaugas teikia nuolat, o paslaugų metinės apimtys, paslaugų teikimo dažnumas, pakuočių atliekų tvarkymo būdai ir paslaugų apimčių dalies paskirstymas ieškovei detalizuojami sutarties prieduose Nr. 3 ir Nr. 4. Dėl paslaugų teikimo apimčių pagal šią sutartį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje 2017 m. šalių buvo sulygta pasirašant 2017 m. vasario 28 d. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo sutarčių priedą Nr. 4. 

Prie Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinųjų 2013 m. rugsėjo 2 d. sutarčių 2015 m. vasario 26 d. šalių buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. PA-15/PTO-1 ir PA-15/ŽT-1 „Dėl teikiamų Paslaugų apimčių ir įkainių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje“, kurio 2.2 punkte buvo šalių sulygta dėl paslaugų teikimo apimčių tikslinimo tvarkos ir numatyta, kad: Paslaugų teikėjo numatytos ir suderintos su Organizacijomis Sutarčių prieduose Nr. 4 numatytos pakuočių atliekų sutvarkymo metinės apimtys (Metinis pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planas) gali būti tikslinamos Paslaugų teikėjo raštišku prašymu, kuris įteikiamas visoms Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka veikiančioms Organizacijoms. Šis planas gali būti tikslinamas tris kartus per einamuosius metus nustatytais terminais: po pirmo pusmečio iki liepos 10 d. (susitarimo 2.2.1. p.); po trečio metų ketvirčio iki spalio 10 d. (susitarimo 2.2.2. p.); einamųjų metų gruodžio mėnesį iki gruodžio 10 d. (susitarimo 2.2.3. p.). Susitarimo 2.2.4. p. šalys numatė, kad po trečiojo tikslinimo metinis pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planas negali būti tikslinamas. Paslaugų teikėjas prisiima atsakomybę už šio plano vykdymą.

Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinosios 2013 m. rugsėjo 2 d. sutarties Nr. KAS-6 13.4. p. paslaugų tiekėjas pareiškė, kad prisiima visą riziką, susijusią su dėl Paslaugų teikėjo kaltės įvykusiu paslaugų nesuteikimu ir (ar) netinkamu suteikimu, įskaitant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų nesuteikimą ar pateikimą pavėluotai; o sutarties 13.5. p. šalys numatė, kad Paslaugų teikėjui netinkamai, nepilna apimtimi dėl Paslaugų teikėjo kaltės pažeidus terminus ir dėl šios priežasties Organizacijai neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius jos dalyviams ir pavedimų davėjams nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, Paslaugų teikėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 dienas nuo Organizacijos atitinkamo prašymo gavimo sumokėti: (i) baudą, lygią sumai Mokesčių, mokėtinų Organizacijos ir (ar) jos dalyvių ir pavedimų davėjų dėl pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių neįvykdymo ir negalėjimo pasinaudoti Mokesčių lengvata; (ii) atlyginti nuostolius, patirtus dėl teisės aktų reikalavimų neįvykdymo kontrolės institucijoms paskyrus baudas; (iii) kompensuoti kitus nuostolius.

b/ 2017 m. liepos 21 d. Sutartį dėl pakuočių atliekų tvarkymo Nr. 170721/NAS14, pagal kurią atsakovė turėjo sutvarkyti ir ieškovei išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ne komunaliniame (komerciniame) sraute. Atitinkamai sutartyje šalys sulygo dėl paslaugų teikėjo numatytų sutvarkyti atliekų kiekio (pagal Pakuotės atliekų rūšį) (sutarties 2 straipsnis), užsakymų ir įrodančių dokumentų, sutarties vykdymo terminų (sutarties 5 straipsnis), šalių atsakomybės (sutarties 7 straipsnis), ir sutarties 7 straipsnio 3 d. detalizavo galimų baudų dydį netinkamo įsipareigojimų įvykdymo atveju.

c/ 2018 m. sausio 22 d. buvo sudarytas trišalis (ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens VšĮ „Gamtos ateitis“) Susitarimas dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo Nr. GA/01/22, pagal kurį atsakovė ieškovei turėjo išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ne komunaliniame sraute. Dėl šios sutarties turinio teismas plačiau pasisakys spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų dėl šio Susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

10.       Atsakovės išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą Įrodantys dokumentai ieškovės paskirstomi jos pavedimo davėjams, išrašant patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Kaip minėta, ieškovės išrašyti Patvirtinimai sudaro sąlygas gamintojams ir importuotojams (pavedimo davėjams) įvykdyti Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis ir taip būti atleistiems nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

11.       Byloje nustatyta, kad atsakovė: a/ pagal Sutartį Nr. 1 neišrašė ieškovei Įrodančių dokumentų 72, 827 t plastikinės pakuotės atliekų kiekiui; b/ pagal Sutartį Nr. 2 išrašė plastikinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 242, 360 t, nors užsakymas buvo – 250,00 t, t. y. išrašė Įrodančių dokumentų 7, 640 t mažiau nei priėmė užsakymą; c/ pagal Susitarimą, nors buvo įsipareigojusi išrašyti ieškovei plastiko pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 200,00 t, tačiau įsipareigojimų neįvykdė, Įrodančių dokumentų neišrašė.

12.       Ieškovė 2018 m. vasario 1 d. raštu Nr. SR-18-19 „Dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo“, 2018 m. vasario 13 d. raštu Nr. SR-18-59 „Dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo“, 2018 m. vasario 14 d. raštu Nr. SR-18-60 „Dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo“ kreipėsi į atsakovę, informuodama apie fiksuojamus atsakovės padarytus pažeidimus, pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo ir įspėjo, kad pateiks reikalavimą juos atlyginti. Taip pat nurodė atsakovei, kad tuo atveju, jei yra kokių nors teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių atsakovei pasinaudoti atleidimu nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, jas nedelsiant nurodyti raštu.

13.       Ieškovė 2018 m. vasario 20 d. gavo UAB (duomenys neskelbtini) (ieškovės Pavedimo davėjas) pretenziją dėl neįvykdytų pakuotės atliekų tvarkymo užduočių, kuria vadovaujantis ieškovės ir Pavedimo davėjo 2016 m. kovo 9 d. sudarytos Sutarties „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) 31 ir 32 punktais Pavedimo davėjas pareikalavo ieškovės sumokėti 452 427 Eur, iš jų 445 654 Eur už neįvykdytas plastikinės pakuotės užduotis. Pavedimo davėjo 2018 m. vasario 14 d. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracija už 2017 m. patvirtina, kad už neįvykdytas Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų tvarkymo užduotis yra deklaruotas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis – 452 427 Eur. Pavedimo davėjas 2018 m. vasario 19 d. pavedimu pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai 490 500 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 2017 m. Pagal Pavedimo davėjo pretenziją ieškovė pervedė Pavedimo davėjui 452 427 Eur kaip atlyginimą už nuostolius.

14.       Ieškovė proporcingai pagal atliekų tvarkytojų neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus apskaičiavo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo dalis, nustatė, kad atsakovės dalis sudaro 97,74 proc., t. y. 435 582,22 Eur (97,74 proc. nuo 445 654 Eur sumos).

15.       2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. SR-18 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir pareikalavo per 30 kalendorinių dienų atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovė 2018 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 11617 atsisakė įvykdyti ieškovės reikalavimą.

16.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 435 582,22 Eur patirtų nuostolių; teigė, esą juos patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Akcentavo, kad atsakovė, kaip profesionalus savo srities ūkio subjektas, prisiimdama įsipareigojimus sutvarkyti sulygtą pakuočių atliekų kiekį ir išduoti Įrodančius dokumentus, konkrečiomis sutarčių nuostatomis prisiėmė ir įsipareigojimą atlyginti ieškovės nuostolius, jei neįvykdys ar netinkamai (nepilna apimtimi) įvykdys sutartinius įsipareigojimus, sutartyse expressis verbis nurodant, kad nuostolių dydis apibrėžtas ieškovės pavedimo davėjų sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma, todėl aiškiai suvokė savo įsipareigojimų neįvykdymo teisines pasekmes. Atsakovės kaip verslininko kaltė dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo preziumuojama, o siekiant ją paneigti atsakovė turėjo įrodyti, bet neįrodė nenugalimos jėgos sąlygų buvimo. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Apeliuodama į tai, kad Sutartimis 1, 2 prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, kad ne atsakovė, o būtent ieškovė, kaip atsakinga už atliekų tvarkymo organizavimą Organizacija, neveikimu (neužtikrino pakankamo finansavimo konteinerių pakuotės atliekoms rinkti įsigijimui, neinicijavo metinio atliekų sutvarkymo plano tikslinimo ir t.t.), prisidėjo prie žalos padidėjimo. Mano, esąs pagrindas CK 6.282 straipsnio 1 dalies, 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, prašo sumažinti arba atleisti atsakovę nuo atsakomybės ir sumažinti arba atmesti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Atsakovė  priešieškiniu (prijungta byla) prašo CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu pripažinti 2018-01-22 trišalį Susitarimą (kuriuo (kaip vienu iš pagrindų) ieškovė grindžia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo) negaliojančiu.

17.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnis 4 dalis);

18.       Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.256 straipsnis).

Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą. Neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę (6.258 straipsnio 1 ir 4 dalys); teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (6.718 straipsnio 1-2, 5 dalys).

Dėl atsakovės (ne)teisėtų veiksmų (neveikimo) pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2

19.       Ieškovės tvirtinimu, šalių sudaryta Sutartis 1 yra paslaugų sutartis, kuria susitarta dėl pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą. Todėl, anot ieškovės, atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, sietini su prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (ne) įvykdymu pasiekto rezultato prasme. O atsakovė galėtų būti atleista nuo atsakomybės tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad sutarties negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos pagal CK 6.718 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tuo tarpu anot atsakovės, Sutartis 1 yra paslaugų sutartis, tačiau ne rezultato pasiekimo sutartis, todėl dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo klausimas turi būti sprendžiamas vertinant ne rezultato pasiekimo ar jo nepasiekimo aspektu, o proceso aspektu, t. y. vertinant paslaugų kokybę bei tai, ar paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų reikalingų ir galimų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Atsakovės teigimu, ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, vykdydama šią sutartį; pagal Sutartį 1 atsakovė įsipareigojo komunaliniame sraute teikti rūšiuojamojo surinkimo paslaugas aptarnaujant surinkimo priemones pagal numatomas paslaugų apimtis, tačiau atsakovė neįsipareigojo sutvarkyti visą ieškovės nurodomą atliekų kiekį. Pažymėjo, jog sutartyje (priede) yra nurodytas tik numatomas sutvarkyti atliekų kiekis, tačiau koks bus faktinis sutvarkytų atliekų kiekis, nėra žinoma iki pat einamųjų metų pabaigos. Atsakovė surinko ir sutvarkė komunaliniame sraute tokį plastiko pakuotės atliekų kiekį, koks buvo objektyviai įmanomas. Dėl teiktinų paslaugų kokybės jokių pastabų gauta nebuvo; atsakovė teikė paslaugas dėdama maksimalias pastangas. Be to, anot atsakovės, būtent ieškovė pažeisdama jai taikomas pareigas ir priskirdama pakuočių atliekų sutvarkymo užduoties trūkumą išimtinai (duomenys neskelbtini), padidino nuostolių sumą; atsakovė negalėjo numatyti tokių nuostolių sutarties sudarymo metu, todėl mano, esąs pagrindas CK 6.258 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų, numatančių, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę, taikymui.

20.       Svarstant dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu (ne)taikymo apimties, esant tarp šalių ginčui dėl jas siejusių sutartinių santykių kvalifikavimo, visų pirma teismas atliks gilesnę Sutarties 1 turinio analizę ir tik tuomet pasisakys dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo.

21.       Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad sprendžiant dėl šalių įsipareigojimų kvalifikavimo, turi būti vertinamos ne atskiros sutarties nuostatos atsietai, o sutartyje sulygtų įsipareigojimų visuma. Iš sutarties nuostatų matyti, jog atsakovė įsipareigojo ne tik teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, bet ir: a/ pagrįsti savo teiktinų paslaugų tinkamą įvykdymą pateikiant ieškovei Įrodančius dokumentus; b/ paslaugas teikti Sutartyje nustatyta tvarka, numatytomis apimtimis ir laikydamasi Sutartyje nustatytų terminų, c/ paslaugų teikimo dažnumas, pakuočių atliekų tvarkymo būdai ir Paslaugų dalies priskyrimas Organizacijai (ieškovei) buvo detalizuoti Sutarties prieduose Nr. 3, Nr. 4 (Sutarties 1 2.1, 2.3, 5.1.1, 6.1 punktai.). Be to, sutarties 3.3.5 p. punkte šalys nurodė, kad Paslaugų teikėjas yra informuotas apie tai, kad Paslaugų teikimas yra reikalingas, kad būtų įvykdytos Organizacijos nariams nustatytos pakuočių atliekų sutvarkymo užduotys, įgyvendintas reikalavimas dalyvauti pakuočių atliekų tvarkymo sistemose ir jas finansuoti, o šių reikalavimų neįgyvendinimas ar netinkamas įgyvendinimas gali lemti pareigos mokėti Mokestį atsiradimą. Taigi šalys siejo sutarties (ne) tinkamą vykdymą ne vien su atliekų tvarkymo paslaugos teikimu, bet sulygo ir detalizavo dėl teikiamų paslaugų teikimo terminų, apimčių bei įtvirtino aiškų atsakovės įsipareigojimą sutvarkius sulygtą atliekų kiekį, tam kiekiui išduoti Įrodančius dokumentus, t. y. siejo su konkretaus rezultato pasiekimu. Būtent šių sąlygų visuma, sutarties objektas (Sutarties 1 2 punktas), sutarties sudarymo tikslai, sutarties esmė sudaro pagrindą išvadai dėl aptariamos sutarties kvalifikavimo kaip rezultato pasiekimo sutarties, t. y. spręsti, kad šalių sudaryta Sutartis Nr. 1 yra paslaugų sutartis, kuria susitarta dėl pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą – sutvarkyti Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nurodytą kiekį pakuočių atliekų ir šiam kiekiui išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Taigi teismas atmeta ir laiko nagrinėjamam ginčui nereikšmingais atsakovės argumentus dėl jos teiktinų paslaugų kokybės, t. y., atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo proceso, o ne rezultato (ne)pasiekimo aspektu, ir pritaria ieškovės pozicijai, kad aptariamu atveju atsakovės atleidimas nuo atsakomybės už pareigų neįvykdymą galėtų būti svarstomas be kita ko tuo atveju, jeigu ji įrodytų, kad jų negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.718 straipsnis 5 dalis).

22.       Vėlgi, nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad atsakovė dėl jos teiktinų paslaugų ir prisiimtų įsipareigojimų svarbos buvo informuota sudarant sutartį (aukščiau paminėta sutarties 3, 3.5 p.), o dėl atsakovės atžvilgiu taikytinos atsakomybės apimčių dėl įsipareigojimų netinkamo vykdymo šalių sulygta ir detalizuojama sutarties 13.4, 13.5 punktuose, kur atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei baudą, lygią sumai Mokesčių, mokėtinų Organizacijos ir (ar) jos dalyvių ir pavedimų davėjų dėl pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių neįvykdymo ir negalėjimo pasinaudoti Mokesčio lengvata. Pagal Susitarimo 2.2 punktą šalys susitarė dėl paslaugų teikimo apimčių tikslinimo tvarkos: Sutarčių prieduose Nr. 4 numatytos pakuočių atliekų sutvarkymo metinės apimtys (Metinis pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planas) gali būti tikslinamos ieškovės raštišku prašymu, kuris įteikiamas visoms Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka veikiančioms Organizacijoms. Šis planas gali būti tikslinamas tris kartus per einamuosius metus nustatytais terminais: po pirmo pusmečio iki liepos 10 d.; po trečio metų ketvirčio iki spalio 10 d.; einamųjų metų gruodžio mėnesį iki gruodžio 10 d. Vėliau metinis pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planas negali būti tikslinamas. Paslaugų teikėjas prisiima atsakomybę už šio plano vykdymą (susitarimo 2.2.1.- 2.2.3.punktai).

23.       Pažymėtina, kad atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2013 m. rugsėjo 2 d. pakuočių ir atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinosios sutarties Nr. KAS-6 13.5. punkto ir 2015 m. vasario 26 d. Susitarimo, kuriuo susitarė dėl teikiamų paslaugų apimčių ir įkainių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, inter alia dėl paslaugų teikimo apimčių tikslinimo 2.2 punkto nuostatas niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento. Reikalavimus iš esmės grindė argumentais, kurie yra išsakyti ir nagrinėjamojoje byloje: kad ginčo nuostatų taikymas suponuoja atsakovės pareigą, dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių nesurinkus Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymui reikiamo atliekų kiekio, atlyginti nuostolius, prilyginamus Organizacijos narių mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis sumai, yra prieštaraujantis imperatyvioms ATĮ, PPATĮ nuostatoms, kuriomis įtvirtinamas Organizacijos narių (gamintojų ir importuotojų) atsakomybės principas bei pareiga organizuoti atliekų tvarkymo sistemą; kad atsakovei, kaip atliekų tvarkymo paslaugas teikiančiam subjektui, negali būti perkeliama gamintojų ir importuotojų atsakomybė, kuri grindžiama principu „teršėjas moka“; atsakovė negali surinkti nei daugiau, nei mažiau atliekų nei atiduoda (išmeta į rūšiuojamojo surinkimo priemones) atliekų turėtojai, dėl to negali atsakyti už nesurinktą tam tikrą atliekų kiekį kaip už sutartinės pareigos neįvykdymą. Teikiamų Paslaugų apimtys yra numatomos atitinkamų einamųjų metų pradžioje, tačiau koks bus faktinis surinktų ir sutvarkytų atliekų kiekis, nėra žinoma iki pat einamųjų metų pabaigos, todėl šalys, susitardamos dėl atliekų kiekių, kuriuos galima surinkti ateityje, gali tik preliminariai įvertinti, kokie pakuočių atliekų kiekiai susidarys per ateinančius metus. Nepaisant ribotos galimybės metų eigoje koreguoti metinį surenkamų ir sutvarkomų pakuočių atliekų kiekį, rizika, kad planuoti surinkti pakuočių atliekų kiekiai nebus surinkti, išlieka. Tokia rizika yra neatsiejama nuo Organizacijos vykdomos veiklos specifikos (PAATĮ 7 str. 1 d., 5 d. 2 p., 10 str. 1, 4, 5 d.) ir už šią organizacijų veiklą jos gauna pajamas iš savo narių (PAATĮ 7 str. 5 d. 2 p.), todėl ir už su šia rizika susijusius padarinius turi atsakyti ne atsakovė, o ieškovė. Sutarčių 13.5. p. nuostatos, pagal kurias atsakovei numatoma pareiga atsakyti dėl nuo jos nepriklausančių veiksnių, yra niekinės ir negaliojančios CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, prieštarauja bendriesiems teisės principams, nes aptariamas teisių ir pareigų balansas, pagal ginčijamas nuostatas, prieštarauja CK 1.5 str. nuostatoms, taip pat prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).

24.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu, laikydamas visus atsakovės argumentus nepagrįstais, atsakovės ieškinį atmetė; be kita ko teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į atsakovės vaidmenį pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje (tik atsakovė kaip atliekų tvarkytojas turi teisę surinkti ir tvarkyti pakuotės atliekas; tik atliekų tvarkytojų išduoti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra pagrindas laikyti, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra įvykdytos; atsakovė už atliekų surinkimą ir sutvarkymą gauna užmokestį) atsakovei nustatyta sutartinė atsakomybė už netinkamą jos sutartinių įsipareigojimų vykdymą, laikytina protinga ir sąžininga. Teismas pažymėjo, kad gamintojai ir importuotojai įgyja teisę į Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatytą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekos lengvatą tik sutvarkius tą pakuočių atliekų kiekį, kuris yra nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakuočių atliekų tvarkymo užduotyse. Teismas vertino, kad atsakovė, sudarydama ginčijamas sutartis, žinojo ir suprato prisiimamų sutartinių įsipareigojimų reikšmę ir apimtis, todėl privalo laikytis prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad ieškovei atsakomybė kyla tik dėl nuo pačios ieškovės priklausančių veiksmų atlikimo/netinkamo atlikimo ir jokia atsakomybė už kaltus nei gamintojų ir importuotojų, nei pakuočių tvarkymo organizacijų veiksmus, ieškovei nėra perkeliama.

25.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi, pritardamas pirmos instancijos teismo išvadoms, apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

26.       Ieškovė, pasisakydama dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nurodė, kad atsakovė, įsipareigojusi sutvarkyti atitinkamą kiekį pakuočių atliekų komunaliniame sraute ir išduoti tam kiekiui Įrodančius dokumentus, savo įsipareigojimų neįvykdė; pagal Sutartį Nr. 1 nesutvarkė atliekų ir neišrašė Įrodančių dokumentų 72 827 t plastikinės pakuotės atliekų kiekiui; nesutikdama su atsakovės pozicija, kad sutartis neįvykdyta ne nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl susidariusio komunaliniame sraute plastiko pakuočių trūkumo, apeliavo į tai, kad atsakovė be pateisinamų priežasčių, pažeisdama sutarties (Susitarimo 2.2 p.) nuostatas, iki 2017 m. gruodžio 10 d. nepatikslino šalių suderinto planuojamo sutvarkyti plastiko pakuočių atliekų kiekio, dėl ko prisiėmė atsakomybę už Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nustatyto paslaugų sutarties rezultato įvykdymą. Teismas neturi pagrindo nepritarti tokiai ieškovės pozicijai.

27.       Aukščiau teismo plačiau aptartos susitarimo nuostatos, nustatančios galimybę patikslinti planuojamo sutvarkyti plastiko pakuočių atliekų kiekį, rodo, kad šalys, sulygdamos dėl prisiimtų įsipareigojimų, numatė ir tai, kad realiai sutvarkyto ir planuojamo sutvarkyti plastiko pakuočių atliekų kiekis gali skirtis. Kadangi šios sutarties vykdymas yra glaudžiai susijęs su įstatymo leidėjo sukurto viso atliekų tvarkymo mechanizmo įgyvendinimu, nuo jos vykdymo priklauso ir kitų mechanizmo dalyvių įsipareigojimų vykdymas, akivaizdu, kad šalims buvo numatyta atsakomybė dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo pasekmių, tačiau vėlgi, tuo pačiu esant situacijai, kuomet planuojamų sutvarkyti ir sutvarkytų atliekų kiekiai skiriasi, atsakovei ir buvo suteikta teisė sulygtu dažnumu ir terminais tikslinti pakuoc?iu? atlieku? sutvarkymo metines apimtis ir tokiu būdu išvengti atsakomybės dėl negalėjimo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad atliekų tvarkytojo planuojamų sutvarkyti pakuočių atliekų kiekių tikslinimas nėra savitikslis, nes ieškovė, kaip kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, turėdama visų atliekų tvarkytojų informaciją apie sutvarkytus / planuojamus sutvarkyti pakuočių atliekų kiekius, turi teisės aktais ir sutartimis apibrėžtų galimybių išvengti nuostolių: 1) esant tam tikroms sąlygoms turi galimybę nepatvirtinti pavedimo davėjo užsakymo tikslinimo, jei jis didina užsakymą; 2) inicijuoti trūkstamų pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimą rinkoje.

28.       Atsakovė, neneigdama, kad jokie pranešimai dėl pakuoc?iu? atlieku? sutvarkymo metinių apimčių kiekio mažinimo sutartyje sulygtais terminais ieškovei nebuvo teikiami, negalėjo nurodyti jokių objektyvių priežasčių, kliudančių atsakovei tokius pranešimus pateikti ieškovei. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą pateisinti atsakovės neteisėtą neveikimą aptartu aspektu.

29.       Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės argumentus, nurodė, kad atsakovė, išrašydama ieškovei dokumentus tam atliekų kiekiui, kuris buvo atsakovės sutvarkytas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ieškovės patirtus nuostolius iš Sutarties 1 iš dalies sąlygojo ne atsakovės veiksmai (neveikimas), o ieškovės netinkamas jai nustatytų pareigų dėl atliekų tvarkymo organizavimo komunaliniame sraute vykdymas, o būtent: ieškovė, kaip atsakinga už atliekų tvarkymo organizavimą Organizacija, neužtikrino pakankamo finansavimo konteinerių pakuotės atliekoms rinkti įsigijimui, neinicijavo metinio atliekų sutvarkymo plano tikslinimo ir t.t.). Tačiau taip ir negalėjo paaiškinti, kokią įtaką atitinkamų atsakovės pranešimų dėl Metinio pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plano tikslinimo (ne) pateikimui turėjo jos nurodomi: neva ieškovės nepakankama kontrolė, plane numatytų kiekių patikslinimo neiniciavimas ir pan.

30.       Byloje nustatyta, kad atsakovė, pasirašiusi Sutartį Nr. 1, tuo pačiu 2017 m. vasario 28 d. Metinį pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planą, privalėjo suteikti atitinkamas pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas komunaliniame sraute; nesant galimybės sutvarkyti sulygtas tvarkymo apimtis, turėjo apie tai informuoti ieškovę, patikslinti pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planą, o to nepadariusi privalėjo sutvarkyti plane numatytą pakuočių atliekų kiekį ir išduoti nurodytam kiekiui įrodančius dokumentus. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė tinkamai (sutvarkė ir išrašė Įrodančius dokumentus mažesniam nei buvo įsipareigojusi kiekiui), todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

31.       Kaip minėta, šalys 2017 m. liepos 21 d. sudarė Sutartį dėl pakuočių atliekų tvarkymo Nr. 170721/NAS14 (Sutartis 2), pagal kurią atsakovė turėjo sutvarkyti ir ieškovei išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ne komunaliniame (komerciniame) sraute. Atitinkamai sutartyje šalys sulygo dėl paslaugų teikėjo numatytų sutvarkyti atliekų kiekio (pagal Pakuotės atliekų rūšį) (Sutarties 2 2 straipsnis), užsakymų ir įrodančių dokumentų, sutarties vykdymo terminų (Sutarties 2 5 straipsnis), šalių atsakomybės (Sutarties 2 7 straipsnis) ir Sutarties 2 7 straipsnio 3 dalyje detalizavo galimų baudų dydį netinkamo įsipareigojimų įvykdymo atveju. Pagal šią sutartį atsakovė turėjo išrašyti ieškovei plastikinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodanti dokumentą 250, 000 t, išrašė 243, 360 t, t. y. neįvykdė įsipareigojimų dalyje dėl 7, 640 t. Sutarties Nr. 2 4 straipsnyje šalys sulygo, kad Paslaugų teikėjas, patvirtinęs Užsakymą, negali jo atšaukti arba keisti be Kliento raštiško sutikimo, išskyrus Sutarties 10 straipsnyje 3 dalyje numatytus atvejus (t. y. kitai šaliai padarius esminį Sutarties pažeidimą). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patvirtino Užsakymą (Sutarties Nr. 2 3 priedas) 250, 000 t plastikinių pakuočių atliekų sutvarkymui, tačiau pasibaigus kalendoriniams metams išrašė ieškovei Įrodančių dokumentų 7, 640 t mažesniam kiekiui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės gynėsi tais pačiais argumentais, kaip ir dėl Sutarties 2 neįvykdymo, nurodydama, kad tvarkant komerciniame sraute susidarančias pakuočių atliekas, nuo atsakovės veiksmų nepriklausė surenkamų plastiko atliekų kiekis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Sutarties 5 straipsnio 2 dalyje sulygta, kad paslaugų teikėjas, gavęs Užsakymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas jį patvirtina ir vieną Užsakymo patvirtintą egzempliorių grąžina Klientui (ieškovei), o šio straipsnio 3 dalyje nustatė, kad jei Paslaugų teikėjas gauto užsakymo (viso ar jo dalies) negali ir negalės įvykdyti per užsakyme nurodytą laikotarpį, jis šios sutarties 12 straipsnyje nustatyta tvarka privalo ne vėliau kaip per 3 daro dienas apie tai informuoti Klientą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė siekė informuoti ieškovę apie aplinkybes, trukdančias įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, bei apie tai, kad negali patvirtinto užsakymo įvykdyti. Taigi, vertinant tai, kad Sutartis 2 yra pagal savo pobūdį analogiška Sutarčiai 1, t. y. irgi yra paslaugų sutartis, kuria susitarta dėl pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą, esant nustatytoms aplinkybėms, teismui yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus jai netinkamai (tik iš dalies) įvykdžius Sutartimi 2 prisiimtus įsipareigojimus (CK 6. 246 straipsnis).

32.       Kadangi ieškovė kildina reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ir dėl atsakovės 2018-01-22 trišalio Susitarimo netinkamo įvykdymo, atsakovė priešieškiniu prašo šį Susitarimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, teismas mano esą tikslinga prieš pasisakant dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (ne) buvimo, pasisakyti dėl pareikšto priešieškinio.

Dėl priešieškinio

33.       Atsakovė UAB „VSA Vilnius“ (pagal priešieškinį ieškovė) priešieškiniu prašo CK 1.80 straipsnio, 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinti 2018-01-22 UAB „VSA Vilnius“, VšĮ „Gamtos ateitis“ (toliau – atsakovė 1) ir VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – atsakovė 2) sudarytą susitarimą dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo Nr. GA/01/22 niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento. Atsakovė 1 VšĮ „Gamtos ateitis“, pritardama ieškovės pozicijai, su priešieškiniu sutiko. Atsakovė 2 VŠĮ „Žaliasis taškas“ prašo priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

34.1. 2017-07-07 tarp ieškovės ir atsakovės 1 VšĮ „Gamtos ateitis“ buvo sudaryta sutartis dėl pakuočių atliekų tvarkymo Nr. VSA/GA/07/07, kuria ieškovė įsipareigojo teikti pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas, o atsakovė 1 įsipareigojo už jas sumokėti.

34.2. 2018-01-22 tarp UAB „VSA Vilnius“, VšĮ „Gamtos ateitis“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo Nr. GA/01/22, kuriuo šalys sulygo, kad:

a/ VšĮ „Gamtos ateitis“ sumokės už paslaugų teikėjo pagal Paslaugų sutartį teikiamas paslaugas Paslaugų sutartyje numatytomis sąlygomis (susitarimo 1 p.);

b/ Paslaugų teikėjas išrašys VšĮ „Žaliojo taško“ vardu Įrodančius dokumentus ta apimtimi, kuri VšĮ „Gamtos ateičiai“ nėra reikalinga Plastiko pakuočių atliekų tvarkymo užduočiai vykdyti, t. y. 200 t (susitarimo 2 p.);

c/ VšĮ „Žaliasis taškas“, gavusi Perduodamą kiekį Įrodančius dokumentus, surašys perdavimo - priėmimo aktą, nurodant, kurie Įrodantys dokumentai yra išrašyti VšĮ „Žaliojo taško“ vardu, ir pateiks jį VšĮ „Gamtos ateičiai“ pasirašyti. VšĮ „Gamtos ateitis“ perdavimo - priėmimo pagrindu išrašys VšĮ „Žaliajam taškui“ sąskaitą faktūrą, pagal kurią VšĮ „Žaliasis taškas“ apmokės VšĮ „Gamtos ateičiai“ šalių atskirame susitarime nurodytą sumą už Perduodamą kiekį ne vėliau kaip per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo sąskaitos gavimo dienos (susitarimo 3 p.);

d/ Paslaugos teikėjui teisės aktų nustatyta tvarka, terminais ir forma neišrašius ir / ar išrašius mažesne apimtimi nei Perduodamas kiekis Įrodančius dokumentus ir dėl šios priežasties VšĮ „Žaliasis taškas“ patyrus nuostolius, Paslaugų teikėjas įsipareigoja atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Nuostoliais laikomi VšĮ „Žaliasis taškas“ Pavedimo davėjų sumokėtas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis dėl trūkstamo Perduodamo kiekio. Paslaugų teikėjas įsipareigoja apmokėti VšĮ „Žaliojo taško“ nuostolius per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie patirtus nuostolius gavimo dienos (susitarimo 4 p.).

34.3. Šis Susitarimas įgyvendintas nebuvo; pagal šį Susitarimą Įrodantys dokumentai nebuvo išrašyti, nebuvo atlikti mokėjimai ir t. t. Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ 2018-01-30 pateikė pranešimą šalims dėl Susitarimo vienašalio nutraukimo, kuriame nurodė, kad ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 11.1 punktu, tarp šalių sudarytą susitarimą nutraukia nuo 2018-02-10.

Dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.

34.       Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu, įvardydamas imperatyvias normas, kurioms prieštarauja ginčo sandoris, nurodė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 10 str. 1 d., 4 d. 3 p., Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 34-22 str. 3, 6, 8, 11 d., detalizuodamas paaiškino, kad: a/ pagal PPATĮ 10 str. 1 d. 4 d. 3 p., ATĮ 34-22 str. 3, 6, 8 d. nuostatas, pasibaigus metams Įrodančių dokumentų išdavimas Organizacijai nėra galimas; tuo tarpu ginčo Susitarimas buvo sudarytas pasibaigus metams, kas prieštarauja šioms įstatymo nuostatoms; b/ PPATĮ 10 str. 4 d. 3 p. nustato, jog įgyvendinant gamintojams importuotojams taikomas pareigas (PAATĮ 7 str. 1 d. 2 p.), Organizacija inter alia privalo sudaryti sutartį dėl nekomunaliniame atliekų sraute susidariusių pakuočių atliekų tvarkymo su konkrečių atliekų tvarkytoju aplinkos ministro nustatyta tvarka ir jam pavesti sutvarkyti atliekų kiekį. Nagrinėjamu atveju Organizacija, t. y. VšĮ „Žaliasis taškas“, nebuvo sudariusi PPATĮ 10 str. 4 d. 3 p. sutarties su „VSA“ įstatymo pagal Organizacijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, pirkimų tvarkos aprašą (toliau – Pirkimų tvarkos aprašas) dėl 200 t plastikinių pakuočių atliekų sutvarkymo. Ginčo Trišalis susitarimas nėra PPATĮ 10 str. 4 d. 3 p. numatyta sutartis, o yra faktiškai įrodančių dokumentų perleidimo sandoris. Atsakovė 1 VšĮ „Gamtos ateitis“, kaip sandorio šalis, sandorį aiškina kaip įrodančių dokumentų perleidimą. Šio sandorio pagrindu Atsakovės 2 dalyviai gautų įrodančius dokumentus už kitai Organizacijai Atsakovės 1 pavestą sutvarkyti atliekų kiekį (ATĮ 34-22 str. 8 d.) ir kitos organizacijos vykdytas pareigas. Tuo tarpu 200 t pakuotės atliekų sutvarkymas buvo pavestas VšĮ „Gamtos ateitis“ dalyvių ir sudaryta Atsakovės 1 su ieškove sutartis. Atstovo teigimu, pripažinus Susitarimą teisėtu, gamintojai importuotojai galėtų pasinaudoti mokestine lengvata pagal Atsakovės 2 sandorį, kuris nėra numatytas PPATĮ 10 str. 4 d. 3 p. ir kuriuo nėra įgyvendinamos PPATĮ 7 str. 1 d. nurodytos gamintojų pareigos. Ieškovės vertinimu, tai sąlygotų netinkamą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) 5 str. 6 d. taikymą.

35. Atstovas pažymėjo, kad kasacinio tesimo praktikoje išaiškinta, jog kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis, ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010). Atstovo teigimu, aplinkybės, kad ATĮ, specifiškai įsiskverbdamas į sutarties laisvės principo taikymą, imperatyviai numato pareigą sudaryti tam tikras sutartis (įstatymo 30 straipsnio 16 dalis, 342 straipsnio 4 dalis, 3412 straipsnio 3 dalis, 3416 straipsnio 3 dalis, 3426 straipsnio 1 dalis ir kt.), PPATĮ 10 str. 4 d. taip pat, kaip ir ATĮ, imperatyviai numato pareigą organizacijai sudaryti tam tikras sutartis, leidžia vertinti, kad nurodytos įstatyminės nuostatos yra imperatyvios. Be to, anot atstovo, šias nuostatas kaip imperatyvias leidžia vertinti ir tai, kad: jos yra specialiosios normos CK atžvilgiu; jos tiesiogiai reglamentuoja specialių subjektų (įskaitant savivaldybių gamintojų ir importuotojų organizacijų, atliekų tvarkytojo) tarpusavio sutarčių sudarymą, nustatydamos tiek prievolę sudaryti tokias sutartis, tiek jų turinį; teisės normų reglamentuojamų sutartinių santykių dalyvis yra viešasis juridinis asmuo – gamintojų-importuotojų organizacija (ATĮ 3422 str. 2 d.). Šios normos nurodo reikalavimus sutarties formai ir sudarymo tvarkai; šių normų tikslas yra nustatyti atsakovų (organizacijų) pareigas ir atsakomybes įgyvendinant gamintojams-importuotojams taikomą teisės principą „teršėjas moka“. Ginčo objektu esančio Susitarimo sudarymas prieštarauja gamintojo-importuotojo pareigai (PPATĮ 7 str. 1 d. 2, 4 p.) finansuoti visų susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymą. Dėl šios priežasties Atsakovė 2, kaip organizacija, neįvykdo atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo pareigų (PAATĮ 7 str. 5 d.), tačiau gauna pajamas iš gamintojo-importuotojo pagal dvišalę sutartį. Mano, kad ginčo Susitarimu būtų ne tik privatus atliekų tvarkymo dalyvių interesas, bet ir viešasis interesas, kuris egzistuoja šiuose santykiuose.

36. Atsakovės 2 atstovai, nesutikdami su ieškovės atstovo argumentais, nurodė, kad ginčo Susitarimas buvo pasirašytas nustačius, jog ieškovė ir Atsakovė 1 yra sudariusios Paslaugų sutartį dėl 200 t plastiko pakuočių atliekų sutvarkymo, šis kiekis Atsakovei 1 nėra reikalingas. Pažymėjo, jog pagal ieškovės atstovo minimo Aprašo nuostatas Įrodantys dokumentai turi būti išrašyti mokestiniu laikotarpiu ar jam pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos (Aprašo 9 punktas), o Patvirtinimai – mokestiniu laikotarpiu ar jam pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 40 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos (Aprašo 10 punktas). Todėl sudarant Susitarimą, jokie terminai nebuvo pažeisti. Atsakovės 2 atstovai akcentavo, jog ieškovės nurodytos įstatymų normos: Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 ir 10 straipsniai, Atliekų tvarkymo įstatymo 3422, 3424, 3426 straipsniai, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalis nenumato jokio draudimo, jos nėra imperatyvios. Ginčo Susitarimu buvo siekta teisėto tikslo – perkelti faktines atliekų sutvarkymo išlaidas iš Atsakovės 1 pavedimo davėjų, kurie nėra atsakingi už taršą (t. y. pilnai finansavę iš jų veiklos susidarančių atliekų sutvarkymo išlaidas), Atsakovės 2 pavedimo davėjams, kurie yra atsakingi už taršą (t. y. nėra pilnai finansavę pakankamo kiekio iš jų veiklos susidarančių atliekų sutvarkymo išlaidų), o jokie įstatymai nedraudžia ir negali drausti principui „teršėjas moka“ įgyvendinti sudaromų įstatymo tiesiogiai nedraudžiamų sutarčių. Prašo ieškinio reikalavimus atmesti kaip visiškai nepagrįstus.

37. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.80 straipsnyje įtvirtintas sandorio negaliojimo pagrindas taikytinas konstatavus sąlygų visumą: pirma, teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Teismų praktikoje išaiškinta, kad  konkrečios teisės nuostatos imperatyvumą lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 191-916/2015; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015 ir kt.).  

38. Pažymėtina, kad ieškovės minimose įstatymų normose nurodoma: pvz., Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta pareiga organizacijai sudaryti sutartį su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką organizacijos išrinktais pakuočių atliekų surinkėjais dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo bei nurodoma, kokia informacija turi būti nurodoma sutartyse, o būtent: kad turi būti  numatyta apmokėjimo už ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą tvarka, ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pateikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka. Atliekų tvarkymo įstatymo 3422 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodoma apie kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų paskirtį, 3424 straipsnyje nurodoma apie kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų licencijavimą ir santykį su pavedimo davėjais, 3426 straipsnyje ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodoma dėl Gamintojų ir importuotojų atleidimo nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai, bei tai, kad norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Taigi, pagal jų turinį, šios teisės normos nepriskirtinos prie imperatyvių.

39. Papildomai pasisakant dėl ieškovės nurodytų materialinių normų, kurios ieškovės nurodomos kaip imperatyvios, visų pirma pažymėtina, kad nei vienoje iš jų įstatymas nenumatė ieškovės išsakytuose argumentuose minimų draudimų. Ieškovės nurodomi argumentai, kad ATĮ, specifiškai įsiskverbdamas į sutarties laisvės principo taikymą, imperatyviai numato pareigą sudaryti tam tikras sutartis (įstatymo 30 straipsnio 16 dalis, 3422-26 straipsniai ir kt.), PPATĮ 10 str. 4 d. taip pat, kaip ir ATĮ, irgi imperatyviai numato pareigą organizacijai sudaryti tam tikras sutartis, ir tai leidžia vertinti, kad nurodytos įstatyminės nuostatos yra imperatyvios, vertintina kaip ieškovės atitolę nuo ginčo esmės teisiškai nereikšmingi pamąstymai. Nei teisės normų, numatančių atitinkamiems subjektams pareigą sudaryti sutartis, įvardijimas, nei tai, kad atitinkamos teisės normos yra specialiosios CK atžvilgiu, nei tai, kad jos tiesiogiai reglamentuoja specialių subjektų (įskaitant savivaldybių gamintojų ir importuotojų organizacijų, atliekų tvarkytojo) tarpusavio sutarčių sudarymą, nustatydamos tiek prievolę sudaryti tokias sutartis, tiek jų turinį, nei tai, kad teisės normų reglamentuojamų sutartinių santykių dalyvis yra viešasis juridinis asmuo – gamintojų-importuotojų organizacija, nesuponuoja ieškovės ieškinio pagrindu nurodytų normų imperatyvumo nagrinėjamo ginčo kontekste.

40. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, kad, kaip nustatyta bylos duomenimis ir be kita ko nurodyta ginčo Susitarime, 2017-07-07 tarp ieškovės ir atsakovės 1 VšĮ „Gamtos ateitis“ buvo sudaryta sutartis dėl pakuočių atliekų tvarkymo Nr. VSA/GA/07/07, kuria ieškovė įsipareigojo teikti pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas, o atsakovė 1 įsipareigojo už jas sumokėti bei kuria Paslaugų teikėjas (ieškovė) įsipareigojo pateikti Atsakovei 1 200 tonų Plastiko pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Tai reiškia, kad ieškovė buvo sutvarkiusi 200 tonų Plastiko pakuočių atliekų ir turėjo teisę išduoti šiam kiekiui Įrodančius dokumentus.

41. Teismas, atmesdamas ieškovės argumentus dėl Įrodančių dokumentų tvarkos (Aprašo) nuostatų pažeidimo, pažymi, kad:

41.1. pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalį, kuris reglamentuoja, koks Įrodančio dokumento išrašymas laikomas neteisėtu, nuostatas Neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už: a/ tas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo neturėjo teisės; b/ ne Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį; c/ kiekį tų atliekų, kurios nepriskiriamos gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms; d/ komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose; e/ komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas asmens, kuris neturi teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos sutarties su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas; f/ tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas; g/ tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

41.2. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtintą Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos Aprašo 9 punkto nuostatas Įrodantys dokumentai turėjo turi būti išrašyti mokestiniu laikotarpiu ar jam pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos, o Patvirtinimai – mokestiniu laikotarpiu ar jam pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 40 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos (Aprašo 10 punktas).

41.3. Taigi, toks teisinis reglamentavimas rodo, kad Įrodantys dokumentai gali būti išrašyti už tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu buvo sutvarkytas, t. y. už 2017 m. iki 2018 m. sausio 30 d. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, sutvarkiusi atitinkamą kiekį atliekų už 2017 m. (Susitarimo (4), (5), 2 punktai), visų pirma galėjo išduoti Įrodančius dokumentus, o antra, galėjo ir turėjo išduoti Apraše nustatytais terminais. Todėl ieškovės argumentai dėl ATĮ, Aprašo nuostatų pažeidimo nepagrįsti ir atmestini.

42. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais dėl Susitarimo prieštaravimo, anot ieškovės, imperatyvioms PPATĮ 7, 10 straipsnių, Atliekų tvarkymo įstatymo 3422,24,25 straipsnių, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatoms, o būtent, tuo aspektu, kad atsakovė VšĮ „Žaliasis taškas“, kaip Organizacija, nebuvo sudariusi su ieškove, kaip pakuočių atliekų surinkėju, sutarties dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamo surinkimo ir sutvarkymo 2017 m. dėl 200 t pakuotės atliekų, tokia sutartis sudaryta su Atsakove 1; tai būtent Atsakovės 1 dalyviai (gamintojai ir importuotojai) iki 2017 m. pradžios pavedė Atsakovei 1 organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą 2017 m., įskaitant 200 t pakuotės atliekų. Todėl Atsakovė 2 negalėjo pasinaudoti Įrodančiais dokumentais, kurie turėjo būti išduoti kitai Organizacijai, t. y. Atsakovei 1, su kuria buvo sudaryta atitinkama sutartis.

42.1. Šių ieškovės argumentų kontekste paminėtina, jog Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pakuočių atliekų sutvarkymas įrodomas dokumentais, patvirtinančiais <...> ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą <...> ir surinktų pakuočių atliekų naudojimą. Aptariamojoje situacijoje ieškovė pati nurodė Susitarime, kad yra surinkusi ir sutvarkiusi 200 t plastikinių pakuočių atliekų. Tarp ieškovės, kaip pakuočių atliekų surinkėjos ir tvarkytojos, ir Atsakovės 1, kaip kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, buvo sudaryta sutartis dėl ne komunaliniame sraute susidarančių plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo, kuria ieškovė įsipareigojo tinkamai surinkti ir sutvarkyti 200 t plastikinių pakuočių atliekų ir išduoti Atsakovei 1 Įrodančius dokumentus, o Atsakovė 1 buvo įsipareigojusi už šių pakuočių atliekų tinkamą sutvarkymą sumokėti. Taigi, buvo įgyvendinta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje numatyta pareiga Organizacijai sudaryti sutartį su pakuočių atliekų surinkėju dėl ne komunalinių atliekų tvarkymo. Iš ginčo Susitarimo turinio matyti, kad Atsakovė 1, kaip kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, kuri buvo sudariusi su ieškove šias nuostatas atitinkančią sutartį, įsipareigojimus pagal kurią, kiek tai susiję su atliekų sutvarkymo išlaidų padengimu, įgyvendinant jau minėtą principą „teršėjas moka“, perleido Atsakovei 2.

43. Susiklosčius situacijai, kuomet Atsakovė 1, veikdama kaip jos pavedimo davėjų atstovė, neturėjo komercinio intereso finansuoti jos pavedimo davėjams nereikalingo plastiko pakuočių atliekų sutvarkymo kiekio, tuo tarpu Atsakovė 2 Susitarime deklaravo komercinį interesą į ieškovės 2017 m. tinkamai surinktą ir sutvarkytą 200 t plastikinių pakuočių kiekį, kadangi jos pavedimo davėjai išleido į rinką daugiau pakuočių atliekų nei jų vardu yra sutvarkyta, ginčo Susitarimas negali būti vertintas kaip prieštaraujantis Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą principui „teršėjas moka“. Akivaizdu, jog priešingu atveju Atsakovės 1 pavedimo davėjai būtų priversti apmokėti ieškovei tvarkymo išlaidas atliekų, kurios nebuvo reikalingos Vyriausybės nustatytoms užduotims įvykdyti. Tai rodo, kad Susitarimu buvo siekta akivaizdžiai teisėto tikslo – perkelti faktines atliekų sutvarkymo išlaidas iš Atsakovės 1 pavedimo davėjų, kurie nėra atsakingi už taršą (t. y. pilnai finansavę iš jų veiklos susidarančių atliekų sutvarkymo išlaidas), Atsakovės 2 pavedimo davėjams, kurie yra atsakingi už taršą (t. y. nėra pilnai finansavę pakankamo kiekio iš jų veiklos susidarančių atliekų sutvarkymo išlaidų), o jokie įstatymai nedraudžia ir negali drausti principui „teršėjas moka“ įgyvendinti sudaromų įstatymo tiesiogiai nedraudžiamų sutarčių.

44. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nagrinėdamas bylas ir priimdamas prejudicinius sprendimus yra pažymėjęs, kad „pagal principą „teršėjas moka“ atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti ankstesni turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai, taip pat [...] panaudojimo ar pašalinimo operacijų faktinis įvykdymas, už kurį atsako kiekvienas atliekų turėtojas, nesvarbu, ar jis yra jų gamintojas, ar valdytojas, atskirtas nuo pareigos padengti šių operacijų išlaidas, pagal principą „teršėjas moka“, nustatytą asmenims, dėl kurių atsirado atliekos, nesvarbu, ar jie yra atliekų turėtojai, ar ankstesni turėtojai, ar produktų, dėl kurių atsirado atliekos, gamintojai“ (Teisingumo Teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimas Van de Walle ir kt., C-l/03). Principu „teršėjas moka“ siekiama teisingai paskirstyti dėl aplinkos taršos patirtas išlaidas. Šios išlaidos neužkraunamos tretiesiems asmenims, ypač visuomenei, ir nepamirštamos, bet priskiriamos už taršą atsakingiems asmenims. Lemiamas kriterijus palyginti ir galbūt pateisinti pareigą mokėti už atliekų šalinimą yra prisidėjimas prie taršos. Toks šio principo aiškinimas užtikrina ir sąžiningą konkurenciją tuo atveju, kai šis principas įmonėms taikomas nuosekliai ir vienodai. Dėl šios priežasties Teisingumo Teismas nurodo, kad „su principu „teršėjas moka“ būtų nesuderinama tai, jeigu tokie asmenys, dėl kurių susidarė atliekos, galėtų išvengti Pagrindų direktyvoje dėl atliekų numatytų finansinių pareigų; ir kad niekas neturi būti įpareigotas padengti išlaidas, susijusias su teršalų, prie kurių susidarymo jis neprisidėjo, šalinimu. Darytina išvada, kad neturi būti nurodoma padengti dėl kitų asmenų veiklos susidariusių atliekų šalinimo išlaidas, nes kitaip atliekų gamintojai būtų atleisti nuo pareigos, kuri jiems tenka pagal principą „teršėjas moka“ (Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 23 sprendimas Futura Immobiliare srl Hotel Futura, Meeting Hotel, Hotel Blanc, Hotel Clyton und Business srl prieš Comune di Casoria, C-254/08). Taigi ir vadovaujantis ESTT išaiškinimais pagal savo esmę ginčo Susitarimas negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis principui „teršėjas moka“.

45. Pažymėtina, jog Pirkimų aprašo 20.1 punkto nuostatos leidžia, neatsižvelgiant į numatomo pirkimo vertę, organizacijai kreiptis į vieną tiekėją, kviečiant jį pateikti pasiūlymą ar sudaryti sutartį, kai suteikti paslaugas dėl techninių priežasčių gali tik konkretus tiekėjas arba tiekėjas, turintis išimtines teises teikti šias paslaugas; todėl spręstina, kad Atsakovė 2 turėjo teisę kreiptis į ieškovę su pasiūlymu sudaryti sutartį, o ieškovės argumentai ir dėl Pirkimų aprašo nuostatų pažeidimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Teismas, vertindamas tai, kad: a/ Pirkimų aprašo 4 punkte numatytas pirkimo rezultato tikslas – užtikrinti, kad įsigytų paslaugų kainos neviršytų analogiškų paslaugų vidutinių rinkos kainų, atsižvelgiant į tai, kad atliekų tvarkymo išlaidų finansavimui naudojamos organizacijos administruojamos gamintojų ir importuotojų lėšos yra skirtos išskirtinai ir tik gamintojų ir importuotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugai; b/ kad Atsakovė 2 sudarydama Susitarimą veikė savo pavedimo davėjų interesais, siekdama įvykdyti Vyriausybės nustatytas plastikinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduotis, ir matydama, kad per 2017 m. sutvarkytų plastikinių pakuočių atliekų bei tai pagrindžiančių Įrodančių dokumentų neužtenka pavedimo davėjų Vyriausybės nustatytoms užduotims įvykdyti, ir siekdama, kad jos pavedimo davėjai išvengtų nuostolių dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nors rinkoje yra sutvarkytų ir galimų įsigyti pakuočių atliekų kiekių, spręsti, kad ginčo Susitarimu buvo pažeisti Pirkimų aprašo tikslai, irgi neturi pagrindo.

Dėl Susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis)

46. Ieškovė, nurodydama, kad Atsakovės Susitarimu susitarė dėl pasibaigusio apmokestinamojo laikotarpio Įrodančių dokumentų perleidimo, Susitarimo sudarymo tikslais nebuvo siekiama Atsakovei 2 pavesti Ieškovei atliekų sutvarkymą pagal Atsakovės 2 dalyvių ir kontrahentų pateiktus pavedimus, ieškovė pagal 2017-07-07 sutartį dėl pakuočių atliekų tvarkymo Nr. VSA/GA/07/07 su Atsakove 1 vykdė atliekų surinkimą ir perdirbimą pagal Atsakovės 1 dalyvių pavedimus, teigia, kad ginčo Susitarimas prieštarauja viešosios teisės aktuose nustatytai atliekų surinkimo, perdirbimo, Organizacijų veiklos kolektyviai tvarkant atliekas ir atleidimo nuo aplinkos teršimo mokesčio tvarkai ir tikslams, t. y. laikytinas pagal CK 1.81 straipsnį prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei.

47. Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Viešąją tvarką įtvirtina imperatyviosios teisės normos. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Nors įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys, jis išaiškintas kasacinio teismo praktikoje – jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008 ir kt.). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020 ir kt.)

48. Ieškovė ir šį ieškinio pagrindą iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ieškovės siekiant pagrįsti reikalavimus dėl Susitarimo pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms. Teismui aukščiau konstatavus, kad ginčijamu Susitarimu nebuvo pažeistos įstatymo imperatyviosios normos, nustačius ir detaliai aptarus, kokių tikslų buvo siekiama ginčo Susitarimu, teismas, nekartodamas savo aukščiau išdėstytų argumentų, sprendžia, kad nėra pagrindo ir išvadai, kad ginčo Susitarimu buvo siekiama veikti priešingai viešosios tvarkos ar geros moralės normoms.

49. Kaip minėta, akivaizdu, kad ginčo Susitarimo tikslas buvo tinkamai įgyvendinti principą „teršėjas moka“, siekiant, kad rinkoje neliktų nefinansuotų 2017 kalendoriniais metais sutvarkytų pakuočių atliekų, o ne, kaip teigia ieškovė – atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų „perleidimas“. Visi kiti ieškovės argumentai susiję su teiktais į bylą papildomais rašytiniais įrodymais (AM raštai, argumentai dėl Atsakovės 2 ataskaitų, ir jose nurodytų duomenų (ne) teisingumo, samprotavimai dėl Atsakovės 2 (ne) sąžiningumo, taikytinų pasekmių, atsakovei nepateikus atitinkamų rašytinių įrodymų, teismo vertintini kaip neturintys teisinės reikšmės, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

50. Reziumuojant išdėstytą, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ginčo Susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), ar prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis); ieškovės priešieškinio reikalavimai nepagrįsti, todėl atmestini.

51. Teismui atmetus UAB „VSA Vilnius“ priešieškinio reikalavimus dėl Susitarimo negaliojimo, pasisakytina dėl ieškinio reikalavimų dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės UAB „VSA Vilnius“, t. y. dėl civilinės atsakomybės (ne) taikymo jos atžvilgiu dėl šiuo Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo, ir pirma teismas pasisakys dėl atsakovės (ne)teisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

Dėl Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo, dėl atsakovės UAB „VSA Vilnius“ (ne)teisėtų veiksmų

52. Atsakovė, gindamasi nuo ieškovės reikalavimų priteisti nuostolius pagal 2018-01-22 trišalį Susitarimą, nurodė, kad Susitarime nėra nustatyta, iki kada atsakovė privalėjo įvykdyti įsipareigojimus; atsakovės teigimu, atsakovė nutraukė Susitarimą nepasibaigus prievolės įvykdymo terminui, sutartyje nustatytais pagrindais ir laikantis sutarties nutraukimo tvarkos, todėl nėra neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu ieškovės teigimu, Susitarimu atsakovė įsipareigojo išrašyti įrodančius dokumentus už plastikinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2017 m. pagal teisės aktų nustatytus terminus, t. y. iki 2018 m. sausio 30 d. Taigi ginčo šalys skirtingai aiškina Susitarimo turinį.

53. Kai kyla ginčas dėl tam tikros sąlygos turinio aiškinimo, jos galiojimo, toks ginčas sprendžiamas vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Vadovaujantis nurodytomis taisyklėmis, būtina aiškintis tikruosius šalių ketinimus ir tikslus, kurie, be kita ko, atskleidžiami analizuojant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.).

54. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys.

55. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, atsakovė yra profesionalus savo srities ūkio subjektas, turinti didelės patirties atliekų tvarkymo srityje, ieškovė – kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo Organizacija, kurios įstatyme numatytas tikslas organizuoti pavedimo davėjų (gamintojų ir importuotojų) išleidžiamų į rinką pakuočių atliekų tvarkymą taip, kad pastarieji įvykdytų Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis ir būtų atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis; ieškovės interesas yra pasiekti Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymą ir turėti atliekų tvarkytojų išduotus įrodančius dokumentus. Trečiasis asmuo – irgi kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo Organizacija, kurios tikslai analogiški ieškovės. Taigi, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad vienos iš sutarties šalių teisės ir interesai turėtų prioritetą prieš kitų šalių teises ir interesus, bei nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių kokia nors iš Susitarimo šalių galėtų būti laikoma silpnesne sutartinių santykių šalimi. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad sutarties tekstą ruošė ne atsakovė, nesudaro pagrindo priešingai nei padaryta išvadai.

56. Paminėtina, jog Susitarimo 12 p. šalių sulygta, kad Susitarimo sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į susitarimo preambulėje nurodytas nuostatas ir šalių siekius. Taigi, 2018-01-22 UAB „VSA Vilnius“, VšĮ „Gamtos ateitis“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ Susitarimo Preambulėje nurodyta, kad: ieškovė ir trečiasis asmuo yra turinčios licencijas Organizacijos ir įstatymų nustatyta tvarka organizuoja gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą ((1) punktas), jos turi pareigą finansuoti atliekų tvarkymą ((2) punktas), Trečiasis asmuo ir atsakovė yra sudariusios Sutartį dėl atliekų tvarkymo, kurios pagrindu atsakovė turi teisę išrašyti Įrodančius dokumentus ((4) ir (6) punktai), ieškovė ir trečiasis asmuo paskirsto Įrodančius dokumentus Pavedimo davėjams, kas sudaro sąlygas Pavedimo davėjams įvykdyti nustatytas atliekų tvarkymo užduotis ir taip pat būti atleistiems nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekoms ((5) punktas), ir (7) punkte šalys nurodė, kad Susitarimas sudaromas šalims siekiant įgyvendinti principą „teršėjas moka“.

56.1. Taigi toks Susitarimo Preambulės turinys rodo, kad visos Susitarimo šalys jį pasirašydamos aiškiai suvokė, kokiems tikslams šis Susitarimas yra sudaromas, o vertinant įstatyme nustatytus tiek Įrodančių dokumentų išrašymo ir pateikimo, tiek Pavedimo davėjų užduočių įvykdymo terminus, atsakovės bei trečiojo asmens 2017-07-07 Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl 200 tonų pakuočių atliekų sutvarkymo ir Įrodančių dokumentų išrašymo, galiausiai Susitarimo 2, 4, 6 punktų turinį, kuriuose nurodomi atsakovės sutvarkyti, trečiajam asmeniui VšĮ „Gamtos ateitis“ nereikalingi, o ieškovės poreikį atitinkantys kiekiai, laikytina, kad visos šalys aiškiai suprato ir žinojo ir dėl 2017 m. laikotarpio, už kurį turėjo būti sutvarkytos atliekos, išrašyti Įrodantys dokumentai, ir dėl prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminų.

56.2. Teismas, pasisakydamas šiuo aspektu, negali nesutikti su ieškovės pozicija, kad priešingas Susitarimo nuostatų aiškinimas reikštų sutarties šalių tikrosios valios, sutarties šalių ketinimų ir tikslo paneigimą. Be to, šalių pateiktas elektroninių laiškų turinys rodo, kad Susitarimo turinys buvo šalių derinamas ikisutartinėje stadijoje, o tai tik patvirtina, kad šalys pasirašydamos Susitarimą žinojo ir apie kiekvienos šalies komercinį interesą, susitarimo tikslus, jo įvykdymo terminus. Vėlgi, teismo vertinimu, ir aplinkybė, kad Susitarimo 4 punkte šalys sulygo dėl Paslaugos teikėjo atsakomybės jam neišrašius Įrodančių dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka, terminais ir forma, kad atsakovė prisiėmė atsakomybę dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo (jų dydžio) Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo atveju, suponuoja kad atsakovė puikiai orientavosi dėl įstatyminiu reglamentavimu nustatytų tiek Paslaugų teikėjams dėl Įrodančių dokumentų išrašymo, tiek Organizacijoms dėl dokumentų pateikimo terminų, suvokdama mokesčių už aplinkos teršimą nustatymą ir jų dydžius.

56.3. Atsakovės pozicijos nenuoseklumas dėl Susitarimo nutraukimo (atsakovė nutraukė susitarimą vienašališkai dėl jo įvykdymo termino „nežinojimo“, kita vertus, tuo pačiu teigia, kad Susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taip pat viešajai tarkai ir morale) irgi rodo atsakovės siekį išvengti atsakomybės už prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą.

56.4. Taigi, reziumuojant konstatuotina, kad atsakovė žinojo apie prievolės įvykdymo terminus; o aplinkybė, kad Susitarimą atsakovė nutraukė jau pasibaigus jo įvykdymo terminui, nepašalina jos atsakomybės dėl šio Susitarimo neįvykdymo. Esant nustatytam, spręstina, kad atsakovės neteisėti veiksmai neįvykdžius ginčo Susitarimo irgi yra įrodyti (CPK 178 straipsnis.).

Dėl žalos (nuostolių)

57. Tiek Sutartyje 1 (sutarties 13.5 punktas), tiek Sutartyje 2 (Sutarties 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas), tiek Susitarime (4 punktas) numatytas nuostolių atlyginimas, kuris siejamas su ieškovės pavedimo davėjų (gamintojų ir importuotojų) sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis dėl neįvykdytų Vyriausybės nustatytų užduočių suma. Ieškovė, norėdama pagrįsti prašomų priteisti nuostolių dydį, pateikė rašytinius įrodymus: Pavedimo davėjo Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją už 2017 m., pagal kurią už neįvykdytas Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų tvarkymo užduotis deklaruotas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis nurodytas 490 500 Eur; pavedimo davėjo UAB (duomenys neskelbtini) pretenziją, iš kurios matyti, kad būtent plastikinės pakuotės kolektyvinės užduoties neįvykdymas sąlygojo 445 654 Eur mokesčio už aplinkos teršimą sumokėjimą;  ieškovės mokėjimo 2018-03-02 nurodymus, iš kurių matyti, kad ieškovė sumokėjo Pavedimo davėjui UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2018-02-20 pretenziją Nr. 18-02-1328 atitinkamai 200 000 Eur, 200 000 Eur, 52 427 Eur, iš viso 452 427 Eur, bei kitus rašytinius įrodymus, kurie bus plačiau aptarti pasisakant dėl proceso dalyvių argumentų (ne) pagrįstumo. Minėta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 435 582,22 Eur, laikydama, kad būtent tokio dydžio nuostoliai buvo patirti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Ieškovės žalos paskaičiavimai yra teismo nurodyti aukščiau, todėl teismas jų pakartotinai nenurodo. Ieškovė proporcingai pagal atliekų tvarkytojų neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus apskaičiavo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo dalis, nustatė, kad atsakovės dalis sudaro 97,74 proc., t. y. 435 582,22 Eur (97,74 proc. nuo 445 654 Eur sumos).

58. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, nesutikimą iš esmės grindžia šiais argumentais: a/ ieškovė negalėjo patirti žalos dėl plastiko pakuotės atliekų tvarkymo kolektyvinio organizavimo, nes ieškovės už 2017 m. Ataskaitoje pateikti duomenys (ataskaitos 3 skyrius, lentelė Nr. 2) patvirtina, kad ieškovė pareigas nariams pilnai įvykdė ir tuo pačiu visų narių, pavedimo davėjų vardu įvykdė nustatytas plastikinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotis; pagal Ataskaitoje pateiktus duomenis jo nariams paskirstytuose Patvirtinimuose nurodytas plastikinės pakuotės atliekų kiekis yra 125 t didesnis, nei reikėtų vykdant Vyriausybės nustatytą užduotį, o tai reiškia, kad visi nariai galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyta mokesčio lengvata; b/ ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių patirtus nuostolius, išskyrus jos pagal Pavedimo davėjo pretenziją ir Pavedimo davėjo mokesčių inspekcijai mokėjimus; nepateikti Pavedimo davėjų užsakymai, iš kurių galima būtų nustatyti, kiek ir kada buvo pateikta užsakymų dėl atliekų sutvarkymo ieškovei; c/ ieškovė nepagrindė, už kokios pakuotės atliekų (ar už atliekų, kurių tvarkymas buvo organizuotas kolektyviai, tai yra ieškovės, ar už tas, kurių tvarkymą Pavedimo davėjas organizavo individualiai) nesutvarkymą Pavedimo davėjas sumokėjo mokestį; d/ ieškovė nepagrindė, kad nuostolį patyrė būtent dėl atsakovo nesutvarkyto plastiko atliekų kiekio; ieškovė 2017 m. finansinėje ataskaitoje „2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“ 14 p. „Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodyta „sukaupta nuostolio suma dėl neįvykdytos užduoties už Kitos pakuotės atliekų kiekį – 467 870“. Pagal LRV nutarimą Nr. 1168 „kita pakuotė“ yra atskira pakuočių rūšis, kuriai nustatytos atskiros užduotys. Pagal sutartis „kitos pakuotės atliekos“ yra išskirtos ir pažymėtos skirtingais kodais; e/ ieškovė žalos faktą ir nuostolio dydį įrodinėja remdamasi vien aplinkybe, kad Pavedimo davėjas sumokėjo mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Tuo tarpu mokesčio lengvata nėra savaime garantuojama pavedimo davėjo teisė. Akcentavo, kad tiek Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, tiek Direktyvoje dėl atliekų įtvirtintas „teršėjas moka“ principas ir padidinta gamintojo atsakomybė, kuri reiškia gamintojui vėlesnę atliekų tvarkymo pareigą ir finansinę atsakomybę už tokią veiklą. Kas reiškia, kad gamintojas (Pavedimo davėjas) privalo prisiimti finansinę atsakomybę ir sumokėti mokestį. Mokesčio lengvata pavedimo davėjas gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu įvykdo Vyriausybės nustatytą gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį ar jos dalį – užtikrina, kad būtų perdirbtas ar kitaip panaudotas atitinkamas (proporcingas gamintojo į vidaus rinką išleistos apmokestinamosios pakuotės kiekiui) gaminių ar pakuotės atliekų kiekis; f/ ieškovė negali perkelti visos Pavedimo davėjo atsakomybės ir finansinės naštos atliekų tvarkytojui ir tikėtis, kad atliekų tvarkytojas privalo padengti visus gamintojo (pavedimo davėjo) patirtus nuostolius dėl jo išleistos į rinką pakuotės atliekų sutvarkymo; g/ numatytos baudos (nuostoliai) pagal sutartis yra neproporcingos ir neadekvačios. Tačiau su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

59. Visų pirma, pažymėtina tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai dėl atsakovės minimos VšĮ „Žaliasis taškas“ 2017 m. veiklos ataskaitos paaiškino, jog Ataskaitos 2 lentelės 4 stulpelyje „Sutvarkymo užduotys 2017 m.“ ir 5 stulpelyje „Užduotims nustatytas tvarkytinas faktinis pakuočių atliekų kiekis, t“ nebuvo tinkamai atspindėtas tvarkytinų plastikinės pakuotės atliekų poreikis procentais ir tonomis dėl savoms reikmėms sunaudotų pakuotės atliekų specifikos, kadangi 2017 m. pirmą kartą buvo kolektyviai tvarkytos savų reikmių pakuotės atliekos, todėl atsakingi ieškovės darbuotojai, rengdami Ataskaitą ankstesnių ataskaitų pagrindu, padarė minėtą netikslumą. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad gamintojas / importuotojas, savoms reikmėms sunaudotas atliekas tvarkęs per ieškovę, pareikalavo savų reikmių užduočiai patvirtinti išduoti patvirtinimus 80 procentų pakuočių, sunaudotų savoms reikmėms, tačiau Ataskaitos 2 lentelės 5 stulpelyje nebuvo atspindėta, apskaičiuojant bendrą tvarkytiną kiekį, taip pat bendrą plastikinės pakuotės sutvarkymo užduotį procentais, numatytą Ataskaitos 2 lentelės 4 stulpelyje. Todėl pagrindo išvadai, kad ieškovė įvykdė nustatytas Plastikinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotis, nėra.

59.1. Antra, svarbu tai, kad pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį savoms reikmėms sunaudotos pakuotės yra tokios pakuotės, kurios atsiranda importuotojui importuojant supakuotas prekes, jas išpakuojant ar perpakuojant. Savoms reikmėms sunaudotos pakuotės atliekos gamintojo / importuotojo gali būti tvarkomos tiek individualiai, tiek kolektyviai. Pagal 2006 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 patvirtintas Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis gamintojams ir importuotojams, gaminių pripildytas pakuotes sunaudojantiems savoms reikmėms, taikoma ne mažiau kaip 80 procentų pakuočių, sunaudotų savoms reikmėms, atliekų sutvarkymo (įskaitant perdavimą naudoti pakartotinai) užduotis. Ši užduotis turi būti vykdoma 2017 kalendoriniais metais ir kitais einamaisiais kalendoriniais metais gamintojų ir importuotojų, pakuočių atliekas tvarkančių individualiai.

60. Ieškovės informacinės sistemos išrašas patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 2 d. yra pateikusi užsakymą 1 630 000 t plastikinės pakuotės, o 2018 m. sausio 15 d. patikslino užsakymą 1 344 305 t, kuris buvo ieškovės patvirtintas. Šie duomenys paneigia atsakovės argumentus dėl galimo Pavedimo gavėjų užsakymų didinimo ir priešingai, nei teigė atsakovė, rodo, kad Pavedimo davėjas ne padidino, o 285 685 t sumažino savo užsakymo apimtis.

61. Aplinkybė, kad būtent dėl plastikinės pakuotės kolektyvinės užduoties neįvykdymo buvo sumokėtas 445 654 Eur mokestis už aplinkos teršimą, patvirtina teismo minėtos UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijos ieškovei bei UAB (duomenys neskelbtini) mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos turinys.

61.1. Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos užpildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. VA-156/D1-866, 22.15 punktą „16 laukelyje įrašomi duomenys pakuotės rūšies, kurios duomenys deklaruojami, kodas. Pakuotės rūšių kodų sąrašas pateiktas Taisyklių 2 priede“. Deklaracijos 2 lapo viršuje 16 laukelyje nurodytas pakuotės rūšies kodas – 12, kuris pagal Taisyklių 2 priedą reiškia plastikinę pirminę pakuotę. Deklaracijos 18 laukelyje nurodytas skaičius 1 344,305, kuris pagal Taisyklių 22.17 punktą reiškia mokesčio mokėtojo į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų ir tiektų vidaus rinkai gaminių atitinkamos pakuotės rūšies kiekį (tonomis); Deklaracijos 21 laukelyje įrašytas skaičius 389,205, kuris pagal Taisyklių 22.20 punktą reiškia mokesčio mokėtojo vardu sutvarkytų pakuotės atliekų kiekį (tonomis); Deklaracijos 22 laukelyje įrašytas skaičius 50, kuris pagal 22.21 punktą reiškia Lietuvos Respublikos Vyriausybės atitinkamai pakuotės rūšiai nustatytą pakuotės atliekų tvarkymo užduotį (procentais); Deklaracijos 23 laukelyje įrašytas skaičius 29, kuris pagal Taisyklių 22.22 punktą reiškia mokesčio mokėtojo faktišką atitinkamos rūšies pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą (procentais); Deklaracijos 27 laukelyje įrašytas skaičius 445 654, kuris pagal Taisyklių 22.26 punktą reiškia mokesčio mokėtojo mokamą mokestį už atitinkamos rūšies pakuotės atliekas; Deklaracijos Z1 laukelyje įrašytas skaičius 12, kuris pagal Taisyklių 26.2 punktą reiškia pakuotės rūšies, kurios duomenys deklaruojami, kodą, t. y. pagal Taisyklių 2 priedą plastikinę pirminę pakuotę; Deklaracijos Z3 laukelyje įrašyta Viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, kuris pagal Taisyklių 26.4 punktą reiškia atliekų tvarkytojo, turinčio teisę išrašyti pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą, pavadinimą. Jei mokesčio mokėtojo vardu sutvarkytą pakuotės atliekų kiekį patvirtina Organizacija, čia įrašomas Organizacijos pavadinimas; Deklaracijos Z4 laukelyje įrašytas skaičius 389,205, kuris pagal Taisyklių 26.5 punktą reiškia mokesčio mokėtojo vardu sutvarkytą atitinkamos rūšies pakuotės atliekų kiekį. Taigi atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė, už kokios pakuotės atliekų (ar už atliekų, kurių tvarkymas buvo organizuotas kolektyviai, tai yra ieškovės ar už tas, kurių tvarkymą Pavedimo davėjas organizavo individualiai) nesutvarkymą Pavedimo davėjas sumokėjo mokestį, irgi atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

62. Taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais paneigiami ir atsakovės argumentai, kad ieškovė nepagrindė, jog nuostolį patyrė būtent dėl atsakovės nesutvarkyto plastiko atliekų kiekio; ieškovės 2017 m. finansinėje ataskaitoje „2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“14 p. „Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodyta „sukaupta nuostolio suma dėl neįvykdytos užduoties už Kitos pakuotės atliekų kiekį – 467 870“. Anot atsakovės, „Kita pakuotė“ tai atskira pakuočių rūšis, kuriai nustatytos atskiros užduotys. Iš ieškovės pateikto VšĮ „Žaliasis taškas“ buhalterinės sistemos išrašo „Kompensuotini kiekiai (tonos) dėl atliekų tvarkytojų kontraktinių įsipareigojimų nevykdymo“, kurioje yra nurodomos pretenzijų sumos, atliekų tvarkytojai, ir t.t., yra detalizuota, ir eilutėje „Sąnaudos“ įtrauktos pretenzijos 467 548 Eur sumai, kurios atsispindi ieškovės 2017 m. finansinės atskaitos „2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto“ 20 punkto eilutėje „Pretenzijos“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai paaiškino, kad 14 eilutėje „Sukaupta nuostolio suma dėl neįvykdytos užduoties už Kitos pakuotės atliekų kiekį – 467 870“ pateikta susumuota paminėta 2017 m. pretenzijų suma – 467 548 Eur bei įtrauktas praėjusių kalendorinių metų likutis – 322 Eur, o 14 punkte paminėta sąvoka „kitos pakuotės atliekos“ reiškia visas (bet kokias) pakuotės atliekas, o ne „kitos pakuotės atliekas“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ nuostatų kontekste.

63. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl nuostolių (baudų) neadekvatumo ir neproporcingumo, kad ieškovė siekia perkelti visą Pavedimo davėjo atsakomybę ir finansinę naštą atliekų tvarkytojui ir tikisi, kad atliekų tvarkytojas privalo padengti visus gamintojo (pavedimo davėjo) patirtus nuostolius dėl jo išleistos į rinką pakuotės atliekų sutvarkymo. Teismas laiko juos deklaratyviais ir be to neturinčiais įtakos nagrinėjamam ginčui. Visų pirma, dėl Sutarties 1 13.5 punkte nustatyto nuostolių dydžio adekvatumo ir (ne)proporcingumo pasisakyta teismų įsiteisėjusiuose procesiniuose dokumentuose (teismo nurodyta aukščiau). Antra, primintina, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus, kelia klausimą dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo; ieškovė prašo priteisti jos patirtą nuostolį, kuris yra Pavedimo davėjo UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtas mokestis. Teismas jau aukščiau detalizavo šalių sutarčių nuostatas, kuriose nuostolių dydis apibrėžtas ieškovės Pavedimo davėjų sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma, todėl anksčiau darytų išvadų ir argumentų nekartoja. Apibendrinęs nurodytą, teismas sprendžia, kad dar viena civilinės atsakomybės sąlyga – žala ir jos dydis ieškovės įrodyti (CPK 178 straipsnis, CK 249 straipsnis).

Dėl priežastinio ryšio

64. CK 6.247 straipsnyje nurodoma, kad atlyginami tik tie nuostoliais, kurie yra susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

64.1. Ieškovės teigimu, tarp atsakovės, pažeidusios savo sutartinius įsipareigojimus, neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių, Pavedimo davėjo sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumoje, kurią ieškovė kompensavo Pavedimo davėjui, yra aiškus priežastinis ryšys; jeigu atsakovė tinkamai įvykdytų sutartinius įsipareigojimus, ieškovė nepatirtų nuostolių. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su tokia ieškovės pozicija, apeliavo į tai, kad atsakovės „numatomų“ ir „faktiškai surinktų“ plastiko pakuočių atliekų kiekis priklauso tiesiogiai ne nuo atsakovės, o nuo objektyvių aplinkybių, pačios ieškovės veiksmų, tame tarpe ir tokių faktorių, kaip: 1) surinkimo priemonių (konteinerių) skaičius ir talpos; 2) konteinerių ištuštinimo dažnumas; 3) atliekų turėtojų vykdomo rūšiavimo efektyvumas ir kokybė. Akcentavo, kad atskirai surenkamų pakuočių atliekų kiekius padidinti galima tik plečiant surinkimo priemonių infrastruktūrą ir skatinant gyventojus rūšiuoti daugiau ir kokybiškiau, ir tai yra ieškovės veiklos sritis, ieškovė nesiėmė priemonių įgyvendinti jai pavestas funkcijas, susijusias su kolektyviai tvarkomų atliekų organizavimu. Akcentavo, kad žalos atsiradimo faktą lėmė ne atsakovės veiksmai (neveikimas), bet objektyvios priežastys, tokios kaip plastiko pakuotės atliekų tvarkymo reguliavimo ir rinkos pokyčiai, pačios ieškovės veiksmai (neveikimas), už kuriuos negali būti atsakinga atsakovė. Savo pozicijai pagrįsti rėmėsi: Vilniaus m. savivaldybės 2018-10-22 raštu, kuriame nurodoma, kad ieškovė ir kita organizacija 2017 metais nevykdė infrastruktūros plėtros; savivaldybė ne kartą kreipėsi į organizacijas su prašymu pateikti siūlymus dėl sutartinių įsipareigojimų dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros galimybių; išrašais iš Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamos ataskaitos, kurioje fiksuojamas antrinių žaliavų konteinerių aikštelių trūkumas, kas, anot atsakovės rodo, kad infrastruktūros plėtros vykdymas ir finansavimas buvo įvykdytas tik dalinai.

64.2. Teismas, įvertinęs atsakovės motyvus dėl priežastinio ryšio kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, pažymi, kad atsakovė iš esmės tais pačiais argumentais: dėl ieškovės netinkamai jai pavestų funkcijų, susijusių su kolektyviai tvarkomų atliekų organizavimu (neužtikrino pakankamo finansavimo konteinerių pakuotės atliekoms rinkti įsigijimui, papildomų surinkimo priemonių įrengimo, visuomenės švietimo organizavimo ir t.t.), grindė savo poziciją pasisakydama ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo, akcentuodama būtent ieškovės neveikimą, kuris, pasak atsakovės, ir sąlygojo prašomų priteisti nuostolių atsiradimą. Teismas jau aukščiau nurodęs, kad aptariamu atveju, ieškovei kildinant civilinę atsakomybę iš atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo reikšminga yra tai, kad jeigu atsakovė sutartyse nustatytais terminais būtų įspėjusi ieškovę dėl jos negalėjimo įvykdyti sutartis (t. y. sutvarkyti sulygtą kiekį atliekų komunaliniame ir nekomunaliniame sraute), ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių ir atitinkamai atsakovė neturėtų atsakyti dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo atsiradusių pasekmių. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad ieškovė, siekdama jai įstatymų pavestų funkcijų tinkamo įgyvendinimo, be kita ko ir buvo sudariusi sutartis, padengiančias visą reikalingų pakuočių atliekų sutvarkymo poreikį (tame tarpe ir aptariamas ginčo sutartis). Dėl atsakovės Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo ir ieškovei atsiradusių nuostolių priežastinio ryšio primintina, kad teismas laikė nepagrįstais visus atsakovės argumentus sprendžiant priešieškinį, kuriuo atsakovė siekė Susitarimą pripažinti negaliojančiu. Kaip minėta, atsakovė neįvykdė Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, ir būtent dėl šių įsipareigojimų neįvykdymo ieškovė patyrė nuostolius, kurių dalį prašo priteisti.

64.3. Teismo vertinimu, esant sutartyse sąlygoms, numatančioms galimybę koreguoti prisiimtų įsipareigojimų mastą dėl negalėjimo jų įvykdyti, atsakovės nurodyti argumentai dėl ieškovės veiksmų (neveikimo), neva sąlygojusių ir esančių priežastiniame ryšyje su atsiradusiais nuostoliais, net ir pripažinus, kad ieškovės sutarčių vykdymo kontrolė nebuvo pakankama, negali būti laikomi pagrįstais, todėl atmestini. Šiuo atveju yra pagrindas CK 6.206 straipsnio nuostatų, numatančių, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka, taikymui.  

64.4. Taigi, aukščiau išdėstytų argumentų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai atsirado dėl atsakovės įsipareigojimų neįvykdymo, todėl laikytina, kad dar viena civilinės atsakomybės sąlyga yra įrodyta (CK 6.247 straipsnis).

Dėl kaltės.

65. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Teismui aukščiau pasisakius laikant įrodytu atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą (nuostolių dydį) ir priežastinį ryšį tarp sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei atsiradusios ieškovės prašomos priteisti žalos (nuostolių); nustačius, kad egzistuoja trys civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).

66. Atsakovė, siekdama paneigti skolininko kaltės prezumpciją, taip pat apeliuoja į tai, kad ji sudarydama sutartis negalėjo numatyti reikalaujamų nuostolių kaip tikėtinos prievolės neįvykdymo pasekmės ir prašo jos atžvilgiu taikyti CK 6.258 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, numatančias, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Primintina, kad atsakovė yra ilgą laiką atliekų tvarkymo srityje veikianti verslininkė. Byloje pateiktos sutartys liudija, kad šalių bendradarbiavimas vyksta nuo 2013 m., yra pasirašomos sutartys (jų papildymai ar pan.) faktiškai analogiško turinio, kur aiškiai atkartojamos nuostatos dėl atlygintinų nuostolių dydžio sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atveju ir tas dydis aiškiai apibrėžtas ieškovės Pavedimo davėjų sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma. Esant nustatytam, laikytina, kad atsakovė sutarčių sudarymo metu galėjo protingai numatyti nuostolius kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę, todėl teismas neturi pagrindo CK 6.258 straipsnio 1,4 dalių nuostatų taikymui.

67. Dėl aptariamų Sutarčių 1, 2 specifikos teismas dėl jų kvalifikavimo pasisakęs aukščiau, nagrinėjamu atveju svarstant klausimą, ar yra pagrindas atleisti atsakovę nuo atsakomybės, aktualios yra CK 6.256 straipsnio nuostatos, numatančios, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, bei CK 6.718 straipsnio 1 - 2, 5 dalių, nuostatos, numatančios, kad jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos, todėl šių įstatyminių nuostatų, atleidžiančių atsakovę nuo atsakomybės, taikymui nėra pagrindo.

68. Atsakovės teigimu, atsakovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės arba jos dydis reikšmingai sumažintas, kadangi dėl galimai kilusių nuostolių yra pačios ieškovės atsakomybė. Anot atsakovės, ieškovė pažeidė jai taikomas pareigas ir priskirdama pakuočių atliekų sutvarkymo užduoties trūkumą išimtinai (duomenys neskelbtini), padidino nuostolių sumą, ir šių nuostolių atsakovė negalėjo numatyti, ieškovė galimai tvirtino pavedimo davėjų užsakymus didesniam atliekų kiekiui nei turėjo galimybę organizuoti jų sutvarkymą, ir t.t. Dėl šių atsakovės argumentų teismas pažymi, jog iš dalies jie buvo įvertinti ir teismas dėl jų pasisakė spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo; teismas laikė juos nepagristais. Teismas jau aukščiau nurodė, kad aptariamu atveju, ieškovei kildinant civilinę atsakomybę iš atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, reikšminga yra tai, kad dėl sutartyse aptartų įsipareigojimų, jų įvykdymo terminų, kiekių buvo tartasi atsižvelgiant į įstatyminiu reglamentavimu nustatytą gamintojų ir importuotojų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo mechanizmą, nustatytas pareigas ir tikslus, įgyvendinimo terminus, tame tarpe ir Pavedimo davėjų užduotimis pateikti. Primintina, kad įsipareigojimų įvykdymo terminai, jų apimtis buvo žinomos atsakovei pasirašant Sutarčių priedus, kuriuose ir buvo numatyti atitinkami kiekiai ir sulygta dėl apimčių tikslinimo tvarkos. Susitarimo atveju pačiame Sutarime buvo aiškiai nurodyta, kokiam kiekiui atsakovė įsipareigojo išduoti Įrodančius dokumentus. Todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė, priskirdama pakuočių atliekų sutvarkymo užduoties trūkumą išimtinai (duomenys neskelbtini), padidino nuostolių sumą ir šių nuostolių atsakovė negalėjo numatyti, kad ieškovė galimai tvirtino pavedimo davėjų užsakymus didesniam atliekų kiekiui nei turėjo galimybę organizuoti jų sutvarkymą ir pan., šio nagrinėjamo ginčo kontekste negali būti vertinami kaip sudarantys pagrindą sumažinti arba atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.

69. Anot atsakovės, ieškovė, sumokėdama pavedimo davėjui (duomenys neskelbtini) galimų nuostolių sumą pagal jo rašytinę pretenziją, nesiėmė veiksmų siekiant sumažinti baudos sumą arba kreiptis į teismą dėl baudos mažinimo (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis), nors analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir rūpestingas asmuo būtų ėmęsis visų nuo jo priklausančių veiksmų dėl nuostolių mažinimo. Todėl laikytina, kad ieškovė tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 straipsnis 2 dalis), o ieškovės patirtų išlaidų (mokėjimas pavedimo davėjui) negalima laikyti patirtu minimaliu nuostoliu, kadangi toks aiškinimas ginčo situacijoje prieštarautų CK 1.5 str., nuostolių proporcingumui ir pagrįstumui (CK 6.249 straipsnis).

70. Teismo minėta, kad šalys sutartyse nustatytų atlygintinų nuostolių dydį tiesiogiai siejo su ieškovės Pavedimo davėjų (gamintojų ir importuotojų) sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis dėl neįvykdytų Vyriausybės nustatytų užduočių suma. Byloje nustatyta, kad ieškovės reikalaujamų priteisti nuostolių suma – ieškovės sumokėta Pavedimo davėjo sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis dėl neįvykdytų Vyriausybės nustatytų užduočių suma. Todėl spręsti, kad ieškovė tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, arba, kad patirtos išlaidos nelaikytinos ieškovės patirtais minimaliais nuostoliais, irgi nėra jokio pagrindo; šie atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini (CK 6.258 straipsnis, 6.259 straipsnis).

71. Kiti proceso dalyvių argumentai nagrinėjamam ginčui teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

72. Reziumuojant išdėstytą spręstina, kad ieškovės reikalavimai pagrįsti, todėl tenkintini. Ieškovei iš atsakovės priteistina 435 582,22 Eur nuostolių. Iš atsakovės atsakovei priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018-08-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis 2 dalis, 6.210 straipsnis 2 dalis). Atsakovės priešieškinio reikalavimai atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

73. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, nurodė, kad patyrė 13 302,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 242 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 9 060,10 Eur išlaidų, susijusių su teikiama advokato pagalba) (byloje pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, apimtį, posėdžių skaičių, teismas daro išvadą, kad šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teikiama pagalba, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų teikimo maksimalių dydžių. Teismui ieškovės reikalavimus patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistina 13 302,10 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)). Teismui atmetus atsakovės priešieškinį, atsakovės prašymas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei VšĮ „Žaliais taškas“ (j. a. k. 110884687) iš atsakovės UAB „VSA Vilnius“, (j. a. k. 220074960) 435 582,22 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 22 centus) nuostoliams atlyginti bei 6 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 18 d., už teismo priteistą pinigų sumą, t.y. 435 582,22 Eur, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės ieškovei 13 302,10 Eur (trylika tūkstančių tris šimtus du eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja            Jadvyga Mardosevič